Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27819-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autolink“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aritra“ dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Autolink“ (toliau – UAB „Autolink“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aritra“ (toliau – UAB „Aritra“), prašydama priteisti iš atsakovės 153,33 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Po civilinės bylos iškėlimo teisme ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo ir ieškinio dalyko patikslinimo. Ieškovė pareiškime nurodė, kad 2021-12-21 atsakovė sumokėjo ieškovei 153,33 Eur nuostolių, tačiau liko nepatenkini ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė prašė priimti jos atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 153,33 Eur nuostolių priteisimo, civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Likusioje dalyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė priteisti iš atsakovės 1,47 Eur procesines palūkanas, kurias ieškovė paskaičiavo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2021-12-21, ir 1564,39 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4,25 Eur žyminis mokestis, 57,72 Eur vertimo išlaidos ir 1502,42 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų dydžių bei yra ženkliai mažesnės. Pažymėjo, kad ieškovės papildomos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl atsakovės sąmoningų veiksmų, atsakovė sumokėjo ieškovei nuostolius tik po to, kai dėl atsakovės prieštaravimų dėl kreditorės pareiškimo ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu.
3. Atsakovė UAB „ARITRA“ atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad nors ir nepripažįsta skolos dėl padarytos žalos, tačiau atsižvelgdama į proceso trukmę ir kaštus, 153,33 Eur įsiskolinimą padengė. Atsakovė prašė teismo bylinėjimosi išlaidas paskaičiuoti proto ribose.
4. Teismo 2022-01-04 nutartimi priimtas ieškovės ieškinio dalies atsakovei atsisakymas ir civilinės bylos dalis dėl 153,33 Eur nuostolių priteisimo nutraukta.
5. Teismo 2022-01-04 nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (CPK 153, 441 straipsniai). Teismo 2022-01-04 nutartyje šalims išaiškinta, kad jos turi teisę pareikšti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. 2022-01-04 nutarties patvirtintos kopijos byloje dalyvaujantiems asmenims įteiktos tinkamai, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tiek įteikus jiems 2022-01-04 nutartį, tiek CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Byloje nėra gauta prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Ieškinys tenkintinas.
6. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-12-16 ieškovė UAB „Autolink“ ir atsakovė UAB „Aritra“ sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą Nr. 2020_676E, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti ieškovės nurodytą krovinį – 8 automobilius Tesla sutartyje‑užsakyme nustatytomis sąlygomis ir terminais, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už pervežimo paslaugas. Tačiau atsakovei pristačius automobilių krovinį į numatytą iškrovimo vietą, krovinio gavėjos atstovė, priimdama krovinį, pastebėjo, kad vieno automobilio Tesla priekinio bamperio apdaila yra apibraižyta, dėl ko ieškovė patyrė 153,33 Eur nuostolius. 2021-01-14 atsakovei buvo pateiktos apgadinto automobilio nuotraukos, važtaraščio ir žalos vertinimo sąmatos kopijos, tačiau atsakovė su žala nesutiko. 2021-06-22 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją su reikalavimu atlyginti 153,33 Eur nuostolius, taip pat pateikė dokumentus, pagrindžiančius žalos faktą ir dydį. Atsakovė ieškovės patirtų nuostolių neatlygino, todėl UAB „Autolink“ 2021-10-12 kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkei UAB „Aritra“ dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-10-12 buvo išduotas teismo įsakymas išieškoti kreditorei UAB „Autolink“ iš skolininkės UAB „Aritra“ 153,33 Eur nuostolių, 35,94 Eur vertimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2021-11-11 teisme buvo gauti skolininkės prieštaravimai dėl kreditorės pareiškimo, todėl teismo 2021-11-12 nutartimi kreditorei buvo nustatytas terminas pateikti teismui ieškinį. 2021-11-26 UAB „Autolink“ pateikė teismui ieškinį. Teismo 2021‑12‑03 nutartimi UAB „Autolink“ ieškinys atsakovei UAB „ARITRA“ buvo priimtas, o teismo 2021-10-12 įsakymas panaikintas, atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Šios teismo nutarties patvirtinta kopija kartu su pranešimu bei ieškinio ir jo priedų kopijomis atsakovei įteikti 2021-12-07. Tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovės pateiktų mokėjimo dokumentų nustatyta, kad 153,33 Eur nuostolius atsakovė ieškovei sumokėjo 2021-12-21, todėl ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo ir teismo 2022-01-04 nutartimi šios bylos dalis dėl 153,33 Eur nuostolių priteisimo nutraukta.
7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, t. y. 1,47 Eur dydžio procesinių palūkanų sumą, kurią ieškovė paskaičiavo nuo 153,33 Eur nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nuostolių sumokėjimo ieškovei dienos. Atsakovė atsiliepime į ieškinį šio ieškinio reikalavimo neginčijo.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą.
9. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) yra nustatyta procesinių palūkanų skaičiavimo tvarka, t. y. skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentas. Vadovaujantis šia norma, procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo data (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
10. CK 6.210 straipsnyje, reglamentuojančiame palūkanų dydį, numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 27 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Teismo 2021-10-12 įsakymo priėmimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl 2021-10-12 yra procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad 153,33 Eur nuostolių sumą atsakovė sumokėjo ieškovei 2021-12-21, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytu reglamentavimu, egzistuoja visos sąlygos, būtinos procesinėms palūkanoms skaičiuoti nuo 153,33 Eur sumos už 70 dienų laikotarpį nuo 2021‑10‑12 iki 2021-12-21. Dėl nurodyto, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1,47 Eur procesinių palūkanų (((153,33 Eur X 5 proc.) / 365 d.) X 70 d.).
12. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1564,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4,25 Eur žyminis mokestis, 57,72 Eur vertimo išlaidos ir 1502,42 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Atsakovė atsiliepime į ieškinį iš esmės prašė priteisti protingo dydžio bylinėjimosi išlaidas.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė už dokumentų vertimus pagal 2021‑10‑11 sąskaitą 2021-10-11 sumokėjo 35,94 Eur, taip pat pagal 2021-11-23 sąskaitą 2021‑11‑25 sumokėjo 21,78 Eur (iš viso 57,72 Eur).
14. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (2021-10-11 sąskaita ir mokėjimo dokumentas), 957,92 Eur rengiant ieškinį (2021-11-25 sąskaita ir mokėjimo dokumentas), 302,50 Eur rengiant pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo ir ieškinio dalyko patikslinimo (2021-12-27 sąskaita ir mokėjimo dokumentas), iš viso 1502,42 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju atsakovei įvykdžius pagrindinį ieškinio reikalavimą – sumokėjus nuostolius, ieškovė nuo šios ieškinio dalies atsisakė ir bylos dalis buvo nutraukta. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos ir CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos.
16. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, ar pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.
17. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių; nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
18. Taigi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus.
19. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimą, tiek ieškinio padavimą, tiek ieškinio dalies atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė ieškovės bylinėjimosi išlaidos, be to, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas.
20. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl automobilio apgadinimo, o sužinojusi apie automobiliui padarytą žalą, nedelsdama apie tai informavo atsakovę, pateikė jai žalą patvirtinančius įrodymus. Be to, ieškovė siekė išspręsti ginčą neteismine tvarka, pateikė atsakovei pretenziją bei ragino atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė šių raginimų nepaisė ir nuostolių neatlygino. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė dėjo pastangas ginčą spręsti kuo ekonomiškiau, t. y. pirmiausia pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tačiau atsakovei pateikus prieštaravimus, ieškovė buvo priversta teikti ieškinį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė tinkamai naudojosi savo teisėmis reikšti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau ir ieškinį teisme, dėjo pastangas išspręsti ginčą ikiteismine tvarka. Be to, ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad atsakovė pagrindinį jos ieškinio reikalavimą iš esmės įvykdė, atlygino 153,33 Eur nuostolius, ieškinio dalies atsisakė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė ieškinio dalies atsakovei atsisakė dėl svarbių priežasčių, dėl atsakovės veiksmų, jai patenkinus ieškinio reikalavimą. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškinio atsisakymo pareiškimą nulėmė ieškovės netinkamas elgesys, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė savo procesinių pareigų. Atsakovė savo elgesio pasirinkimu nesutiko ginčo išspręsti ikiteismine tvarka, be to, gavusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei teismo įsakymą, pateikė prieštaravimus, o pagrindinį ieškinio reikalavimą patenkino tik 2021-12-21, kuomet gavo ieškinio ir jo priedų kopijas, todėl atsakovei tenka neigiamos tokio elgesio pasekmės. Jeigu atsakovė būtų sutikusi išspręsti ginčą taikiai, be jo nagrinėjimo teisme, bylinėjimosi išlaidų (be kita ko, ir ieškovės turėtų advokato pagalbai) apskritai nebūtų susidarę. Dėl nurodyto, konstatuotina, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Tačiau pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti ex officio (savo iniciatyva). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011 ir kt.).
22. Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (keistose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
23. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dienomis, t. y. 2021-10-11, 2021-11-25 ir 2021-12-27, galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2021 metų antrąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis buvo 1566,40 Eur. Teismas, įvertinęs ieškovės patirtų ir prašomų iš atsakovės priteisti advokato pagalbos išlaidų pagrįstumą, laiko, kad nurodytos 1502,42 Eur dydžio išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pateiktas ieškinys nėra plačios apimties, jį sudaro 4 lapai, byla yra nesudėtinga, nereikalauja specialių žinių, nedidelės apimties, ieškinio suma nedidelė, nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, byloje nevyko nei vienas teismo posėdis, be to, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo bei pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo rengimas taip pat neužima daug laiko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl jos mažintinos iki 1000 Eur. Teismo vertinimu, 1000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktą advokato pagalbą nagrinėjamu atveju yra protingo dydžio.
24. Dėl nurodyto, ieškovei iš atsakovės priteistina 4,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), 57,72 Eur vertimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 1061,97 Eur.
25. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 10,82 Eur, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Autolink“, j. a. k. 302716955, iš atsakovės UAB „Aritra“, j. a. k. 302572526, 1,47 Eur (vieną eurą ir 47 ct) palūkanų ir 1061,97 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną eurą ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Aritra“, j. a. k. 302572526, 10,82 Eur (dešimt eurų ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė