Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-22][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-530-232-2018].docx
Bylos nr.: e2A-530-232/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
4finance 301881644 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl vartojimo kredito
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Bylos dėl paskolos

Civilinė byla Nr. e2A-530-232/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04951-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.9

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui A. V. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 557,45 Eur sumą, kurią sudaro 363,01 Eur negrąžinta paskolos suma, 70,97 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino ir 123,47 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur sumokėtą žyminio mokesčio sumą, kitas išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2014 m. birželio 20 d. tarp ieškovo UAB „4finance“, valdančio sistemą Vivus.lt ir atsakovo A. V. pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovas paskolino atsakovui 144,81 Eur. Paskolos sutarties terminas – 6 mėnesiai. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2014 m. liepos 3 d. atsakovas pateikė prašymą papildomai 115,85 Eur kredito sumai, 2014 m. gruodžio 16 d. atsakovas pateikė prašymą papildomai 289,62 Eur kredito sumai. Nurodė, kad atsakovas 2015 m. gruodžio 20 d. turėjo grąžinti 550,28 Eur. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskola buvo išduota grynaisiais pinigais „Paypost“ kioske pasirašius sutartį, taip patvirtinant, kad pinigai buvo išmokėti. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovas 2015 m. liepos 22 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Atsakovas dalį paskolos sumos grąžino, dėl šios priežasties iš atsakovo yra priteistina 363,01 Eur paskolos suma. Paskaičiuotos palūkanos, kurias atsakovas turi sumokėti, susideda iš dviejų sumų – fiksuota palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais) – 70,97 Eur, skaičiuota laikotarpiu nuo 2014-08-20 iki 2015-07-22 (paskolos sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma – 88,17 proc.) ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą – 123,47 Eur, skaičiuotos laikotarpiu nuo 2015-07-23 iki 2015-09-01 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 134,10 proc.). Reikalaujama palūkanų suma – 194,44 Eur.
  3. Atsakovas prašė ieškinį dalyje dėl paskaičiuotų palūkanų ir procesinių palūkanų atmesti, o negrąžintos paskolos sumos (363,01 Eur) sumokėjimą atidėti šešiems mėnesiams. Nurodė, kad vykdyti sutartinių įsipareigojimų neturėjo objektyvios galimybės ne dėl savo kaltės. Pateikė papildomą prašymą, kuriame nurodė, kad sunki atsakovo turtinė padėtis yra nustatyta įsiteisėjusiomis teismo nutartimis kitose bylose.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 363,01 Eur negrąžintos paskolos, 70,97 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 123,47 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso – 557,45 Eur įsiskolinimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (557,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo valstybei 3,99 Eur pašto išlaidų. Teismo sprendimo vykdymą atidėjo šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
  2. Nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2014 m. birželio 20 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9909610001, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 500 Lt (144,81 Eur) paskola, 2014 m. liepos 3 d. atsakovui pateikusiam prašymą papildomai suteikta 400 Lt (115,85 Eur), o 2014 m. gruodžio 16 d. atsakovui pateikus prašymą papildomai suteikta 1 000 Lt (289,62 Eur) kredito suma. 2014 m. gruodžio 16 d. sutartyje nurodyta, jog bendra vartojimo kredito suma yra 1 256,47 Lt (363,90 Eur), vartojimo kredito metinė palūkanų norma 88,17 proc., bendra vartojimo kredito kaina – 656,36 Lt (190,09 Eur). Atsakovas paskolą turėjo grąžinti nustatytais terminais, t. y. iki 2015 m. gruodžio 20 d., tačiau nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pilnai padengęs ieškovui susidariusį įsiskolinimą.
  3. Nustatė, kad atsakovui paskaičiuota 70,97 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (nuo 2014-08-20 iki 2015-07-22, metinė palūkanų norma – 88,17 proc.) ir 123,47 Eur palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo (nuo 2015-07-23 iki 2015-09-01, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 134,10 proc.). Nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad paskaičiuotų palūkanų suma būtų nepagrįstai didelė, taip pat duomenų, jog atsakovas skolos kredito faktiškai negavo.
  4. Atsakovo argumentus, jog įsipareigojimų vykdyti, t. y. mokėti ieškovo paskaičiuotų ir procesinių palūkanų, negali dėl jam neišmokėtų sumų, jo atžvilgiu padarytų tyčinių veiksmų atmetė kaip nepagrįstus, kadangi sudarydamas sutartį atsakovas turėjo įvertinti savo galimybes grąžinti kreditą.
  5. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį (pajamos mažos, skiriama piniginė parama), tai, kad atsakovui kitose bylose yra teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, įvertinus atsakovo prašymą, prašomo priteisti įsiskolinimo dydį, jog atsakovas yra vartotojas, o atidėjus sprendimo vykdymą nebus iš esmės pažeisti ieškovo interesai, teismas vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais teismo sprendimo vykdymą atidėjo šešiems mėnesiams.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 289,62 Eur negrąžintos paskolos, o likusioje dalyje ieškinį atmesti ir sprendimo vykdymą atidėti šešiems mėnesiams arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė bylos nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir paskirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.
  2. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, teismo išvadų nepatvirtina atitinkami įrodymai, nebuvo išsamiai išaiškintos visos turinčios reikšmę bylos aplinkybės, kurios turėjo lemti visapusišką, pilnutinį, objektyvų ir nešališką civilinės bylos išnagrinėjimą. Pažymėjo, kad teismas buvo neteisėtos sudėties, todėl skundžiamas sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.
  3. Pažymėjo, kad teisėjas nereikalavo atsakovo pateikti atitinkamų įrodymų apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Bankiniai pavedimai patvirtina, kad 500 Lt ir 400 Lt piniginės paskolos grąžintos 2014 m. rugpjūčio 12 d. ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Nurodė, kad pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. 9909610001 gavo 1 000 Lt vartojimo kreditą, todėl toje dalyje ieškinį pripažįsta. Paaiškino, kad ieškovas savo internetiniame tinklalapyje viešai skelbė, kad vartojimo kreditą iki 3 mėnesių teikia nemokamai. Pažymėjo, jog savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku, nes paskolinti 500 Lt ir 400 Lt buvo grąžinti nepraėjus 3 mėnesiams. Teigė, kad savo sutartinių įsipareigojimų dėl 1 000 Lt grąžinimo negalėjo vykdyti dėl objektyvių priežasčių.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytu absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, nes byla išnagrinėta ir priimtas sprendimas neteisėtos sudėties teismo. Teisėjo šališkumas gali būti laikomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, tačiau visos abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir / ar prielaidomis. Šiuo atveju apeliantas teigia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas A. J. buvo šališkas, atsakovui nepalankų sprendimą priėmė dėl jam daryto kokio nors poveikio. Tokios prielaidos, teismo vertinimu, nepagrindžia bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu yra pateikęs naujus rašytinius įrodymus – 2014 m. rugpjūčio 12 d. 500 Lt vietinio parvedimo ieškovui kopiją ir 2014 m. rugsėjo 11 d. 400 Lt vietinio pervedimo ieškovui kopiją, kuriuos prašo priimti. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, jog apeliantas šiais naujais įrodymais, siekia patvirtinti faktines aplinkybes, kurių iš esmės ieškovas ir neginčija, kad šie naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, šiuos įrodymus priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
  4. Apeliantas prašė civilinės bylos nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 304 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo sudėtį. Bendroji taisyklė, kad civilines bylas apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Išimtį sudaro atvejai, kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt eurų (CPK redakcija iki 2017-07-01), taip pat ypatingosios teisenos bylos. Tokiais atvejais civilines bylas apeliacines tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas. Apeliantas nenurodė jokių argumentų ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kodėl apeliacinį skundą turėtų nagrinėti trijų teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijama suma yra ne didesnė negu vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt eurų ir tai ne ypatingosios teisenos byla, todėl nėra prielaidų tam, kad bylą nagrinėtų trijų teisėjų kolegija.
  5. Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nepagrindė ir nemotyvavo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, todėl byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
  6. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
  7. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės. Ieškovas ir atsakovas 2014 m. birželio 20 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9909610001, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 500 Lt (144,81 Eur) paskola, 2014 m. liepos 3 d. atsakovui papildomai suteikta 400 Lt (115,85 Eur) paskola, 2014 m. gruodžio 16 d. papildomai suteikta 1 000 Lt (289,62 Eur) paskola. Taip pat nustatyta, kad atsakovas bankiniu pavedimu 2014 m. rugpjūčio 12 d. grąžino ieškovui 500 Lt, 2014 m. rugsėjo 11 d. grąžino ieškovui 400 Lt. Pažymėtina, kad ieškovas pripažino aplinkybę, kad dalį paskolos atsakovas grąžino, todėl prašė iš ieškovo priteisti tik negrąžintos paskolos dalį. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas pripažino ieškinio dalį dėl negrąžintos paskolos dalies. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 363,01 Eur negrąžintos paskolos.
  8. Nors apeliantas teigė, kad ieškovas savo internetiniame tinklapyje viešai skelbė, kad vartojimo kreditą iki trijų mėnesių teikia nemokamai, t y. kredito gavėjas gali grąžinti gautą kreditą per tris mėnesius ir nemokėti palūkanų, tačiau nepateikė nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai negu nurodo apeliantas, tiek vartojimo kredito sutartis, tiek jos papildymai numatė prievolę grąžinti ne tik pagrindinę skolą, tačiau ir palūkanas už naudojimąsi išmokėta paskola. Atsakovas laiku, t. y. pagal kredito grąžinimo grafiką, negrąžino suteiktos vartojimo paskolos. Kadangi atsakovas pažeidė prievolę, ieškovas turi teisę reikalauti palūkanų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų kad paskaičiuotų palūkanų suma būtų nepagrįstai didelė nėra. Taip pat nėra duomenų, kad palūkanų normos viršija Vartojimo kredito įstatyme nustatytas vartojimo kredito kainos metinei normai taikytus apribojimus.
  9. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                            Liuda Uckienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 304 str. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • CK6 6.870 str. Paskolos sutarties samprata
  • CK6 6.872 str. Palūkanos
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010