Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-15-696-2016

                                                              Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06499-2015-7

                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aurelijaus Gutausko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimu pagal ATPK 505 straipsnio 2 dalį nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad, būdamas UAB „B.“ vadovu ir baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimu už ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, neatliko Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytų privalomų veiksmų, t. y. neužtikrino, kad eilinis UAB „B.“ visuotinis akcininkų susirinkimas įvyktų ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Šiuo nutarimu V. S. prašymas dėl proceso išlaidų išieškojimo iš A. M. netenkintas.

2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi apeliacinis procesas pagal V. S. apeliacinį skundą nutrauktas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi priimtas pareiškėjo V. S. prašymas ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėjas V. S., vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo atnaujinti procesą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje dėl jo paduoto apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimo išnagrinėjimo.

4.1. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Pareiškėjas teigia, kad su UAB „B.“ vadovu A. M. vyksta teisminiai ginčai, teismo sprendimu jis yra įpareigotas suteikti pareiškėjui, kaip akcininkui, dokumentus, yra baustas administracine tvarka už laiku nesušauktą akcininkų susirinkimą už 2013 m. A. M. net neskundė priimto nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta 500 Lt bauda. Tačiau UAB „B.“ vadovas A. M. ir toliau nešaukė akcininkų susirinkimo įstatymo nustatytu laiku, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimu pakartotinai buvo nubaustas pagal ATPK 505 straipsnį. Pareiškėjas šį nutarimą skundė dėl proceso išlaidų jam nepriteisimo ir paskirtos per švelnios baudos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimu buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, nes, teismo nuomone, ATPK 291 straipsnyje yra nustatytas baigtinis asmenų, kurie gali skųsti nutarimą, sąrašas, į kurį pareiškėjas nepatenka.

4.2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 262 straipsnyje numatyta, kada nesurašomi administracinio teisės pažeidimo protokolai. Šiame straipsnyje nurodytas ir ATPK 505 straipsnis. Vadinasi, jeigu procesas pradedamas asmenų, kurių sąrašas išvardytas ATPK 505 straipsnyje, jie taip pat gali skųsti priimtą nutarimą. Pagal pareiškėjo paduotą skundą buvo pradėta ši administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau, vadovaujantis teismo logika, jis negali skųsti teismo nutarimo. Pagal jo, kaip akcininko, pareiškimą dėl laiku nesušaukto akcininko susirinkimo (ATPK 505 straipsnis) galima tik administracinio teisės pažeidimo byla. Jis taip pat yra ir nukentėjusysis byloje (ATPK 273 straipsnis), nes jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl jis, kaip akcininkas, ginantis savo turtines ir neturtines teises, turi teisę skųsti jam nepriimtiną teismo sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad jis negali kontroliuoti akcinės bendrovės veiklos, nes tik visuotiniame akcininkų susirinkime yra patvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, į įmonės veiklą, jos įstatinio kapitalo sukūrimą jis yra investavęs lėšų, įgijęs akcijų, turi teisę gauti visą informaciją apie įmonės veiklą, reikalauti sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą pasibaigus finansiniams metams, o už susirinkimo sušaukimą laiku pagal Akcinių bendrovių įstatymą atsakingas įmonės vadovas.

5. Pareiškėjo V. S. prašymas tenkintinas.

6. A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimu pagal ATPK 505 straipsnio 2 dalį nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad, būdamas UAB „B.“ vadovu ir baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimu už ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, neatliko Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytų privalomų veiksmų, t. y. neužtikrino, kad eilinis UAB „B.“ visuotinis akcininkų susirinkimas įvyktų ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pareiškėjas V. S. prašė teismo priteisti jam proceso išlaidas iš A. M., tačiau apylinkės teismas prašymo netenkino. Tada pareiškėjas padavė apeliacinį skundą dėl šios teismo sprendimo dalies, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi apeliacinio skundo nepriėmė ir apeliacinį procesą pagal V. S. apeliacinį skundą nutraukė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, teismo nuomone, pareiškėjas neturėjo teisės skųsti apylinkės teismo nutarimo.

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą ir priimdamas sprendimą, jog jis neturėjo teisės skųsti nutarimo, padarė proceso teisės pažeidimą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso IV skyriaus „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“ 231 skirsnio „Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų“ 3022 straipsnyje nurodyta, kad apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant šio kodekso 224 straipsnyje nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, šio kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. ATPK 291 straipsnyje (Teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje) nustatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai).

Pareiškėjas byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Taip pat ne jis šioje byloje buvo nubaustas. Jis buvo pareiškėjas. Būtent dėl jo pareiškimo, kuriame nurodyta, kad buvo pažeistos jo teisės, buvo pradėtas administracinio teisės pažeidimo bylos procesas. ATPK 262 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio kodekso 505, 506, 17223 straipsniuose nurodytų pažeidimų pradedama atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko, stebėtojų tarybos nario ar valdybos nario, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario, taip pat šių įmonių kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Taigi administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 505 straipsnyje nurodyto pažeidimo (akcininko teisių pažeidimo) gali būti pradedama akcininko pareiškimu. Nors pareiškėjas nepripažintas byloje nukentėjusiuoju, dėl A. M. neteisėtos veikos jo, kaip bendrovės akcininko, teisės buvo pažeistos, todėl jis turėjo teisę kreiptis dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo. Jei asmuo yra pareiškėjas byloje, jis turi teisę skųsti teismų priimtus nutarimus dėl pareiškimo nagrinėjimo, jo rezultatų ar atsisakymo jį nagrinėti ir tam nebūtina turėti oficialų nukentėjusiojo statusą byloje. Tokia teisė išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad analogiškai šis klausimas sprendžiamas ir baudžiamajame procese. Antai, BPK 165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui, o 4 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio kodekso X dalyje nustatyta tvarka. To paties BPK 214 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad apie nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pranešama ir asmeniui, pagal kurio skundą ar pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi jis kaip ir kiti proceso dalyviai turi teisę reaguoti į teismo sprendimą ir jį skųsti. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, tačiau administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

Iš apygardų teismų praktikos matyti, kad šios instancijos teismai nagrinėja akcininkų (jų atstovų) paduotus apeliacinius skundus dėl apylinkių teismų procesinių sprendimų, priimtų nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas dėl ATPK 505 straipsnyje numatytų pažeidimų (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-54-562/2014, ATP-933-312/2015, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-1121-317/2014, ATP-985-245/2014, ATP-86-658/2014). Teismų praktikoje sutinkami atvejai, kad akcininkai šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose pripažįstami ir dalyvauja kaip nukentėjusieji (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N502-157/2008, N502-1057/2007, N502-1298/2006, N8-1276/2005). Vienoje iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių išaiškinta, kad, teismui priėmus nutarimą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, akcininkas tampa nukentėjusiuoju (ATPK 273 straipsnis) ir turi teisę naudotis visomis teisėmis, priklausančiomis nukentėjusiajam (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N502-845/2007).

Taigi toks apygardos teismo sprendimas, atimantis teisę skųsti teismo sprendimą, neatitinka nei Administracinių teisės pažeidimų kodekso, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, nei teismų praktikos. Apygardos teismas priimdamas sprendimą nepasinaudojo sisteminiu įstatymo aiškinimu, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Dėl to apygardos teismo nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                                                      Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                                                                  Artūras Pažarskis

                                                                                                                                                                  Vytautas Piesliakas