Civilinė byla Nr. e2-7369-769/2020

Proceso Nr. 2-06-3-04472-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.6.1 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

vertėjaujant Liudmilai Martinkienei,

dalyvaujant V. B., jo atstovui advokatui Andriui Košel,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TP Logistics“ atstovui advokato padėjėjui Kazimierui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TP Logistics“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: pripažinti, kad 2018-04-10 sudarytą su ieškovu V. B. darbo sutartį Nr. 43 atsakovė UAB „TP Logistics“ vadovaudamasi DK 58 str. 2 d. nutraukė pažeisdama teisės aktų reikalavimus; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ne mažiau kaip 6 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką turtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos po atleidimo iš darbo dienos (2020-03-27) iki sprendimo įvykdymo dienos; negrąžinti ieškovo į ankstesnį darbą, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 000,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovo atsakovės naudai priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, paaiškino, kad pradėjo dirbti pas atsakovę 2018 m. pavasarį, atsivedė savo klientus iš buvusios darbovietės, naudojosi anksčiau turėta Skype paskyra, darbdavys neprieštaravo. 2019 m. pavasarį su vadovais pradėjo kalbėti, kad reikia plėsti pardavimus. Buvo priimtas sprendimas priimti du žmones, kurie ieškos klientų, numatytas pelnas 5000 Eur; jam buvo suteikti du VIP klientai; padidintas atlyginimas 40 procentų. 2020 m. sausio pradžioje VIP klientus iš jo atėmė ir pasiūlė darbo sąlygas, kurios jo netenkino. Per laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėnesio iki jo atleidimo ieškovas turėjo parašyti 12 pasiaiškinimų. Įmonės skolos vežėjams įtakojo tokį vadovų elgesį, nes norėjo jo atsikratyti ir nemokėti kompensacijų. 2020 m. sausio mėnesį vadovas pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Ieškovas sutiko išeiti iš darbo abejų šalių sutarimu, jei jam bus išmokėta 5 mėnesių kompensacija, jam pasiūlė 2 mėnesių. Ieškovas su kitokiomis sąlygomis nesutiko. Tada iš jo buvo paimtas kompiuteris, telefonas, buvo nurodyta, kad jis turės ieškoti klientų, davė jam naują pareigybių aprašymą, kurio sąlygos ieškovui netiko. Turėjo pasirašyti sutikimą dėl jo stebėjimo, tačiau nepasirašė. Mano, kad buvo atleistas dėl to, kad vieną dieną neatėjo į darbą. Ieškovo teigimu, jo darbas nėra pririštas prie darbo vietos. Po to, kai buvo atleistas, neturėjo darbo 3 mėnesius. Ieškovo teigimu, jis turi sveikatos sutrikimų, turi bronchinę astmą. Darbdaviui apie sveikatos problemas pranešęs nebuvo. Pirmomis pandemijos dienomis neatvyko į darbą. Prašė leisti dirbti iš namų, tačiau atsakymo negavo, buhalterė parašė, kad prašymas parašytas netinkama forma. Po kelių dienų gavo nuotolinio darbo tvarką, kurioje nurodyta, kad dirbdamas iš namų gautų mažesnį atlyginimą. Šios tvarkos jis nepasirašė. Dirbdamas iš namų skambindavo klientams, važiuodavo į susitikimus. Po savaitės darbo namuose jam buvo liepta grąžinti kompiuterį ir telefoną; el. paštas ir telefonas buvo užblokuoti. Jam buvo liepta atvykti į ofisą karantino metu, tačiau nebuvo paaiškinta, kodėl. Todėl į ofisą neatvyko. Kitą dieną buvo atleistas iš darbo. Savo Skype paskyrą buvo sukūręs anksčiau, nei pradėjo dirbti pas ieškovę; per Skype paskyrą susirašinėdavo su kolegomis, klientais. Pripažįsta, kad vėluodavo į darbą. Jis įvykdydavo planą, padarydavo 200 skambučių per savaitę, ieškant naujų klientų. Skambučių per Skype į ataskaitą neįtraukė. Tikėjosi, kad bus atleistas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Dėl vėlavimo, nesisveikinimo su darbuotojais, ir pan. pasiaiškinimus turėjo rašyti Klaipėdos ofise, dėl netinkamų sąskaitų pateikimo ir pan. – Vilniaus.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, kad ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas dirbo vadybininku. 2019 m. ieškovas buvo perkeltas į pardavimų vadovo pareigas, jam buvo pakeltas atlyginimas. Po 7 mėnesių atsakovė pasiūlė darbo santykius nutraukti. Nepavykus nutraukti darbo santykių atsakovės norimomis sąlygomis, atsakovė ėmėsi spaudimo priemonių (atėmė darbo priemones, sukūrė pareigybių nuostatus, pradėjo stebėseną, pateikė 12 pretenzijų dėl reikalavimo pasiaiškinti, paskyrė 6 drausmines nuobaudas už nežymias klaidas). Pandemijos sąlygomis ieškovas jautė papildomą stresą, nes jis serga astma. Atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų. Ieškovas galėjo užtikrinti tinkamą darbo funkcijų atlikimą iš namų, pateikė prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu, tačiau atsakovė šio prašymo netenkino, atsiuntė ieškovui pasirašyti darbo nuotoliniu būdu tvarką, kurioje pakeistos atlyginimo mokėjimo sąlygos, todėl ieškovas nepasirašė. Atsakovė reikalavo atvykti į darbą, nepaaiškinusi priežasčių. Ieškovui neatvykus, jis buvo atleistas iš darbo nepagrįstai. Ieškovas tinkamai vykdė darbo funkcijas. Dirbdamas iš namų jis naudojo kompiuterį darbo funkcijoms atlikti. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad per mėnesį ieškovui reikėdavo atlikti 200 skambučių. Ataskaitoje jų nurodyta mažiau. Naujų klientų paieška – viena iš ieškovo funkcijų. Vienas iš paaukštinimo kriterijų – pelno padidinimas iki 5000 Eur. Ieškovui nepasiekiant rezultato, dėl ko buvo tartasi, atsakovė pasiūlė ieškovui grįžti į ankstesnes pareigas. Tarp šalių daug susitarimų vyko žodžiu, tačiau ieškovui nevykdant susitarimų pradėta bendrauti raštu ir įforminti susitarimus raštiškai. Su ieškovu darbo sutartis nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir dėl pakartotino pareigybių pažeidimo. Atleidimas buvo teisėtas, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo nepagrįstas. Ribotas stebėjimas pradėtas 2020 m. vasario mėn. teisėtai, vadovaujantis patvirtinta tvarka. Ieškovas prieš tapdamas direktoriumi, buvo vadybininkas ir pareigas atlikdavo neblogai. Su direktoriaus pareigomis ieškovas nesusitvarkė. Atsakovė neturėjo išankstinio nusistatymo prieš ieškovą. Ieškovas pažadėjo pasiekti geresnius rezultatus, dėl to buvo paskirtas pardavimų direktoriumi ir jam pakeltas darbo užmokestis. Atsakovė pateikė ieškovui pareigybinius nuostatus, kurių ieškovas neskundė. Atsakovė teisėtai nutraukė darbo sutartį su ieškovu dėl šiurkštaus darbo funkcijų pažeidimo: melagingų duomenų ataskaitose nurodymas, pravaikšta (darbe buvo sudarytos saugios darbo sąlygos, aplinkybė apie tai, kad ieškovas serga astma, paminėta tik teisme, ieškovas privalėjo dirbti ofise), atsakovės nurodymų ignoravimas. Kai nebuvo ofise kito asmens, ieškovas turėjo priimti korespondenciją. Taip pat ieškovas padarė vienarūšius pažeidimus pakartotinai: dokumentų originalo nepateikimas, sistemingas vėlavimas, atsakovės vardo diskreditavimas, sąskaitų nesuvedimas į ataskaitą. Skype paskyra ir el. paštas buvo naudojamas darbe, jų patikra atlikta teisėtai, patikros metu nustatyta, jog ieškovas netinkamai atlieka darbo funkcijas. Prašo ieškinį atmesti.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2018 m. balandžio 10 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 43, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą transporto vadybininko pareigoms, nustatytas 1351,35 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. ieškovas paskirtas pardavimų direktoriumi, mėnesinis darbo užmokestis padidintas iki 2244,68 Eur; mėnesinis darbo užmokestis nuo 2019 m. gegužės 1 d. nustatytas 2428,17 Eur. 2020 m. sausio 21 d. susitarimu dėl darbo sutarties Nr. 43 nutraukimo šalių susitarimu nurodyta, kad šalys ketina nutraukti darbo sutartį bendru šalių susitarimu ir susitarti dėl pagrindinių darbo sutarties sąlygų; šis susitarimas šalių nepasirašytas. 2020 m. kovo 26 d. pranešimu dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės atsakovė pranešė ieškovui, kad nuo 2020 m. kovo 26 d. nutraukia su ieškovu sudarytą darbo sutartį dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir per paskutinius 12 mėnesių antrą tokį patį (vienarūšį) darbo pareigų pažeidimą. 2020 m. sausio 24 d. ieškovui el. paštu įteikti Pardavimų vadovo pareiginiai nuostatai. 2020 m. sausio 29 d. UAB „TP Logistics“ direktoriaus įsakymu Nr. PI-02 patvirtinta informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 5 d., 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. vasario 19 d., 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. vasario 27 d. prašymais ieškovui buvo nurodyta pasiaiškinti dėl galimų darbo pareigų pažeidimų. Iš 2020 m. kovo 16 d. susirašinėjimo el. paštu matyti, kad ieškovas prašė atsakovės sudaryti galimybę dirbti nuotoliniu būdu nuo 2020-03-16 iki 2020-03-30, pratęsiant šį terminą pagal būtinybę. Ieškovui buvo nurodyta, kad jis turi pateikti tinkamos formos prašymą. 2020 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 03/25 patvirtintas nuotolinio darbo UAB „TP Logistics“ tvarkos aprašas. 2020 m. kovo 18 d. rašte ieškovui dėl darbo organizavimo nurodyta, jog ieškovas 2020-03-16 – 2020-03-18 savavališkai nepasirodė darbe, be darbdavio sutikimo išsinešė įmonės turtą, todėl nedelsdamas turi jį grąžinti, be to, su ieškovu nebuvo sudarytas susitarimas dirbti nuotoliniu būdu, ieškovas privalo dirbti biure, kur sudarytos saugios darbo sąlygos, taip pat turi pasiaiškinti, kodėl nuo 2020-03-16 iki 2020-03-18 imtinai savavališkai neatvyko į darbą. 2020 m. kovo 2 d. el. laiške ieškovas rašė, jog vasario mėn. atliko 270 skambučių, tačiau Tele2 ataskaitoje buvo nurodyti 196 skambučiai. Be to, ne visiems numeriams, kurie nurodyti ataskaitoje, buvo skambinta. Iš SoDra duomenų matyti, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. V. B., L. O. ir S. S. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. M. D. atostogavo laikotarpiu nuo 2020 kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 25 d.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. DGKS-3215 nusprendė ieškovo V. B. reikalavimus UAB „TP Logistics“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį išieškojimo, dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos išieškojimo, dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo  atmesti kaip nepagrįstus.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai ieškovas dirbo pas atsakovę vadybininku, netinkamai pateikdavo dokumentus ir sąskaitas. 2019 m. balandžio mėnesį ieškovui pakeltas darbo užmokestis ir paaukštintas pareigose, nes to prašė pats ieškovas, norėdamas gauti paskolą. Buvo sutarta, kad ieškovas vykdys didesnį planą, suras ne mažiau kaip 10 naujų klientų, padidins pelną iki 5000 Eur. Jeigu neįvykdys plano, po paskolos gavimo buvo susitarta, kad grįš į ankstesnes pareigas. Ieškovas nevykdė plano, nuo 2019 m. lapkričio mėnesio rezultatai pradėjo prastėti, ieškovas nebuvo atidus pateikdamas dokumentus, todėl ieškovui pasiūlė grįžti į buvusias pareigas. Ieškovas atsisakė. Kitų siūlymų taip pat nepriėmė, sutiko išeiti iš darbo, jei jam atsakovė sumokės 7000 Eur. Atsakovei toks variantas netiko. Pareigybinės nuostatos buvo sukurtos visiems darbuotojams, jose įforminta tai, kas sutarta žodžiu. Karantino metu niekas nedirbo iš namų. Ieškovui nebuvo suteiktas nešiojamas kompiuteris. Ieškovas pateikdavo neteisingas ataskaitas: nurodydavo, kad atliko 270 skambučių, bet lentelėje skambučių skaičius 198,- ieškovas nepaaiškino, kodėl šie duomenys skiriasi. Ieškovas vėluodavo į darbą. Klientai turi gauti duomenis apie krovinius iki 9-10 val., todėl ieškovo buvimas darbe laiku svarbus, be to, jis buvo pasirinkęs darbo laiką nuo 8 iki 17 val. Darbuotojų stebėsena prasidėjo nuo 2020 m. vasario mėnesio. Apie tai, kad ieškovas naudojo asmeninę Skype paskyrą, liudytojas nežinojo. Karantino pradžioje ieškovas buvo vienintelis darbingas darbuotojas, todėl reikėjo, kad jis būtų ofise. Be to, sužinojo, kad ieškovo žmona dirbo konkurencinėje logistikos firmoje, todėl darbas namuose galėjo pakenkti atsakovės interesams. Ieškovo el. paštas buvo atjungtas tik darbui nuotoliniu būdu. Liudytoja D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad laikotarpiu nuo karantino paskelbimo iki atšaukimo buvo l.e.p. bendrovės vadovė. Ieškovo atleidimo sąlygos buvo derintos su advokatu. Ieškovas nepasirodė darbe, ignoravo nustatytą tvarką, vidaus taisykles; nepateikdavo tvarkingų dokumentų; dėl dokumentų dingimo ji kreipdavosi į ieškovą el. laiškais, po to pradėjo informuoti vadovus. Ribotas stebėjimas pradėtas vykdyti dėl duomenų apsaugos, tai nesusiję su ieškovu. Ieškovas ignoravo tvarką dėl nuotolinio darbo. Dėl netvarkingos ieškovo darbo vietos kolegos duodavo žodines pastabas. Ieškovas atleistas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus: vėlavimą į darbą, dokumentų dingimą, melagingų duomenų ataskaitose pateikimą. Ieškovas niekada nepranešdavo vadovui apie būsimą vėlavimą,- vėlavimo faktas buvo nustatytas pagal apsaugos sistemos išrašus. Dokumentai buvo pateikiami netvarkingi, duomenys nesuvesti į ataskaitą. Ieškovui atlyginimas buvo pakeltas, nes to prašė pats ieškovas, kadangi norėjo gauti paskolą ir įsipareigojo vykdyti didesnį planą, pasiekti 5000 Eur pelną. Darbo nuostatuose buvo surašyta tai, kas buvo susitarta žodžiu. Skambučių kiekio reikalavimas numatytas pareigybės nuostatuose. Ieškovas dėl nuotolinio darbo nepateikė prašymo, tik atsiuntė el. laišką, kad dirbs nuotoliniu būdu ir ignoravo nurodymus pateikti tam reikalingus dokumentus nustatyta tvarka. Karantino pradžioje reikėjo, kad ieškovas būtų ofise, nes visi kiti darbuotojai turėjo nedarbingumą, be to, nebuvo paruoštos priemonės nuotoliniam darbui (jam skirto nešiojamojo kompiuterio ieškovas neturėjo). Atvykti į ofisą ieškovas buvo kviečiamas, kad atliktų savo darbo funkcijas; viena iš ieškovo funkcijų – laiku išsiųsti dokumentų originalus. Ieškovas neatliko darbo funkcijų, dėl kurių buvo susitarta. Apie tai, jog ieškovas serga astma, informacijos neturėjo. Nebuvo darbuotojų, kurie dirbo nuotoliniu būdu. Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Klaipėdos padalinio vadove. Dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo sprendžiama Vilniuje. Ieškovas dirbo vadybininku, po to buvo susitarta, kad jis eis pardavimų vadovo pareigas. Buvo konfliktinių situacijų su klientais, kurias ji turėdavo padėti išspręsti; ieškovo duomenys ataskaitose būdavo klaidingi, taip pat būdavo neapibrėžtų susitarimų, kurie paaiškėdavo vėliau, dėl to rezultatas neatitikdavo realybės; ieškovas vėluodavo į darbą, nors turėdavo ateiti į darbą pats pirmas. Buvo sudarytos pakankamai lanksčios sąlygos, tačiau ieškovas ignoravo įmonės darbo taisykles. Liudytoja nurodė nieko nėra girdėjusi apie tai, jog ieškovas serga astma. Ant ieškovo stalo jokių vaistų nepastebėjo. Ji tikrino ieškovo el. paštą ir Skype, gavusi nurodymą 2020 m. vasario mėnesį. Radusi ieškovo susirašinėjimą su konkurentais, perdavė šią informaciją į Vilnių. Ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl melagingų duomenų ataskaitose pateikimo, darbo tvarkos nesilaikymo, neskaidrios veiklos. Ji tik konstatavo faktus. Liudytoja nesprendė ieškovo nuotolinio darbo klausimo; nežinojo, kad ieškovas naudojo asmeninę Skype paskyrą; paskyra nebuvo užblokuota slaptažodžiu. Manė, kad ieškovas atlieka netinkamus veiksmus iš savo darbinio kompiuterio ir telefono; ieškovas, dirbdamas pas atsakovę, prašė persiųsti sąskaitą kitai įmonei, skyrė mažai laiko darbui, tvarkė darbo metu asmeninius reikalus.

Atsakovės teigimu, ieškovas buvo atleistas iš darbo Darbo kodekso 58 straipsnio pagrindu  dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir pakartotinio vienarūšio darbo pareigų pažeidimo. Atsakovė nurodė, jog šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra reikiamo skaičiaus skambučių neatlikimas, melagingų duomenų apie padarytus skambučius pateikimas, netinkamas darbo sutarties vykdymas, dėl ko įmonė prarado pasitikėjimą ieškovu. Be to, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas ir ieškovo neatvykimas į darbą nuo 2020 m. kovo 16 d., nesant sudaryto susitarimo dėl nuotolinio darbo, nors 2020-03-18 rašte buvo nurodyta, kad ieškovas privalo darbo funkcijas atlikti Klaipėdos biure,- ieškovas nepakluso darbdavio nurodymui ir darbovietėje galiojančiai tvarkai. Pagal darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną, pagal to paties straipsnio 3 d. 7 p. sistemingas darbdavio nurodymų nevykdymas taip pat laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. 2020 m. kovo 25 d. ieškovui buvo nurodyta kovo 26 d. 8.00 val. būti Klaipėdos biure, tačiau ir šį reikalavimą ieškovas ignoravo; negrąžino į biurą įmonės turto-kompiuterio. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas buvo atleistas ir dėl antro vienarūšio darbo pareigų pažeidimo: skunde klientas AQUATON pranešė apie reikalavimo dėl originalių dokumentų pateikimo nevykdymą; ieškovas buvo įspėtas dėl to, jog gavus analogišką skundą, dėl antro vienarūšio pažeidimo padarymo bus nutraukta darbo sutartis. Vėliau buvo gautas kliento Quehenberger Logistics el. susirašinėjimas, iš kurio atsakovė nustatė, jog ieškovas diskreditavo bendrovę ( blogai atsiliepė apie atsakovės transporto priemones). Be to, iš ieškovo buvo prašoma pasiaiškinti dėl vėlavimų 2020-02-04, 2020-02-11, 2020-02-26 ir 27. Buvo nustatyti pastovūs vėlavimai į darbą nuo 18 min. iki 26 min.,- ieškovas nesilaikė darbo grafiko, darbo drausmės. Atsakovės teigimu, ieškovas buvo kolegos skundžiamas ir dėl nemandagaus, nekultūringo, nepagarbaus bendravimo. Be to, buvo nustatyta, kad į sistemą nebuvo suvesta sąskaita Nr.BCL UAB DN 1943406, aplaidžiai vedami kiti duomenys ( už konteinerio 40HQ pervežimą).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 19 d. sprendime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. To paties straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, inter alia šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; nustačius, jog ieškovas neatvyko į darbą visą darbo dieną,- „šių neatvykimo į darbą pažeidimų pakanka atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumui pagrįsti, todėl dėl kitų atsakovės 2020-03-26 pranešime „Dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės“ nurodytų pažeidimų“ nepasisakė. Teismas sutinka su nurodyta Komisijos išvada, kurią patvirtina teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės: ieškovas neginčijo, jog šalyje paskelbus karantiną jis nuo 2020 m. kovo mėnesio 16 d. į savo nuolatinę darbo vietą nevyko, nors iš darbdavio leidimo dirbti nuotoliniu būdu nebuvo gavęs. Pažymėtina, jog už darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys, kuris ir nustato darbų atlikimo tvarką, vietą, pareigų paskirstymą tarp darbuotojų, kolegų pavadavimą ir pan., todėl ir nuotoliniu būdu atlikti savo darbo funkcijas darbuotojas gali tik suderinęs tai su darbdaviu. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog nuo 2020 m. kovo 16 d. V. B., L. O. ir S. S. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. M. D. atostogavo laikotarpiu nuo 2020 kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 25 d., -Klaipėdos filiale dirbančiųjų be ieškovo nebebuvo, todėl bendrovės vadovo sprendimas neleisti ieškovui dirbti nuotoliniu būdu buvo pagrįstas.

DK 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Teismo posėdžio metu ieškovo nurodyti argumentai, dėl ko jis nepakluso darbdavio nurodymams ir nevyko į nurodytą darbo vietą,- astma, nesaugi darbo vieta, baimė dėl savo sveikatos ar gyvybės, atmestini, kaip nepagrįsti. Karantino metu ieškovas nurodė susitikinėjęs su klientais, kas paneigia jo nurodytas aplinkybes dėl baimės užsikrėsti virusu; tai, kad ieškovas serga astma, atsakovei nebuvo žinoma; be to bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog ieškovui dirbti biure būtų nesaugu dėl sveikatai kenksmingų sąlygų. Tiek Komisijos sprendime konstatuota, tiek teismo posėdžio metu nustatyta, kad nebuvo DK 52 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Ieškovas buvo informuotas apie prašymo dėl darbo nuotoliniu būdu netenkinimą siekiant užtikrinti sklandžią įmonės veiklą, telefono skambučių bei korespondencijos priėmimą, kolegų pavadavimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog atsakovės reikalavimas ieškovui dirbti biure buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl turėjo būti ieškovo vykdomas. 

Kaip jau aukščiau buvo minėta, vien tik neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties yra pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas buvo atleistas ir dėl reikiamo skaičiaus skambučių neatlikimo, dėl melagingų duomenų apie padarytus skambučius pateikimo, dėl ko įmonė prarado pasitikėjimą ieškovu; dėl sistemingo darbdavio nurodymų nevykdymo; dėl netinkamo duomenų suvedimo į sistemą, dėl klientų skundų, bendrovės diskreditavimo, pastovių vėlavimų ir pan. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, bendrovės darbuotojai, buvę ieškovo kolegos patvirtino, jog buvo padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai: ieškovas ignoravo nustatytą darbdavio tvarką dėl nuotolinio darbo, dėl reikalavimo atvykti į darbą, pastoviai vėluodavo į darbą, be to, ieškovui dingdavo dokumentai, netvarkingai buvo vedami duomenys į sistemą, ieškovas naudojosi jam nepriskirtu nešiojamu kompiuteriu, pareikalavus jo negrąžino, teikė melagingus duomenis apie padarytus skambučius, „darbe nieko nedarė“ ( liudytoja D. Š.); nesilaikė susitarimo, netinkamai pateikdavo dokumentus ir sąskaitas, nevykdė plano, nebuvo atidus pateikdamas dokumentus, pateikdavo neteisingas ataskaitas apie skambučius, vėluodavo į darbą, nuo karantino pradžios dirbo namie, nors leidimo tam neturėjo, „darbas namuose galėjo pakenkti atsakovės interesams“ ( liudytojas M. S.); dėl ieškovo kaltės kilo konfliktinės situacijos su klientais, duomenys ataskaitose būdavo klaidingi, būdavo neapibrėžtų žodinių susitarimų, kurie paaiškėdavo vėliau; ieškovas vėluodavo į darbą, nors turėdavo ateiti į darbą pats pirmas, ieškovas ignoravo įmonės darbo taisykles, patikrinusi ieškovo el. paštą ir Skype rado ieškovo susirašinėjimą su konkurentais, ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl melagingų duomenų ataskaitose, darbo tvarkos nesilaikymo, neskaidrios veiklos, dirbdamas pas atsakovę, prašė persiųsti sąskaitą kitai įmonei, skyrė mažai laiko darbui, tvarkė darbo metu asmeninius reikalus ( liudytoja V. B.). Įvertinus liudytojų parodymus, ieškovo teiginiai, jog „buvo sukurtos tik formalios priežastys darbo sutarties nutraukimui dėl tariamos ieškovo kaltės ar neesminių bei nesukėlusių realių neigiamų padarinių darbo tvarkos neatitikimo“ atmestini, kaip nepagrįsti. 

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. LR DK 58 str. 2 d. nurodytas pasekmės gali būti taikomas, tik esant DK 58 str. 3 d. nurodytiems pagrindams. Įstatymo leidėjas nurodė sąrašą pažeidimų, kurie suponuoja šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir šis sąrašas nėra baigtinis. Pažymėtina, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (LR DK 58 str. 5 d.). Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, jog darbuotojui padarius iš pažiūros grubų bei netoleruotiną pažeidimą, darbdavys  turėtų pateikti motyvus, kodėl darbo pareigų pažeidimą jis priskyrė prie šiurkščių ir kodėl dėl to darbuotoją atleido iš pareigų. Tokie motyvai gali būti įvairaus pobūdžio nuostoliai, pasitikėjimo praradimas dėl užimamų pareigų pobūdžio, darbuotojo ciniškas požiūris į pažeidimą jį ignoruojant ir kt. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-684/2019 teismas nurodė, jog darbuotojui teismine tvarka ginčijant darbo sutarties nutraukimo DK 58 str. 2 d. 2 p. pagrindu teisėtumą, darbdaviui tenka pareiga įrodinėti, kad: 1) darbuotojas savo kaltais veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė darbo pareigų pažeidimą; 2) darbuotojas paskutinių dvylikos mėnesių laikotarpiu savo kaltais veiksmais buvo padaręs bent jau vieną tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Byloje Nr. e3K-3-244-248/2019 teismas pateikė išaiškinimą, kas laikytina tokiu pačiu darbo pareigų pažeidimu, kaip tai įtvirtinta DK 58 str. 2 d. 2 p. Anot kasacinio teismo, tokiu pačiu pažeidimu laikytini darbo pareigų pažeidimai, padaryti toje pačioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio (pavyzdžiui, finansinės drausmės pažeidimai, Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimai, pažeidimai darbų saugos reikalavimų srityje, neatvykimas į darbą ar kitoks darbo laiko režimo ir naudojimo pažeidimas ir kt.).

Ištyrus bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas savo pareigos ne vėliau kaip 2020-03-18 atvykti į darbą ir dirbti atsakovės nurodytoje darbo vietoje patvirtintu darbo laiku nevykdė. Motyvavo tuo, kad „jam nepaaiškino būtinumo“. Ieškovo nurodytos priežastys (karantino paskelbimas, mažamečio vaiko auginimas ar jo vertinimas dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu) negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, galinčiomis pateisinti tiesioginių teisėtų nurodymų nevykdymą. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog ieškovas serga bronchine astma, ieškovas nurodė tik bylą nagrinėjant teisme, 2020-08-03 gauta gydytojo pažyma, jog 2016-04-12 nustatyta dominuojanti alerginė astma, 2018-01-09 mišri bronchų astma. Duomenų, kad dėl nustatytos ligos ieškovui buvo rekomenduota paskelbto karantino metu dirbti nuotoliniu būdu, byloje nėra. Be to, net ir ši aplinkybė ( bronchinė astma), įvertinus darbdavio užtikrintas saugias darbo sąlygas karantino metu ( klientų nepriėmimas, kitų kolegų nebuvimas darbo vietoje ir pan.), negali būti pripažinta svarbia, pateisinančia darbdavio nurodymų ignoravimą. Nepaisant turimos ligos ieškovas teigė karantino metu bendravęs su klientais, todėl logiškai nepaaiškinamas jo atsisakymas atvykti į darbdavio nurodytą darbo vietą darbinių funkcijų atlikimui. Tai, jog buvo teikiama melaginga informacija apie skambučių kiekį, teismo posėdžio metu patvirtino teisme liudiję ieškovo buvę bendradarbiai. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu, duodama parodymus teisme Klaipėdos filialo vadovė nurodė ir tai, jog dėl neapibrėžtų ieškovo žodinių susitarimų, kurie paaiškėdavo vėliau, buvo nustatyta, kad rezultatas neatitinka realybės, kai kurie vykdyti pervežimai buvo nuostolingi, bendrovei buvo padaryta žala. Atsakovės darbuotojai patvirtino, kad ieškovas prarado pasitikėjimą dėl melagingų duomenų teikimo, dėl susitarimų nesilaikymo, dėl ciniško darbdavio nurodymų ignoravimo, neatvykimo į darbą nuo 2020-03-16 iki 2020-03-26, neatsakingo požiūrio į darbą, pastovaus vėlavimo ir t.t. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika darytina išvada, jog ieškovas padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą šiurkštų darbuotojo pareigų pažeidimą - neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Be to, per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą,-vėluodavo į darbą, netvarkingai vedė duomenis į sistemą. Ieškovas pakartotinai ir sistemingai nevykdė darbdavio teisėtų nurodymų, dėl tokio darbuotojo elgesio darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoju, negalėjo sklandžiai ir efektyviai organizuoti darbo bei užtikrinti darbdavio interesų apsaugos,- tokie pažeidimai pagrįstai priskirti prie Darbo kodekso 58 straipsnio 3 d. 7 punkte nurodytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. Ieškinio argumentai, kad dėl neatvykimo į darbą ir/ar pastovaus vėlavimo, ir/ar dėl sąskaitos neįtraukimo laiku į apskaitą, ir/ar originalių dokumentų neišsiuntimo darbdavys jokios žalos nepatyrė, atmestini, kaip nepagrįsti, nes ne tik turtinės žalos padarymas lemia darbdavio teisę vadinti darbo pareigų pažeidimą šiurkščiu, ar taikyti Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo buvo reikalauta pasiaiškinti. Kaip nurodė pats ieškovas, nuo 2019 m. sausio mėnesio iki jo atleidimo jis turėjo parašyti 12 pasiaiškinimų. Darytina išvada, jog DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakovės pareiga pareikalauti pasiaiškinimo buvo tinkamai įgyvendinta. Ginčo dėl to bylos nagrinėjimo metu nekilo. Pasiaiškinimų skaičių nulėmė nustatytų pažeidimų skaičius. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklausti liudytojai parodė, kad ieškovas darydavo pažeidimus ir anksčiau, tačiau jam buvo sakomos tik žodinės pastabos. Vėliau pradėjo nustatytus pažeidimus forminti raštu.

Teismas sutinka su ieškinyje nurodytu teiginiu, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos ( DK 58 str.6 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas,- melagingas duomenų pateikimas apie skambučių skaičių darbdaviui buvo pateiktas 2020-03-02, ieškovas neatvyko į darbą 2020-03-16, reikalavimas atvykti į darbo vietą buvo išsiųstas 2020-03-18, pirmas vienarūšis darbo pareigų pažeidimas dėl originalių dokumentų neišsiuntimo paaiškėjo 2020-02-11, prašymas dėl pasiaiškinimo diskreditavus bendrovę išsiųstas 2020-03-24, prašymas pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo,- sąskaitos Nr.BCL UAB DN 1943406 nesuvedimo į sistemą ir neperdavimo buhalterijai surašytas 2020-02-27; pirmas vienarūšis darbo pareigų pažeidimas,- vėlavimas į darbą, paaiškėjo 2020-02-11, prašymas pasiaiškinti dėl vėlavimo į darbą 2020-02-27 bei 2020-02-26 vėlavimą po pietų buvo surašytas 2020-02-27 ir t.t. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nebuvo pažeistas darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje nurodytas reikalavimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustačius, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai, ieškovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu vertintinas kaip nepagrįstas ir atmestinas.

 Ieškovo teigimu, jo norėjo atsikratyti ir nemokėti kompensacijų. Pažymėtina, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes darbdavys siūlė mokėti kompensacijas, tačiau nesutiko su ieškovo prašoma 5 mėnesių kompensacija.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ne mažiau kaip 6 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką turtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos po atleidimo iš darbo dienos (2020-03-27) iki sprendimo įvykdymo dienos; negrąžinti ieškovo į ankstesnį darbą, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 000,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti.

          Pagal LR Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp veikos ir žalos atsiradimo, kaltę. CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Darbo kodekso 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą. Teismui nenustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, bylos nagrinėjimo metu konstatavus, jog ieškovo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto pagrindu buvo teisėtas ir pagrįstas, ieškovui neįrodžius visų sąlygų, būtinų atsakovės atsakomybei atsirasti, ieškinio reikalavimas dėl žalos ( turtinės ir neturtinės) priteisimo atmestinas.

   Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nuo žyminio mokesčio įstatymo buvo atleistas. Ieškovo advokatas už suteiktas teisines paslaugas į bylą pateikė duomenis dėl ieškovo sumokėtų 1739,98 Eur už ieškinio surašymą, atstovavimą teisme, 1530 Eur už papildomų dokumentų rinkimą, atstovavimą. Atsakovo atstovas prašė priteisti iš ieškovo atsakovei 2586,38 Eur už 14 val. 15 min. teiktas teisines paslaugas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalbą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškos šalių sumokėtos išlaidos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus bylos sudėtingumą ( byla nebuvo sudėtinga, nebuvo keliami nauji teisės klausimai), suteiktų teisinių paslaugų kokybę ir apimtį ( byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius), laikytina, jog pagrįstos ir optimalios atstovavimo išlaidos yra ½ šalių patirtų ( atitinkamai 1634,99 Eur ir 1293,19 Eur). Todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 1293,19 Eur atstovavimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TP Logistics“, į.k. 301526981, iš ieškovo V. B., a.k(duomenys neskelbtini) 1293,19 Eur ( vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt trys eurai ir 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                      Rasa Augustė