Civilinė byla Nr. 3K-3-648-378/2015

Proceso Nr. 2-68-3-11635-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mineraliniai vandenys“ dėl vekselio pripažinimo apmokėtu; tretieji asmenys: bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Sanmeridus“, A. J., antstolė Daiva Milevičienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad jos laiduotas 2008 m. lapkričio 7 d. paprastasis vekselis kreditorei UAB „Mineraliniai vandenys“ yra visiškai apmokėtas, ir priteisti jai procesines palūkanas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad UAB „Sanmeridus“, atstovaujama generalinės direktorės J. J., su atsakove UAB „Mineraliniai vandenys“ 2003 m. rugsėjo 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, o 2008 m. lapkričio 7 d. – didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį ir išdavė atsakovei paprastąjį vekselį, įsipareigodama sumokėti 35 000 Lt (10 136,70 Eur). J. J. laidavo už UAB „Sanmeridus“ įsipareigojimų pagal vekselį vykdymą. Vekselis 2009 m. rugsėjo 11 d. turėjo būti apmokėtas. 2009 m. spalio 30 d. atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ išduotas vykdomasis įrašas dėl nesumokėtos sumos – 35 000 Lt (10 136,70 Eur) – solidaraus išieškojimo iš UAB „Sanmeridus“ ir laiduotojos J. J. 2009 m. gruodžio 10 d. J. J. ir UAB „Sanmeridus“ kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1744-141/2010 pareiškė ieškinį dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, vėliau jį patikslino, prašydamos: pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad su UAB „Mineraliniai vandenys“ iki vykdomojo įrašo išdavimo yra atsiskaityta, sumokėjus 35 000 Lt (10 136,70 Eur); pripažinti niekiniu nuo sudarymo momento 2008 m. lapkričio 7 d. išduotą vekselį; panaikinti 2009 m. spalio 30 d. vykdomąjį įrašą. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – atsiskaitymo pagal 2008 m. lapkričio 7 d. vekselį – patvirtinimo, konstatavęs, kad nenurodytos CPK 445 straipsnio sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, be to, atsiskaitymo faktas gali būti nustatomas, remiantis rašytiniais ir kitais įrodymais. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. J. apeliacinį skundą, 2014 m. sausio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Įvertinęs šias kitos civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybes, teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažįstama, jog asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti, kad jos laiduotas vekselis kreditorei visiškai apmokėtas, o anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškinys taip pat buvo grindžiamas atsiskaitymo pagal vekselį faktu. Priimdamas 2011 m. kovo 30 d. sprendimą, teismas ieškovės pateiktus įrodymus vertino ir konstatavo, kad įsipareigojimo atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ sumokėti vekselyje nurodytą sumą įvykdymas neįrodytas, todėl UAB „Mineraliniai vandenys“ pagrįstai kreipėsi į notarų biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio dalyko suformulavimas jo esmės nekeičia, nes abiejose bylose siekiamas rezultatas tas pats – įrodyti teisiškai reikšmingą vekselio apmokėjimo faktą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos ginčo šalių materialinės teisės ir pareigos (prievolė pagal vekselį neįvykdyta, laiduotojo įsipareigojimai nepasibaigę). Teismas sprendė, kad, vadovaujantis ne pažodiniu reikalavimo suformulavimu, o ginčo esme, matyti, jog ieškinio dalykas šioje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1744-141/2010 – vekselio apmokėjimo faktas – tapatus. Taip pat sutampa ieškinio pagrindas ir šalys nurodytose bylose.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nutraukti civilinę bylą, tačiau ne CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), bet CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pareikštu reikalavimu ieškovė siekia nustatyti faktines aplinkybes, jog vekselis kreditorei yra apmokėtas, tačiau toks ieškinio reikalavimas yra ydingas ir nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes iš esmės šis reikalavimas yra sietinas su atsiskaitymo fakto įrodymu ir negali būti savarankiškas reikalavimas civilinėje byloje.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1744-141/2010 ieškinį atmetė, atsisakydamas tenkinti vienintelį priimtą nagrinėti ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. lapkričio 7 d. UAB „Sanmeridus“ išduotą paprastąjį vekselį. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė prašo pripažinti, kad jos laiduotas 2008 m. lapkričio 7 d. paprastasis vekselis kreditorei UAB „Mineraliniai vandenys“ yra visiškai apmokėtas. Taigi, išnagrinėtoje ir nagrinėjamojoje bylose ieškinių dalykai – materialiniai teisiniai reikalavimai – nėra tapatūs. Sutiktina tik su teismų argumentais, kad ieškovė ieškinyje dėl vekselio pripažinimo apmokėtu iš esmės naujų aplinkybių nenurodė, todėl laikytina, kad ieškinio pagrindas yra tapatus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Mineraliniai vandenys“ prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš kasatorės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šį prašymą motyvuodama taip:

Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. 2010 m. sausio 13 d. patikslintame ieškinyje kasatorė nurodė, kad ji, teigdama, jog ginčo vekselis yra negaliojantis, įrodinėjo vekselyje įvardytos prievolės įvykdymą. Ieškovo pareiga yra tiksliai ir aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką. Civilinėje byloje Nr. 2-1744-141/2010 kasatorė, nors ir klaidingai vartodama sandorio negaliojimo sąvoką, tačiau nuosekliai reikalavo pirmosios instancijos teismą pripažinti vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą negaliojančiu remiantis apmokėjimo faktu ir tik vėliau ėmė papildomai teigti, kad vekselis negalioja dar dėl kitų pagrindų. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „Sanmeridus“ įvykdė įsipareigojimus pagal vekselį. Kasaciniame skunde remdamasi aplinkybe, kad vekselio apmokėjimas negali būti tapatinamas su jo negaliojimu, kasatorė piktnaudžiauja ir nesąžiningai remiasi savo pačios netinkamai vartotomis sąvokomis ir nenuoseklia pozicija. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino ginčo materialinį santykį, t. y. teisminio nagrinėjimo objektą ir gynybos būdą, o ne kasatorės reikalavimų lingvistines formuluotes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko reikšmės galimybei nagrinėti bylą

Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas bei teisinės taikos tarp šalių atkūrimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje kasatorė pripažįsta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių pareikštas reikalavimas buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ieškinio pagrindas abiejose bylose sutampa. Sutiktina su tuo, kad nagrinėjamoje byloje kasatorės suformuluotas ieškinio reikalavimas – pripažinti, jog jos laiduotas 2008 m. lapkričio 7 d. paprastasis vekselis kreditorei UAB „Mineraliniai vandenys“ yra visiškai apmokėtas, – lingvistiškai netapatus reikalavimui išnagrinėtoje byloje. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnagrinėtoje byloje ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu vekselį atmestas, be kita ko, konstatavus faktą, kad pagal vekselį neatsiskaityta. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudicinių faktų), nereikia įrodinėti. Taigi teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia įrodyti faktą, paneigtą įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, todėl iš naujo neįrodinėjamą, tolesnis bylos nagrinėjimas netenka prasmės, nes negali lemti nei kasatorės teisų apgynimo šioje byloje pasirinktu būdu, nei įstatyme įtvirtintų civilinio proceso tikslų pasiekimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsakovė, prašydama priteisti iš kasatorės bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 500 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad atsakovės prašymas tenkintinas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB ,,Mineraliniai vandenys“ (j. a. k. 121702328) iš J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,80 (devynis Eur 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas