Administracinė byla Nr. A-3714-662/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00975-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V. B. M.,

jo atstovei advokatei Jurgai Šakienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjui F. A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. V. B. M. (A. W. B. M.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečių A. V. B. M. ir T. S. administracinėje byloje (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gauti (duomenys neskelbtini) piliečių A. V. B. M. (A. W. B. M.) ir T. S. prašymai pakartotinai svarstyti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimus dėl jų sulaikymo. Bylos pagal jų prašymus buvo sujungtos į vieną.   

Pareiškėjas A. V. B. M. savo pareiškime dėl sulaikymo sprendimo teisminio peržiūrėjimo teigė, kad jo byloje atsirado naujų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos jo sulaikymo teisėtumui, – jo žmona T. S., kuri sulaikyta kartu su juo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras), yra nepilnametė ir šiuo metu laukiasi, buvo surašyta pažyma dėl jos pažeidžiamumo. Šios aplinkybės nebuvo tirtos ir įvertintos, sprendžiant jo sulaikymo klausimą Ignalinos rajono apylinkės teisme, todėl jo sulaikymo klausimas turi būti sprendžiamas pakartotinai. 

Pareiškėja T. S. savo prašymą dėl jos sulaikymo sprendimo teisminio peržiūrėjimo taip pat grindė naujų faktinių aplinkybių atsiradimu, turinčių įtakos jos sulaikymo Užsieniečių registracijos centre teisėtumui: ji yra nepilnametė, laukiasi vaiko nuo savo vyro, su kuriuo kartu buvo sulaikyta.

Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad A. V. B. M. 2013 m. jau buvo deportuotas iš Lietuvos Respublikos ir nors Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu priėmė jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimui iš esmės, tačiau užsienietis su savo žmona T. S. 2015 m. gegužės 13 d. savavališkai pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, jie buvo sugrąžinti iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Nors Užsieniečių registracijos centre ir yra surašyta pažyma dėl užsienietės T. S. pažeidžiamumo, Užsieniečių registracijos centras prašė netenkinti nei vieno iš šių užsieniečių prašymo.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu tenkino (duomenys neskelbtini) pilietės T. S. prašymą ir pakeitė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą, paskiriant šiai užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – jos apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, iki 2016 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) piliečio A. V. B. M. prašymo netenkino ir paliko galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą dėl jo sulaikymo.

Teismas aptarė faktines bylos aplinkybes ir nurodė, jog A. V. B. M. piktnaudžiauja Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktomis teisėmis bei prieglobsčio procedūra. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalimi ir sprendė, kad užsieniečiui A. V. B. M. taikytinos šios įstatymo nuostatos, nes jis į Europos Sąjungos šalių zoną atvyko nelegaliai, jo asmens tapatybė nenustatyta, tik atvykęs jis prisistatė kitu vardu ir pavarde, daugiau tikėtina nei priešingai, kad jis iš savo tėvynės išvyko dėl ekonominių, o ne politinių priežasčių (nes kitaip nebūtų savavališkai vykęs į kitas ES valstybes), jo motina ir tėvas gyvena Vakarų Europos šalyse – Prancūzijoje ir Švedijoje, todėl yra pagrindas manyti, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis, gali bandyti vėl neteisėtai išvykti iš Lietuvos į daugiau ekonomiškai išsivysčiusias Europos Sąjungos valstybes. Dėl išdėstytų aplinkybių šiam užsieniečiui nėra galimas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas.

Užsienietė T. S. yra nepilnametė, laukiasi kūdikio, jai įtaką daro jos vyras A. V. B. M.. Užsieniečių registracijos centre, kuriame ji ir jos vyras juos sulaikius yra apgyvendinti, buvo surašyta pažyma dėl jos pažeidžiamumo, todėl, vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 3 dalimi, konstatuota, kad ji galėtų būti sulaikyta tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Kadangi tokių aplinkybių nėra nustatyta, šiai užsienietei gali būti taikoma ir alternatyvi sulaikymui priemonė – jos apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II.

(duomenys neskelbtini) pilietis A. V. B. M. (A. W. B. M.) (toliau – ir pareiškėjas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria paliktas galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimas sulaikyti pareiškėją iki 2015 m. spalio 15 d., ir priimti naują sprendimą – panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą, priimtą pareiškėjo atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą – taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Taip pat prašo išreikalauti iš Migracijos departamento išvadą apie pareiškėjo A. V. B. M. žmonos T. S. pažeidžiamumą.

Apeliaciniame skunde vadovaujasi Įstatymo 112 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi ir paaiškina, jog prieglobsčio prašytojui sulaikymas gali būti taikomas tik tada, jei tai, atsižvelgiant į individualias prieglobsčio prašytojo aplinkybes, yra būtina ir negali būti taikomos kitos švelnesnės alternatyvios priemonės. Švenčionių rajono apylinkės teismas turėjo svarstyti tokias alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui aktualias aplinkybes: pareiškėjo tapatybės nustatymą, pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikiamą pagalbą teismui nustatant pareiškėjo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kitas aplinkybes.

Pareiškėjo asmens tapatybė (pilietybė) nėra nustatyta (oficialiai patvirtinta), tačiau pareiškėjas yra linkęs bendradarbiauti su Migracijos departamentu dėl jos nustatymo, t. y. pateikdamas prieglobsčio prašymą Migracijos departamentui nurodė savo tikrąją tapatybę ir Migracijos departamentas šiais duomenimis vadovaujasi nagrinėdamas prieglobsčio bylą. Be to, pareiškėjas į bylą yra pateikęs santuokos liudijimo kopiją, kuria vadovaujasi tiek Migracijos departamentas, nagrinėdamas bylą, tiek Užsieniečių registracijos centras, sulaikydamas juos kaip šeimos narius vienoje patalpoje. Taigi nors pareiškėjas nėra pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau institucijos abejonių dėl pareiškėjo tapatybės nėra išreiškusios.

Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Dėl teikiamos pagalbos teismui nustatant pareiškėjo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje pažymi, kad pareiškėjas sąžiningai atskleidė teismui visas šeimos aplinkybes (apie artimus giminaičius, gyvenančius kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse), paaiškino, kodėl pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, nurodė, kad gailisi padaryto pažeidimo, taigi atskleidė visas teismui rūpimas aplinkybes ir bendradarbiavo nustatant jo teisinę padėtį.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nevertino tokių aplinkybių kaip šeimos pažeidžiamumas ir šeimos vienybės principas, be to, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos bylose, kai užsieniečiams, pasišalinus iš Užsieniečių registracijos centro ir juos sulaikius, atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą, taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Nors sulaikymas apskritai gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, sulaikymo priemonės taikymui pažeidžiamų asmenų atžvilgiu yra keliami dar griežtesni būtinumo reikalavimai. Vadovaujasi Įstatymo 114 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo žmona yra besilaukianti nepilnametė, ir, nors pripažino sutuoktinę kaip pažeidžiamą asmenį, tačiau neįvertino, kad žmonos nepilnametystė ir nėštumas lemia visos šeimos pažeidžiamumą. Pareiškėjas turi rūpintis savo besilaukiančia žmona, kuriai likti vienai be vyro yra nesaugu, o taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo žmona yra nepilnametė, laukiasi vaikelio ir yra užsienietė, atsidūrusi jai svetimoje aplinkoje tiek socialine, tiek kultūrine prasme, neturi artimųjų ar draugų, kurie galėtų ja pasirūpinti, jos atskyrimas nuo vyro jai kelia stresinę situaciją, nerimą, baimę, nesaugumo jausmą, kas gali turėti itin neigiamų pasekmių jos nėštumui.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnyje nurodoma, jog valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad kiek įmanoma būtų išlaikyta jų teritorijoje esančios šeimos vienovė, jei prieglobsčio prašytojams atitinkama valstybė narė suteikia būstą. Siekiant užtikrinti pareiškėjo žmonos, kuri, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 181 dalimi, yra laikoma pažeidžiamu asmeniu, fizinę, psichinę, dvasinę, moralinę apsaugą ir gerovę, pareiškėjas ir jo žmona neturėjo būti išskirti, t. y. pakeitus Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą dėl pareiškėjo žmonos T. S. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, taip pat turėjo būti pakeistas ir Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimas dėl pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2015 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2015 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015) ir teigia, jog tam, kad pažeidžiamų asmenų sulaikymas būtų teisėtas, nepakanka vien objektyviai egzistuojančio sulaikymo pagrindo, o turi būti nustatytos ypatingos aplinkybės, leidžiančios sulaikyti pažeidžiamus asmenis, t. y. tiek pats sulaikymo pagrindas turi būti ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ir pan.), tiek negalėjimas realiai taikyti alternatyvos. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, o alternatyvi sulaikymui priemonė pareiškėjo atžvilgiu niekada nebuvo taikyta, todėl teigti, kad jam realiai negali būti pritaikyta alternatyva, nėra pagrindo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymi, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog pareiškėjo tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Pareiškėjas piktybiškai naudojasi jam Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktomis teisėmis, o prieglobsčio prašymas yra tik būdas nevaržomai keliauti į kitas Europos Sąjungos šalis. 2013 m. pareiškėjas buvo deportuotas iš Lietuvos Respublikos, jo atžvilgiu galioja draudimas atvykti į Šengeno erdvę, tačiau pareiškėjas ne tik kad neteisėtai keliauja Europos Sąjungos viduje, neteisėtai kerta išorinę Europos Sąjungos sieną, bet ir į šią nusikalstamą veiką įtraukia savo nepilnametę žmoną. Iš bylos medžiagos matyti, kad asmens prašymas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas nuo 2012 metų. Pareiškėjas naudojosi padirbtu asmens dokumentu ir bandė klaidinti pareigūnus, prisistatydamas netikrais duomenimis. Pareiškėjas ne tik pats pažeidė laikino išvykimo tvarką bei Europos Sąjungos migracijos įstatymus, bet ir sąmoningai pažeidė savo nepilnametės žmonos geriausius interesus, bandydamas ją neteisėtai išvežti iš Lietuvos Respublikos, kur jai yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, tokiais savo veiksmais trukdydamas Lietuvos Respublikos valstybei tinkamai pasirūpinti jo nepilnamete žmona. Pareiškėjas savo veiksmais rodo, jog negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės jam skyrimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (15/6-3)15PR-51 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. W. B. M. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“ priėmė pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, suteikė jam laikiną teritorinį prieglobstį ir apgyvendino Užsieniečių registracijos centre. Tačiau pareiškėjas kartu su žmona T. S. pažeidė apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre taisykles, nustatytu laiku negrįžo į minėtą centrą (užsieniečio asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 16) ir 2015 m. gegužės 13 d. buvo grąžinti iš Latvijos Respublikos į Lietuvą (užsieniečio asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 32).

Be to, bylos duomenimis, pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 15 d. jau buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau nesulaukęs galutinio sprendimo pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, kuriame buvo apgyvendintas, vėliau iš Jungtinės Karalystės buvo grąžintas į Lietuvą, vėl pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau tokio prašymo atsisakė ir 2013 m. gegužės 20 d. buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui galioja draudimas iki 2016 m. gegužės 20 d. atvykti į Lietuvos Respubliką (užsieniečio asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 35-36).

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietį A. V. B. M. sulaikė Užsieniečių registracijos centre penkiems mėnesiams (iki 2015 m. spalio 15 d.). Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 4 dalimi, 114 straipsnio 2 ir 4 dalimis, dėl to, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, sąmoningai pareigūnams pateikė suklastotus asmens dokumentus, tuo siekdamas nuslėpti savo tapatybę, be to, nevykdydamas prieglobsčio prašytojo pareigų, savavališkai pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Sulaikymas skirtas siekiant nustatyti (patikrinti) jo tapatybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl sulaikymo sprendimo teisminio peržiūrėjimo ir teigė, kad jo byloje atsirado naujų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos jo sulaikymo teisėtumui, – jo žmona T. S., kuri buvo sulaikyta kartu su juo Užsieniečių registracijos centre, yra nepilnametė ir šiuo metu laukiasi.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl sulaikymo pakeitimo netenkino atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas piktnaudžiauja Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktomis teisėmis bei prieglobsčio procedūra, jis į Europos Sąjungos šalių zoną atvyko nelegaliai, jo asmens tapatybė nenustatyta, tik atvykęs jis prisistatė kitu vardu ir pavarde, daugiau tikėtina nei priešingai, kad jis iš savo tėvynės išvyko dėl ekonominių, o ne politinių priežasčių, jo motina ir tėvas gyvena Vakarų Europos šalyse – Prancūzijoje ir Švedijoje, todėl yra pagrindas manyti, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis, gali bandyti vėl neteisėtai išvykti iš Lietuvos į daugiau ekonomiškai išsivysčiusias Europos Sąjungos valstybes.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, jeigu neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

2015 m. kovo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XII-1396) šio įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Kalbant apie asmenų sulaikymą, taip pat svarbu paminėti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytas ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendime nurodytas pagrindas sulaikyti pareiškėją buvo, t. y. sąmoningai pareigūnams pateikė suklastotus asmens dokumentus, tuo siekdamas nuslėpti savo tapatybę, be to, nevykdydamas prieglobsčio prašytojo pareigų, savavališkai pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Tačiau nagrinėjamu atveju yra itin svarbu pažymėti tai, jog atsirado naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, – pareiškėjo žmona T. S., kuri yra nepilnametė (gim.(duomenys neskelbtini) šiuo metu laukiasi (dėl šios faktinės aplinkybės egzistavimo ginčo nėra, ji yra patvirtinta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, taip pat Užsieniečių registracijos centro argumentais). Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu tenkino (duomenys neskelbtini) pilietės T. S. prašymą ir pakeitė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą, paskiriant šiai užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – jos apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, iki 2016 m. sausio 31 d. Tokiu būdu pareiškėjas, kuriam pirmosios instancijos teismas nepanaikino sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, tapo atskirtas nuo savo žmonos.

Dėmesys atkreiptinas į tai, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 3 dalį, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Be to, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija skelbia, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas; valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti (8 str.).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Taigi pareiškėjo žmona T. S. dėl to, jog laukiasi, laikytina pažeidžiamu asmeniu, taip pat ji yra ir nepilnametė (gim. (duomenys neskelbtini)).

Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog prieglobsčio prašytojo šeimos nariai yra sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškėjo teigimu, jis turi rūpintis savo besilaukiančia žmona, kuriai likti vienai be vyro yra nesaugu, o taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo žmona yra nepilnametė, laukiasi vaikelio ir yra užsienietė, atsidūrusi jai svetimoje aplinkoje tiek socialine, tiek kultūrine prasme, neturi artimųjų ar draugų, kurie galėtų ja pasirūpinti, jos atskyrimas nuo vyro kelia stresinę situaciją, nerimą, baimę, nesaugumo jausmą, kas gali turėti itin neigiamų pasekmių jos nėštumui.

Kaip jau minėta, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo atveju aplinkybių, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra: nors objektyviai aplinkybės, kad pareiškėjo tapatybė nėra oficialiai patvirtinta, bei tai, jog prieglobsčio prašytojas (pareiškėjas), grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, taip pat ir taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis savo nepilnamete, specialių poreikių turinčia (besilaukiančia) žmona (t. y. šeimos nariu), kurios gyvenimo sąlygoms sulaikymo skyrimas jos vyrui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriama tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek, kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015). Šiuo atveju vertinant pasikeitusias aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste sulaikymas Užsieniečių registracijos centre vertintinas kaip netikslinga ir neproporcinga priemonė, o aplinkybių, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, sudarančios pagrindą tęsti pareiškėjo sulaikymą Užsieniečių registracijos centre, teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta.

Tiesa, jog pareiškėjo tapatybė oficialiai nėra patvirtinta, tačiau pareiškėjas į bylą yra pateikęs santuokos liudijimo kopiją, kuria vadovaujamasi nustatant pareiškėjo tapatybę (užsieniečio asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3-4), taip pat gimimo liudijimą (užsieniečio asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6-8). Be to, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas atskleidė teismui visas šeimos aplinkybes (apie artimus giminaičius, gyvenančius kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse), paaiškino, kodėl pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, nurodė, kad gailisi padaryto pažeidimo, ir bendradarbiavo nustatant jo teisinę padėtį.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas netinkamai vertino Įstatymo 114 straipsnio 3 dalies nuostatas bei pasikeitusias aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo, kuri gali būti taikoma prieglobsčio prašytojui (Įstatymo 115 str. 5 d.) – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikytina. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, – pareiškėjui taikoma iki 2016 m. sausio 31 d., atsižvelgiant į Švenčionių rajono aplinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo žmonai T. S. paskirtą apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre terminą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir vertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas yra pakeičiamas, pakeičiant Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą ir paskiriant A. V. B. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. V. B. M. (A. W. B. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria (duomenys neskelbtini) piliečio A. V. B. M. prašymas netenkintas ir paliktas galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimas dėl jo sulaikymo, pakeisti.

(duomenys neskelbtini) piliečio A. V. B. M. prašymą tenkinti, pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą ir paskirti A. V. B. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį A. V. B. M., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2016 m. sausio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Audrius Bakaveckas

                            Arūnas Dirvonas

                            Irmantas Jarukaitis