Civilinė byla Nr. 2-459-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00161-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3770-794/2015 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. J. ir G. J. B. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo A. J. priešieškinį dėl patikrinimo pažymos pripažinimo negaliojančia.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2015-01-26 su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir G. J. B. 92 500,74 Eur  žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 92 500,74 Eur dydžio vertės solidariems atsakovams A. J. ir G. J. B. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai - atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose.

Atsakovai 2015-10-12 kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi jiems pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodė, kad neegzistuoja jokia grėsmė, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas ieškovei galintis būti palankus teismo sprendimo vykdymas. Atsakovų turtinė padėti yra gera, atsakovai turi realias finansines galimybes patenkinti visus ieškovės pareikštus reikalavimus, todėl nėra jokio poreikio laikinųjų apsaugos priemonių pagalba varžyti atsakovų turtines teises bei riboti jų ir šeimos narių teises. Atsakovui G. J. B. be areštuoto turto bendrosios jungtinės nuosavybės bei asmeninės nuosavybės teise priklauso dar 6 nekilnojamojo turto objektai (butai) Vilniaus senamiestyje. Atsakovui A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5 centrinėje Vilniaus miesto dalyje ir Neringoje esantys vertingi nekilnojamojo turto objektai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai savo nesąžiningu elgesiu būtų bandę nuslėpti turimą turtą ir/ar suteiktų pagrindą manyti, kad tokių veiksmų jie gali imtis ateityje.

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašė atsakovų prašymo netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartyje yra įvardinti esminiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai, lėmę būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai grėsmės, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepaneigė. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą. Atsakovų turtinė padėtis ir galimybė įvykdyti būsimą teismo sprendimą tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių vėlesniu bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali keistis. Atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl yra nepaneigta aplinkybė, kad atsakovai gali siekti išvengti piniginių prievolių vykdymo perleisdami savo turtą, tokiu būdu ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-11-05 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, jog antstolė, vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymo, aprašė atsakovui G. J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų dalį, atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausančias transporto priemones,  nekilnojamąjį turtą (du butus). Iš atsakovų pridėtų dokumentų teismas nustatė, kad atsakovui G. J. B., be areštuoto turto, priklauso dar 6 nekilnojamojo turto objektai, o atsakovui A. J., be areštuoto turto, priklauso 1/3 negyvenamosios patalpos (poilsio namai), šių patalpų priklausinys (kiemo rūsys), negyvenamosios patalpos (kūrybinės dirbtuvės), negyvenamosios patalpos (parduotuvė su baru), negyvenamoji patalpa (slėptuvė). Nors atsakovas G. J. B. savo neareštuoto turto vertės nenurodė, tačiau teismas, įvertinęs kito solidaraus atsakovo A. J. areštu neapsunkinto turto vertę – 284 261,66 Eur – nurodė, kad ji yra žymiai didesnė nei ieškinio suma, todėl padarė išvadą, jog išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. didelė ieškinio suma fiziniams asmenims. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovai su byloje pareikštu ieškiniu nesutinka ir pareiškė priešieškinį, siekdami panaikinti ieškovės sprendimą, kurio pagrindu ieškovė grindžia atsakovų pareigą sumokėti ieškinio sumą. Preliminariai įvertinęs abiejų šalių procesiniuose dokumentuose išreikštas pozicijas, teismas sprendė, kad šioje bylos stadijoje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovų galimą nesąžiningumą bei galimą siekį perleisti turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-11-05 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išspręsti iš esmės – palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartį, kuria atsakovų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas rėmėsi vien tik į bylą pateiktais atsakovų įrodymais apie turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau neatsižvelgė į kitas reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes, pavyzdžiui, turtinius įsipareigojimus. Nors teismas nurodė, kad atsakovas G. J. B. be areštuoto turto turi dar 6 nekilnojamojo turto objektus, tačiau visi šie objektai, išskyrus vieną butą, yra apsunkinti hipoteka, kas patvirtina, jog vienas iš solidarių atsakovų turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tai paneigia teismo išvadą, jog šio atsakovo materialinė padėtis yra gera. 
2. Spręsdamas dėl geros atsakovo A. J. turtinės padėties, teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje atsakovas A. J. 2015-07-09 teismo nutartimi buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, padarius išvadą, kad šio atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir jis nėra finansiškai pajėgus sumokėti žyminio mokesčio, kuris yra kelis kartus didesnis negu atsakovo mėnesinės pajamos. Taigi skundžiamoje nutartyje buvo padaryta priešinga išvada apie šio atsakovo materialinę padėtį nei 2015-07-09 teismo nutartyje.
3. Vien aplinkybė, kad atsakovų turtinė padėtis gera ir byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai ketintų sumažinti turimą turtą, taip siekdami apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, savaime nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų turtui, nes nepritaikius tokių priemonių, atsakovai turėtų galimybę perleisti jiems priklausantį turtą kitiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl nepaneigta aplinkybė, kad jie gali siekti išvengti piniginių prievolių vykdymo perleisdami savo turtą.

Atsakovas G. J. B. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015-11-05 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Teismas teisingai nurodė, kad net nevertinant atsakovo G. J. B. turto vertės, pilnai patenkinti ieškovui palankų teismo sprendimą pakaktų vien tik atsakovo A. J. turto. Dėl to aplinkybė, kad dalis atsakovui G. J. B. priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista, situacijos iš esmės nekeičia. Be to, atsakovo G. J. B. valdomo turto vertė yra daugiau nei dvigubai didesnė už įkeitimu užtikrintas prievoles. Bendra atsakovo G. J. B. valdomo nekilnojamojo turto vertė yra lygi 443 697,86 Eur, o  atsakovo skoliniai įsipareigojimai sudaro 200 064,57 Eur. Dalis atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto (du butai), kurio bendra vertė lygi 89 782,20 Eur, nėra įkeista, todėl ir šio turto beveik pakaktų pilnai įvykdyti teismo sprendimą.
2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog atsakovo A. J. prastą turtinę padėtį patvirtina pareikštas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Šio atsakovo finansinė padėtis, sprendžiant atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio, buvo įvertinta tik jo gaunamų per mėnesį pajamų kontekste. Be to, tuo metu šio atsakovo nekilnojamajam turtui buvo taikytas areštas ir tai paneigė galimybę sumokėti žyminį mokestį iš šio turto disponavimo sandorių gautomis sumomis.
3. Apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių (išskyrus didelę ieškinio sumą), įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tokia grėsmė neegzistuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai ribotų atsakovų (jų šeimos narių) teises ir teisėtus interesus.

           Atsakovas A. J. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015-11-05 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas priėmė dvi viena kitai prieštaraujančias nutartis. Realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą, atsakovas A. J. kartu su priešieškiniu pateikė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o nesant galimybei atleisti – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šiam prašymui pagrįsti atsakovas pateikė darbo užmokesčio dydį patvirtinančius įrodymus ir nurodė, kad dėl pritaikyto arešto jis neturi galimybių disponuoti areštuotu turtu, siekiant gauti piniginių lėšų. Negalėjimas disponuoti turimu turtu nepaneigia fakto, kad atsakovas šį turtą turi, todėl atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Atsakovai pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo reikalavimo suma solidariems atsakovams nėra didelė viso jų turimo turto kontekste.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas G. J. B. apeliacinės instancijos pateikė naują įrodymą (2015-12-21 UAB „Latmas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą) ir prašymą dėl šio įrodymo prijungimo, kuriame nurodė, kad po to, kai buvo pateikti atsiliepimai į atskirąjį skundą, jis asmeninėn nuosavybėn įsigijo dar vieną nekilnojamojo turto objektą Vilniaus senamiestyje – 57,07 kv.m. ploto rūsio patalpas, kurių vertė 49 000 Eur. Atsakovas pažymi, kad šis turtas nėra apsunkintas jokiais teisiniais suvaržymais ir, esant ieškovei palankiai ginčo baigčiai, galės būti panaudotas ieškovės reikalavimams patenkinti.

Ieškovė atsiliepime dėl prašymo prijungti įrodymus prašė atsakovo prašymo netenkinti. Nurodė, kad atsakovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje rinkos eksperto nustatyta nekilnojamojo turto vertė yra net kelis kartus didesnė nei Nekilnojamojo turto registre nurodoma to paties nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (9140 Eur). Ieškovės manymu, atsakovo pateikta vertinimo ataskaita nėra objektyvus įrodymas apsprendžiantis turto vertę.

Atsakovas A. J. atsiliepime dėl prašymo prijungimo sutiko su atsakovo G. J. B. prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad atsakovas G. J. B. yra finansiškai stabilus, patikimas ir sąžiningas atsakovas, net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms didinantis savo turtą. Pažymėjo, kad esant reikalui atlikti operacijas su vienu ar kitu areštuotu turto objektu, atsakovas G. J. B. turi galimybę ir realiai įmokėdavo į antstolio depozitinę sąskaitą įvairias pinigų sumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, bei į tai, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, o teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, priima atsakovo G. J. B. pateiktą naują įrodymą bei jį įvertina kartu su visais bylos įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.). Sprendžiant klausimus dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi būti nustatoma, ar neišnyko pirmiau teismo nustatyta grėsmė būsimo tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, įvertinęs  byloje esančius duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, sprendė, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovai paneigė prezumpciją, jog ieškinio suma jiems yra didelė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui G. J. B. be jau areštuoto turto priklauso dar 6 nekilnojamojo turto objektai, kurio vertės šis atsakovas nenurodė, tačiau aplinkybės, kad atsakovui A. J. priklausančio areštu neapsunkinto nekilnojamojo turto vertė yra 284 261,66 Eur, teismui pakako spręsti, jog ieškinio suma šiems atsakovams nelaikytina didele ir dėl to nebėra grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinumu, tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija šiuo konkrečiu atveju nėra pakankama, kad būtų panaikinti anksčiau teismo taikyti laikini apribojimai disponuoti turtu ir / ar lėšomis. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismo pozicija nagrinėjamoje byloje yra itin prieštaringa.

Apeliantė pagrįstai savo atskirajame skunde akcentuoja tokią aplinkybę, kad teismas, darydamas išvadą apie gerą atsakovų turtinę padėtį, jo vertinimu, eliminuojančią ir grėsmę būsimo teismo sprendimo, jei jis būtų palankus apeliantei, neįvykdymui, rėmėsi išimtinai atsakovų pateikta informacija apie jų valdomą nuosavybės teise turtą, tačiau neatsižvelgė į kitas reikšmingas šio procesinio klausimo išsprendimui aplinkybes, t. y. į šio valdomo turto apsunkinimą hipoteka, kartu reiškiantį ir turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, turtinių įsipareigojimų dydį bei jų vykdymo sąlygas (tokių duomenų atsakovai, prašydami panaikint areštą, nepateikė; CPK 178 str.), atsakovų gaunamas pajamas ir jų gavimo šaltinius. Iš apeliantės pateiktų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad penki iš šešių atsakovo G. J. B. turimų nekilnojamojo turto objektų (butų) yra apsunkinti hipoteka (b. l. 109-120). Pažymėtina, kad net ir vertingo, bet hipoteka apsunkinto turto aiškiai nepakanka paneigti grėsmės apeliantės interesams egzistavimo (galimo jos naudai priimto teismo sprendimo neįvykdymo). G. J. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl didesnės šio turto vertės, nei skolų dydis, nesuponuoja kitokio vertinimo, nes įkeisto (suvaržyto) turto verte pirmiausiai dengiami  kreditorių, kurių naudai tas turtas įkeistas, reikalavimai. Pažymėtina, kad šiam atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto (buto), neapsunkinto hipoteka, vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ išrašą – 6 285 Eur, pagal atsakovo su atsiliepimu pateiktą preliminarią nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymą – 80 000 Lt, t. y. 23 169 Eur (b. l. 119, 135). Vadinais, priešingai nei teigia atsakovas G. J. B. atsiliepime į atskirąjį skundą, šio turto nepakaktų pilnai įvykdyti galintį būti ieškovei palankų teismo sprendimą. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas – UAB „Latmas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir prašyme jį prijungti nurodyta aplinkybė, kad atsakovas asmeninėn nuosavybėn įsigijo dar vieną nekilnojamojo turto objektą, kuris nėra apsunkintas jokiais teisiniais suvaržymais, nagrinėjamu atveju taip pat negali visiškai paneigti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Iš pateiktų duomenų matyti, kad buvo įsigytos 57 proc. fizinio nusidėvėjimo, prastos būklės rūsio patalpos, kurių įregistravimo pagrindai nurodyti: 2014-09-03 susitarimas, 2014-12-16 pirkimo-pardavimo sutartis, 2015-11-10 mainų sutartis, 2015-12-02 mainų sutartis, 2015-12-17 Turto pasidalijimo sutartis, buvę savininkai nenurodomi (b. l. 148-174). Kadangi šio turto įregistravimo pagrindą pagrindžiančių sutarčių atsakovas nepridėjo, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad įsigydamas šį turtą atsakovas padidino jam nuosavybės teise priklausančio turto kiekį ir mainais neatsisakė kurio nors kito turto dalies.

Spręsdamas dėl kito atsakovo - A. J. turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas nagrinėjamoje byloje. Viena vertus, teismas. atsižvelgdamas į atsakovo prašymą bei jį pagrindžiančius įrodymus, 2015-07-09 nutartimi konstatavo itin sunkią šio atsakovo materialinę padėtį ir jo finansinį nepajėgumą sumokėti 1 747 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį, dėl to visiškai atleido jį nuo šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad šio atsakovo turimo neareštuoto turto vertė yra 284 261,66 Eur ir tai leido teismui daryti išvadą, kad ieškinio suma (92 500 Eur)  šiam atsakovui nėra didelė, t. y. teismas nemato kliūčių šiam atsakovui ateityje įvykdyti 92 500 Eur dydžio reikalavimą. Nors atsakovai atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, kad prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo buvo svarstomas tik atsakovo A. J. gaunamų kasmėnesinių pajamų kontekste, atsižvelgus į tai, kad atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui 2015-01-29 nutartimi buvo pritaikytas areštas, šiuo atveju aktualu yra tai, kad ne visam atsakovo turtui buvo pritaikytas areštas, vykdant 2015-01-29 nutartį.   Net jeigu prašydamas teismo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atsakovas A. J. ir neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties, tokio procesinio elgesio padariniai bei konstatuoti faktai apie itin sunkią jo turtinę padėtį, neleidžiančią jam susimokėti valstybei žyminio mokesčio už inicijuojamą teisminį ginčą, tenka  pačiam atsakovui. Tiek prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. J. nurodo, kad jam priklauso 5 Vilniaus miesto centre ir Neringoje esantys vertingi nekilnojamojo turto objektai. Kaip matyti iš antstolės turto aprašo, vykdant 2015-01-29 nutartį, be A. J. priklausančių transporto priemonių,  buvo aprašyti tik du šiam atsakovui priklausantys nekilnojamojo turto objektai (b. l. 20-23). Tuo tarpu A. J. priklausanti 1/3 dalis poilsio namų  Neringos mieste, parduotuvė su baru, esanti (duomenys neskelbtini) , slėptuvė, esanti (duomenys neskelbtini), areštuoti nebuvo. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovui A. J. pačiam deklaravus savo finansinį nepajėgumą sumokėti 1 747 Eur dydžio žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog šio atsakovo turtinė padėtis tiek pagerėjo, kad eliminuoja būsimo teismo sprendimo gerokai didesnei sumai neįvykdymo riziką.

Tokiu atveju konstatuotina, kad didelio reikalavimo prezumpcija nagrinėjamoje byloje kaip viena iš grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui sudėtinių dalių nebuvo paneigta.

Atsakovai prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ir tokias aplinkybės, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai riboja jų ir jų šeimos narių teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka pažymėdamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ir ribojimus proceso šaliai, tačiau toks ribojimas yra laikinas, be to, šiuo atveju jis pateisinamas siekiu išlaikyti atsakovų turtinę padėtį status quo (nepakitusią). Kita vertus, šis atsakovų argumentas nepagrįstas jokiais tokią aplinkybę galinčiais patvirtinti faktiniais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdytų atsakovų veiklą. Priešingai,  atsakovas A. J. atsiliepime į prašymą dėl papildomo įrodymo prijungimo nurodo, jog esant reikalui atlikti operacijas su vienu ar kitu areštuotu turto objektu, atsakovas G. J. B. turi galimybę ir realiai įmokėdavo į antstolio depozitinę sąskaitą įvairias pinigų sumas. Taigi ir proporcingumo principas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo pažeistas, juolab kad atsakovams nebuvo uždrausta naudotis areštuotu turtu, tokie atsikirtimo į atskirąjį skundą argumentai nėra pagrįsti. 

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinių prielaidų kitaip spręsti laikinųjų apsaugos priemonių kausimo, nei jis buvo išspręstas ankstesne Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi, kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai neaptarinėtini.  Skundžiama nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), tokiu atveju anksčiau taikyti disponavimo turtu ribojimai lieka galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti.

Atsakovų G. J. B. ir A. J. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja               Dalia Kačinskienė