Baudžiamoji byla Nr. e1-2106-1133/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18686-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neklebtini), (duomenys neklebtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neklebtini), (duomenys neklebtini), dirbantis (duomenys neklebtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

L. L. 2021 m. birželio 9 d., apie 16.55 val., Vilniuje, Architektų gatvėje, ties pastatu Nr. 67, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai pirmojo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 3,29 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo patikrinimo metu – 3,36 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais L. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 9 d. buvo pas draugą svečiuose (duomenys neklebtini). Kartu su draugu išgėrė 0,5 litro talpos butelį brendžio. Apie 16-16.30 val. nusprendė važiuoti į namus adresu (duomenys neklebtini). Vienas įsėdo į savo automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir pradėjo važiuoti. Dėl kokios priežasties vairavo transporto priemonę išgėręs, nurodyti negali, tuo metu nemanė, kad yra toks apsvaigęs nuo alkoholio, kad negalėtų vairuoti, per daug pasitikėjo savimi. Jam važiuojant Laisvės prospektu, šalia Architektų gatvės, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam alkoholio matuokliu nustatė 3,29 promilių girtumo laipsnį. Automobilis nuosavybės teise priklauso jam. Gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos (priedo b. l. 77-78).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojo M. U. 2021 m. birželio 9 d. pareiškimas dėl girto vairuotojo ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2021 m. birželio 9 d., apie 16.50 val., jis važiavo automobiliu „Peugeot“ Laisvės prospektu, esančiu Vilniuje, Lazdynų kryptimi. Jam važiuojant pirmąja eismo juosta Karoliniškių rajone, ties prekybos centru „Norfa“, jį staiga pavojingai manevruodamas aplenkė automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Tuo metu jis pradėjo važiuoti paskui „Toyota“ automobilį, matė, jog automobilis pavojingai manevravo, važiavo pirmoje-antroje eismo juostose. Matė, kaip „Toyota“ automobilis, sukdamas į dešinę, į Lazdynų mikrorajoną, kliudė kitą automobilį. Tuo metu jis sustojo dešinėje kelio pusėje, ir, priėjęs prie „Toyota“ automobilio, pamatė vairuotojo vietoje sėdintį vyrą, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Apie šį įvykį pranešė policijos pareigūnams ir toliau bendravo su kliudyto automobilio vairuotoju. Bendraujant pamatė, jog automobilio „Toyota“ vairuotojas atsisėdo į vairuotojo vietą, rakteliu užvedė automobilio variklį, įjungė pirmąją pavarą bei pradėjo riedėti, pavažiavo apie 1,5 metro į priekį, po to įjungė atbulinę pavarą ir apie 1,5 metro pavažiavo atgal. Tuo metu jis priėjo prie „Toyota“ vairuotojo pusės, atidarė duris, užgesino automobilio „Toyota“ variklį ir ištraukė užvedimo raktelį iš užvedimo skyriaus, raktelius atidavė atvykusiems pareigūnams. Jam stebinti „Toyota“ automobilio vairuotoją, šis alkoholinių gėrimų nevartojo (priedo b. l. 1, 18-20);

Liudytojo (pareigūno) A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jo 2021 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo duomenys, jog 2021 m. 9 d., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu A. G., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Architektų g. 67, neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir bandė pabėgti iš įvykio vietos, pranešėjas sulaikė neblaivų vairuotoją, atėmė automobilio raktelius ir laukia prie „Neste“ degalinės. Atvykus minėtu adresu stovėjo pranešėjas M. U. ir neblaivus asmuo L. L.. Pranešėjas paaiškino, kad važiavo Laisvės prospektu link Lazdynų ir pastebėjo automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris vinguriavo po kelią, sukėlė eismo įvykį ir toliau nuvažiavo. Pranešėjas sustabdė minėtą automobilį ties „Neste“ degaline Vilniuje, Architektų g. 67. Iš minėto automobilio išlipo neblaivus asmuo, todėl pranešėjas apie tai pranešė policijai. L. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Pasiteiravus jo, ar jis šiuo metu yra neblaivus, nurodė, kad taip, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš parą. L. L. pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,29 promilių girtumas, antru pūtimu buvo nustatytas 3,36 promilių girtumas. Dėl eismo įvykio niekas pretenzijų neturėjo (priedo b. l. 13, 22-24);

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. birželio 9 d. 16.59 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Architektų g. 67, girtas vairuotojas, automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir bandė pabėgti iš įvykio vietos. Sulaikytas prie „Neste“ degalinės, pranešėjas atėmė raktelius, laukia vietoje (priedo b. l. 12);

2021 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kurie sutampa su byloje esančiu vaizdo įrašu, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš „Body“ kameros. Vaizdo įrašuose matyti, kaip policijos pareigūnai bendrauja su pranešėju, po to L. L., kuriam pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,29 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 3,36 promilių girtumas (priedo b. l. 25-27, kompaktinis diskas, prisegtas prie el. bylos priedo viršelio);

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1486129, iš kurių matyti, kad L. L. 2021 m. birželio 9 d. 17.10 val. buvo nustatytas 3,29 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 2021 m. birželio 9 d. 17.36 val., nustatytas 3,36 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (priedo b. l. 39-42);

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad transporto priemonės „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkas ir valdytojas yra L. L. (priedo b. l. 28);

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. birželio mėnesį automobilio „Toyota“ (pasirinkti 2007 metai) kaina su PVM buvo 1 870 Eur (priedo b. l. 43).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina L. L. pareikštą kaltinimą, t. y. jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET  punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmo tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,29 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antro tikrinimo metu – 3,36 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, liudytojo M. U. pareiškimu ir jo parodymais, pareigūno A. B. tarnybinio pranešimo duomenimis ir parodymais, neblaivumo nustatymo aktu ir byloje esančiais alkotesterių kvitais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad L. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (pirmo tikrinimo metu nustatytas 3,29 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 3,36 promilių girtumas) ir norėjo taip veikti. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. L. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, norėtų paskirto konfiskuotino turto vertę mokėti dalimis (priedo b. l. 88-89).

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo L. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

L. L.

Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, kaltinamojo itin didelį girtumo laipsnį, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. L. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei įstatymo nustatytas už nesunkius nusikaltimus minimumas, t. y. 75 MGL dydžio baudą. Teismo įsitikinimu būtent tokia bausmė ir jos dydis bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui, jos padarymo aplinkybėms bei L. L. asmenybei.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL dydžio baudos.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti L. L. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę L. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai pirmo tikrinimo metu jam nustatytas 3,29 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu dar didesnis – 3,36 promilių girtumas, kuris ženkliai viršija ne tik ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilės), tačiau ir ribą, nuo kurios asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn (1,5 promilės), taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, be to, kaltinamasis važiavo darbo dieną vakaro metu (apie 16-16.30 val.), kuomet gatvėse įprastai būna vienas intensyviausių tiek kitų transporto priemonių, tiek pėsčiųjų eismas, sukėlė eismo įvykį, kas rodo didesnį L. L. veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytinas didesnis nei minimalus terminas – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 10 d. 

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo L. L. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Tuo tarpu BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas. Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, motyvuotina, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota“ (v. N. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė kaltinamajam L. L. (priedo b. l. 28), VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė šio automobilio vertė su PVM 1 870 Eur (priedo b. l. 43). Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, paskirtos baudos dydį, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė, todėl turi būti konfiskuojamas. Prokuroras pareiškime prašė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau motyvų, kodėl šiuo atveju negali būti konfiskuota L. L. priklausanti transporto priemonė, nepateikė, L. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automobilis nuosavybės teise priklauso jam, teismas aplinkybių, kodėl kaltinamajam priklausantis automobilis negali būti konfiskuotas, taip pat nenustatė.

VI.                      Kiti klausimai

Kaltinamajam L. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 84-85) – paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas (priedo b. l. 79-80) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neklebtini)) paėmimas (priedo b. l. 81-82) – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. 

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 9 d. 17.15 val. iki 2021 m. birželio 10 d. 14.13 val. (viena diena) (priedo b. l. 65-67, 86). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

2021 m. birželio 14 d. nutarimu L. L. buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neklebtini)) (priedo b. l. 44-45), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš „Body“ kameros (prisegtas prie el. bylos priedo viršelio) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2021 m. birželio 9 d. 17.15 val. iki 2021 m. birželio 10 d. 14.13 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 48 MGL (2 400 Eur).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti L. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 10 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. L. į automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neklebtini)), taikytą 2021 m. birželio 14 d. prokuroro nutarimu, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

L. L.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš „Body“ kameros baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti L. L. kad:

1.       Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 2 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900, nurodant įmokos kodą 6801, mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610). Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. e1-2106-1133/2021).

2.       Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3.       Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4.       Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5.       Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6.       Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7.       Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8.       Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9.       Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė