Civilinė byla Nr. e2A-398-553/2022
Teisminio proceso Nr. 2-61-3-03793-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.10.5.2.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AEROMANAGE“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AEROMANAGE“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 126 920,09 Eur žalą.
2. Ieškovė paaiškino, kad Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Turizmo departamentas) nurodymu 2014 m. liepos 4, 7, 8 ir 11 dienomis įvykdė 10 skrydžių, kuriais į Lietuvą buvo sugrąžinti kelionių organizatorės bankrutavusios UAB „Go Planet Travel“ (toliau –BUAB „Go Planet Travel“) turistai. Vykdydama šiuos skrydžius ieškovė patyrė 126 920,09 Eur dydžio išlaidas.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. e2A-829-370/2016, patenkinęs UAB „AEROMANAGE“ ieškinį, įpareigojo Turizmo departamentą draudimo bendrovėms Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group ir „BTA Insurance Company“ SE (toliau – Draudimo bendrovės) pateikti rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo ieškovei už jos patirtas tiesiogines išlaidas, grąžinant BUAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės
11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-219/2017 minėtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
4. Turizmo departamentas, vykdydamas teismo sprendimus, Draudimo bendrovėms
2017 m. gruodžio 20 d. pateikė reikalavimą dėl pinigų išmokėjimo, kuriuo pareikalavo ieškovei išmokėti laidavimo draudimo išmokos likutį. Atsižvelgiant į tai, kad „BTA Insurance Company“ SE pagal ankstesnius Turizmo departamento nurodymus jau iki paminėto Turizmo departamento pareikalavimo buvo išmokėjusi visą pagal laidavimo draudimo sutartį mokėtiną draudimo išmokos sumą, išmoką sutiko sumokėti tik Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, kuri 2018 m. vasario 2 d. pervedė į ieškovės banko sąskaitą 3 007 Eur neišnaudotą draudimo sumos likutį.
5. Draudiminio įvykio, iš kurio tiesiogiai kyla ieškovės patirti nuostoliai, atsiradimo metu (2014 m. liepos mėn.) galiojusio 2003 m. birželio 12 d. Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 756 (toliau – Aprašas) 30 punkte buvo įtvirtinta, kad laidavimo draudimo išmoka mokama pagal naudos gavėjo – Turizmo departamento – rašytinį reikalavimą jame nurodytiems asmenims (turistui, Turizmo departamentui ar jo įgaliotam asmeniui). Aprašo 33 punkte buvo nurodyta, kad jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui.
6. Turizmo departamento nurodymais Draudimo bendrovėms laidavimo draudimo sutarčių išmokos buvo paskirstytos nepaisant Apraše imperatyviai nurodytos šių išmokų paskirstymo tvarkos, t. y. išmokas nukreipiant ne keleivių grąžinimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, kurias ieškovė patyrė Turizmo departamento nurodymu, apmokėti, o kitoms išlaidoms, pvz., užsienyje buvusių turistų vežimo į viešbučius ir apgyvendinimą viešbučiuose išlaidoms apmokėti. Ši aplinkybė nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo 27.15 punkte.
7. Turizmo departamentas, duodamas nurodymus Draudimo bendrovėms, nesilaikydamas Apraše imperatyviai nustatytos laidavimo draudimo lėšų skirstymo tvarkos, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti ir tokiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalą ieškovei. Aplinkybę, kad ieškovė neprivalėjo savarankiškai įvykdyti aukščiau nurodytų skrydžių (t. y., tai, jog nesant neteisėtų Turizmo departamento veiksmų, ieškovė nebūtų patyrusi šiuo ieškiniu reikalaujamų atlyginti nuostolių) ir aplinkybę, kad ieškovė veikė Turizmo departamento nurodymais, konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo 32, 38, 39, 41, 43 punktuose ir tam pritarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutarties 47 bei 50–52 punktuose.
8. Kadangi aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas šis ieškinys, t. y. tai, kad ieškovė, patirdama papildomas išlaidas (nuostolius), veikė ne savo iniciatyva, o vadovaudamasi Turizmo departamento nurodymais, taip pat tai, kad pareiškėja turėjo pirmenybinę teisę į šių išlaidų atlyginimą iš laidavimo draudimo lėšų pagal Aprašo nuostatas, tačiau Turizmo departamentas šios ieškovės teisės nepaisė, yra nustatę teismai įsiteisėjusiais sprendimais, todėl šios aplinkybės yra tapusios prejudiciniais faktais, kurių šiame ieškinyje ieškovė nebeturi įrodinėti.
9. Turizmo departamento nurodymu įvykdžiusi 10 skrydžių ieškovė patyrė išlaidas, kurias sudaro:
(i) ACMI (aircraft, complete crew, maintenance, insurance) išlaidos, kurias savo ruožtu sudaro:
a) lėktuvo pateikimas, b) lėktuvo įgulos parūpinimas, c) lėktuvo priežiūra, d) fiuzeliažo ir trečiųjų šalių atsakomybės draudimas, keleivių, bagažo, krovinio ir karo rizikos draudimas; (ii) kuro išlaidos; (iii) navigaciniai ir tūpimo mokesčiai; (iv) skrydžio aptarnavimo oro uoste išlaidos;
(v) keleivių mokesčiai; (vi) maitinimo paslaugos ir t. t.. Visos šios išlaidos yra tiesioginės ieškovės išlaidos, patirtos grąžinant BUAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą. Šios ieškovės išlaidos tiek, kiek jos nebuvo atlygintos iš BUAB „Go Planet Travel“ laidavimo draudimo lėšų dėl neteisėtų Turizmo departamento veiksmų, yra ieškovės patirta žala. Ieškovės nuostoliai, patirti dėl neteisėtų Turizmo departamento veiksmų, sudaro 126 920,09 Eur, neįskaitant palūkanų.
10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, ieškinį prašė atmesti, nes, valstybė nėra atsakinga už ieškovės patirtą tariamą žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, be to, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo išmoka yra ribojama draudimo suma.
11. 2014 m. galiojusios Aprašo redakcijos 29 punkte nustatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakingas laidavimo draudimo draudikas, neviršydamas draudimo sumos, atlygina įvairias, Aprašo 29.1 – 29.4 papunkčiuose nurodytas, su organizuotos turistinės kelionės nevykdymu susijusias išlaidas. Aprašo 30 punkte nustatyta, kad naudos gavėjas yra Turizmo departamentas, kuris Apraše nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Laidavimo draudimo išmoka mokama pagal Turizmo departamento rašytinį reikalavimą, pagrįstą konkretų draudimo išmokos dydį patvirtinančiais dokumentais, jame (rašytiniame reikalavime) nurodytiems asmenims. Pagal laidavimo draudimo sutartis naudos gavėjas (Turizmo departamentas) nėra sutarties šalis.
12. Vadovaujantis CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Kreditoriaus kaltė dėl prievolės pažeidimo gali pasireikšti jo nepakankamu bendradarbiavimu su skolininku, nepagrįstu atsisakymu priimti prievolės įvykdymą ar kitokiu nesąžiningu elgesiu. Turizmo departamentas ne kartą kreipėsi į ieškovę, norėdamas išsiaiškinti ieškovės reikalaujamų tiesioginių išlaidų kilmę, jų sudėtines dalis, pobūdį, atsiradimo aplinkybes, tačiau ieškovė nepagrindė jos nurodytų išlaidų.
13. Pagal Aprašo 7 punktą laidavimo draudimo objektas – yra turistų turtiniai interesai, susiję su kelionių organizatoriaus prievolių pagal sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis įvykdymu. Ieškovė, kaip oro vežėja, siekia prisiteisti žalą besąlygiškai visa apimtimi, savaip interpretuodama Aprašo nuostatas bei ignoruodama Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendime nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės veiksmais ar neveikimu, kurie priežastiniu ryšiu, galimai, susiję su žalos atsiradimu ar jos dydžiu (vykdė skrydžius esant nemažam BUAB „Go Planet Travel“ įsiskolinimui ieškovei). Ieškovė, iškraipydama faktus bei manipuliuodama susiklosčiusia situacija, kelia nepagrįstus turtinius reikalavimus valstybei.
14. Turizmo departamentas pateikė rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo ieškovei už jos patirtas tiesiogines išlaidas grąžinant BUAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą, todėl CK 6.271 straipsnio taikymo prasme atliko teisėtus veiksmus. Tokiu būdu neįrodyta viena iš būtinų sąlygų atsirasti atsakomybei dėl turtinės žalos atlyginimo.
15. Teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės neįrodo, kad buvo pažeistos Aprašo nuostatos ir, kaip teigia ieškovė, lėšos iš Draudimo bendrovių panaudotos pirmiausia kitokiems poreikiams.
16. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė jos nelaikyti atstove nagrinėjamoje byloje, nes ji kaip atstovė yra asignavimų valdytoja, atlyginant žala, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), bei vykdo teismo sprendimus, jeigu tokia žala yra priteista.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „AEROMANAGE“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, 126 920,09 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2018 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nusprendė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nelaikyti atsakovės Lietuvos valstybės atstove.
18. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovei, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nurodytas įpareigojimas Turizmo departamentui kreiptis į draudikus nustatytas, būtent teismui konstatavus neteisėtus Turizmo departamento veiksmus, t. y. jam nepagrįstai atsisakius kreiptis į draudikus pagal ieškovės 2014 m. liepos 28 d. prašymą pagal Aprašo 30 punkto nuostatas. Todėl tokia nustatyta aplinkybė dėl Turizmo departamento atsisakymo kreiptis į draudikus pagal ieškovės prašymą nepagrįstumo yra prejudicinis faktas.
19. Teismas išaiškino, kad Turizmo departamentui, pradiniame etape nepagrįstai pašalinus ieškovę, kuriai laidavimo draudimo išmoka turėjo būti mokama prioriteto tvarka pagal Aprašo 33 punktą, išskirstė draudimo išmokos sumą kitiems asmenims, t. y. teismų konstatuotas Turizmo departamento veiksmų neteisėtumas sąlygoja kitų šios institucijos atliktų veiksmų panaudojant draudimo sumą neteisėtumą (neteisėtų veiksmų visuma), dėl ko būtent šie nustatyti neteisėti veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala; būtent Turizmo departamentui laikantis Aprašo reikalavimų, t. y. ieškovei 2014 m. liepos 28 d. kreipusis į šią instituciją, objektyviai galėjo būti atlygintos ieškovės išlaidos, patirtos grąžinant BUAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad aktualiu ginčui laikotarpiu, t. y. kada ieškovė kreipėsi į Turizmo departamentą, buvo pakankama nepanaudota draudimo suma. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad neteisėti Turizmo departamento veiksmai sąlygojo ieškovės prašomus atlyginti 126 920,09 Eur nuostolius, kurie pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir Aprašo 33 punktą, ieškovei atlygintini visiškai.
20. Visi grįžtamieji skrydžiai, ieškovės įvykdyti 2014 m. liepos 4 – 17 d., nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo 41 punkte, tačiau tam, kad būtų galima sugrąžinti turistus, lėktuvas iš Vilniaus skrido į Chaniją, Varną, Burgasą, Antaliją ir tik tada į Vilnių; tai reiškia, jog ieškovės išlaidas sudaro ne tik atgaliniais skrydžiais parskraidinant turistus iš atitinkamos vietos patirtos išlaidos.
21. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė patirtas išlaidas už 2014 m. liepos 4 – 17 d. skrydžius; turėtų išlaidų detalus paskaičiavimas nurodytas 2017 m. birželio 21 d. atliktų skrydžių kainų ir skrydžių suvestinėje (minusavus keleivių mokesčius), todėl kitų turėtų išlaidų – kurui, skrydžių aptarnavimui, maitinimui ir buities paslaugų, kt. išlaidų dydžiai laikyti įrodytais.
22. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra tik asignavimų valdytoja, kuri vykdo teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra sprendžiamas jos teisių ir pareigų klausimas proceso įstatymų prasme. Todėl teismas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nelaikė atsakovės atstove šioje nagrinėjamoje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
23.1. Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo ir Aprašo reikalavimus gali būti apmokamos tik konkretaus (-ių) turisto (-ų) patirtos faktinės ir minėtuose teisės aktuose konkrečiai įvardintos išlaidos, ne kokios nors kitokios savo pobūdžiu, ir niekaip neviršijant laidavimo draudimo ar garantijos sumos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-829-370/2016 įpareigojo Turizmo departamentą Draudimo bendrovėms pateikti rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, būtent, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo. Turizmo departamentas Draudimo bendrovėms pateikė reikalavimą dėl pinigų išmokėjimo, kuriuo pareikalavo ieškovei išmokėti laidavimo draudimo išmokos likutį.
23.2. Ieškovė veikė kaip skrydžius vykdantis oro vežėjas 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas) 3 straipsnio 2 dalies b) punkto prasme, o ne kaip trečiasis asmuo, atlyginęs turisto patirtus nuostolius. Byloje nėra nustatytų faktinių aplinkybių, kad Turizmo departamentas būtų pasitelkęs trečiąją šalį (oro vežėją) parskraidinti turistus į Lietuvos Respubliką ir grąžinimo kaštus iš anksto suderinęs su draudikais, t. y. ieškovė veikė išskirtinai savo nuožiūra.
23.3. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės neįrodo, kad buvo pažeistos Aprašo nuostatos ir lėšos iš Draudimo bendrovių panaudotos pirmiausia kitokiems poreikiams nei turistų grąžinimas į Lietuvos Respubliką. Ieškovė nenurodė, o teismas neįvertino ir nenustatė, kokie Turizmo departamento veiksmai po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įvykdymo, yra neteisėti. Draudimo bendrovių pagal Turizmo departamento nurodymus išmokėtos ir turistų viešbučių reikmėms patirtos lėšos buvo teisėtos ir pagrįstai sudarė laidavimo draudimo išmokos dalį.
23.4. Turizmo departamento veiksmai nėra susieti priežastiniu ryšiu su ieškovės patirtomis išlaidomis. Turizmo departamento atlikti veiksmai, susiję su laidavimo draudimo išmokų paskirstymu ir išmokėjimu, atlikti po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo yra teisėti ir nenuginčyti. Ieškovė faktiškai vykdė BUAB „Go Planet Travel“ prievoles, kurias laidavo draudimo bendrovės laidavimo draudimo sutartimis, todėl valstybė, nebūdama šių sutarčių dalyve, neprivalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, apdraustas laidavimo draudimu.
23.5. Teismas tinkamai neįvertino ieškovės ir Turizmo departamento santykių bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. neatliko procesinės pareigos visapusiškai įvertinti bylai teisingai ir pagrįstai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (įvykių eigą), prieš ir po to, kai BUAB „Go Planet Travel“ paskelbė apie nemokumą. Vien aplinkybė, kad ieškovė patyrė išlaidas dėl to, kad pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo užtikrinti turistų grąžinimą (atšaukus skrydį), savaime nesukuria prievolės valstybei šias išlaidas atlyginti, taip pat nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas.
23.6. Nepaisant to, kad Turizmo departamento direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V139 buvo sustabdytas kelionių organizatoriaus BUAB „Go Planet Travel“ pažymėjimo galiojimas, ieškovė toliau vykdė išvežamuosius skrydžius pagal sutartines prievoles BUAB „Go Planet Travel“ t. y. 2014 m. liepos 4 d., 7 d., 8 d. skrydžių metu išskraidino iš Lietuvos Respublikos į užsienį 245 turistus. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės išlaidas sudaro ir išlaidos, patirtos skraidinant turistus iš Lietuvos Respublikos (Vilniaus oro uosto) į Chaniją, Varną ir Burgasą. Visi nurodyti skrydžiai buvo vykdomi ieškovės iniciatyva ir atsakomybe, vadovaujantis Reglamento nuostatomis. Todėl ieškovės patirtos išlaidos dėl vykdytų skrydžių iki 2014 m. liepos 8 d. negali būti pripažintos nuostoliais, atlygintinais laidavimo draudimo suma ar valstybės sąskaita.
23.7. Teismas nevertino ieškovės pateiktų į bylą finansinių dokumentų, susijusių su vykdytais skrydžiais, neanalizavo šių dokumentų turinio bei nepagrįstai tenkino ieškovės turinius reikalavimus visa apimti: (1) skiriasi patirtų tiesioginių išlaidų dydis – Turizmo departamentui 2014 m. gruodžio 10 d. suvestinėje tiesioginių išlaidų dydis įvertintas
97 338,01 Eur, 2017 m. birželio 21 d. Turizmo departamento reikalavimu atliktų skrydžių kainų ir išlaidų lentelė tiesioginių išlaidų dydis įvertintas 131 488,19 Eur, teismo
2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu priteista 126 920,09 Eur, (2) dalis sąskaitų susijusios su skrydžių aptarnavimu visą liepos mėnesį ar kitu laikotarpiu.
23.8. Ieškovė nepateikė Turizmo departamentui žalą pagrindžiančių finansinių dokumentų, kitos informacijos dėl žalos pagrįstumo ar teisinio pagrindo žalai atlyginti. Turizmo departamentas ėmėsi visų teisėtų priemonių užtikrinti turistų turtinių interesų apsaugą (kvietėsi ieškovę į pasitarimus, kreipėsi oficialiais raštais), tačiau ieškovė nesiekė dialogo, nebendradarbiavo, nereagavo į Turizmo departamento raštus, prašymus bei vykdė skrydžius be Turizmo departamento žinios ar atskiro susitarimo.
23.9. Teismo ieškovei priteistos 4 248,72 Eur išlaidos advokato pagalbai yra per didelės, turint omenyje, kad kasacinis teismas nutartimi už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą buvo priteisęs ieškovei 1 271,60 Eur, todėl teismo sprendimu priteista ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžių.
24. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „AEROMANAGE“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
24.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi yra pripažinta ieškovės teisė reikalauti laidavimo draudimo išmokos už turistų grąžinimo išlaidas, įgyta draudžiamojo įvykio atsiradimo pagrindu, bei konstatuota, kad Reglamentas šiuo atveju neaktualus.
24.2. Ieškovės dėl Turizmo departamento neteisėtų veiksmų prašoma atlyginti žala nesusijusi su šių subjektų sutartiniais santykiais. Ieškovei buvo išmokėtas draudimo sumos likutis, tačiau jo nepakako visiems patirtiems nuostoliams atlyginti. Turizmo departamentas išskirstė draudimo išmokos sumas kitiems asmenims, t. y. nesavalaikis, pavėluotas Turizmo departamento pareigų pagal Aprašą vykdymas sąlygojo ieškovės žalą.
24.3. Nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuotas Turizmo departamento veiksmų neteisėtumas (prejudicinis faktas), kuris sąlygoja kitų šios institucijos veiksmų, panaudojant draudimo sumą, neteisėtumą. Ši neteisėtų veiksmų visuma, įrodinėjama ieškovės šioje byloje, yra susieta priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala – jei Turizmo departamentas būtų laikęsis Aprašo reikalavimų ir, gavęs ieškovės 2014 m. liepos 28 d. raštą, būtų laiku kreipęsis į draudikus, vadovaujantis Aprašo 30 punktu, ieškovei prioriteto tvarka pagal Aprašo 33 punktą būtų išmokėta laidavimo draudimo išmoka, kuri tuo metu buvo pakankama.
24.4. Ieškovė turi teisę į visišką nuostolių atlyginimą (Aprašo 29, 33 punktai). Teismas nustatė visas CK 6.271 straipsnyje įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. Aprašo 30 punkto pažeidimas konstatuotas įsiteisėjusiu sprendimu, taip pat Aprašo 33 punkto pažeidimas, kaip neteisėtų Turizmo departamento veiksmų visuma, yra susieti priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala, kurios dydis įrodytas.
24.5. Nepagrįsta reikalauti šioje civilinėje byloje vertinti aplinkybes, t. y. įvykių eigą prieš ir po to, kai BUAB „Go Planet Travel“ paskelbė apie nemokumą, kadangi tai aktualu anksčiau nagrinėtai civilinei bylai ir joje įsiteisėjusiu sprendimu tai įvertinta.
24.6. Ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti būtent 10 skrydžių, įvykdytų 2014 m. liepos 4, 7, 8 ir
11 d., išlaidas. Visi šie skrydžiai įvykdyti po 2014 m. liepos 4 d. paaiškėjusio BUAB „Go Planet Travel“ nemokumo ir kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo. Tai skrydžiai pirmyn ir atgal – bet koks užsakomasis skrytis negali būti įvykdomas tik skrydžio į vieną pusę kaštais, kadangi užsakomasis skrydis visais atvejais suponuoja arba išvykimą iš nuolatinės orlaivio bazės į keleivių išvykimo oro uostą ir paskesnį jų vežimą į paskirties oro uostą, arba keleivių vežimą iš nuolatinės orlaivio bazės ir paskesnį grįžimą į bazę. Visi grįžtamieji skrydžiai išvardinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo 41 punkte.
24.7. Priešingai, nei teigia apeliantas, į 126 920,09 Eur nuostolių atlyginimą neįtrauktos
2014 m. liepos 4, 7, 8 d. su iš Vilniaus išvežtais 245 keleiviais susijusios išlaidos.
2014 m. liepos 11 d. skrydžiu Nr. (duomenys neskelbtini) Chanija–Vilnius vykusių turistų skaičius yra didesnis, nei 2014 m. liepos 4 d. skrydžiu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilnius–Chanija. Dėl šios priežasties atmestini argumentai, kad 2014 m. liepos 11 d. skrydžiu Nr. (duomenys neskelbtini) Chanija–Vilnius ieškovė esą tik parskraidino tuos pačius keleivius, kurie į Chaniją savo rizika ir atsakomybe išskrido 2014 m. liepos 4 d. skrydžiu Nr. (duomenys neskelbtini) po BUAB „Go Planet Travel“ nemokumo paskelbimo, nes į Vilnių 2014 m. liepos 11 d. skrydžiu Nr. (duomenys neskelbtini) Chanija–Vilnius buvo grąžinti ir anksčiau (iki bendrovės nemokumo) į Chaniją išvykę keleiviai.
24.8. Prašomos atlyginti žalos dydžio kitimas nuo 264 000,23 Eur (911 540 Lt) pradiniame
2014 m. liepos 28 d. prašyme iki prašomos atlyginti žalos – 126 920,09 Eur, patvirtina ieškovės siekį išsiaiškinti ir pagrįsti įrodymais realų patirtų nuostolių dydį. Visos šios išlaidos yra tiesioginės, į bylą pateiktais dokumentais pagrįstos ieškovės išlaidos, patirtos grąžinant turistus į pradinę jų išvykimo vietą.
24.9. Apeliantė pirmosios instancijos teisme iš esmės neteikė argumentų, sietinų su ieškovės teismui pateiktų finansinių dokumentų analize. Atsakovė pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad, nesant neteisėtų Turizmo departamento veiksmų, nėra ir kitų viešosios atsakomybės sąlygų. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
24.10. Ieškovė nuosekliai bendradarbiavo su Turizmo departamentu. Tai patvirtina ieškovės ir šios institucijos susirašinėjimas. Prašymas mažinti priteistinos žalos atlyginimą dėl kreditoriaus kaltės nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais.
24.11. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma – 4 248,72 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba – tikrai nėra per didelė, nėra pagrindo ją sumažinti. Teismo buvo priteista tik dalis ieškovės prašytų atlyginti išlaidų. Nėra pagrindo lyginti kitoje civilinėje byloje priteistą užmokestį už advokato teisines paslaugas, nes, sprendžiant dėl išlaidų priteisimo, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas.
25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismui pagrįstai nusprendus nelaikyti jos atsakovės atstove ir šios sprendimo dalies apeliantei neskundžiant, ji neturi įgalinimų pasisakyti dėl kitų skundo argumentų, todėl prašo teismo skundą spręsti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio
2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl ginčo esmės
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 4 – 17 d. dėl kelionių organizatorės BUAB „Go Planet Travel“ nemokumo negalėjusius grįžti į Lietuvą turistus parskraidino ieškovė UAB „AEROMANAGE“ (senasis pavadinimas UAB „Grand Cru Airlines“). Ieškovei 2014 m. liepos
28 d. raštu „Dėl apmokėjimo už turistų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą“ kreipusis į Turizmo departamentą, pastarasis 2014 m. liepos 31 d. raštu „Dėl apmokėjimo už turistų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą“ nurodė, kad nesant teisinio pagrindo laidavimo draudimo išmokai gauti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo
30 puntu, į draudikus nesikreips.
29. Nesutikdama su tokiu Turizmo departamento sprendimu ieškovė UAB „AEROMANAGE“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas
2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-829-370/2016, panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-957-866/2016, iš dalies patenkino ieškinį – įpareigojo Turizmo departamentą draudimo bendrovėms Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group ir „BTA Insurance Company“ SE pateikti rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo ieškovei už jos patirtas tiesiogines išlaidas, grąžinant BUAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą.
30. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje
Nr. e2A-829-370/2016, konstatavo, kad:
30.1. Turizmo departamentas 2014 m. gruodžio 10 d. raštu-reikalavimu dėl draudimo išmokų mokėjimo BUAB „Go Planet Travel“ turistams kreipėsi į draudikus „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ir Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, kuriame prašė: 1) panaudoti visą Compensa draudimo poliso Nr. 19040/800030 sumą, kurią sudaro
350 000 Lt; 2) panaudoti visą likusią BTA draudimo poliso Nr. KOFG 000754 sumą, kurią sudaro 226 072,79 Lt. Rašte detalizuota, kad 123 927,21 Lt suma, atsižvelgiant į ankstesnius Turimo departamento raštus, buvo panaudota gelbstint į bejėgišką padėtį patekusios turistus Turkijoje, o likusi 576 072,79 Lt suma paskirstyta visiems nukentėjusiems asmenims, kurią draudimo bendrovės perves į nukentėjusių asmenų banko sąskaitas.
30.2. 2015 m. vasario 4 d. raštu draudikas Compensa Turizmo departamentui nurodė, kad vadovaudamiesi 2014 m. gruodžio 10 d. raštu-reikalavimu, draudikas iš viso išmokėjo 302 913,01 Lt.
30.3. UAB „AEROMANAGE“ po 2014 m. liepos 4 d. atsiradusio BUAB „Go Planet Travel“ nemokumo, t. y. vykdydama skrydžius 2014 m. liepos 4 – 11 d., veikė ne Reglamento ir ne Lėktuvo nuomos sutarties pagrindu, t. y., ne kaip oro vežėjas veikiantis BUAB „Go Planet Travel“ vardu, bet kaip kompanija, veikianti Turizmo departamento nurodymais ir padedanti likviduoti atsiradusius padarinius.
30.4. Turizmo departamentas, pažeisdamas Aprašo 29.1 ir 33 punktų nuostatas, nepagrįstai atsisakė kreiptis į draudikus pagal UAB „AEROMANAGE“ prašymą.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje
Nr. e3K-3-246-219/2017, minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
32. Turizmo departamentas, vykdydamas teismo sprendimus, Draudimo bendrovėms
2017 m. gruodžio 20 d. pateikė reikalavimą dėl pinigų išmokėjimo, kuriuo pareikalavo ieškovei išmokėti laidavimo draudimo išmokos likutį; tačiau Draudimo bendrovėms pagal ankstesnius Turizmo departamento nurodymus jau esant išmokėjus pagal laidavimo draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokų sumas, tik draudimo bendrovė – Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group sutiko sumokėti likusią – 3 007 Eur sumą, t. y. neišnaudotą draudimo sumos likutį bei pervedė šią sumą į ieškovės banko sąskaitą.
33. Ieškovė, remdamasi tuo, jog (1) patirdama papildomas išlaidas (nuostolius), veikė ne savo iniciatyva, o vadovaudamasi Turizmo departamento nurodymais, (2) turėjo pirmenybinę teisę į šių išlaidų atlyginimą iš laidavimo draudimo lėšų pagal Aprašo nuostatas, (3) tačiau Turizmo departamentas šios ieškovės teisės nepaisė, (4) ką yra nustatę teismai įsiteisėjusiais sprendimais, t. y. šios aplinkybės yra tapusios prejudiciniais faktais, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės likusią draudimo išmokomis nepadengtą nuostolių sumą – 126 920,09 Eur.
34. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovei UAB „AEROMANAGE“ iš Lietuvos valstybės, byloje atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, priteisė 126 920,09 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą.
35. Laikydama, kad nėra pagrindo konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis), apeliantė tvirtina, kad ieškovės reikalavimas patenkintas nepagrįstai.
Dėl viešosios civilinės atsakomybės sąlygų
36. Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK
6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; kt.). Taigi teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013; kt.).
38. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
39. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; kt.).
Dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 30.3 – 30.4 punktuose nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybės dėl Turizmo departamento atsisakymo kreiptis į Draudimo bendroves pagal ieškovės prašymą nepagrįstumo, konstatuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendime, yra prejudicinis faktas nagrinėjamam ginčui. Atsižvelgiant į tai, apeliantės skunde teikiami argumentai dėl ieškovės veikimo, parskraidinant turistus, Reglamente nustatyta tvarka ir / ar savo nuožiūra, ir / ar faktiškai vykdant BUAB „Go Planet Travel“ prievoles be Turizmo departamento žinios, dėl ko atsakovei tariamai nekilo pareiga kreiptis į Draudimo bendroves, kurie jau buvo išnagrinėti minėtoje civilinėje byloje, atmetami.
41. Šios nutarties 28 ir 30. 1 – 30.2 punktuose nustatytos aplinkybės taip pat leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Turizmo departamentui, pradiniame etape nepagrįstai pašalinus ieškovę, kuriai laidavimo draudimo išmoka turėjo būti mokama prioriteto tvarka pagal Aprašo
33 punktą (žr. šios nutarties 5 punktą), draudimo išmokos suma buvo išskirstyta kitiems asmenims, t. y. teismų konstatuotas Turizmo departamento veiksmų neteisėtumas sąlygojo kitų šios institucijos atliktų veiksmų, panaudojant draudimo sumą, neteisėtumą (neteisėtų veiksmų visumą), dėl ko būtent šie nustatyti neteisėti veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, jei Turizmo departamentas būtų laikęsis Aprašo reikalavimų ir, gavęs ieškovės 2014 m. liepos 28 d. raštą, būtų laiku kreipęsis į Draudimo bendroves, vadovaujantis Aprašo 30 punktu, ieškovei prioriteto tvarka pagal Aprašo 33 punktą būtų išmokėta laidavimo draudimo išmoka.
42. Šios nutarties 30.1 punkte nustatytos aplinkybės inter alia (be kita ko) patvirtina skundžiamo sprendimo išvados, kad ginčo laikotarpiu, t. y. 2014 m. liepos 28 d., ieškovei kreipusis į Turizmo departamentą, buvo pakankama nepanaudota draudimo suma. Todėl ieškovei 2014 m. liepos 28 d. kreipusis į Turizmo departamentą, objektyviai galėjo būti atlygintos ieškovės išlaidos, patirtos grąžinant UAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą. Taigi, neteisėti Turizmo departamento veiksmai sąlygojo ieškovės prašomus atlyginti nuostolius, kurie pagal CK
6.251 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią visišką nuostolių atlyginimą, ir Aprašo 33 punktą, ieškovei atlygintini visiškai.
43. Skunde atsakovė, ginčydama ieškovės prašomos priteisti žalos dydį, nurodė, kad (1) teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės išlaidas sudaro ir 2014 m. liepos 4, 7 ir 8 d. vykdyti skrydžiai į Chaniją, Varną ir Burgasą ir (2) teismas neįvertino į bylą ieškovės pateiktų finansinių dokumentų, susijusių su vykdytais skrydžiais. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.
44. Bylos duomenys patvirtina, kad (1) visi ieškovės 2014 m. liepos 4, 7, ir 8 d. pirmyn ir atgal įvykdyti skrydžiai buvo vykdomi Turizmo departamento pavedimu, ką konstatavo teismai įsiteisėjusiuose sprendimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-829-370/2016, 41 punktas) (2) į bylą ieškovės pateiktas 2021 m. gegužės 12 d. prašymas patvirtina, kad 2014 m. liepos 4, 7, 8 d. su iš Vilniaus išvežtais
245 keleiviais susiję 1 561,05 Eur keleivių mokesčiai nepatenka į iš atsakovės prašomų priteisti nuostolių sumą, (3) ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, pažymas, kainų ir išlaidų lenteles, sąrašus ir kt.), pagrindžiančius patirtas išlaidas. Apeliantė pirmosios instancijos teisme iš esmės nekvestionavo ieškovės nurodytų išlaidų pagrįstumo, o skunde teikiami abstraktaus pobūdžio argumentai ieškovės patirtų nuostolių fakto bei dydžio nepaneigia.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
45. Išnagrinėjusi esminius atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
47. Apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neva per didelės atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė dėl atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo kitoje, nors ir susijusioje, byloje nėra pagrindas, kuriuo remiantis sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 4 248,72 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir ieškovės atstovavimą teisme, vadovavosi Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais, todėl ieškovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį (14 701,71 Eur) ženkliai sumažino. Pagrindo keisti (mažinti) priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį nėra.
48. Atmetus atsakovės Lietuvos valstybės apeliacinį skundą, ieškovė UAB „AEROMANAGE“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Iš į bylą ieškovės pateiktų dokumentų (prašymo, sąskaitos už teisines paslaugas, kredito įstaigoje esančios sąskaitos išrašo) nustatyta, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 440 Eur išlaidas, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 60 Eur išlaidas.
49. Kadangi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nėra teisinio pobūdžio dokumentas, už kurį galėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, ieškovei iš atsakovės priteistina
1 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „AEROMANAGE“ (juridinio asmens kodas 302944752) iš Lietuvos valstybės (juridinio asmens kodas 11110555), atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (juridinio asmens kodas 188621919), 1 440 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijų teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Laima Ribokaitė
Aldona Tilindienė