Civilinė byla Nr. e2S-2360-640/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37662-2019-5 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-194-930/2022 pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui D. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir atsakovo D. Č. priešieškinį ieškovei S. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei turimą pavardę, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3681-101/2012 ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 287 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovo ieškovei ½ dalį jo sąskaitose esančių santaupų.

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo sąskaitose esančias lėšas, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad atsakovas santuokos metu buvo linkęs slėpti tikrąsias savo pajamas, neskyrė visų uždirbtų lėšų šeimai. Atsakovo veiksmai, tiek apsunkinant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, tiek jį perleidžiant tretiesiems asmenims, sumažintų ieškovės galimybes pasidalinti atsakovo sąskaitoje santuokos metu sukauptas lėšas. Atsakovas sūnaus išlaikymui skiria tik apie 100 Eur per mėnesį.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir padidino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo D. Č. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Č., priteisdamas 215,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat areštavo atsakovo D. Č. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, leisdamas atsakovui iš areštuotų lėšų disponuoti antstolio nustatyta suma pragyvenimui, atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, bei skiriant po 215 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui.

4.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino ieškinį, kuriuo prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3681-101/2012 ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 287 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki 2021 m. sausio 4 d. ir po 500 Eur už laikotarpį nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, padalinti santuokoje šalių įgytą butą ir 2000/239714 dalių žemės sklypą lygiomis dalimis, priteisti iš atsakovo 2 010 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

5.       Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, priteisti iš ieškovės 5 500 Eur kompensaciją už parduotą automobilį.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes – Č. ir Č. Nustatė nepilnamečio vaiko L. Č. gyvenamąją vietą su ieškove. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-3681-101/2012 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui L. Č. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 383 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliko ieškovę. Priteisė ieškovei 1/3 dalį buto ir 2000/719142 dalis žemės sklypo. Priteisė atsakovui 2/3 dalis buto ir 4000/719142 dalis žemės sklypo. Priteisė iš ieškovės atsakovui 300 Eur bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti panaudotų asmeninių lėšų. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

7.       Ieškovė ir atsakovas pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo.

8.       Atsakovas pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų areštą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ½ dalį jo sąskaitose esančių santaupų ieškovei buvo atmestas. Ieškovė apeliaciniu skundu kelia reikalavimus tik dėl: 1) šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, 2) automobilio neįtraukimo į dalintino turto balansą; 3) nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, dalijant nekilnojamąjį turtą. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ½ dalį jo sąskaitose esančių santaupų ieškovei teismo sprendimu yra ne tik atmestas, bet ir ieškovės apeliaciniame skunde nebekeliamas. Dėl to objektyviai nebeliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytų priežasčių (grėsmės, kad atsakovas gali imtis priemonių išvengti šio turto padalinimo) areštuoti visose atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas. Pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui ieškovės apeliacinis skundas pildomas būti negali. Dėl to nebėra jokio racionalaus pagrindo laukti sprendimo įsiteisėjimo ir toliau varžyti atsakovo teises laisvai disponuoti jo sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis.

9.       Ieškovė atsiliepimu nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 383 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, o sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo nurodė vykdyti skubiai. Tačiau atsakovas nevykdo teismo sprendimo, neteikia sūnui išlaikymo, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad išnyko būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.  Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė pagal ieškinio pagrįstumo įvertinimo prima facie doktriną. Dėl to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė nebeturinti reikalavimo teisės į sąskaitoje esančių lėšų padalijimą, neteikia pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neįsiteisėjus teismo sprendimui jau nėra reikalingas. Jokių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad dabar galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pernelyg ar neproporcingai varžo atsakovo teises, nes teismo nutartimi jam leidžiama daryti atitinkamas išskaitas iš areštuotų banko sąskaitų. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi netenkino atsakovo D. Č. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

11.       Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 2 d. apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį patenkinant. Byloje pateiktas ne tik ieškovės, bet ir atsakovo apeliacinis skundas, kuriame keliamas klausimas dėl turtinių klausimų išsprendimo. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, (toliau – CPK), 279 straipsnio 1 dalis).

12.       Nagrinėjamu atveju teismas išnagrinėjo šalių ginčą dėl santuokos nutraukimo, kurio metu kartu buvo sprendžiami klausimai ir dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo (padidinimo), šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kompensacijų priteisimo ir kt. Pažymėtina tai, kad teismai, nagrinėjantys santuokos nutraukimo bylas, turi pareigą išnagrinėti visus CK 3.59 straipsnyje, CPK 385 straipsnyje nurodytus klausimus vienoje byloje. Kasacinės instancijos teismas taip pat formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/09; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-529/11).

13.       Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei santuokos nutraukimo byloje būtų svarstomas klausimas dėl galimybės priimti dalinį sprendimą, į atskirą bylą išskiriant turtinius klausimus dėl turto ir prievolių padalijimo, visi šie klausimai (dėl turto ir prievolių padalijimo) turėtų būti nagrinėjami kartu, t. y., santuokos nutraukimo bylose reikalavimai dėl konkretaus turto (pvz., vienos iš šalių banko sąskaitose esančių lėšų padalijimo) padalijimo, kitoje byloje nagrinėjant kito (likusio) turto padalijimo ar prievolių pobūdžio nustatymo klausimus nutraukiant santuoką nėra galimi.

14.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs. Ieškovė šį teismo sprendimą yra apskundusi apeliaciniu skundu, kuriuo Vilniaus apygardos teismo prašo priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Be kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, ieškovė ginčija priimto sprendimo dalį dėl turto balanso sudarymo. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu taip pat ginčija sprendimą dalyje dėl turtinių klausimų.

15.       Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, taip pat turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors ieškovės apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuotų atsakovo banko sąskaitų ir juose esančių lėšų padalijimo, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su santuokos nutraukimo bylų, kuriose sprendžiami turtinai klausimai, specifika, atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Atsakovas D. Č. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovui teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas nutartyje nepasisakė ir neįvertino atsakovo prašyme nurodytų argumentų, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo ½ dalį jo sąskaitose esančių santaupų teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu yra atmestas, o apeliaciniame skunde ieškovė šio reikalavimo nebekelia. Tai reiškia, kad objektyviai nebėra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytų prielaidų, kurios buvo pagrindu areštuoti visose atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas. Teismo cituotos kasacinio teismo nutartys netaikytinos nagrinėjamoje byloje, nes nei atsakovas prašyme, nei ieškovė atsiliepime nekėlė jokių klausimų dėl vykdomojo dokumento išdavimo, o santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo padarinių klausimų sąsajumas neturi nieko bendro su ginčo dalyku nebesančiais klausimais.

16.2.                      Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas dėl piniginių lėšų padalijimo yra akivaizdžiai pasibaigęs. Aplinkybė, kad ieškovė toliau ginčija turto balansą ir (arba) jai priteistą nekilnojamojo turto dalį, nereiškia, kad ginčas dėl banko sąskaitose esančių piniginių lėšų toliau tęsiasi. Dėl to teismo išvada, kad atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad atsakovas banko sąskaitose neturi jokių reikšmingų piniginių lėšų, kurioms taikomas areštas. Vienintelėje atsakovo banko sąskaitoje pagal 2022 m. liepos 20 d. išrašą buvo tik 257,65 Eur. Dėl to jokie atsakovo sąskaitose esantys pinigai, taikant areštą, negali būti apsaugomi. Taigi nuo 2019 m. gruodžio 20 d. taikoma laikinoji apsaugos priemonė neproporcingai riboja atsakovo teises ir teisėtus interesus.

16.3.                      Atsakovas, norėdamas patenkinti savo poreikius, naudojasi kitų kredito įstaigų teikiamomis paslaugomis. Šiose kredito įstaigose laikomų lėšų disponavimas teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi nebuvo apribotos. Dėl to teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės negali apsaugoti kokių nors konkrečių turtinių ieškovės ar kokių nors kitų asmenų interesų. Kadangi atsakovas turi įvairių piniginių atsiskaitymo poreikių Lietuvoje poreikių, iki šiol taikomas ribojimas disponuoti Lietuvoje veikiančiuose bankuose atidarytomis banko sąskaitomis atsakovui kelia reikšmingų nepatogumų ir didina jo atliekamų atitinkamų finansinių operacijų sąnaudas.

17.       Ieškovė S. Č. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nebeliko teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytų priežasčių toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Santuokos nutraukimo byloje visi klausimai dėl turto ir prievolių padalijimo turi būti nagrinėjami kartu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovas pateikė apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kartu skųsdami ir turto padalinimą. Dėl to, apeliacinės instancijos teismui neišnagrinėjus šalių apeliacinių skundų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos.

17.2.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad tikslas, dėl kurio buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra išnykęs. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą išsprendė sprendimu. Dėl to ieškovei ir atsakovui pateikus apeliacinius skundus dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo padalintas turtas, poreikis naikinti laikinąsias apsaugos priemones neišnyko. Be to, atsakovas pats patvirtino savo nesąžiningumą ir piniginių lėšų slėpimą, nurodydamas, kad tenkindamas savo poreikius naudojasi kitų kredito įstaigų teikiamomis paslaugomis.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

19.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo lėšų banko sąskaitose areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

20.       Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Apie tai ne kartą buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019, 2022 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-393-798/2022).

21.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei turimą pavardę, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3681-101/2012 ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 287 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovo ieškovei ½ dalį jo sąskaitose esančių santaupų. Reikalavimo (priteisti iš atsakovo ieškovei ½ dalį jo sąskaitose esančių santaupų) užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo sąskaitose esančias lėšas. Nurodė, kad atsakovas santuokos metu buvo linkęs slėpti tikrąsias savo pajamas, neskyrė visų uždirbtų lėšų šeimai. Atsakovo veiksmai, tiek apsunkinant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, tiek jį perleidžiant tretiesiems asmenims, sumažintų ieškovės galimybes pasidalinti atsakovo sąskaitoje santuokos metu sukauptas lėšas.

22.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovo D. Č. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, leisdamas atsakovui iš areštuotų lėšų disponuoti antstolio nustatyta suma pragyvenimui, atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, bei skiriant po 215 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (atsakovo banko sąskaitų areštą) nurodė, kad atsakovas gali laisvai disponuoti savo sąskaitose esančiomis bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančiomis lėšomis, todėl kyla grėsmė, kad susipažinęs su ieškinio reikalavimais atsakovas gali imtis priemonių išvengti šio turto padalinimo, nuimdamas lėšas nuo savo sąskaitų, todėl siekiant užtikrinti esamą padėtį, yra pagrindas taikyti atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų areštą.

23.       Ieškovė 2021 m. sausio 5 d. patikslino ieškinį, patikslindama reikalavimą, kurio užtikrinimui taikytos aptartos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. prašė priteisti iš atsakovo ½ dalį jo sąskaitoje esančių santaupų arba buvusių santaupų, kurios buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti, papildomai nurodydama, kad šis ieškinio reikalavimas bus patikslintas, gavus duomenis apie atsakovo turimas santaupas ir visų jo sąskaitų išrašus. Kartu ieškovė nurodė, kad jai yra žinoma apie atsakovui išmokėtas gyvybės draudimo išmokas, kurios buvo mokamos gyvenant santuokoje, jam nutraukus draudimo sutartį. Ieškovė 2021 m. sausio 28 d. patikslino ieškinį, kuriame galutinai suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 010 Eur, tai yra ½ dalį draudimo išmokėtos atsakovui sumos, kaip kompensaciją kitam sutuoktiniui dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo. Šį reikalavimą ieškovė grindė aplinkybėmis, kad atsakovas gyvendamas santuokoje slėpdavo tikrąsias savo pajamas, atsakovo pateiktas jo sąskaitos SEB banke išrašas patvirtina, kad 2020 m. sausio 4 d. atsakovui UAB „Bonum Publicum“ sumokėjo 4 020 Eur dalį gyvybės draudimo sumos, kuri buvo įmokėta iš santuokoje įgytų bendrų lėšų.

24.       Nusatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes – Č. ir Č. Nustatė nepilnamečio vaiko L. Č. gyvenamąją vietą su ieškove. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-3681-101/2012 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui L. Č. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 383 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliko ieškovę. Priteisė ieškovei 1/3 dalį buto ir 2000/719142 dalis žemės sklypo. Priteisė atsakovui 2/3 dalis buto ir 4000/719142 dalis žemės sklypo. Priteisė iš ieškovės atsakovui 300 Eur bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti panaudotų asmeninių lėšų. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Ieškovė ir atsakovas pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo. 

25.       Atsakovas po teismo sprendimo priėmimo pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų areštą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino, nurodant, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra pateikti ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai, o atsižvelgiant į santuokos nutraukimo bylų, kuriose sprendžiami turtinai klausimai, specifiką, atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.

26.       Atsakovas nesutikdamas su teismo priimta skundžiama nutartimi, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų arešto) panaikinimo, atskirajame skunde nurodo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovo ½ dalį jo sąskaitose esančių santaupų (kurio užtikrtinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų areštas) teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu yra atmestas, o apeliaciniame skunde ieškovė šio reikalavimo nebekelia. Tai reiškia, kad objektyviai nebėra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytų prielaidų, kurios buvo pagrindu areštuoti visose atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šalių ginčas dėl piniginių lėšų padalijimo yra akivaizdžiai pasibaigęs. Aplinkybė, kad ieškovė toliau ginčija turto balansą ir (arba) jai priteistą nekilnojamojo turto dalį, nereiškia, kad ginčas dėl banko sąskaitose esančių piniginių lėšų toliau tęsiasi. Dėl to teismo išvada, kad atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais sutinka.

27.       Visų pirma, pažymėtina, kad skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties priėmimo metu buvusias aplinkybes, t. y. vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu (2022 m. liepos 19 d.) (ne)buvo pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų areštą.

28.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

29.       Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Sprendimu teismas ieškovės patikslintą reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 010 Eur, tai yra ½ dalį draudimo išmokėtos atsakovui sumos, kaip kompensaciją kitam sutuoktiniui dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo, atmetė, t. y. teismas sprendimu atmetė ieškinio reikalavimą, kuris buvo užtikrintas taikant laikinąsias apsaugos priemones (atsakovo lėšų banko sąskaitose esančių lėšų areštą). Nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus dėl 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo, tačiau nei viena iš šalių sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 2 010 Eur priteisimo, neskundė. Tokiu būdu, teismo sprendimas šioje dalyje, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimas buvo priimtas 2022 m. gegužės 4 d. (sprendimo apskundimo terminas – 30 d. nuo sprendimo paskelbimo dienos), taigi sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. birželio 3 d. (paskutinė diena paduoti apeliacinį skundą). Vadinasi, neskundžiama sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 2 010 Eur priteisimo, įsiteisėjo 2022 m. birželio 6 d. 

30.       Pažymėtina, kad pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį (ar jo dalį), laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2 010 Eur priteisimo, kurio užtikrinimui taikytos prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės, sprendimu buvo atmestas, bei tai, kad sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo 2022 m. birželio 6 d., pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 19 d. (jau esant įsiteisėjusiai minėtai sprendimo daliai) spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimas šioje dalyje yra neįsiteisėjęs, todėl atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.

31.       Pritartina apeliantui, kad vien tai, jog ieškovė ir atsakovas apeliaciniais skundais ginčijo kitas sprendimo dalis, t. y. dėl transporto priemonės neįtraukimo į dalintino turto balansą, nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir buto) padalijimo, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo),  jokiu būdu nereiškia, kad ginčas dėl banko sąskaitose esančių piniginių lėšų nėra pasibaigęs. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl 2010 Eur priteisimo yra savarankiškas reikalavimas, ieškovė už šį reikalavimą sumokėjo žyminį mokestį. Be to, jau minėta, kad pirmosios instancijos teismui 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu šį ieškovės reikalavimą atmetus, ir nei vienai iš šalių apeliaciniuose skunduose neginčijant minėtos sprendimo dalies, byla šioje dalyje pasibaigė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (atsakovo banko sąskaitų arešto) pagrindai, pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, buvo išnykę (CPK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).

32.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovo skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsakovo D. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų areštą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                              Rūta Veniulytė-Jankūnienė