Civilinė byla Nr. e2S-1869-258/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00774-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Curita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo MB „Rovena“ ieškinį atsakovui UAB „Curita“ dėl piniginio reikalavimo, atsiradusio iš sutarties.

              Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. 2018-04-12 teisme gautas atsakovo triplikas, iš kurio turinio matyti, kad atsakovas prašo atmesti UAB „Rovena“ ieškinį kaip nepagrįstą. Kartu su tripliku atsakovas pateikė priedus – susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašus.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pateikti teismui tripliko priedus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 113 str. 3 d. numatytus reikalavimus. Teismas išaiškino atsakovui, kad nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, triplikas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovui UAB „Curita“.
3. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė tripliką, kuris neatitinka CPK 113 str. 3 d. nuostatose įtvirtintų reikalavimų, kadangi atsakovas kartu su tripliko priedais pateikė susirašinėjimo išrašus anglų kalba, tai yra, 12 lapų elektroninių laiškų išrašų, pateiktų kartu su tripliku, nėra išversti į lietuvių kalbą. Taip pat į lietuvių kalbą nėra išversti kartu su tripliku pateikti 7 lapai lentelių ir 1 lapas kitų  kartu su tripliku pateiktų dokumentų.

3. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-17 nutartį ir įpareigoti tripliko priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
5. Atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas, siekdamas proceso ekonomiškumo, koncentracijos, neteikti į bylą perteklinės, su bylos nagrinėjimo esme nesusijusios informacijos (dokumentų), triplike nurodė konkrečius puslapius į susirašinėjimus anglų kalba ir dalinius vertimus lietuvių kalba, t. y. į tuos susirašinėjimus (jų dalis), kuriomis yra grindžiamas triplikas ir atsikirtimai į ieškovo ieškinį ir dubliką, vadovaujantis rungimosi principu, atsakovas pats pasirenka savo atsikirtimų faktinį ir teisinį pagrindą, todėl kita neišversta į lietuvių kalbą teksto dalimi atsakovas savo gynybinės pozicijos negrindžia, todėl nėra jokios objektyvios būtinybės neišverstos teksto dalies versti į lietuvių kalbą. Pažymi, kad neišversta teksto dalis į lietuvių kalbą yra nesusijusi su ginčo dalyku ir yra išimtinai techninio pobūdžio (įvairūs rekvizitai, trumpiniai, buitinės kalbinės frazės ir pan.), neturinti teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui, yra perteklinė, negali būti laikoma trūkumu CPK 113 str. 3 d. prasme, nes nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai CPK 115 str. 4 dalies prasme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyti tripliko trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo.
8. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Kartu akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai ir tuo atveju, jeigu procesinio dokumento netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
9. CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs tripliko trūkumus, konstatavo, kad atsakovo kartu su tripliku pateikti priedai – elektroninių laiškų išrašai – nėra išversti į lietuvių kalbą. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
11. Susipažinus su atsakovo pateiktais tripliko priedais, nėra pagrindo teigti, jog, esant pirmosios instancijos teismo nustatytiems trūkumams, triplikas negalėtų būti priimtas nagrinėti teisme. Atsakovas pateikė elektroninių laiškų susirašinėjimų vertimus į lietuvių kalbą, taip pat pateikė dalį išverstų lentelių, kurios yra susijusios su nagrinėjama byla, vertimus. Kaip teisingai atsakovas nurodo, neišversta teksto dalis į lietuvių kalbą yra nesusijusi su ginčo dalyku ir yra išimtinai techninio pobūdžio, neturinti teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui bei perteklinė informacija. Atsakovas teismui pateiktų priedų lentelėse aiškiai pažymėjo su byla susijusius bei aktualius ginčui automobilių valstybinius numerius ir šalia jų lentelėje esančią informaciją ir juos išvertė į lietuvių kalbą. Tuo tarpu kitų lentelėje esančių automobilių valstybiniai numeriai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai ir šia informacija atsakovas savo triplike nesiremia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus. Šiuo atveju tripliko priedų esminė informacija buvo išversta į lietuvių kalbą, todėl negalėjo šis rašytinis įrodymas būti kliūtis triplikui priimti.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad CPK normos šiuo atveju buvo taikytos pernelyg formaliai, aplinkybė, kad su byla nesusijusi informacija nebuvo išversta į lietuvių kalba, nėra kliūtis tripliką priimti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis naikintina ir tripliko priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir tripliko priėmimo klausimą perduoti spręsti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                                                                      Rita Kisielienė