Baudžiamoji byla Nr. 2K-153-689/2021

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00009-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4; 2.1.6.2.4

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo A. J. V. kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalies, kuria:

E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį (E. M. atveju) 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, 226 straipsnio 2 dalį (A. J. V. atveju) 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda, pagal 226 straipsnio 2 dalį (M. V. atveju) 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 650 MGL (24 479 Eur) dydžio bauda, ją įpareigota sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pritaikius BK 682 straipsnio 1, 2 dalis, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti ar eiti advokato pareigas trejiems metams. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš E. B. išieškota valstybės naudai konfiskuotino turto (paimtų kyšių dalyko) vertę atitinkanti pinigų suma – 1500 Eur.

A. J. V. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo E. B., jo gynėjo advokato D. Svirinavičiaus, nuteistojo A. J. V. gynėjos advokatės N. G. apeliaciniai skundai atmesti. 

Tuo pačiu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       E. B. nuteistas už tai, kad, būdamas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2014 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo 2014 m.  (duomenys neskelbtini)  turėdamas teisę verstis advokato veikla (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. gegužės 19 d. sudaręs ir pasirašęs antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus 2015 m. liepos 10 d. parinktas būti E. M., gim. 1987 m., gynėju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (išskirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda, 2016 m. gruodžio 9 d. apie 11.15 val. Kaune, Laisvės al., netoliese prie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato, esančio adresu: Vytauto pr. 91, Kaunas, tiesioginio pokalbio su savo ginamąja E. M. metu tiesiogiai provokavo ir iš jos reikalavo duoti neįvardyto dydžio kyšį už tai, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka tiksliau neįvardytiems asmenims iš Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų šiuos asmenis veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad ikiteisminis tyrimas dėl E. M. būtų nutrauktas ar kitaip būtų sušvelninta jos esama procesinė – įtariamojo – padėtis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (išskirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 14 d. 16.12 val. ir 2016 m. gruodžio 15 d. 15.54 val. pokalbių telefonu su E. M., kuriai leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, metu tiesiogiai susitarė su ja savo naudai priimti iš jos ar netiesiogiai iš jos artimųjų 500 Eur dydžio kyšį, pažadėdamas pasinaudoti savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka tiksliau neįvardytiems asmenims iš Kauno apygardos prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, tam, kad paveiktų šiuos asmenis veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad ikiteisminis tyrimas dėl E. M. būtų nutrauktas ar kitaip būtų sušvelninta jos esama procesinė – įtariamojo – padėtis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (išskirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.       Be to, E. B. nuteistas už tai, kad, būdamas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2014 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) turėdamas teisę verstis advokato veikla (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. telefoninių pokalbių metu su A. J. V., gim. 1966 m., bei jam 2016 m. gruodžio 21 d. parašydamas ir nusiųsdamas adresu (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką, kuriame nurodė: „Jei nieko nedarysi, tai prokuroras paprašys teismo subendrinti bausmes pagal du nuosprendžius ir pasiųs tave į rūsį. Reikia judėti...“, tiesiogiai jį provokavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti 1500 Eur dydžio kyšį, pažadėdamas, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka Kauno apygardos teismui ar šio teismo darbuotojams, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiks juos veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. U., nagrinėjantis Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės V. K. 2016 m. gruodžio 12 d. teikimą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. V. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. V. nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, šios bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, vykdymo tvarkos išaiškinimo (bausmių subendrinimo), teismo nutartimi priimtų kuo palankesnį sprendimą dėl A. J. V. ir paskirtų subendrintą mažesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidėdamas kuo trumpesniam terminui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. gruodžio 30 d. apie 16.35 val. prie prekybos centro „Topo centras“, esančio Kaune, Savanorių pr. 206A, susitikęs su A. J. V. iš jo tiesiogiai priėmė sutartą kyšį, t. y. 1500 Eur sumą.

3.       E. B. nuteistas ir už tai, kad, būdamas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2014 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) turėdamas teisę verstis advokato veikla (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), neoficialiai atstovaudamas M. V., gim. 1985 m., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintam padariusiu administracinius teisės pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 1241 straipsnio 2 dalyje, 1241 straipsnio 3 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje, 1242 straipsnio 1 dalyje, ir gavusiam galutinę subendrintą nuobaudą – 1013 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, 2017 m. sausio 12 d. telefoninio pokalbio su M. V. metu tiesiogiai jį provokavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti 500 Eur dydžio kyšį, pažadėdamas, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka Kauno apygardos teismui ar šio teismo darbuotojams (valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims), paveiktų juos veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad M. V. Kauno apygardos teismo sprendimu būtų panaikintas ar sušvelnintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo M. V. atimta teisė vairuoti transporto priemones ketverius metus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 16 d. apie 12.20 val., susitikęs savo darbo vietos – advokato E. B. kontoros – patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), iš M. V. brolio R. V., nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, tiesiogiai priėmė 500 Eur, kurių jis kaip kyšio buvo 2017 m. sausio 12 d. pareikalavęs iš M. V. 

4.       A. J. V. nuteistas už tai, kad būdamas pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, taip pat būdamas pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, šios bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, siekdamas, kad advokatas E. B., pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka Kauno apygardos teismui ar šio teismo darbuotojams, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. U. pagal gautą Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės V. K. 2016 m. gruodžio 12 d. teikimą dėl pirmiau nurodytų Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. ir 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžių vykdymo tvarkos išaiškinimo (bausmių subendrinimo) teismo nutartimi priimtų kuo palankesnį sprendimą dėl A. J. V., paskirdamas mažesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidėdamas, 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. telefoninių pokalbių metu su advokatu E. B. bei 2016 m. gruodžio 21 d. su advokatu susirašinėdamas elektroniniais laiškais, kuriuose jam advokatas E. B. parašė: „Jei nieko nedarysi, tai prokuroras paprašys teismo subendrinti bausmes pagal du nuosprendžius ir pasiųs tave į rūsį. Reikia judėti...“, tiesiogiai advokatui E. B. pažadėjo ir su juo susitarė jam (advokatui E. B.) duoti 1500 Eur kyšį bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. gruodžio 30 d. apie 16.35 val. prie prekybos centro „Topo centras“, esančio adresu: Savanorių pr. 206A, Kaunas, susitikęs su advokatu E. B., jam tiesiogiai davė sutartą kyšį, t. y. 1500 Eur sumą.

5.       E. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau šio kaltinimo faktinės aplinkybės su paduotais kasaciniais skundais nėra susijusios.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

6.       Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas D. Svirinavičius kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria atmesti nuteistojo E. B. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties dalis ir baudžiamąją bylą dėl E. B. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį dėl E. B. ir žymiai sušvelninti jam paskirtas bausmes (paskirti artimas minimaliai bausmes), skirti draudimą E. B. naudotis teise dirbti ar eiti advokato pareigas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikui. Kasaciniame skunde nurodoma:

6.1.                      Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu nebuvo užtikrinta E. B., kaip kaltinamojo, teisė į nešališką teismą, ginama tiek tarptautiniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), tiek ir nacionaliniu lygiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Prieš pradedant nagrinėti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme E. B. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškimą, kuriame prašė perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti iš Kauno apygardos teismo procesinės kontrolės teismo bet kuriam kitos apygardos teismui išdėstydamas faktinius teisėjų nušalinimo pagrindus, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas. Prašyme buvo atkreiptas dėmesys į E. B. pareikšto kaltinimo pobūdį, jo, kaip (duomenys neskelbtini), pažįsta daugelį Kauno apygardos teismo teisėjų ir kaltinimo E. B. pareiškimas sukels jų natūralų nepasitikėjimą E. B. ir kitais proceso dalyviais, formuos suprantamą baimės jausmą ir siekį reabilituoti viso teismo gerą vardą ir pan. Kaip matyti iš proceso eigos, nors byla vėliau buvo perduota nagrinėti kitam teisėjui, ji buvo nagrinėjama būtent Kauno apygardos teismo procesinės kontrolės teritorijoje esančio teismo teisėjos. Priimto nuosprendžio dalis dėl E. B. akivaizdžiai patvirtina bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos (toliau – STT) naudai, nes išnagrinėjusi bylą pagal ne visą, neobjektyvų, BPK reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą teisėja priėmė dėl pagrindinių kaltinimo dalių apkaltinamąjį nuosprendį ir tai padarė remdamasi prielaidomis. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme E. B. teisė į nešališką teismą taip pat buvo pažeista. Bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nare buvo paskirta teisėja (duomenys neskelbtini). Teisėja 2019 m. sausio 14 d. nutartyje dėl nusišalinimo nurodė, kad ji asmeniškai pažįsta E. B., kartu su juo dirbo (duomenys neskelbtini), tarp jų yra susiklostę draugiški ir bičiuliški santykiai bei epizodinis bendravimas bei iki nutarties priėmimo palaikomi ryšiai, todėl ji nutarė nuo bylos nagrinėjimo nusišalinti. Nepaisydamas išdėstytų motyvų, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi nepatvirtino teisėjos (duomenys neskelbtini) nusišalinimo, taip įpareigodamas teisėją nagrinėti bylą. Kasatorius pažymi, kad E. B. gynyba taip pat išreiškė abejonę dėl teisėjos (duomenys neskelbtini) nešališkumo, motyvuodama tuo, kad dėl pažinties su E. B. teisėjai buvo žinomos objektyvios ir subjektyvios, aktualios tiesiogiai vertinant byloje sunktus įrodymus aplinkybės, kad tų aplinkybių žinojimas gali neigiamai veikti teisėjos (duomenys neskelbtini) nuomonę, procesinius veiksmus ir sprendimus šios bylos procese, kad ši aplinkybė gali riboti E. B. teisę gintis, nes, vienam iš teisėjų kolegijos narių žinant kai kurias aplinkybes iš kaltinamojo gyvenimo, gali būti ribojama kaltinamojo teisė neduoti parodymų prieš save. Atkreiptinas dėmesys ir į teisėjos (duomenys neskelbtini) dalyvavimo procese psichologinius ir moralinius aspektus, kai ši, pripažinusi savo pažintį su E. B., gali elgtis kaltinimo naudai, ypač nenurimus vadinamajam teisėjų korupcijos skandalui. Pažymėtina, kad teismo nešališkumas turi subjektyvųjį ir objektyvųjį aspektus (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83; 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96, ir kt.). Net jei pirmiau nurodytos aplinkybės nereiškia subjektyvaus teisėjos (duomenys neskelbtini) šališkumo, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, proceso dalyviams, kaip ir bet kuriam objektyviam stebėtojui, tokio pobūdžio abejonės yra kilusios arba tikrai gali kilti. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl to, jog šiuo atveju bylą išnagrinėjo nešališkas teismas, nepaneigia teisėjų kolegijos šališkumo, yra neįtikinantys ir prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymams, reikalaujantiems nešališko teismo.

6.2.                      Patikrindamas apeliacine tvarka apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 234 straipsnio 2 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, pagal kuriuos byla su BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančiu kaltinamuoju aktu turi būti grąžinta prokurorui kaltinamajam aktui pataisyti, nes ignoravo tai, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas nevisiškai atitinka BPK 219 straipsnio ir kitų teisės aktų keliamus reikalavimus. Antai kaltinamajame akte nenurodytas aiškus skirtumas tarp teisinančių ir kaltinančių įrodymų, nepateikti jokie argumentai, paneigiantys E. B. gynybos poziciją, neatskleista, kokia E. B. inkriminuotų veikų subjektyvioji pusė. Be to, iš kaltinamojo akto E. B. dalies dėl E. M. neaišku, už ką ir kam buvo provokuojama duoti kyšį, kuriame ikiteisminiame tyrime – Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini) – tai vyko, kokio konkretaus procesinio sprendimo – nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų kontrabandos ar siekti laidavimo dėl dokumentų suklastojimo – buvo siekiama, neįvardytas kyšio dydis, nors ši aplinkybė reikšminga kvalifikuojant veiką. Pats kaltinimas kaltinamajame akte suformuluotas iš esmės vienu sakiniu, trukdančiu suvokti kaltinimo turinį. Pirmiau nurodyti kaltinamojo akto trūkumai leidžia daryti išvadą, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, riboja E. B. teisę į gynybą, be to, toks kaltinamasis aktas sutrukdė teismams išsamiai ir teisingai išspręsti bylą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėjo būti panaikintas, o byla grąžintina prokurorui, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad  E. B. ir A. J. V. nagrinėjant bylą teisme aktyviai naudojosi teise gintis ir dėl to esą jų teisės į gynybą nebuvo pažeistos, nes šios teismo nurodytos aplinkybės nepaneigia kaltinamojo akto trūkumų.

6.3.                      Įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimus, nes ignoravo apeliaciniuose skunduose nurodytus pirmosios instancijos teismo padarytus BPK 20 straipsnio pažeidimus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pažeidimas yra esminis, nes nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą E. B. 

6.3.1.                      Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje galima remtis liudytojos E. M. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotais parodymais, kurie duoti nedalyvaujant E. B. ar jo gynėjui. Remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktu, ją aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, BPK 44 straipsnio 7 dalimi ir ją aiškinančia teismų praktika, galima remtis tokio teisme neapklausto lemiamus parodymus byloje davusio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jei jie yra pakankamai patikimi (EŽTT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų numeriai Nr. 26766/05 ir 22228/06). Šioje byloje darytina priešinga išvada. Apeliaciniame skunde liudytojos E. M. parodymų patikimumas buvo ginčijamas motyvuojant tuo, kad ji nemoka lietuvių kalbos, kad liudytoja davė parodymus apie formalią veiką, o ne apie realius poelgius, kad liudytoja buvo priklausoma nuo kitą jos bylą tyrusių tyrėjų ir pan., todėl turėjo būti išnaudotos visos galimybės ją, kaip liudytoją, iškviesti į teismą ir apklausti, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos (EŽTT 2011 m. liepos 5 d. spendimas byloje Dan prieš Moldovą, peticijos Nr. 8999/07; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje  Nr. 2K-276-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos E. M. parodymus pagarsino remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, o ši BPK nuostata taikytina tik tais atvejais, kai toks liudytojas yra apklausiamas ir teismo posėdyje, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Be to, tokiais liudytojos parodymais, pagarsintais pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį, nebuvo galima remtis ir dėl kitų pirmiau kasaciniame skunde nurodytų priežasčių. Iš to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas E. B. apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojos E. M. parodymų ir pats neteisėtai jais remdamasis, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad remtis E. M. parodymais nebuvo galima, kiti įrodymai turi būti iš naujo įvertinti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, nes tik šie teismai yra kompetentingi spręsti fakto klausimus.

6.3.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadą dėl E. B. kaltumo dėl kaltinimo dalies, susijusios su A. J. V., M. V., rėmėsi neteisėtais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, pokalbių įrašais, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalį. Kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš E. B., A. J. V., M. V. buvo atlikti nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo, pažeidžiant advokato veiklos garantijas, nustatytas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 3, 5 dalyse, pagal kurias negalima viešai ar slapta susipažinti su advokato paslaptį sudarančia informacija, jos naudoti kaip įrodymo, taip pat kaip įrodymų naudoti duomenų apie advokato ir jo kliento susitikimus ar bendravimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šie duomenys negali būti vertinami kaip leistini motyvuojant tuo, kad taip siekiama apsisaugoti nuo advokato piktnaudžiavimo ir pan., nes remiantis šiais duomenimis byloje nuteisti ir advokato klientai – A. J. V. bei M. V. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu laikomi atvejai, kai remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.           2K-587/2014, 2K-176-303/2015, 2K-P-135-648/2016). 

6.4.                      Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo E. B. ir jo gynėjo paduotus apeliacinius skundus, neatsakė esminius jų argumentus, todėl iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Paduoti apeliaciniai skundai buvo motyvuojami tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi neleistinais įrodymais, t. y. duomenimis, gautais pažeidžiant Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalis, 45 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnio 5 dalį, 50 straipsnio 1 dalį, tinkamai neįsitikinęs kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo teisėtumu prieš jų atlikimą, kad A. J. V. rašytiniams paaiškinimams nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją vertę nei A. J. V. parodymams teisme, kad neatsižvelgė į tai, jog E. B. neturėjo tikslo ar motyvo, taigi ir tiesioginės tyčios, padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus, kad neįvertino aplinkybės, jog baudžiamasis persekiojimas prieš E. B. galimai pradėtas dėl principingos jo, kaip gynėjo, veiklos, kad neįvertino to, jog liudytojai E. M. nebuvo užtikrintas nutarimo dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio realizavimo tinkamas vertimas į jai suprantamą kalbą, todėl ji nedavė sutikimo realizuoti nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kad liudytoja dėl kalbos kliūties negalėjo tiksliai suprasti ir kitų jai dalyvaujant atliktų proceso veiksmų. Be to, nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas neįvertino specialisto išvados, kuria atlikus leksinį, gramatinį, semantinį ir pragmatinį E. B. ir A. J. V., M. V. bendravimo turinį nenustatyta, kad E. B. tuos asmenis provokavo, jiems pažadėjo ar su jais susitarė paimti kokius nors kyšius, pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ar tariama įtaka.  

6.5.                      Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apygardos teismas neatliko įrodymų tyrimo, taip iš esmės pažeisdamas BPK 1 straipsnį, 324 straipsnio 6 dalį, nes nepagrįstai ir neteisėtai atmetė gynybos prašymus dėl įrodymų tyrimo. Antai nepagrįstai ir neteisėtai buvo atmestas prašymas išreikalauti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir STT Kauno valdybos duomenis apie tai, ar 2016 m. gruodžio 9 d. buvo daromi slapti ar vieši garso ar vaizdo įrašai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kabinete, kuriame dirbo tyrėja J. M., ir, jei daromi, išreikalauti juos bei ištirti teismo posėdyje, prašymas iškviesti ir apklausti liudytoją E. M., nes šie duomenys leistų teisingiau įvertinti pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą prieš E. B. pagrįstumą, įsitikinti lemiamų įrodymų – liudytojos E. M. parodymų – patikimumu, išsiaiškinti visas teisminio nagrinėjimo metu pakeisto kaltinimo aplinkybes, ypač „susitarimą daryti nusikaltimą“, užtikrinti teisingą teismo procesą. Be to, nepagrįstai ir neteisėtai atmesti prašymai apklausti liudytoją prokurorą (duomenys neskelbtini), kurio parodymai leistų geriau įvertinti liudytojos E. M. parodymų patikimumą, liudytoją teisėją (duomenys neskelbtini), kurio parodymai leistų teisingau įvertinti kaltinimo nurodomas aplinkybes, esą E. B. žadėjo paveikti teisėją (duomenys neskelbtini). Nepagrįstai ir neteisėtai atmestas prašymas apklausti specialistą A. Smetoną, pateikusį išvadą byloje, tai būtų leidę teisingiau įvertinti specialisto išvadoje pateiktus duomenis. Nepagrįstai ir neteisėtai atmestas prašymas iš Kauno apygardos prokuratūros išreikalauti duomenis apie tai, ar tą dieną, kai tyrėjas D. V. atliko A. J. V. apklausą, buvo priimti, surašyti, patvirtinti ir pan. kokie nors dokumentai (prokuroro nutarimas ar kt.) dėl to, jog A. J. V. bylą ketinama išspręsti priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, nes tai leistų teisingiau įvertinti liudytojo D. V. parodymų patikimumą. Taip pat nepagrįstai ir neteisėtai buvo atmestas prašymas apklausti liudytoją R. Č., nes jo apklausa pirmosios instancijos teisme buvo atlikta paviršutiniškai, o ji būtų leidusi teisingiau įvertinti liudytojo D. V. parodymų patikimumą.

6.6.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami E. B. veiką, netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalis. Pagal BK 2 straipsnio 1 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tada, jei jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tada, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o 4 dalyje – pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Byloje surinkti įrodymai, konkretūs bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog E. B. baudžiamasis persekiojimas nuo pat proceso pradžios neatitiko BK 2 straipsnio reikalavimų, nes byloje surinktais ir teisėtai gautais įrodymais nebuvo nustatytos pačios E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nenustatyti E. B. siekiai, tikslai, motyvai, kaltė padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Priešinga pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada yra pagrįsta tik neteisėtai gautais ir neteisingai įvertintais byloje surinktais duomenimis.

6.7.                      Skirdami bausmę, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies reikalavimus bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę. Įvertinus pagal nurodytus kriterijus E. B. paskirtą bausmę, darytina išvada, kad ji yra akivaizdžiai per griežta, o konkrečiai, už savarankiškas nusikalstamas veikas paskirtos baudos yra itin didelės, todėl paskirta atitinkamai itin didelė subendrinta bauda. Ši bausmė paskirta neįvertinus daugelio bausmei skirti reikšmingų aplinkybių. Iki byloje inkriminuotų veikų padarymo E. B. nepriekaištingai dirbo sudėtingą teisininko darbą (drausminių nuobaudų neturėjo ir pan.). Byloje nėra jokių duomenų, kompromituojančių jo asmenybę (praeityje neteistas ir pan.). Paskirtos bausmės už kelias nusikalstamas veikas, ypač subendrinta bausmė, yra neadekvačios inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumui. Visiškai neįvertintas nusikalstamų veikų dalykas – itin nedidelės pinigų sumos, neįvertinta, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių. Baudų dydis yra neadekvatus E. B. pajamoms. Iš E. B. pajamų ir turto deklaracijų matyti, kad nė vienais darbo metais jis nebuvo uždirbęs tiek pajamų, kokio dydžio jam paskirta subendrinta bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad E. B. neturi santaupų, bet turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, išlaiko mažametį sūnų. Dėl to, dar ir netekus teisės dirbti ar eiti advokato pareigas bei paskyrus jam didelę baudą, E. B. atsiduria tokioje padėtyje, kai jis bus visiškai nepajėgus išlaikyti mažametį vaiką, pragyventi pats ir sumokėti pačią subendrintą bausmę. Per griežta bausmė nepadeda įgyvendinti bausmės tikslų, nes svarbus yra pats baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumas, o pati bausmė turi būti protinga, humaniška ir, svarbiausia, realiai įvykdoma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visas procesas byloje buvo labai ilgas, o teismų praktikoje, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, tai yra aplinkybė, į kurią privalu atsižvelgti skiriant bausmę. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių per griežta laikytina E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise dirbti ar eiti advokato pareigas trejiems metams, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dėl COVID-19 pandemijos neigiamus padarinius pajus ne tik šalies ūkis, bet ir atskiri visuomenės nariai, jų šeimos. Svarbu ir tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, netinkamai taikydami BK 66 straipsnį, į paskirtą bausmę neįskaitė laiko, kurį E. B. praleido būdamas sulaikytas.

7.       Nuteistasis A. J. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba A. J. V. išteisinti, nes nepadarė veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 1 dalyje. Kasaciniame skunde nurodoma:

7.1.                      Įvertindami byloje surinktus įrodymus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, o motyvuodami priimtus nuosprendį ir nutartį – BPK 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Savo išvadas dėl to, kad A. J. V. pažadėjo E. B. duoti kyšį, susitarė dėl kyšio davimo, teismai grindė telekomunikacijų tinklais gautais duomenimis apie jų pokalbių ar kitokio susižinojimo turinį, tačiau nevertino jų kartu su A. J. V. paaiškinimais dėl pokalbių ir kitokio susižinojimo prasmės, todėl rėmėsi prielaidomis, iškreipė žodžių ir sakinių prasmę. Pažymėtina, kad net patiems ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos buvo neaišku, kokios konkrečios nusikalstamos veikos yra daromos. Vaizdžiai tai patvirtina aplinkybė, kad A. J. V. 2017 m. balandžio 5 d. pareikštame įtarime nurodytos aplinkybės, kurios visai nesusijusios su kaltinimu, dėl kurio kasatorius vėliau nuteistas. Dėl to A. J. V. pokalbių ir kitokio susižinojimo su E. B. turinys nėra aiškus ir negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis pažadą, susitarimą su E. B. duoti kyšį. BPK 21 straipsnio 4 dalis apibrėžia įtariamojo teises, tačiau čia nėra įtvirtinta įtariamojo teisė pačiam surašyti savo parodymus, todėl A. J. V. negalėjo pateikti 2017 m. lapkričio 22 d. dokumento su paaiškinimais teisėtai laikydamasis BPK nustatytos tvarkos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2013). Be to, šiame dokumente pateiktus duomenis A. J. V. paneigė bylos nagrinėjimo teisme metu, duodamas parodymus teisme nurodė kitas aplinkybes, paaiškino, kad dokumentą pateikė suklaidintas tyrimą atlikusio pareigūno, pažadėjusio už šio dokumento pateikimą palankią bylos baigtį (tai pripažino ir pažadą pateikęs pareigūnas D. V.). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog 2017 m. lapkričio 22 d. dokumento duomenis patvirtina 2017 m. sausio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, yra deklaratyvi, nes nenurodytos jokios konkrečios tai pagrindžiančios aplinkybės. Dėl šių motyvų A. J. V. 2017 m. lapkričio 22 d. dokumentas su paaiškinimais negali būti laikomas įrodymu.

7.2.                      Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes nepašalino prieštaravimų ir neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, taip iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. J. V. perdavė 1500 Eur E. B., apeliacinės instancijos teismas išdėstė tuos pačius motyvus kaip ir pirmosios instancijos teismas. Dėl to teismas neatsižvelgė į tai, kad A. J. V. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paneigė davęs kyšį ir nuosekliai paaiškino, kad niekada su E. B. dėl kyšio nesitarė ir nežadėjo jo duoti. Šio A. J. V. prieštaravimo kitiems įrodymams apeliacinės instancijos teismas nepašalino, apeliacinio skundo motyvų dėl to neišnagrinėjo, todėl išvadas dėl kyšio perdavimo grindė prielaidomis.

7.3.                      Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo užtikrinta A. J. V. teisė į nešališką teismą, nes viena bylą nagrinėjusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narių – teisėja (duomenys neskelbtini) – nusišalino nuo bylos nagrinėjimo dėl to, kad ją su E. B. sieja ilgametė bičiulystė, o tai trukdys jai nagrinėti bylą. Nepaisant teisėjos nurodytų duomenų, jos nusišalinimas nebuvo patvirtintas skyriaus pirmininko. Nors teisėja pareiškė nusišalinimą dėl pažinties su E. B., tačiau A. J. V. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su E. B., todėl kolegija buvo šališka ir A. J. V. atžvilgiu.

7.4.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami kasatoriaus A. J. V. veiką pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatyta, kad A. J. V. veika atitinka BK 226 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikaltimo sudėties požymius. Iš teismų praktikos išplaukia, kad siekiant nustatyti visus prekybos poveikiu nusikaltimo sudėties požymius turi būti nustatyta aiški įvykių (veiksmų) seka – pažadas priimti (duoti), susitarimas duoti kyšį ir kyšio perdavimas, o tai nebuvo padaryta šioje byloje. Byloje nebuvo nustatyta, kad A. J. V. į E. B. kreipėsi būdamas suinteresuotas už kyšį paveikti jį ar kitus asmenis, turėjusius teisę priimti procesinius sprendimus bylose. Be to, pagal bylos duomenis, A. J. V. baudžiamojoje byloje gynė advokatas E. B., todėl natūralu, kad A. J. V. ir E. B. buvo suinteresuoti kuo palankiau išspręsti kasatoriaus problemas. Byloje pateikti A. J. V. ir E. B. pokalbių ir kitokio susižinojimo duomenys bei 2017 m. lapkričio 22 d. dokumentas su paaiškinimais dėl pirmiau kasaciniame skunde nurodytų motyvų neįrodo, kad A. J. V. pažadėjo, susitarė ir davė kyšį E. B. Pažymėtina, kad byloje nėra išsiaiškinta, kas būtų kyšio davėjas, už kokius veiksmus kyšis būtų mokamas, kokiems asmenims jis turėjo būti perduotas, nors tai yra reikšmingos BK 226 straipsnio 1 dalies taikymui aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019). Dėl to nėra teisinio pagrindo A. J. V. veiką kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 1 dalį.

8.       Atsiliepimu į kasacinius skundus Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentas Alekna prašo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma:

8.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tirdami bylos aplinkybes ir įvertindami byloje surinktus įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, pripažino juos įrodymais ir remdamasis jais konstatavo, kad E. B. ir A. J. V. padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Priimtame nuosprendyje šios instancijos teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl E. B. ir A. J. V. kaltumo, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir nurodė motyvus, kodėl skundai atmetami, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad nuteistieji E. B. ir A. J. V. apeliaciniuose skunduose pateikė daug iš esmės persipynusių argumentų, kurie nesusiję su apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl atsakyti į juos nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad atlikti kasaciniuose skunduose nurodytus papildomus įrodymų tyrimo veiksmus apeliacinės instancijos teisme nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesilaikyta BPK 1 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Vien tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

8.2.                      Nuteistojo E. B. gynėjo kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nebuvo užtikrinta E. B. kaip kaltinamojo teisė į nešališką teismą. Pažymėtina, kad E. B. ir jo gynėjas teismo šališkumą įžvelgė visame procese tik po to, kai buvo priimtas nepalankus pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Be to, pagal bylos duomenis nė vienas iš tariamai šališkų teisėjų, taip pat ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų artimai su E. B. nebendrauja. Prokuroro vertinimu, E. B. gynėjo kasacinio skundo teiginiai dėl šališkumo yra nepagrįsti ir itin subjektyvūs. Akivaizdu, kad E. B. kaip  (duomenys neskelbtini) ir ilgametis praktikuojantis advokatas per daug darbo metų yra pažįstamas su įvairiais teisėjais, prokurorais ir tyrėjais, tačiau tokios pažintys turėtų būti vertinamos kaip asmenų dalykinis bendravimas darbinėje aplinkoje ir jokiu būdu nereiškia, kad dėl to vienas ar kitas teisėjas, tarp jų ir teisėja (duomenys neskelbtini), yra šališkas. Vien tik vienos iš bylos šalių nuomonė dėl nešališkumo principo pažeidimo yra nepakankama padaryti išvadai dėl teismo nešališkumo principo pažeidimo. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis yra objektyviai pagrįstas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, 2K-198/2009, 2K-195/2010). E. B. gynėjo kasaciniame skunde, išdėstant aplinkybes, reikšmingas vertinant teisėjos (duomenys neskelbtini) nešališkumą, ir motyvus dėl teismo nešališkumo principo pažeidimo, pateikiamos vien prielaidos, nes pačioje byloje nėra nustatyta jokių konkrečių faktų, kurie keltų abejonių, jog nurodyta teisėja ar konkretus ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėjo išankstinę nuomonę ar nusistatymą prieš E. B. Nepalankaus nuteistajam nuosprendžio priėmimas ar tam tikrų įrodymų vertinimas, su kuriuo nesutinka gynyba, kai nėra pateikta konkrečių duomenų apie įtikinamus teisėjos padarytus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus ar nėra pateikiama kitų BPK 58 straipsnyje teisėjos nušalinimui konstatuoti reikalingų aplinkybių, nesudaro faktinio pagrindo konstatuoti, kad teisėja (duomenys neskelbtini) buvo šališka. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisėjos asmeninį suinteresuotumą, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad nešališkumo principas buvo pažeistas taikant subjektyvųjį kriterijų. Pagal objektyvųjį nešališkumo kriterijų turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjos ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų šališkumo, o kasaciniame skunde nurodyti duomenys apie teisėjos (duomenys neskelbtini) pažintį su E. B. ir vėlesnį epizodinį jų bendravimą nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad teisėja apeliaciniame procese buvo šališka pagal objektyvųjį kriterijų. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes šie argumentai itin subjektyvūs, o išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas jokių pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių nenustatė.

8.3.                      Priešingai nei nurodoma E. B. gynėjo kasaciniame skunde, kaltinamasis aktas (kaltinimas) atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Visų trijų E. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės kaltinamajame akte atskleistos tiek, kiek nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, laikantis teismų praktikoje nurodytų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016 ir kt.). Aplinkybė, kad konkrečiame kaltinime (kyšio provokavimas ir reikalavimas iš E. M.) nėra atskleista, kokio dydžio kyšio E. B. iš E. M. provokavo ir reikalavo 2016 m. gruodžio 9 d. susitikimo metu, E. B. veikos įvertinti teisiniu aspektu netrukdo. Jau minėta, kad aplinkybės kaltinime nurodomos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo metu pavyko nustatyti tik tai, kad E. B. užuominomis nurodė E. M., kad už palankių sprendimų priėmimą reikės atsilyginti (duoti kyšį), tačiau konkretaus tokio neteisėto atlygio dydžio E. M. nenurodė. Kita vertus, kaltinime nurodyta, kad, tęsdamas šią nusikalstamą veiką, E. B. pokalbio telefonu metu susitarė su E. M. priimti 500 Eur kyšį iš jos ar jos artimųjų, o ši suma viršija 1 MGL ir tokia aplinkybė buvo nurodyta kaltinime (prokuroro prašymas pakeisti kaltinimo aplinkybes, pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme). Taip pat konkretizuota aplinkybė, už ką buvo provokuojama ir reikalaujama kyšio. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamosios E. M. procesinė padėtis keitėsi, po kurio laiko buvo nutarta dėl jos ikiteisminį tyrimą atskirti ir baigti bylą pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo. Ikiteisminių tyrimų atskyrimas nepaneigia to, kad ir atskirtame ikiteisminiame tyrime E. M. buvo suinteresuota bylą baigti sau palankesniu būdu, o tuo naudojosi E. B. susitardamas dėl neteisėto atlygio. Dėl šios priežasties kaltinime nurodyti ne tik pagrindinio, bet ir atskirto ikiteisminio tyrimo numeriai, nurodytas siekis, kad veikiant E. B. būtų patenkintas E. M. interesas baigti bylą jai palankiausiu būdu. Prokuroras pažymi, kad kaltinimo turiniui prieštarauja E. B. gynėjo kasacinio skundo teiginiai dėl neatskleistų nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, nes kaltinime nurodyta tiek kaltės forma ir rūšis, tiek ir savanaudiški E. B. motyvai, t. y. už kyšį patenkinti jį davusio asmens interesą, pasinaudojant tariamomis ar tikromis pažintimis teisėsaugos institucijose. E. B. gynėjo kasaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad santykinai nedidelės pinigų sumos negalėjo E. B. paskatinti veikti korupciniu būdu, yra niekuo neparemta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės, kad E. B. į jį besikreipusiems asmenims sudarydavo asmens, turinčio pažinčių teisėsaugos institucijose, įvaizdį ir tuo remdamasis sistemingai iš jų gavo tam tikras pinigų sumas, leidžia teigti, kad E. B. tokia veikla neteisėtai galėjo gauti ir gana žymias pinigų sumas. Be to, tai, kad pinigų sumos pakankamai nedidelės, nepaneigia E. B. paskatų veikti korupciniu būdu. E. B. gynėjo kasacinio skundo motyvas, kad kaltinimas išdėstytas sudėtingai, iš esmės vienu sakiniu, todėl nesuprantamas, yra deklaratyvus, nes E. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kaltinimai jam suprantami. Šią išvadą patvirtina ir proceso metu jo pasirinkta gynybos taktika bei duoti paaiškinimai.

8.4.                      Nesutiktina su nuteistojo E. B. gynėjo kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo. Skiriant E. B. bausmę buvo atsižvelgta į BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tarp jų tai, kad E. B., pripažintas kaltu dėl trijų apysunkių korupcinių savanaudiško pobūdžio nusikaltimų, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Įvertinus šias ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, E. B. už įvykdytus nusikaltimus buvo pagrįstai paskirtos baudos – bausmės, pagal savo dydį artimos BK 47 straipsnyje už atitinkamus nusikaltimus nustatytiems baudos vidurkiams. Vadovaudamasis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 682 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs tai, kad E. B. nusikalstamas veikas padarė darbinės (profesinės) veiklos srityje (dirbdamas advokatu), t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo nusikalstamais veiksmais pažeidė valstybės garantuojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – advokatūros – funkcijas ir veiklos principus ir taip ją diskreditavo bei pakenkė jos autoritetui, E. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas padarė teisingą išvadą, kad E. B. negalima palikti teisės dirbti advokatu, ir su bausme jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti advokato darbą atėmimą trejiems metams.

8.5.                      Nuteistojo A. J. V. kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai taikė BK 226 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad A. J. V. pažadėjo, susitarė duoti ir davė, o E. B., atitinkamai pasinaudodamas savo, kaip advokato, turinčio tariamų ar tikrų pažinčių Kauno apygardos teisme, statusu, provokavo duoti, pažadėjo ir susitarė priimti kyšį – 1500 Eur – iš A. J. V. už pažadą patenkinti A. J. V. interesus, t. y. už tai, kad Kauno apygardos teismo teisėjas, išnagrinėjęs probacijos tarnybos teikimą dėl nuosprendžių vykdymo tvarkos išaiškinimo (bausmių subendrinimo), teismo nutartimi subendrinęs bausmes paskirtų A. J. V. kuo mažesnę, nesiekiančią ketverių metų laisvės atėmimo, bausmę, jos vykdymą atidėdamas. Išvadą apie šią padarytą nusikalstamą veiką patvirtina objektyvios A. J. V. bylos aplinkybės, tai, kad bendravimas tarp A. J. V. ir E. B. dėl bylos vyko nesudarius tarp jų teisinių paslaugų teikimo sutarties ar kitaip oficialiai neįtvirtinus jų kaip advokato ir kliento santykių, kad tarp E. B. ir A. J. V. vyko intensyvūs korupcinio pobūdžio pokalbiai ir E. B. gavo nepagrįstą 1500 Eur atlygį bei jo niekur neapskaitė. Dėl to E. B. veika negali būti vertinama kaip pažadas A. J. V. už atlygį suteikti teisinę pagalbą, o turi būti vertinama kaip A. J. V. ir E. B. susitarimas, pagal kurį A. J. V. susitarė duoti, o E. B. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą atlygį. Nesutikta su A. J. V. kasacinio skundo argumentu, kad išvada apie padarytą nusikalstamą veiką grindžiama tik A. J. V. ir E. B. neaiškaus turinio pokalbiu. Pažymėtina, kad A. J. V., suderinęs su pasirinktu gynėju, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuriuose iš esmės patvirtino iš kitų šaltinių, t. y. iš pokalbių kontrolės, gautus duomenis, kad E. B. jam nurodęs, jog turi galimybių Kauno apygardos teisme „pareguliuoti“ taip, kad A. J. V. subendrinant bausmes būtų paskirta mažesnė bausmė, o priešingu atveju įspėjo, kad teismo sprendimas jam gali būti nepalankus. Paaiškinimuose A. J. V. nurodė ir tai, kad E. B. jam sakė, jog nesupranta, kaip A. J. V. nepalanki teismo nutartis buvo priimta, nes jis ėjo pas kažką, davė pinigus. Aplinkybę, kad E. B. sumokėjo 1500 Eur, A. J. V. dar du kartus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu. Nors nagrinėjant bylą teisme A. J. V. šiuos paaiškinimus paneigė ir tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jam darytas spaudimas, tačiau baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra, išskyrus paties A. J. V. ir jo gynybos teiginius. Pažymėtina, kad A. J. V. duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo jo gynėjai, šie jokių pastabų dėl procesinių veiksmų turinio nepateikė, jų teisėtumo ikiteisminio tyrimo metu neginčijo. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. V. teiginiai apie patirtą spaudimą yra deklaratyvūs, be kitų duomenų, paneigti ir liudytojo tyrėjo D. V. parodymais. Esant tokioms aplinkybėms, A. J. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 1 dalį.

8.6.                      Priešingai nei nurodoma A. J. V. kasaciniame skunde, nagrinėjant bylą teisme nebuvo pažeista A. J. V. kaip kaltinamojo teisė į nešališką teismą. Atsiliepime jau nurodyta, kad nepagrįsti E. B. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl E. B. teisės į nešališką teismą pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Dėl to, nenustačius pagrindo laikyti apeliacinės instancijos teismą šališku dėl E. B., nėra pagrindo ir tokios išvados daryti dėl A. J. V.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9.       Nuteistojo E. B. gynėjo D. Svirinavičiaus ir nuteistojo A. J. V. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies, 58 straipsnio taikymo

10.       Tiek nuteistojo E. B. gynėjo, tiek nuteistojo A. J. V. kasaciniuose skunduose nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo užtikrinta nuteistųjų teisė į nešališką teismą, nes viena bylą nagrinėjusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narių – teisėja D. J. – asmeniškai pažįsta E. B., kartu su juo dirbo Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, tarp jų yra susiklostę draugiški ir bičiuliški santykiai. Šie kasacinių skundų argumentai yra pagrįsti.

11.       Kauno

12.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistojo E. B. gynėjas pareiškė teisėjai (duomenys neskelbtini) nušalinimą. Pareikštą nušalinimą apsvarstė apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teisėjai, kuriems nušalinimas nebuvo pareikštas, ir 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi jį atmetė. Nutartyje nurodyti tokie pat sprendimo motyvai, kaip ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2019 m. sausio 15 d. nutartyje (9 t., b. l. 116, 117).

13.       BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.“ Teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, 2K-150-689/2019, 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020). Taigi, teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015,                         2K-5-976/2020). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose                                      Nr. 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020), turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010,                           2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019).

14.       Tiek teisėjos (duomenys neskelbtini) nutartyje dėl nusišalinimo, tiek nuteistojo E. B. gynėjo pareiškime dėl teisėjos nušalinimo nurodyti realūs faktai, galintys kelti abejonių dėl šios teisėjos nešališkumo: asmeninė pažintis su nuteistuoju, darbas vienoje įstaigoje, draugiški ir bičiuliški santykiai, epizodinis bendravimas ir palaikomi ryšiai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją tokiais atvejais, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo, lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (2004 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; minėtas sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (2001 m. gruodžio 11 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Walston prieš Norvegiją, peticijos Nr. 37372/97).

15.       Teisėjų sprendimuose nepatvirtinti teisėjos (duomenys neskelbtini) nusišalinimo ir atmesti nuteistojo E. B. gynėjo pareiškimą dėl šios teisėjos nušalinimo teisingai nurodoma, kad teisėja ir nuteistasis kolegomis darbe buvo prieš 20 metų, kartu dirbo santykinai neilgą ketverių metų laikotarpį, apie artimą savo socialinį santykį su nuteistuoju teisėja nėra nurodžiusi savo viešoje viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje deklaracijoje, teisėja su nuteistuoju bendraujanti tik epizodiškai, jų nesieja artima draugystė. Tačiau nurodyti argumentai nepaneigia nuteistojo E. B. gynėjo pareiškime dėl teisėjo nušalinimo išdėstytų teiginių, kad dėl teisėjos ir nuteistojo pažinties ir palaikomų ryšių teisėjai gali būti žinomos subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio aplinkybės, svarbios vertinant byloje surinktus įrodymus, ir tokių aplinkybių žinojimas bei subjektyvus jų interpretavimas gali vienaip ar kitaip veikti teisėjos priimamus sprendimus. Taigi darytina išvada, kad, nepatvirtinant teisėjos D. J. nusišalinimo ir atmetant nuteistojo E. B. gynėjo pareiškimą dėl šios teisėjos nušalinimo, nebuvo užtikrinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuteistojo teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16.       Esant nuteistojo E. B. gynėjo kasaciniame skunde nurodytam pagrindui panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kiti šiame skunde išdėstyti argumentai nenagrinėjami. Nuteistojo A. J. V. nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas, tiesiogiai susijusi su nuteistojo E. B. veika, todėl naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl A. J. V.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

        Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                        Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                        Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                        Pranas Kuconis