(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jūsų sprendimas“ atstovei advokatei Daliai Foigt-Norvaišienei, advokato padėjėjai Eglei Gliaudelytei, atsakovui J. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jūsų sprendimas“ ieškinį atsakovui J. Ž. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jūsų sprendimas“ (toliau – ir ieškovas, darbdavys) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. DGKS-5710, priimto darbo byloje Nr. APS-1-20063, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti J. Ž. naudai iš UAB „Jūsų sprendimas“ 1385,06 Eur darbo užmokestį (suma su privalomais mokesčiais) už 2020 m. sausio, vasario mėn. bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 500 Eur netesybų, kreipėsi į teismą su ieškiniu J. Ž., prašydamas atmesti jo darbo ginčų komisijai teiktą prašymą išieškoti su darbo santykiais susijusias išmokas. Ieškinyje nurodė, jog 2019-05-03 ieškovas ir atsakovas J. Ž. sudarė darbo sutartį Nr. 5, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas gipso kartono montuotojo pareigoms eiti. 2020-02-17 atsakovas pateikė ieškovui prašymą nutraukti darbo sutartį savo noru nuo 2020-02-17 dienos. Ieškovas patenkino atsakovo prašymą bei įformino darbo santykių pabaigą. 2020-12-03 ieškovo direktoriui buvo įteiktas 2020-11-24 antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-171-16586, iš kurio ieškovas sužinojo, kad 2020-09-14 atsakovas kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją su prašymu ieškovui dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išreikalavimo, kurio pagrindu buvo pradėta darbo byla Nr. APS-1-20063/2020 bei 2020-09-24 darbo ginčų komisija priėmė sprendimą darbo byloje ieškovui nedalyvaujant ir jo nenaudai. Ieškovo įsitikinimu, darbo ginčų komisija nepagrįstai patenkino atsakovo reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išreikalavimo iš ieškovo ir nepagrįstai skyrė ieškovui netesybas, kadangi ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu. Tai patvirtina kasos išlaidų orderiai Nr. JS000061 ir Nr. JS000062, išduoti iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Dėl šios priežasties atsakovo reikalavimas turėtų būtų pripažintas nepagrįstu. Pagal darbo sutarties 1.3 p. šalys buvo sulygusios dėl 555,00 EUR dydžio darbo užmokesčio, mokamo vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos. 2019-12-31 šalių pasirašytu darbo sutarties pakeitimu, nuo 2020-01-01 atsakovui buvo nustatytas 607,00 EUR dydžio darbo užmokestis per mėnesį. VSDFV duomenimis, 2020 m. sausio mėn. atsakovui priskaičiuota - 607 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, vasario mėn. - 778,06 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Priešingai, nei nurodo atsakovas, 2020-02-10 jis pasirašė kasos išlaidų orderį Nr. JS000061, kuriuo patvirtino, kad gavo darbo užmokestį už 2020 m. sausio mėn. - 437,23 Eur (atskaičius mokesčius) bei 2020-02-17 pasirašė kasos išlaidų orderį Nr. JS000062, kuriuo patvirtino, kad gavo darbo užmokestį už 2020 m. vasario mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas - 534,91 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovo vertinimu, dėl šios priežasties atsakovo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išreikalavimo iš ieškovo turėtų būti pripažintas neteisėtu. Ieškovas teigia, kad darbo ginčų komisija nepagrįstai atsakovui atnaujino terminą kreiptis į komisiją su prašymu ir nepagrįstai priėmė neteisėtą sprendimą patenkinti atsakovo prašymą. Komisija sprendimą priėmė nežinodama visų aplinkybių bei turėdami klaidingą atsakovo suteiktą informaciją, nepagristą jokiais įrodymais. Kadangi komisijos sprendimas dėl darbo užmokesčių sumų neteisėtas ir nepagrįstas, komisija neturėjo pagrindo taikyti ieškovui ir netesybų. Sprendimu atsakovo naudai iš ieškovo priteistos 500 Eur dydžio netesybos. Ieškovas laiko šią darbo ginčų komisijos išvadą nepagrįsta, kadangi atsakovo atleidimo iš darbo dieną atsakovas galutinai atsiskaitė su ieškovu. Šią aplinkybę patvirtina 2020-02-17 šalių pasirašytas kasos išlaidų orderis Nr. JS000062, pagal kurį paskutinę atsakovo darbo dieną jam buvo išmokėtas visas atsakovui priklausantis darbo užmokestis už vasario mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas - 534,91 Eur sumoje. Ieškovas prašo tenkinti ieškinį ir pripažinti atsakovo reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išreikalavimo iš ieškovo nepagrįstu, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (el.b.l.1-10).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodė faktiškai pradėjęs dirbti pas ieškovą nuo 2019 m. gegužės 2 d., tačiau oficialiai pradėjo dirbti tik nuo 2019 m. gegužės 6 d. Nors darbo sutartimi buvo sulygtas minimalus darbo užmokestis, tačiau žodžiu ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui 40 Eur darbo užmokestį už vieną dieną. Ieškovas minimalų darbo užmokestį iki 2019 m. rugpjūčio mėn. visada pervesdavo į atsakovo banko sąskaitą, o likusią dalį ieškovo direktorius V. B. perduodavo grynaisiais pinigais. Atsiskaitymas vyko kartą per mėnesį - 10 mėnesio dieną. 2019 m. rugpjūtį atsakovas iš ieškovo direktoriaus sužinojo, kad ieškovas turi finansinių sunkumų, negali laiku mokėti darbo užmokesčio. Ieškovo direktorius prašė atsakovo palaukti darbo užmokesčio. Darbo užmokestis buvo sumokėtas pavėluotai - ne darbo sutartyje nustatyta tvarka, t.y. 2019 m. lapkričio 5 d. Vėliau mokėjimo pavedimų atsakovas už darbą iš ieškovo negavo. 2020 m. vasario 17 d. ieškovo direktorius dėl blogos ieškovo finansinės padėties atsakovui „pasiūlė“ išeiti iš darbo. Darbo santykiai pasibaigė ieškovui su atsakovu taip ir neatsiskaičius. Dėl to atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą, tačiau ieškovo vadovas pradėjo vengti komunikuoti su atsakovu, o 2020 m. rugsėjo pradžioje po ilgo laiko pakėlęs telefono ragelį ieškovo vadovas atsakovui tiesiog nurodė, kad pinigų neatiduos. Todėl 2020 m. rugsėjo 11 d. atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją. Ieškovas į bylą pateikė 2020 m. vasario 10 d. kasos išlaidų orderio Nr.JS000061 ir 2020 m. vasario 17 d. kasos išlaidų orderio Nr.JS000062 kopijas, tačiau, atsakovo teigimu, jokių ieškovo kasos išlaidų orderių atsakovas nėra matęs. Pateiktų kasos išlaidų orderių kopijos pažymėtos spaudu „Neoriginalaus dokumento kopija“, t.y. ieškovo advokatės patvirtina kopija nėra originalaus dokumento kopija. Atsakovui kyla klausimas dėl minėtų kasos išlaidų orderių autentiškumo; dėl to iš ieškovo pareikalautini byloje pateiktų kasos išlaidų orderių originalai. Darbo santykiams pasibaigus, darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas (DK 147 str. 2 d.). Ieškovas iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs su atsakovu, todėl privalo sumokėti ne tik darbo užmokestį, bet ir netesybas - darbuotojo vidutinio darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš pavėluotų laiku sumokėti mėnesių skaičiaus. Atsakovas nurodė, jog buvusią darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes įrodinės liudytojų parodymais, o prašymą šaukti liudytojus bus pateiks vėliau (el.b.l.30-31).

 Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės advokatė ir advokatės padėjėja palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir papildomai pažymėjo, kad kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti ir juose yra šalių parašai, kurie nenuginčyti, darbdavys remiasi šiais dokumentais, pagal juos buvo atsiskaityta su darbuotoju jį atleidžiant iš darbo. Atstovės pateikė susipažinimui teismui ir atsakovui kasos išlaidų originalus. Atstovės pažymėjo, kad atsakovas dirbo virš aštuonių mėnesių, su juo buvo atsiskaitoma ir pavedimu ir grynaisiais, jokių susitarimų dėl atlyginimo už dieną nebuvo, kaip ir nebuvo mokama neapskaitomo darbo užmokesčio. Prašo tenkinti ieškinį ir atmesti atsakovo darbo ginčų komisijai teiktus reikalavimus, bei nepriteisti netesybų, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas paaiškino, kad darbdavys liko jam skolingas apie 950 Eur, jau atskaičius mokesčius, paskutinius penkis mėnesius jokių pavedimų darbdavys nedarė, buvo mokamas minimumas „baltais“, visa kita – „juodais“ pinigais, apie jokius darbo užmokesčio apskaitymus atsakovas nurodė nežinantis, pinigus grynais gaudavo tiesiai iš direktoriaus. Skaičiuojant, kad buvo žodinis susitarimas, kad bus mokama 40 Eur už darbo dieną ir laikant, kad dirbdavo apie 20 darbo dienų per mėnesį, turėjo išeiti apie 800 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Atsakovas nurodė pagal tai apskaičiavęs, kiek darbdavys skolingas ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kai jau nesulaukė iš darbdavio jokių mokėjimų. Dėl pateiktų kasos išlaidų orderių atsakovas paaiškino, kad negali paneigti, kad ant jų yra jo paties parašai, tačiau pažymėjo, kad atleidimo dieną pasirašinėjo pluoštą dokumentų, todėl galėjo nepamatyti, ant kokių, galimai ir tuščių, blankų pasirašė, teigia pinigų, nurodytų kasos išlaidų orderiuose, negavęs, darbdavys liko skolingas apie 950 Eur, be to, jis dar patyrė išlaidas kreipęsis teisinės pagalbos į advokatus, visas sumas prašo priteisti iš ieškovo.

Ieškinys tenkinamas. 

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas dirbo ieškovo bendrovėje 2019 m. gegužės 3 d. darbo sutarties Nr. 5 pagrindu gipso kartono montuotoju. Darbo sutartis tarp šalių pasibaigė 2020 m. vasario 17 d. DK 55 str. 1 d. pagrindu, darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (el.b.apyrašo psl.2-4).

Atsakovas 2020-09-11 kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisiją dėl negauto atsiskaitymo iš darbdavio už paskutinį mėnesį ir atostoginių, nurodydamas sumą apie 950 Eur (el.b.apyrašo psl.19, darbo bylos psl. 1).

Vilniaus darbo ginčų komisija 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr.DGKS-5710 darbo byloje Nr.APS-1-60063 nusprendė tenkinti J. Ž. prašymą ir išieškoti 1385,06 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2020 metų sausio, vasario mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bei 500 Eur netesybas (darbo bylos psl.30-32).

Darbdavys, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti nepagrįstu darbuotojo reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų.

Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino

UAB „Jūsų sprendimas“ ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d.

2020 m. gruodžio 18 d. teismas, spręsdamas nutartimi klausimą dėl ieškinio priėmimo, terminą kreiptis į teismą skundžiant darbo ginčų komisijos sprendimą, ieškovui atnaujino, įvertinęs aplinkybes, kuriomis darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas ir kada darbdavys sužinojo apie priimtą darbo ginčų komisijos sprendimą.

Ieškinys priimtas teisme ir darbo ginčas nagrinėjamas iš esmės.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

Dėl atsiskaitymo su darbuotoju

Atsakovas darbo ginčų komisijos prašė išieškoti iš darbdavio neišmokėtą darbo užmokestį už paskutinį mėnesį prieš išeinant iš darbo ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nurodydamas, kad dirbo pas darbdavį apie dešimt mėnesių.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką.

Taigi, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys (šiuo atveju ieškovas) privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su darbuotoju (atsakovu). Pareiga tinkamai forminti įmonės dokumentus, tame tarpe ir su darbo teisiniais santykiais susijusius, besąlygiškai tenka darbdaviui.

Nagrinėjamu atveju darbdavys, įrodinėdamas atsiskaitymą su atsakovu, pateikė į bylą kasos išlaidų orderius (toliau – KIO) apie grynųjų pinigų išmokėjimą J. Ž. 2020 m. vasario 10 d. (437,23 Eur) kaip atsiskaitymą už 2020 m. sausio mėnesį ir 2020 m. vasario 17 d. (534,91 Eur) kaip atsiskaitymą, kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas, už 2020 metų vasario mėnesį (el.b.apyrašo psl.11-12).

Atsakovas nurodė nepamenantis KIO pasirašymo ir pinigų gavimo aplinkybių, kartu pažymėjo, jog negali paneigti, kad parašai ant KIO yra jo, be to, patvirtino, jog paskutinius kelis mėnesius darbdavys atlyginimą už darbą mokėjo grynaisiais pinigais, kai anksčiau buvo mokama bankiniais pavedimais.

Į darbo bylą teiktas atsakovo J. Ž. SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2019 metais atsakovas darbo užmokestį (ar jo dalį) gaudavo pavedimu į banko sąskaitą: 2019-06-07 – 365,25 Eur, 2019-07-10 – 395,77 Eur, 2019-11-05 – 791,54 Eur (el.b.apyrašo psl. 20-29).

Ginčo ribos dėl neatsiskaitymo už darbą apima 2020 metų sausio ir vasario mėnesius, kas matyti iš atsakovo kreipimosi į darbo ginčų komisiją, kaip patvirtino atsakovas ir teismo posėdžio metu.

Atsakovas nurodė, jog žodžiu su darbdaviu buvo susitarta, jog jam bus mokama 40 Eur į dieną darbo užmokestis, todėl į mėnesį turėjo išeiti apie 800 Eur darbo užmokestis į rankas.

Kaip nustatyta iš darbo sutarties, jos 2019-12-31 pakeitimo, darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti 607 Eur mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų) (el.b.apyrašo psl.3). Naudojantis viešai pateikiama darbo užmokesčio skaičiuokle (https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle), į rankas gautinas darbo užmokestis turėjo sudaryti per mėnesį apie 447,24 Eur.

Teismas neturi pagrindo remtis atsakovo nurodomu žodiniu susitarimu su darbdavio atstovu dėl mokėtino 40 Eur už dieną darbo užmokesčio, kadangi toks susitarimas niekaip neįtvirtintas nei pradinėje darbo sutartyje, nei jos pakeitime, kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, jog darbo užmokestis buvo kitoks, nei nurodytas darbo sutartyje, byloje nėra, darbdavys taip pat neigė buvus kokį nors žodinį susitarimą dėl darbo užmokesčio už dieną, nurodė, jog atsakovui buvo mokamas Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis.

Taigi, teismas daro išvadą, jog vadovaujantis į bylą pateiktais kasos išlaidų orderiais, patvirtinančiais atsakovui išmokėtas pinigų sumas kaip galutinį atsiskaitymą už darbą, nėra pagrindo išvadai, kad darbdavys liko nesumokėjęs darbuotojui darbo užmokesčio.

Kasacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-421/2016). Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nustatytas aplinkybes, nesant kitokių patikimų įrodymų dėl atsakovui mokėto kitokio nei darbo sutartimi nustatytas darbo užmokesčio, o vien tik deklaratyvius atsakovo paaiškinimus, teismas vertina ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus (su atsakovo parašais), jog atsakovui už darbą buvo sumokėta grynaisiais, tai patvirtinant kasos išlaidų orderiuose, todėl darbuotojo reikalavimas darbdaviui nepagrįstas ir darbo ginčų komisijos neturėjo būti tenkinamas (jei darbdavys būtų informuotas apie darbo ginčo nagrinėjimą komisijoje ir darbo ginčų komisijai būtų pateikti minėti kasos išlaidų orderiai).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių, atsakovo nurodytų aplinkybių apie, neva, mokėtus neapskaitomus pinigus, kaip atsiskaitymą už darbą, teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų turinio, o atsakovo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės, darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas atsakovo darbo byloje pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0171/20/03224, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Priimant sprendimą, nurodoma laikinoji apsaugos priemonė paliekama galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas į bylą pateikė įrodymus ir prašo priteisti 113 Eur žyminį mokestį ir 589,88 Eur išlaidas advokatės ir jos padėjėjos teisinei pagalbai byloje (el.b.l. 44-45, el.b.apyrašo psl.17, 47-49).

Atsakovas byloje prašo atlyginti patirtas 690 Eur išlaidas, susijusias su advokatės ir advokato padėjėjo darbu (el.b.apyrašo psl. 36-42, 51-52).

Vertinant išlaidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, pripažintina, kad išlaidos neviršija maksimalių dydžių.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Remiantis teisės normomis, advokatės darbu procese, ieškinį tenkinant, yra pagrindas iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 702,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byla yra elektroninė, ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia valstybei priteistinos 5 Eur sumos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,  

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovą uždarąją akcinę bendrovę „Jūsų sprendimas“, j.a.k.304480763, esant atsiskaičiusią su atsakovu J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), jį atleidžiant iš darbo 2020 m. vasario 17 d.

Priteisti iš atsakovo J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), 702,88 Eur (septynis šimtus du eurus 88 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jūsų sprendimas“, j.a.k. 304480763, naudai.

2020 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0171/20/03224 sustabdymo – palikti galioti iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. DGKS-5710 darbo byloje Nr. APS-1-20063 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Gitana Butrimaitė