Civilinė byla Nr. e2A-346-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12072-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4; 2.6.11.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NT specialistai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2029-947/2021 pagal ieškovo B. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NT specialistai“ dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“ ir A. A..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas B. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NT specialistai“ 7 065,24 Eur defektų šalinimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovės nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 41 000 Eur kainą. Atsakovė sutarties 7.6 punkte garantavo, jog sutarties sudarymo metu nėra paslėptų turto trūkumų. 2018 m. žiemos laikotarpiu įsigytame bute išryškėjo buto defektai, t. y. bute buvo per maža oro temperatūra. Atlikus termovizinę analizę nustatyta, jog įsigytame bute dėl termoizoliacinės medžiagos dengimo kokybės ar technologijos nesilaikymo tam tikrose sienų vietose yra stipresni įšalimai, per sieną su laiptine į butą skverbiasi šaltis, įšąla buto kampai ir apatinės sienų dalys. Ypatingas šalčio tiltas yra susidaręs vaiko kambaryje. Atsakovė bandė tvarkyti defektą, tačiau jos atlikti veiksmai rezultatų nedavė, nes vis tiek yra šalta. Sutarties 7.1.5 punktą, jog ieškovui nėra jokių kliūčių naudoti įsigytą butą pagal paskirtį, paneigia antstolio S. U. 2019 m. sausio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog nei karštas, nei šaltas vanduo iš virtuvės čiaupo nebėga. Ieškovas dėjo pastangas spręsti susiklosčiusią situaciją ikiteismine tvarka, todėl įvairiais būdais siuntė atsakovei pretenziją, tačiau į ją sureaguota nebuvo. 2021 m. sausio 22 d. bute trūkus vamzdžiui, tą pačią dieną ieškovo atstovė elektroniniu laišku informavo atsakovę ir jos atstovę apie susidariusią situaciją, siūlė atsakovei pačiai šalinti avarijos padarinius, tačiau į elektroninį laišką sureaguota nebuvo. Atsakovei nereaguojant į siūlymą šalinti avarijos padarinius, ieškovas kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl remonto darbų. Teismo ekspertas N. B. atliko tyrimą, 2021 m. vasario 8 d. buvo surašyta eksperto (specialisto) išvada, iš kurios akivaizdu, kad atsakovė netinkamai sumontavo ir apšiltino vamzdžius bute, dėl ko ir trūko vamzdis, todėl būtent atsakovė atsakinga už ieškovo patirtą žalą. UAB (duomenys neskelbtini) šalino avarijos padarinius ir atliko trūkusio vamzdžio remonto darbus, ieškovui pateikta 1 815 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita, todėl ši suma turi būti priteista iš atsakovės. Butas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patalpų šildymo reikalavimų, taip pat šalto ir karšto vandens tiekimo reikalavimų. Sutartis buvo sudaryta vasaros laikotarpiu, todėl ją sudarant trūkumų akivaizdžiai pamatyti buvo neįmanoma, o trūkumai išryškėjo šaltuoju metų laiku, taigi apie trūkumus ieškovas negalė jo žinoti, o sutartyje atsakovė nenurodė jokių trūkumų.

3.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „NT specialistai“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė taikyti ieškinio senatį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog ieškovas iš atsakovės įsigijo senos statybos butą. Atsakovė nėra gyvenamojo namo statytoja ir negali atsakyti už lauko sienų sandarumą, todėl negali perimti namo statytojo atsakomybės. Bendrųjų namo konstrukcijų nesandarumas yra visų bendraturčių atsakomybė, bet tikrai ne turto pardavėjos, t. y. atsakovės. Ieškovas iš anksto žinojo, kad namas yra senos statybos ir atitinka žemiausią pastato energinio naudingumo klasę – G, yra įtrauktas į renovuojamų namų sąrašą. Ieškovas, prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, ne kartą apžiūrėjo ginčo objektą, taip pat galėjo įvertinti visą namo būklę ir vaizdą. Jokios aplinkybės, kurios buvo žinomos atsakovei, nuo ieškovo nuslėptos nebuvo. Ieškovo sutikimą dėl perkamo turto kokybės tinkamumo įrodo ir sutarties 6.4 punktas, todėl nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad atsakovė nuo ieškovo nuslėpė buto trūkumus. Be to, atsakovė per visą bendravimo laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki pretenzijos pateikimo ne kartą vyko pas ieškovą dėl įvairiausių priežasčių ir geranoriškai sprendė visus ieškovo nurodytus trūkumus. Ieškovui įgijus, o atsakovei perleidus visas teises į butą, ryšys tarp šalių nenutrūko ir atsakovė geranoriškai sprendė ir šalino visus ieškovo nurodytus trūkumus savo sąskaita, atliko papildomus kosmetinio remonto darbus. Ieškovas kvietė atvykti į butą ir dėl dingusio vandens, kartu su ieškovu buvo ieškoma priežasties. Nustačius faktą, kad ir kaimynai, gyvenantys apačioje, turi tų pačių problemų su šildymu bute, atsakovė paskatino ieškovą kreiptis į namo administratorių dėl būtinos namo renovacijos paspartinimo. Kadangi namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, kadangi tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos, todėl namo administratorius, įgyvendindamas namo savininkų teises bei pareigas, susijusias su šios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimu, ir turėjo organizuoti įrangos priežiūros bei remonto darbus, šiuo atveju namo sienų apšiltinimo darbus. Nagrinėjamu atveju namo administratorius šiuos veiksmus atliko organizuodamas namo renovaciją. Ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos iš esmės neatitinka ne tik esamos situacijos, bet tuo pačiu ir darbų poreikio bei esamų rinkos kainų, ko pasekoje lokalinėse sąmatose įvertinti darbai neatitinka realumo, būtinumo ir protingumo kriterijų. Atsakovė pažymėjo, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų, taip siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Būsimi nuostoliai priteisiami tik išimtiniais atvejais, kai juos nustatyti objektyviai yra nesudėtinga ir įmanoma. Nagrinėjamu atveju yra praleista šešių mėnesių ieškinio senatis reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų. Termovizija buvo atlikta 2018 m. kovo 7 d., ieškovas pretenzijas, kad namo sienos ir stogas nėra sandarūs, pareiškė po termovizijos atlikimo, dar 2018 m. kovo–balandžio mėn., o tai reiškia, jog ieškinio senaties terminas suėjo 2018 m. spalio 12 d., tuo tarpu ieškovas su ieškiniu kreipėsi tik 2019 m. liepos 12 d.

4.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinio reikalavimus, ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuriame yra ieškovui priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo, vykdydamas teisės aktuose jam pavestas funkcijas, su bendrove UAB (duomenys neskelbtini) yra sudaręs 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiūros sutartį Nr. BV17-01-01/1, kurios pagrindu pavesta vykdyti administruojamų objektų, tarp jų ir ginčo namo, techninę priežiūrą. Techninis prižiūrėtojas pagal privalomuosius statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus, nustatytus statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017, atlieka namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, o trečiasis asmuo pagal pateiktų apžiūrų rezultatus organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus. Trečiasis asmuo administruojamame name organizuoja darbus ir kitais pagrindais – reaguodamas į patalpų savininkų pateiktus prašymus. 2019 m. balandžio 23 d. pagal gautą ieškovo prašymą dėl stogo dangos defektų 2019 m. gegužės 23 d. name buvo atlikti stogo remonto darbai. Jokių kitų prašymų / skundų dėl šio namo bendrojo naudojimo objektų būklės ir remonto darbų organizavimo iš patalpų savininkų administratorius nėra gavęs. 2021 m. sausio 28 d. organizuotas namo patalpų savininkų susirinkimas dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Namas rengiamas renovacijos procesui, patalpų savininkai jau yra patvirtinę investicijų planą. Įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ne tik bus atnaujintos namo bendrosios konstrukcijos, bet ir padidės namo energinis efektyvumas. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad ieškovo nurodytas namo lauko sienų nesandarumas nėra ir negali būti veiksniu, lemiančiu žemą oro temperatūrą bute. Ieškovo iniciatyva atlikta termovizinė analizė patvirtino, kad šiluminės izoliacijos defektai bute atsirado būtent dėl vykdant remonto darbus termoizoliacinės medžiagos dengimo kokybės ar technologijos nesilaikymo. Specialistas ataskaitoje nurodytų defektų atsiradimas tiesiogiai susijęs su atsakovės atliktais remonto darbais bute, todėl šioje situacijoje kyla atsakovės, kaip pardavėjos, sutartinės civilinės atsakomybės klausimas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad šalino ieškovo nurodytus trūkumus savo sąskaita, vadinasi jau pripažino tam tikrų ieškovo reiškiamų pretenzijų pagrįstumą. 2021 m. sausio 21 d. bute Nr. (duomenys neskelbtini) vamzdis trūko buto vidaus tinkle, tai susiję su atsakovės vykdytais vidinio buto vamzdyno remonto darbais. 

5.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo A. A. nurodė, kad, jo nuomone, ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Nurodė, kad sienų iš vidaus šiltinimo darbai bute nebuvo atliekami ir tokio darbo trečiasis asmuo atlikti neturėjo. Kai atlikinėjo darbus bute, buvo žinoma, kad namas ruošiamas renovacijai, todėl nebuvo tikslo jo šiltinti iš vidaus, nes tai bus daroma iš išorės. Šiltinimas iš vidaus nerekomenduojamas, tai tik kraštutinė priemonė nesant galimybės apšiltinti iš lauko. Sienos buvo lyginamos gipskartoniu, pastatyta pertvara ir joje dedama garso izoliacija, t. y. gerinama akustika (dedama vata) pagal Knauf technologijos reikalavimus (buvo konsultuotasi su Knauf atstovais). Likusi vata garso izoliacijai buvo sudėta į kitas tiek lauko, tiek ir vidines pertvarines sienas, tačiau tai nebuvo vata apšiltinimui, o garso izoliacijai. Butas yra G klasės, todėl jis ir negali būti tokios šiluminės varžos kaip naujos statybos namai ir tą naujieji šeimininkai turėjo suvokti. Termovizinės ataskaitos išvada yra šališka ir klaidinga, nežinant, kokie darbai iš tikrųjų atlikti. Yra nesuprantama, kaip gipskartonio sluoksnis su garso izoliacija gali pakenkti šiluminei sienos izoliacijai. Bute nebuvo atliekamas kapitalinis remontas, o tik kosmetinis, atliekant remontą niekada nebuvo tikslo padaryti butą tokį, kad jis atitiktų A++ klasę, o tik kad būtų vizualiai estetiškas ir tvarkingas, o ne iš esmės pakeisti buto technines savybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu atmetė atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį; ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 1 815 Eur išlaidas už vamzdyno montavimo trūkumus, 5 250,24 Eur išlaidas už apšiltinimo darbų trūkumus, 5 717,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovui 234 Eur žyminio mokesčio dalį; priteisė valstybei iš atsakovės 29,62 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovas per CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvejų metų terminą reikalavimams dėl daiktų trūkumų pareikšti, pastebėjęs pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovės įsigyto buto trūkumus, kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl buto kokybės, kuri 2019 m. kovo 13 d. atsakovei buvo paštu ir elektroniniu paštu (2019 m. balandžio 2 d. 10 val. 40 min. ir 2019 m. balandžio 18 d. 8 val. 13 min.) išsiųsta.

8.       Teismas konstatavo, kad nuo 2019 m. balandžio 13 d. ieškovui atsirado pagrindas spręsti, jog jo subjektinė teisė yra pažeista ir nuo šio momento prasidėjo sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto buto trūkumų teisme pareikšti, ieškovas ieškinį teismui pateikė 2019 m. liepos 16 d., t. y. nepraleidęs sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino.

9.       Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 12 d., kuomet buvo atlikta termovizinė ataskaita, nes šalims tarpusavyje aktyviai bendradarbiaujant ir aiškinantis galimybes išspręsti tarpusavio nesutarimus, negalima konstatuoti, kad ieškovas jau suprato esant savo teisių pažeidimus 2018 m. balandžio mėn.

10.       Teismas pažymėjo, kad kilusių nesutarimų aiškinimasis ir kai kurių trūkumų faktinis šalinimas suformavo ieškovui (buto pirkėjui) pagrįstą lūkestį, kad daikto trūkumai bus pašalinti gera buto pardavėjos valia, todėl pagrindo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ieškovas dar neturėjo.

11.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė buvo ne tik daikto savininkė, bet ir subjektas, faktiškai atlikęs visus be išimties buto remonto darbus. Buto remontas turėjo užtikrinti, kad iki remonto netinkamas gyventi būstas būtų parengtas tinkamam naudojimui pagal tiesioginę paskirtį (gyvenamoji paskirtis), todėl daikto pardavėja žinojo visas aplinkybes apie buto kokybę, nes jį valdė ir remontavo nuo 2016 m. spalio mėnesio, planuodama butą su atliktais pagerinimais vėliau parduoti.

12.       Teismas konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), neginčytinai turi trūkumų, kurie išryškėjo (ir galėjo išryškėti) tik po sutarties sudarymo, o vienas esminių įrodymų, patvirtinančių buto trūkumą dėl sienų nesandarumo, yra ieškovo užsakymu individualios įmonės (toliau – IĮ) (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 7 d. atlikta termovizinė analizė.

13.       Teismas nurodė, kad nesivadovauti termovizinių tyrimų specialisto M. T. išvada ar jos dalimi nėra pagrindo, išvadų turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai, įvertinus tiek reikalingą dokumentaciją, tiek faktiškai apžiūrėjus butą. Objektyviai pagrįstų abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų, dėl specialisto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos ir kt. nėra.

14.       Teismas laikė, kad sprendime pacituoti ir įvertinti rašytiniai įrodymai, nuoseklūs ir neprieštaringi ieškovo (buto savininko) žodiniai paaiškinimai ir liudytojos A. D. (buto gyventojos) parodymai patvirtino, kad šaltuoju metų laiku (žiemą, esant didesnei minusinei temperatūrai) tam tikra buto gyvenamoji dalis (ypatingai vaiko kambarys) tampa faktiškai nenaudojama dėl žemiau nustatytos normos nukrentančios temperatūros, vėjo gūsių, jaučiamų kambario viduje. Akivaizdu, kad tokiais laikotarpiais buto dalis praranda savo paskirtį, todėl buto gyventojai patiria didelių nepatogumų, ypatingai pabloginančių kasdienio gyvenimo kokybę.

15.       Teismas konstatavo, kad atsakovė savo ruožtu byloje teikė tik savo subjektyvų vertinimą, kritikavo byloje pateiktų specialistų išvadas dėl buto termoizoliacijos trūkumų, tačiau neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo naštos – leistinais įrodymais pagrįsti savo teiginius ir atitinkamai paneigti specialistų išvadas.

16.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės pozicija byloje buvo nenuosekli, pirminėje stadijoje atsakovės atstovui R. P. teikiant paaiškinimus, kuris įrodinėjo teismui, jog apskritai negalimas sienų šiltinimas iš vidaus, o tik iš išorės, tuo tarpu kita atsakovės atstovė advokatė baigiamosiose kalbose akcentavo jau kitokią poziciją – rėmėsi aplinkybe, kad šalys tiesiog nesitarė, jog atsakovė atliks sienų bei stogo šiltinimo darbus iš vidaus.

17.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovas byloje įrodė, jog parduotas daiktas (butas) neatitiko daikto kokybės reikalavimų, buto termoizoliacijos trūkumų šalys neaptarė sutartyje, nes trūkumai paaiškėjo tik po sandorio sudarymo, šių trūkumų buto pirkėjas negalėjo žinoti sudarant sandorį, pirkėjas objektyviais įrodymais įrodė trūkumų pašalinimo būtinas išlaidas – 5 250,24 Eur, todėl šį ieškinio reikalavimą CK 6.399 straipsnio ir 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu visiškai patenkino.

18.       Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo trūkumą ir dėl netinkamai sumontuoto vamzdyno.

19.       Teismas nurodė, kad nesivadovauti 2021 m. vasario 8 d. eksperto (specialisto) N. B., įrašyto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, išvada ar jos dalimi nėra pagrindo, nes išvados turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai, įvertinus tiek reikalingus dokumentus, tiek faktiškai apžiūrėjus bute sumontuotą vamzdyną. Objektyviai pagrįstų abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų, dėl specialisto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos ir kt. nėra.

20.       Teismas pažymėjo, kad 2020 m. birželio 26 d. išvažiuojamajame posėdyje atsakovės direktorius R. P. pats nurodė patvirtinantis ir sutinkantis sutvarkyti vamzdyną ginčo objekte, tačiau vėlesnėje proceso stadijoje pakeitė savo poziciją ir laikėsi argumentų, jog bendrovė nėra atsakinga nei už vieną nustatytą daikto trūkumą.

21.       Teismas, pasisakydamas dėl vamzdyno remonto išlaidų pagrįstumo, pažymėjo, kad atsakovės į bylą pateikta rangovės UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 10 d. sąmata nepagrindžia remonto darbų kainos, nes sąmata parengta tik preliminariai, faktiškai neatvykus į remonto darbų atlikimo vietą, neapžiūrėjus remontuotino daikto (vamzdyno).

22.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovas byloje įrodė, jog parduotas daiktas (butas) neatitiko daikto kokybės reikalavimų ir dėl vandentiekio sistemos, atsakovės vesto vamzdyno trūkumų šalys neaptarė sutartyje, nes trūkumai paaiškėjo tik po sandorio sudarymo (tai patvirtino vandentiekio avarijos faktas), šių trūkumų buto pirkėjas negalėjo žinoti sudarant sandorį, pirkėjas objektyviais įrodymais įrodė trūkumų pašalinimo patirtas išlaidas – 1 815 Eur, todėl šį ieškinio reikalavimą CK 6.399 straipsnio ir 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teismas taip pat visiškai tenkino.

23.       Teismas nurodė, kad prieš sudarant sandorį atsakovės direktorius žodžiu buvo nurodęs, jog galimai bus ateityje atliekama namo renovacija, tačiau tai nebuvo esminė sutarties sąlyga.

24.       Teismas sprendė, kad byloje nustačius paslėptus daikto (buto) trūkumus dėl buto termoizoliacijos ir dėl nekokybiškai sumontuoto vamzdyno, daikto pardavėja (atsakovė) negali remtis aplinkybe, kad visas namas yra prastos būklės, o nustatyti trūkumai galės būti pašalinti vykdant renovacijos darbus.

25.       Teismas, išanalizavęs bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (ataskaitas už ieškovo advokatės teisines paslaugas (už kiekvieną atskirą teisinių paslaugų rūšį), PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo dokumentus), konstatavo, kad visos išlaidos buvo realiai patirtos ir būtinos šioje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „NT specialistai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.       Ieškovas apie daikto trūkumus sužinojo atlikus termoviziją ir jam gavus ataskaitą, t. y. 2018 m. kovo mėnesį. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniu paštu, 2018 m. balandžio 12 d. ieškovas atsakovei pateikė termovizinę ataskaitą ir tuo pačiu žodžiu pareiškė pretenzijas, kad parduotas daiktas neva tai su trūkumais, reikalingos didelės šildymo sąnaudos, prašė ištaisyti trūkumus, todėl būtent ši data ir yra laikytina pretenzijos pateikimo data. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nenurodžius termino per kurį turi būti pašalinti trūkumai, per protingą terminą (tikrai tai negali būti laikoma vieneri metai) pardavėjui neatlikus jokių veiksmų, laikoma, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, po pretenzijos pateikimo atsakovė jokių apšildymo darbų neatliko ir nesiruošė atlikti, jokių pažadų, kad bus apšildytas butas nedavė, t. y. pretenzija patenkinta nebuvo ir tam suvokti ieškovas turėjo pakankamai laiko. Ieškovui buvo visiškai aišku, kad atsakovė gera valia trūkumų nepašalins, tačiau ieškinio per šešis mėnesius nepateikė. Vien tai, kad ieškovas formaliai po metų laiko atsakovei pateikė dar vieną (dabar jau rašytinę) pretenziją, nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino pradžios aiškinti kitaip. Toks aiškinimas prieštarautų senaties termino nustatymo tikslams, t. y. operatyviam teisių pažeidimo gynimui ir sudarytų galimybę pirkėjui piktnaudžiauti savo teisėmis neapibrėžtą laiką.

26.2.       Teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą, padarė nepagrįstas išvadas. Pažymėtina, jog bute dar iki jį įsigyjant atsakovei gyveno žmonės, atsakovė niekada nesakė, kad jis buvo negyvenamas, negyvenamu butas tapo tik pirkimo momentu, kadangi buvo pardavinėjamas iš varžytynių. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad butas būtų buvęs netinkamas gyventi, byloje nėra, todėl nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė tokias išvadas. Defektai, kuriuos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neva tai įrodė ieškovas, nėra padaryti atliktais remonto darbais, kadangi ginčo bute atsakovė atliko tik buto kosmetinį remontą, jog jis būtų vizualiai patrauklus įsigyti, bet ne kapitalinį remontą ar buto rekonstrukcijos darbus, siekiant iš esmės pakeisti buto technines savybes.

26.3.       Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, jog buto remontas buvo viena iš esminių sąlygų ieškovui įsigyti šį nekilnojamąjį turtą, kadangi, kaip nurodė liudytoja A. D. 2021 m. rugpjūčio 12 d. posėdžio metu, pagrindinis kriterijus įsigyjant turtą buvo jo kaina (nedidelė), t. y. akivaizdu, jog už mažesnę kainą įsigyjant turtą senos statybos name, negalima tikėtis, jog turtas turės tokias pat technines savybes kaip ir visiškai naujas turtas.

26.4.       Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovui įsigyjant butą jis žinojo apie planuojamą namo renovaciją yra teisiniu požiūriu nereikšminga, tačiau su tokiu argumentu sutikti negalima. Akivaizdu, jog pirkėjui įsigyjant butą ir žinant aplinkybę apie planuojamą namo renovaciją, būdamas vidutinis vartotojas jis supranta, jog namo šiluminės savybės, inžineriniai tinklai (tame tarpe ir šiluminiai) yra reikalingi renovacijos, nėra geros būklės.

26.5.       Termovizinė analizė visiškai netiria ir nenustato energetinio naudingumo. Ji parodo tik tai, kad yra tam tikri energijos praradimai, tačiau ar tokios kategorijos pastatams jis yra leistinas ar ne, termovizinė analizė nenustato. Esant atitinkamoms temperatūroms kambariuose, kurios atitinka teisės aktų reikalavimus, teismas padarė klaidingas išvadas, kad daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį, jame sąlygos gyventi nėra tinkamos, darydamas tokią išvadą rėmėsi ne specialistų išvadomis, o ieškovo ir suinteresuoto asmens bylos baigtimi, liudytojos A. D. niekuo nepatvirtintais įrodymais. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad termoviziją atlikęs asmuo, išklausęs kursą apie termoviziją nėra statybos specialistas ar ekspertas, turintis kvalifikaciją teikti išvadas dėl kokių priežasčių yra susidarę šalčio tiltai, juolab, kad jis netgi nebuvo atidengęs sienų, jog padaryti išvadą „dėl termoizoliacinės medžiagos dengimo kokybės ir technologijų nesilaikymo, matomi stipresni įšalimai nei kitose analogiškose sienų vietose“.

26.6.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be kita ko, vadovavosi ir UAB (duomenys neskelbtini) parengtu aktu Nr. 21-05/03. Šiame akte buvo daroma išvada, jog yra neteisingai įrengti termoizoliaciniai, vėjo ir garso izoliaciniai sluoksniai, tačiau visiškai nėra aišku, kurių metų reikalavimais remiantis tokia išvada buvo padaryta. Pažymėtina, kad ieškovo teikti įrodymai byloje vieni kitiems prieštarauja, tačiau ir tai pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nesukėlė abejonių jų prieštaringumas.

26.7.       Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, atsakovės kaltės dėl paslėptų vamzdyno defektų / trūkumų buvimo buto pardavimo metu nepatvirtina 2019 m. sausio 11 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pažymėtina, jog įrengdama vamzdžius atsakovė neturėjo pareigos šių vamzdžių apšildyti, nes jie įrengiami pastato viduje (skirtingai nei nurodyta išvadoje – nešildomoje pastato dalyje), juo labiau, kad tokios atsakovės pareigos nenumato ir išvadoje bei skundžiamame sprendime minimas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ šalto ir karšto vandens tiekimo reikalavimai.

26.8.       Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės pateikta UAB (duomenys neskelbtini). Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, ši sąmata yra objektyvi, kadangi darbų kiekiai numatyti tokie, kokie buvo reikalingi atlikti pagal bylos medžiagą, o darbų įkainiai atitinka realias rinkos kainas, skirtingai nei UAB (duomenys neskelbtini).

26.9.       Šiuo atveju labai svarbu yra tai, jog byloje nagrinėjama specifinė situacija, reikalaujanti specialių statybos žinių, kurių akivaizdu nei teismas, nei šalys, nei šalių atstovai neturi. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nebuvo apklaustas nei vienas specialių statybos žinių turintis specialistas, nors buvo keliama daug klausimų. Nors prašymai apklausti išvadas teikusius specialistus buvo teikiami, tačiau teismas juos apklausti atsisakė. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės vadovavosi vien tik ieškovo pateiktais dokumentais, kurie buvo parengti išskirtinai ieškovo užsakymu, todėl šios išvados negali būti laikomos objektyviu įrodymu.

Teismas atsisakė priimti atsakovės pateiktą eksperto V. Š. 2021 m. birželio 30 d. konsultacinę išvadą, tokiu būdu buvo pažeisti šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai, kadangi atsakovė prarado galimybę remtis specialisto išvada ir taip įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, remdamasi specialisto išvadomis.

26.10.       Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo ieškinį, susidaro tokia situacija, kai ieškovas nepagrįstai praturtėja atsakovės sąskaita, kadangi namą apšildžius renovacijos metu, jam nebereikėtų dar kartą šildyti namo sienų.

26.11.       Pirmosios instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos atsižvelgiant į ieškovo pareikštą galutinio ieškinio reikalavimų sumą.

27.       Ieškovas         B. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

27.1.       Apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ieškovas sužinojo tik 2019 m. balandžio 13 d., kuomet atsakovė atitinkamai nesureagavo į ieškovo pretenziją dėl defektų pašalinimo. Būtent nuo šios datos ir skaičiuotinas 6 mėnesių ieškinio senaties pradžios terminas, kuris nėra praleistas, nes ieškinys teismui buvo pateiktas dar 2019 m. liepos 12 d. Todėl, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes dėl senaties termino skaičiavimo pradžios ir jomis remiantis padarė pagrįstą išvadą, jog senaties terminas ieškinio pateikimui nėra praleistas. Todėl atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti yra nepagrįstas.

27.2.       Ieškovas neturėjo jokių objektyvių galimybių numatyti, kad šaltuoju metų sezonu bute gyventi dėl šalčio yra praktiškai neįmanoma bei, kad yra dar ir kitų paslėptų buto trūkumų. Patikslintame ieškinyje nurodyti buto trūkumai paaiškėjo tik pagyvenus tam tikrą laiką jame bei sulaukus šaltojo sezono pradžios. Šiuo atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas būtų elgęsis neapdairiai, nerūpestingai ar neatsakingai: neturėdamas specialiųjų žinių, nebūdamas statybų srities specialistas, ieškovas galėjo nesuprasti ir neįvertinti bute esančių trūkumų ir kad jį nupirkus be kapitalinio remonto ir investicijų nebus galima naudoti įsigyto turto pagal paskirtį.

27.3.       Ieškovas neturėjo realios galimybės individualiai aptarti pirkimo – pardavimo Sutarties sąlygų, jas keisti, nes jos buvo iš anksto nustatytos atsakovės ir norint įsigyti butą turėjo būti priimamos be realių derybų ir galimybės keisti sąlygas. Todėl ir pirkimo pardavimo sutartyje numatyto 6.4 punkto, kuriame nurodyta, kad ieškovas neva susipažino su buto technine būkle, ieškovas realiai pakeisti negalėjo. Be to ieškovas pasitikėjo atsakove, ir nemanė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje gali būti įtrauktos tokios sąlygos, vien tik skirtos atriboti atsakovės atsakomybę dėl parduodamo buto kokybės reikalavimų užtikrinimo.

27.4.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo pateiktus objektyvius rašytinius įrodymus ir specialistų išvadas, pagrįstai konstatavo, jog šių įrodymų pakanka daryti išvadai, jog ieškovui parduotas butas yra su defektais/trūkumais, t. y. daikto kokybei nustatyti reikalavimai iš esmės pažeisti. Byloje atsakovė nepaneigė konstatuotų aplinkybių dėl parduoto daikto netinkamos kokybės bei neįrodė, kad defektai galėjo atsirasti dėl netinkamo buto eksploatavimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas įsigijo butą už neva nedidelę kainą nepaneigia būtinybės butui atitikti kokybės reikalavimus, pagal norminius reikalavimus.

27.5.       Atsižvelgus į tai, kad nors ginčo butas nėra naujos statybos, tačiau atsakovė parduodama butą nenurodė jokių buto trūkumų susijusių su termoizoliacija, priešingai teigdama, jog butas buvo remontuotas, apšiltintas ir yra tvarkingas, darytina išvada, kad bet kuriam vidutiniam pirkėjui nebuvo galima tikėtis, kad įsigyto buto eksploatacija bus galima tik tuomet, kai bus atlikti remonto darbai ir tokiu būdu pašalinti trūkumai, t. y. negalima daryti išvados, kad vidutinis pirkėjas, įsigydamas tokį butą, būtų galėjęs numanyti, jog tinkamam jo eksploatavimui bus būtina atlikti papildomus remonto darbus, nes, priešingu atveju, jo tinkamas eksploatavimas būtų apsunkintas.

27.6.       Remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, aplinkybes, kad vamzdyno trūkumai atsirado ne dėl atsakovės kaltės, turėjo įrodyti pati atsakovė. Šiuo atveju ieškovui pakako įrodyti patį trūkumų faktą.

27.7.       Remiantis šalių rungimosi principu, atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, turėjo visas galimybės teikti į civilinę bylą ieškovės nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus paneigiančius įrodymus, specialistų išvadas ir pan., tačiau to nedarė. Prieš pat baigiant nagrinėti civilinę bylą buvo pateikta V. Š. konsultacinė išvada, bet pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, kad ji pateikta nesavalaikiai, pavėluotai ir užtęstų civilinės bylos nagrinėjimą, ji nebuvo prijungta ir vertinama nagrinėjant civilinę bylą.

27.8.       Pirmosios instancijos teismas objektyviai atsižvelgė ir išanalizavo visus į civilinę bylą pateiktus įrodymus, nurodė, kad jie neprieštarauja vienas kitam bei vertino kiekvieno iš jų reikšmingumą įrodymų visumoje, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad duomenų pakanka konstatuoti apie bute sumontuoto vamzdyno trūkumus. Teismas sprendime taip pat detaliai pasisakė apie kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę civilinėje byloje, taip pat motyvuotai nurodė argumentus, kuo remiantis kai kuriuos įrodymus vertino kritiškai.

27.9.       Pagrindo teigti neva jei bus atlikta namo renovacija, ieškovas nepagrįstai praturtės atsakovės sąskaita nėra. Visus prie ieškovo ieškinio pateiktus ir sąmatose numatytus darbus atlikti ginčo bute buvo ir yra būtina, nes antraip, net ir atlikus namo renovaciją, problemos ir trūkumai nebus pašalinti, o ieškovo nepilnametis sūnus su mama bus priverstas gyventi daikto kokybės, statybos ir higienos normų reikalavimų neatitinkančiame būste.

27.10.       Nors proceso eigoje ieškovas ir tikslino reikalavimų sumą (ją sumažino), tačiau toks jo elgesys nelaikytinas procesiškai netinkamu ar nesąžiningu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra tenkintinas pilna apimtimi. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas akivaizdžiai atitinka bylos dalyvių turtinius interesus, susijusius su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyros, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principui.

28.       Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

29.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

31.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus byloje – 2021 m. birželio 30 d. eksperto V. Š. konsultacinę išvadą Nr. 114a, kurią atsisakė prijungti prie bylos pirmosios instancijos teismas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo neprijungti prie civilinės bylos atsakovės teikiamo naujo įrodymo ir nurodo, kad nėra nei vienos sąlygos, sudarančios pagrindą prijungti prie civilinės bylos naują atsakovės teikiamą įrodymą apeliacinės instancijos teisme.

32.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

33.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. birželio 30 d. eksperto V. Š. konsultacinę išvadą Nr. 114a atsakovė pateikė į bylą 2021 m. rugpjūčio 4 d., tačiau teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje atsisakė ją priimti, motyvuojant, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Bylos duomenys liudija, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje byloje buvo paskelbta pertrauka iki 2021 m. rugpjūčio 24 d., 2021 m. rugsėjo 13 d. teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, byla buvo nagrinėjama 2021 m. spalio 6 d., 2021 m. spalio 29 d. ir 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžiuose rašytinio proceso tvarka, ir visa tai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės pateiktą Konsultacinę išvadą. Naujai teikiamu įrodymu atsakovė įrodinėja aplinkybes dėl daugiabučio gyvenamojo namo prastos būklės ir jo bendrųjų konstrukcijų neatitikimą keliamiems reikalavimams, šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareikštų ieškinio reikalavimų atsakovei pagrįstumo, ieškovui šis dokumentas yra žinomas (pateiktas su apeliaciniu skundu), jis turėjo galimybę dėl šio įrodymo pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).

34.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovo B. V. (buto pirkėjo, toliau – ieškovas) ir atsakovės UAB „NT specialistai“ (buto pardavėjos, toliau – atsakovė arba apeliantė), buvo sudaryta 44.13 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas arba daiktas), pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis). Butą ieškovas įgijo ir įregistravo viešame registre asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas turtinius reikalavimus kildino iš nekilnojamojo daikto (buto) pirkimo–pardavimo sutarties, įrodinėjo, kad jis butą įsigijo su paslėptais daikto trūkumais (buto sienų / lubų nesandarumas ir nekokybiškai įvestas vamzdynas), išryškėjusiais tik faktiškai pradėjus naudotis daiktu. Patikslintu ieškiniu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu prašė teismo priteisti jam iš atsakovės 7 065,24 Eur trūkumų šalinimo išlaidas: 1 815 Eur išlaidas už vamzdyno montavimo trūkumus ir 5 250,24 Eur būsimas išlaidas už apšiltinimo darbų trūkumus. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai.

35.       Su tokiu sprendimu nesutinka atsakovė. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl senaties termino skaičiavimo pradžios ir jomis remiantis padarė nepagrįstas išvadas, jog senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų nėra praleistas; kad, išanalizavęs vien ieškovo paaiškinimus ir jo pateiktus rašytinius įrodymus, specialistų išvadas, teismas nepagrįstai konstatavo, jog šių įrodymų pakanka išvadai, kad ieškovui parduotas butas yra su defektais / trūkumais; kad teismas nepagrįstai sprendė dėl buto termoizoliacijos trūkumų, laikydamas juos įrodytais; kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog butas neatitiko daikto kokybės reikalavimų ir dėl vandentiekio sistemos.

36.       Ieškovas pareiškė reikalavimą, susijusį su parduoto daikto trūkumais ir nuostolių atlyginimu. Pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo –pradavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Sutarties 2.2 punktas numato, kad butas yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas rodo, kad dviejų kambarių butas yra 3 aukšte.  Antstolio S. U. 2019 m. sausio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir išvažiuojamojo posėdžio metu darytos ieškovo atstovės į bylą pateiktos nuotraukos rodo, kad namas yra dviejų aukštų su palėpe ir ieškovo butas yra minėto namo palėpėje. CK 6.399 straipsnyje, reglamentuojančiame netinkamos kokybės nekilnojamųjų daiktų pardavimą, numatyta, jog jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

37.       CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

38.       Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Pardavėjas gali remtis ir kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pareikštą reikalavimą ir ieškinio / patikslinto ieškinio turinį, vertina, kad ieškovas pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad pardavėjas (t. y. atsakovė) atlygintų pirkėjo (t. y. ieškovo) išlaidas trūkumams ištaisyti. Ieškovas mano esant protinga, teisinga ir sąžininga reikalauti, kad atsakovė atlygintų 5 250,24 Eur būsimas buto termoizoliacijos trūkumų šalinimo išlaidas ir 1 815 Eur įrengto vamzdyno remonto išlaidas. Sprendžiant ieškovo nurodytu būdu daikto (buto) trūkumų šalinimo klausimą, svarbu įvertinti, kiek daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

40.       Byloje nustatyta ir ieškovas šių aplinkybių neginčija, kad prieš įsigydamas butą ieškovas jį apžiūrėjo 2 ar 3 kartus ir susipažino su buto dokumentais iki jo įsigijimo (išklausytas 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Pasirašydamas Sutartį ieškovas patvirtino, kad jis turėjo galimybę susipažinti su turto technine būkle, dėl jos jokių pretenzijų neturi ir ateityje jų nereikš; taip pat susipažino su parduodamo turto nuosavybės dokumentais (Sutarties 6.4 punktas). Tiek bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas akcentuoja tai, kad jis yra vartotojas, o išryškėję defektai dėl buto termoizoliacijos trūkumų yra atsakovės atlikto remonto rezultatas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas byloje įrodė, jog parduotas daiktas (butas) neatitiko daikto kokybės reikalavimų, buto termoizoliacijos trūkumų šalys neaptarė sutartyje, nes trūkumai paaiškėjo tik po sandorio sudarymo, šių trūkumų buto pirkėjas negalėjo žinoti sudarant sandorį, pirkėjas objektyviais įrodymais įrodė trūkumų pašalinimo būtinas išlaidas – 5 250,24 Eur, todėl šį ieškinio reikalavimą tenkino visiškai. Tačiau nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija nesutinka nei su ieškovo argumentais, nei su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes taip ieškovas atsakovės sąskaita gautų geresnės būklės butą, nei nusipirko.

41.       Bylos duomenimis, iki sandorio sudarymo nuo ieškovo nebuvo nuslėptos atsakovės žinomos aplinkybės, kad namas, kuriame yra butas, statytas 1940 m. ir jį ketinama renovuoti (pastaba: namo investicinis projektas parengtas 2020 m. sausio 24 d.). Namo būklę ir vaizdą, kuriame yra butas, ieškovas galėjo įvertinti jį apžiūrėdamas. Šio namo nuotrauką ieškovas pateikė kartu su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog butas yra name, dėl kurio ateityje buvo planuojama renovacija, vertino kaip nereikšmingą teisiniu požiūriu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši aplinkybė rodo, kad pirkėjas, kaip vidutinis vartotojas, galėjo ir turėjo suprasti, jog namas, jo šiluminės savybės nėra geros būklės. Ieškovas matė, kad namo laiptinėje nėra radiatorių (t. y. laiptinė nėra šildoma), laiptinės langai ir durys nesandarūs, kas taip pat įtakoja namo, o tuo pačiu ir buto, šilumines savybes. Bylos šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovė šį butą 2016 m. spalio 27 d. įsigijo iš varžytynių ir organizavo bei vykdė jo remonto darbus prieš parduodama jį ieškovui, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie atsakovės įsipareigojimus pakeisti buto žemiausio energetinio naudingumo klasę (pavyzdžiui, sienų bei stogo šiltinimo iš vidaus). Šalių nesiejo rangos teisiniai santykiai, atsakovė neatliko buto kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatos. Pats ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta pastato (jo dalies) energetinio naudingumo klasė G. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 patvirtinto STR 2.01.02:2016 „Pastatų energetinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 4.5 punkte pateiktas išaiškinimas, kad pastato (jo dalies) energetinio naudingumo klasė – pagal energijos vartojimo efektyvumo rodiklių vertes ir Reglamento reikalavimus nustatyta pastato (jo dalies) energetinio naudingumo klasė. Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė laikoma aukščiausia, ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą (jo dalį) (minėto reglamento 11 punktas), G klasė nurodo energetiškai neefektyvų pastatą (minėto reglamento 10 priedas). Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo ir nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę iki sudarydamas Sutartį susipažinti su perkamo buto būkle, šią būklę ir padėtį atspindinčiais dokumentais bei juos įvertinti, pasikviesti atitinkamos srities specialistus, kurie pateiktų išvadas dėl buto techninės būklės. Trūkumai, kuriais ieškovas grindžia reikalavimą, buvo pakankamai akivaizdūs, kad vidutiniškai protingas ir rūpestingas asmuo, netgi be jokio specialaus tyrimo būtų galėjęs juos pastebėti ir suprasti.

42.       CK 6.327 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Pažymėtina, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus faktorius, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs. Šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybe laikomas pardavėjo veiksmų, kuriais pirkėjui buvo atskleista parduodamo daikto būklė, tinkamumas (pakankamumas). Kita vertus, buvo perkamas didelės vertės nekilnojamasis turtas, todėl bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo nebūtų įsigijęs buto jo tinkamai neapžiūrėjęs ir neįvertinęs. Bet koks apdairus pirkėjas negalėjo nežinoti, kad senos statybos name, palėpėje esantis butas geromis šiluminėmis savybėmis nepasižymi. Tokia buto techninė būklė tenkino ieškovą ir tai jis patvirtino Sutarties 6.4 punkte. Laisva valia pasirinkdamas Sutarties sąlygas, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aiškios ir suprantamos vidutiniam vartotojui, ieškovas prisiėmė ir su tuo susijusias rizikas. Visa tai apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovais negalėjo nežinoti apie daikto (buto) trūkumus, todėl pagal esamą teisinį reglamentavimą netenka teisės jais remtis.

43.       Byloje esamų faktinių aplinkybių nepakanka padaryti išvadai, jog ieškovas įrodė, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės butas dėl termoizoliacijos trūkumų. Nors pirmosios instancijos teismas ir laikė, kad ieškovo užsakymu IĮ (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 7 d. atliktos termovizinės analizės akte užfiksuoti duomenys patvirtina paslėptus buto trūkumus dėl sienų nesandarumo, už kuriuos pareiga atsakyti tenka pardavėjui, tačiau termovizinė analizė parodo tik dalies šilumos energijos praradimą, bet nenustato, ar jis yra leistinas energetiškai neefektyviam pasatui (žemiausiai energetinio naudingumo klasei G), neparodo šilumos energijos netekimo dėl pastato išorinių sienų ar stogo šiluminės varžos. Kita vertus, termovizinės analizės ataskaitoje pateikiami duomenys, kad kai oro temperatūra lauke – 1 °C, temperatūra bute viduje: svetainėje ir virtuvėje 23 °C, vaiko kambaryje 21 °C, dušo patalpoje 25 °C, liudija, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (ginčui aktuali nuo 2018 m. balandžio 4 d. gal. red.) reikalavimus, kad šildymo sezone minimali leistina oro temperatūra miegamajame, laisvalaikio kambaryje, svetainėje ir virtuvėje 20 °C, dušo patalpoje 21–23 °C (šio reglamento 250.3.2 punkto 18 lentelė). Atlikęs jam pateiktų dokumentų vertinimo tyrimą, ekspertas V. Š. 2021 m. birželio 30 d. konsultacinėje išvadoje Nr. 114a taip pat konstatuoja, kad IĮ (duomenys neskelbtini) atlikta termovizija rodo tinkamas sąlygas gyventi (temperatūrinės sąlygos kambariuose yra geros). Šalčio tiltai dar nėra argumentas, kad butas nėra tinkamas gyventi. O namo renovacijos klausimas parodo, kad yra bendrųjų konstrukcijų nesandarumo (Investicinis atnaujinimo planas 6–7 psl., „Namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų įvertinimas“), ko pasėkoje renovacija ir yra inicijuojama.

44.       Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, 2021 m. gegužės 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) atlikto tyrimo pateiktos žinios apie objektą, kad pastato apdailinis tinko sluoksnis erodavęs, vietomis ištrupėjęs, išsisluoksniavęs, atsilupę fasado dažai, keturšlaičio stogo, degto molinėmis čerpėmis tiriamo buto projekcijoje stogo danga nekokybiška, trūksta kai kurių kampinių fasoninių čerpių, kaminai aptrupėję, vertikalių palėpės langų ir jų stogelių apdaila – mediniai apkalai perdžiūvę, supleišėję, nesandarūs, visiškai erodavęs dažų sluoksnis, ir su tuo susiję nurodyti defektų šalinimo darbai, yra namo kapitalinio remonto darbai, kurių atsakovė neturėjo ir negalėjo atlikti (CK 4.72–4.85 straipsniai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino pirkėjų, įsigijusių iš statytojų naujus butus su šioje byloje ieškovo įsigytu 1940 m. namo statybos palėpėje įrengtu butu, teises, taip išplečiant ieškovo teisių ginimo apimtį.

45.       Ieškovas jau pradiniame ieškinyje akcentavo, kad 2018 m. (tiksliau: 2017–2018 m.) žiemos laikotarpiu įsigytame bute išryškėjo buto defektai, t. y. bute buvo per maža oro temperatūra. 2018 m. kovo mėn. ieškovas kreipėsi į IĮ (duomenys neskelbtini) dėl buto termovizinės analizės atlikimo. Byloje nustatyta, kad termovizinę ataskaitą ieškovas atsakovei pateikė el. paštu 2018 m. balandžio 12 d. ir tuo pačiu žodžiu pareiškė pretenzijas, kad parduotas butas su trūkumais, reikalingos didelės šildymo sąnaudos, prašė ištaisyti trūkumus. Atsakovė, laiko, kad prieš tai paminėta data laikytina pretenzijos pateikimo data, atsakovė jokių pažadų, kad bus apšiltintas butas nedavė, ieškovas per 6 mėnesius ieškinio nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek šalių teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek skundžiamame sprendime ieškinio senatis yra akcentuojama tik reikalavimui dėl 5 250,24 Eur būsimų išlaidų už apšiltinimo darbų trūkumus priteisimo.

46.       Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia.

47.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015). Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

48.       Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tik nuo 2019 m. balandžio 13 d. ieškovui atsirado pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė yra pažeista ir nuo šio momento prasidėjo sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto buto trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies2 punktas). Tokia skundžiamo sprendimo išvada prieštarauja tiek aptartai kasacinio teismo praktikai, tiek byloje esantiems įrodymams, kadangi jau 2018 m. balandžio 12 d. ieškovui pateikus termovizinę ataskaitą ir žodžiu pareiškus pretenziją dėl parduoto buto trūkumų, ieškovas žinojo apie savo teisių pažeidimą ir turėjo suvokti, kad atsakovė trūkumų gera valia nepašalins. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl atsakovės įsipareigojimų tenkinti ieškovo pretenziją dėl stogo, sienų šiltinimo. Apie tokių įsipareigojimų buvimą negalima spręsti ir iš atsakovės pateiktų 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. lapkričio 30 d. žinučių turinio dėl nepakankamo jų informatyvumo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad 2019 m. liepos 16 d. pateikus ieškinį, jis buvo pateiktas praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Tačiau nenustačius pažeistos ieškovo teisės dėl įsigyto buto trūkumų, ieškinio senatis negali būti ieškinio (ar jo dalies) atmetimo pagrindu (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

49.       Apeliantė nesutinka ir su dar viena pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas byloje įrodė, jog parduotas daiktas (butas) neatitiko daikto kokybės reikalavimų ir dėl vandentiekio sistemos, atsakovės vesto vamzdyno trūkumų šalys neaptarė sutartyje, nes trūkumai paaiškėjo tik po sandorio ir šių trūkumų buto pirkėjas negalėjo žinoti sudarant sandorį. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiuo aspektu apeliantės teikiamiems argumentams.

50.       Antstolio S. U. 2019 m. sausio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 34-19-6 užfiksuota, kad 2019 m. sausio 11 d. nuo 14 val. iki 14 val. 30 min. buto vonios patalpoje karštas ir šaltas vanduo teka. Virtuvės patalpoje netekėjo nei šaltas, nei karštas vanduo. Šiame protokole taip pat užfiksuota, kad R. V. (pastaba: ieškovo tėvas) paaiškina, kad praeitais metais taip pat vanduo buvo užšalęs. Tačiau ieškovas, kaip rūpestingas ir atidus buto savininkas, nesiėmė jokių priemonių, kad vamzdynas neužšaltų. 2021 m. vasario 8 d. eksperto (specialisto) N. B. situacijos, aplinkybių vertinime pažymima, kad visi vamzdynai yra paslėpti sienos (pastogės) konstrukcijose, drėgmės žymių nebuvo matoma, <...> suderinus su užsakovu, nutarta ardyti sienų (pastogės) konstrukcijas ir ieškoti vamzdynuose nesandarumo, <...> vamzdynas tapo nesandarus po ganėtinai didelių šalčių (vienetiniais atvejais net iki – 22 °C) ir pateikiama išvada, kad vamzdynas bute prakiuro (susprogo) dėl to, kad jis sumontuotas nešildomoje pastato dalyje ir nebuvo tinkamai apsaugotas (izoliuotas) nuo šalčio. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad pakeitė senus vamzdžius naujais, tačiau vien ši aplinkybė neteikia pagrindo išvadai, kad vamzdis sušalo ir sprogo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad keisdama senus vamzdžius naujais atsakovė pakeitė jų lokalizacijos vietą. Kaip matyti iš nuotraukų, pateiktų prie eksperto N. B. akto, vamzdynas įrengtas pastato viduje, tačiau pats akto turinys rodo, kad ekspertas nevertino namo lauko sienų sandarumo ir namo konstrukcijų reikšmės užšąlantiems vamzdyno vamzdžiams, ir išvados, kad vamzdynas tapo nesandarus po ganėtinai didelių šalčių, kai oro temperatūra pakilo iki teigiamos temperatūros, nesusiejo su prieš tai paminėtomis aplinkybėmis, o tik pasinaudojo gismeteo.ru oro temperatūros archyvo pateiktais duomenimis. Akte paminėta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 39.4 papunkčio nuostata yra vienas iš reikalavimų energijos taupymui ir vandentiekio išsaugojimui, tačiau ar atsakovė pažeidė suprojektuotą pastato vandentiekį ir jo saugos reikalavimus, duomenų nėra (CPK 12, 178 straipsniai). 

51.       Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas neatsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, neįvertino visų bylai reikšmingų aukščiau aptartų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

52.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad be netinkamo įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė ir materialinės teisės normas, suabsoliutino ieškovo kaip pirkėjo / vartotojo teises, nevertino, jog ginčas kilo dėl 1940 m. statybos namo palėpėje esančio, o ne dėl naujai pastatytame name parduoto buto, sureikšmino atsakovės, kaip pardavėjo, verslininko, atsakomybę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodyto, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

53.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą, sprendimą naikinant ir priimant naują sprendimą, ieškovui neatlyginamos, o atsakovei priteisimos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos abiejų instancijų teismuose. Iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 2 295,20 Eur (1 787 + 508,20 = 2 295,20) pirmosios instancijos teisme ir 1 089 Eur apeliacinės instancijos teisme. Teisinės pagalbos išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19, 8.10 punktuose nustatyto jų maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taip pat iš ieškovo atsakovei priteistina 159 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Iš viso iš ieškovo atsakovei priteistina 3 543,20 Eur (2 295,20 + 159 + 1 089 = 3 543,20 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

54.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (29,62 Eur) valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – iš atsakovės UAB „NT specialistai“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

55.       Tikslintinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo momentu ieškinio suma yra 7 065,24 Eur, todėl ieškinį atmetus ieškovui tenkantis sumokėti žyminis mokestis būtų 159 Eur. Likusi žyminio mokesčio suma grąžintina ieškovui – 234 Eur (393 – 159 = 234 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NT specialistai“, juridinio asmens kodas 301448543, 3 543,20 (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 20 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,62 (dvidešimt devynių eurų 62 ct) Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 234 (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų) Eur žyminio mokesčio dalį.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.