Administracinė byla Nr. A-2079-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00084-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 7 d. teismui padavė skundą (b. l. 1–4), kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Skunde nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m rugsėjo 15 d. sprendimu jo naudai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė. 2015 m. spalio 9 d. jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo, tačiau teismo sprendimu priteista neturtinė žala jam atlyginta nebuvo, nes antstolė I. B. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-2506/1 areštavo pareiškėjui priklausančią 2 000 Eur sumą, įpareigodama šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) – nepagrįsto teismo sprendimo nevykdymo, pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą: didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, jam pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 18–21) prašė administracinę bylą nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai, o netenkinus šio prašymo  – skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Paaiškino, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Pareiškėjas dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo nustatyta tvarka turėtų kreiptis į antstolį, o ne inicijuoti naują teisminį ginčą. Išieškojimą vykdantis antstolis, nustatęs, jog teismas skolininkui yra priteisęs žalos atlyginimą iš valstybės, turi teisę areštuoti šiai žalai atlyginti skirtas lėšas, kurias administruoja Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerijai antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi, o antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vertinimas nėra priskirtas Teisingumo ministerijos kompetencijai. Atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl skundžiami veiksmai yra teisėti. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė neigiamas pasekmes, todėl žalos faktas nėra įrodytas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje kilo ginčas dėl Teisingumo ministerijos veiksmų, kuriais ji atsisakė išmokėti pareiškėjui neturtinę žalą, vykdydama antstolio patvarkymą dėl pareiškėjui priklausančios sumos areštavimo.
7. Remiantis byloje esančiais raštiniais įrodymais, nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2806-422/2015 pareiškėjui A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 13–14).
8. Pareiškėjas 2015 m. spalio 7 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priteistą žalos atlyginimą pervedant į banko sąskaitą (b. l. 22).
9. Antstolė I. B. tiek pareiškėjui, tiek Teisingumo ministerijai 2015 m. lapkričio 9 d. išsiuntė patvarkymą Nr. S-2506/1 areštuoti skolininko A. J. turtines teises į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos neturtinės žalos atlyginimui, 2 000 Eur sumai, nurodant Teisingumo ministerijai areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 8–9).
10. Teisingumo ministerija 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)-7R-8883 informavo pareiškėją apie gautą antstolės I. B. patvarkymą. Pažymėjo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą pareiškėjui priteista suma bus pervesta į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą (b. l. 5).
11. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsniu ir pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas bylų dėl teismo sprendimų vykdymo (ABTĮ 17 str. 1 d.) nagrinėjimas, todėl teismas šiuo atveju pasisakė tik dėl administracinės procedūros pagal pareiškėjo 2015 m. spalio 7 d. prašymą Teisingumo ministerijai dėl teismo sprendimo vykdymo teisėtumo.
12. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis ir pažymėjo, kad remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo termino eigos pradžia siejama su teismo sprendimo pateikimu Teisingumo ministerijai. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas išmokėti jam neturtinę žalą buvo gautas 2015 m. spalio 9 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. sausio 10 d. Tačiau, kaip matyti, Teisingumo ministerija per Įstatymo nustatytą terminą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo į pareiškėjo sąskaitą nepervedė, šiuos savo veiksmus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. (1.35.) 7R-8883 motyvuodama tuo, kad gavo antstolio 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-2506/1, kuriuo areštuota visa pareiškėjui teismo sprendimu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, ir privalo jį vykdyti.
13. Teismas rėmėsi CPK 585 straipsnio 1 dalimi, ir pažymėjo, kad byloje rašytinių įrodymų, jog antstolio 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymas yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas, nėra. Taigi, remiantis šia teisės norma, gavusi antstolio patvarkymą dėl lėšų pervedimo į antstolio nurodytą sąskaitą, Teisingumo ministerija šį patvarkymą privalėjo įvykdyti.
14. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Teisingumo ministerija ar jos pareigūnai nepervedę pareiškėjui priteistos 2 000 Eur sumos į jo nurodytą sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus. Teisingumo ministerija neįvykdė teismo sprendimo, nes privalėjo vykdyti antstolio patvarkymą, apie šias teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo nevykdymo priežastis išsamiai informavo pareiškėją 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)7R-8883. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Teisingumo ministerijos veikoje nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų, tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

III.

15. Pareiškėjas A. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 60–61), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytus faktus, į suformuotą teismų praktiką.

15.2. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims, todėl turėjo būti vykdomas. Priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra tikslinė kompensacija, todėl, pagal CPK 739 straipsnio 7 punktą, yra draudžiama iš jos išieškoti.

15.3. Teisingumo ministerija neatlieka kitų institucijų kompetencijai priskirtų funkcijų, taip pat nėra įgaliota kontroliuoti ar tikrinti kitų institucijų veiksmus. Šiuo atveju pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 851, t. y. pripažįstama, jog antstolio patvarkymas yra aukštesnės galios nei įsiteisėjęs teismo sprendimas.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 65–67), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsiliepime nurodo, kad jokių įrodymų, galinčių patvirtinti antstolio veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka antstolio veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais teisės aktų nustatyta tvarka, byloje turi būti vertinama, ar Teisingumo ministerija pagrįstai suteikė prioritetą ne pareiškėjo prašymui, o antstolio patvarkymui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, remdamasi CPK 585 straipsniu, Teisingumo ministerija turėjo vykdyti antstolio patvarkymą. Pažymi, kad Teisingumo ministerija neginčija įsiteisėjusio teismo sprendimo, tačiau mano, jog šio sprendimo priėmimas neatleidžia pareiškėjo nuo kitų prievolių tretiesiems asmenims. Nenuginčijus antstolio veiksmų, Teisingumo ministerija turėjo besąlygiškai vykdyti nurodymą. Taigi šiuo atveju nebuvo neteisėtų valdžios institucijos veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
19. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Teisingumo ministerijos darbuotojų neveikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nevykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriuo jam priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
20. Atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tuomet, kai nustatoma trijų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys.
21. Kaip minėta, pareiškėjas 2015 m. spalio 7 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo jam priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas minėtą sumą pervedant į jo banko sąskaitą. Antstolė I. B. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-2506/1 areštavo pareiškėjui priklausančią 2 000 Eur sumą, įpareigodama šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Teisingumo ministerija 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)-7R-8883 informavo, kad vykdant antstolio patvarkymą pareiškėjui priteista suma bus pervesta į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą.
22. Pagal Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Kaip jau minėta, Teisingumo ministerijoje buvo gautas antstolės I. B. patvarkymas ir jame nurodyta areštuotas lėšas (2 000 Eur) pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsižvelgdama į tai, kad Teisingumo ministerija neįvykdė teismo sprendimo, nes privalėjo vykdyti antstolio patvarkymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos veikoje nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kitų sąlygų nustatinėjimas yra beprasmis, nes atsakomybė galima tik nustačius visų aptartų sąlygų visumą.
23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

                                                                                                  Dainius Raižys

                                                                                                  Skirgailė Žalimienė