Civilinė byla Nr. e2-3844-840/ 2021

 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00011-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.2; 2.4.2.3; 2.4.2.12.2; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,

dalyvaujant ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų atstovui advokatui E. R.,

atsakovui M. B. ir jo atstovei advokatei J. Ž.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. P.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A. ir

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių vandenys“ atstovui advokato padėjėjui A. P.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui Ž. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinį atsakovui M. B. ir tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių vandenys“ ir Ž. G. dėl nuosavybės teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinys

1. Ieškovas – valstybės žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), valdytojas ir naudotojas panaudos pagrindu – Strėvininkų socialinės globos namai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 ir 4.103 straipsnių nuostatomis, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-36145) prašydamas:

1.1. Įpareigoti atsakovą M. B. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybės teises varžančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus (savavališkos statybos padarinius) – išardyti ir pašalinti, neturint teisinio pagrindo įrengtus ir atsakovui priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę;

1.2. Atsakovui M. B. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti ieškovui Strėvininkų socialinės globos namams pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybės teises varžančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus (savavališkos statybos padarinius) – išardyti ir pašalinti, neturint teisinio pagrindo įrengtus ir atsakovui priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo;

1.3. Priteisti iš atsakovo M. B. visas ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

2. Teismo posėdžio metu ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų atstovas advokatas E. R. patikslintą ieškinį (DOK-36145) palaikė ir prašė jį tenkinti.

3. Atsakovas M. B. ir jo atstovė advokatė J. Ž. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinį ir į patikslintą ieškinį (DOK-19008 ir DOK-43811) pareikštą poziciją – su patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė I. P. teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų patikslintą ieškinį (DOK-45187) pareikštą poziciją – su patikslintu ieškiniu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti, – tačiau, bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus visus įrodymus, nurodė, jog byla spręstina teismo nuožiūra.

5. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė R. A. palaikė atsiliepimuose į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinį ir į patikslintą ieškinį (DOK-16796 ir DOK-44094) pareikštą poziciją – byla spręstina teismo nuožiūra.

6. Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kaišiadorių vandenys“ atstovas advokato padėjėjas A. P. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų patikslintą ieškinį (DOK-43589) pareikštą poziciją – šalių ginčas spręstinas teismo nuožiūra.

7. Trečiasis asmuo Ž. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų patikslintą ieškinį nepateikė.

III. Ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų argumentai

8. Ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų reikalavimai grindžiami šiais patikslintame ieškinyje (DOK-36145) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovo atstovas advokatas E. R.:

        8.1. 2019 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika nupirko iš trečiojo asmens Ž. G. 10,27 arų žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Nuo 2019 m. liepos 3 d. šį žemės sklypą panaudos pagrindais valdo ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai. Žemės sklypas perduotas ieškovui neatlygintinai valdyti ir naudotis devyniasdešimt devyneriems metams – iki 2118 m. liepos 3 d. – tikslu statyti grupinio gyvenimo namus. Įgyvendinant institucinės globos pertvarkos projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“, šiame žemės sklype statomi (steigiami) grupinio gyvenimo namai – vieno aukšto statinys, kuriame gyvens maždaug dešimt negalią turinčių asmenų, maksimaliai namus primenančiomis sąlygomis, tikslu integruoti šiuos asmenis į visuomenę, skatinant jų savarankiškumą. Atliekant parengiamuosius darbus, t. y. kasant žemę statinio pamatams, nustatyta, kad žemės sklype yra įrengti vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai, apie ką nebuvo žinoma ir į ką nebuvo atsižvelgta rengiant grupinio gyvenimo namų projektą. Užklausus, trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2020 m. liepos 22 d. raštu atsakė ieškovui, kad UAB „Kaišiadorių vandenys“ nėra išdavusi ir derinusi techninių sąlygų ir projektų šiame žemės sklype, išskyrus technines sąlygas ir projektus grupinio gyvenimo namams statyti. Be to, trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo ieškovą, kad apsilankė pas asmenį, gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuris trečiojo asmens specialistams nurodė, jog ieškovo valdomame žemės sklype 2020 m. rugpjūčio 5 d. dirbę statybininkai nukasė jam priklausančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus. Gyventojas pripažino, kad jis yra buitinių nuotekų vamzdyno naudotojas ir kad vandentiekio vamzdynas prie centralizuotų Žiežmarių miesto vandentiekio tinklų neprijungtas.

Atsižvelgus į tai, trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ padarė išvadą, kad ieškovo panaudos pagrindais valdomame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), esantys vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai yra žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybė. Paaiškėjo, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui M. B.. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas M. B., neturėdamas teisėto pagrindo – savavališkai – jam nuosavybės teise nepriklausančiame sklype, be žemės sklypo savininko sutikimo, įsirengė vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus. Ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai 2020 m. rugpjūčio 25 d. išsiuntė atsakovui M. B. raginimą reikalaudamas iki 2020 m. gruodžio 1 d. išardyti ir pašalinti, neturint teisinio pagrindo įrengtus ir jam priklausančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) Šis ieškovo raginimas atsakovui buvo įteiktas 2020 m. rugpjūčio 28 d., tačiau atsakovas neteisėtos statybos padarinių taip ir nepašalino, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir dėl pažeistų teisėto žemės sklypo savininko teisių ginimo.

        8.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).

Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnis), yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kitos). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kitos). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai nėra nurodyto žemės sklypo savininkas, tačiau jis įgyvendina savininko teises ir pareigas teismui pateiktos 2019 m. liepos 3 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 6SUN-2-(14.6.56) pagrindu. Ieškovui nurodytas žemės sklypas perduotas tikslu jame statyti (steigti) grupinio gyvenimo namus. Pradėjus statybos darbus, paaiškėjo, kad šiame žemės sklype be teisėto žemės sklypo savininko leidimo atsakovas M. B. savavališkai yra įrengęs vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 m gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 m į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad dėl atsakovo M. B. be teisėto pagrindo įrengtų vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų valdomame žemės sklype yra nustatyta 5 metrų pločio apsaugos juosta, dėl ko žemės sklypo užstatymo plotas sumažėja ir kas iš esmės pažeidžia sklypo savininko/ valdytojo teisėtus interesus. Sklypo užstatymo plotas ieškovui yra labai svarbus, nes žemės sklypo plotas yra vos 10,27 arų, o dėl atsakovo M. B. įrengtų vamzdynų neįmanoma įgyvendinti grupinio gyvenimo namų projektinių sprendinių. Ten, kur įrengti atsakovo vamzdynai, pagal projektą turėtų būti grupinio gyvenimo namų betoninių laiptų pamatai, kurių statyba/ įrengimas esamomis aplinkybėmis negalima. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas – valstybei priklausančiame žemės sklype už valstybės lėšas ketinama žmonėms su negalia statyti (steigti), kas jau yra daroma, grupinio gyvenimo namus. Dėl atsakovo M. B. neteisėtai įrengtų vamzdynų grupinio gyvenimo namų statyba iš esmės stringa, dėl ko yra pažeidžiami ir valstybės interesai, užtikrinant žmonių su negalia integraciją į visuomenę. Šiuo metu grupinio gyvenimo namų statyba yra sustabdyta – laukiama teismo sprendimo.

        8.3. Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar panašiai) draudžiama. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (šio straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje yra apibrėžta savavališkos statybos sąvoka – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“), inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, tarp kurių išskiriami vandentiekio tinklai ir nuotekų šalinimo tinklai. Pagal STR „Statinių klasifikavimas“ vandentiekio tinklai ir nuotekų šalinimo tinklai priskiriami nesudėtingųjų statinių grupei. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad naujo nesudėtingojo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas. Be to, Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad statytojui turi būti išduotos prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju, pagal teismui pateiktus įrodymus matyti, kad atsakovas M. B., neturėdamas teisinio pagrindo ir žemės sklypo savininko sutikimo, jam nepriklausančiame žemės sklype savavališkai įrengė vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus – tai padarė įstatymų nustatyta tvarka neparengęs supaprastinto statybos projekto ir nesuderinęs jo su inžinerinių tinklų savininku. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. B. statytojo teisę realizavo grubiai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, jis teismo įpareigotinas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

        9. Ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų atstovo advokato E. R. nuomone atsakovo M. B. atsikirtimai į pareikštą patikslintą ieškinį yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti:

9.1. Teismui nepateiktas pasak atsakovo M. B. ankstesnio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko – trečiojo asmens – Ž. G. 2009 m. jam duotas rašytinis leidimas/ sutikimas įsirengti vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus – jo nepateikė nei atsakovas M. B., nei trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“, o pats trečiasis asmuo Ž. G. elektroniniuose laiškuose teismui kategoriškai neigė tokio leidimo/ sutikimo davimą atsakovui M. B.. 2019 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria žemės sklypas perleistas valstybei, nėra jokių trečiųjų asmenų teisių į šį žemės sklypą, t. y. jokie žemės sklypo apsunkinimai nenurodyti. Pažymėtina, kad iš pat pradžių atsakovas M. B. teigė, kad trečiasis asmuo Ž. G. jam davė žodinį sutikimą – 2008 m., – tačiau tuo metu trečiasis asmuo Ž. G. net negalėjo duoti tokio leidimo/ sutikimo, kadangi tuo metu nebuvo šio žemės sklypo savininkas – žemės sklypą trečiasis asmuo Ž. G. gavo dovanų tik 2009 m. sausį. 

9.2. Taip pat nepateikti jokie įrodymai, kada atsakovas M. B. įsirengė ginčo vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus ieškovo panaudos pagrindais valdomame žemės sklype ir kad juos įrengė trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“. Jei jau atsakovas neturi vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų įrengimo dokumentų, tai juos turėtų turėti trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“, bent jau finansinius, tačiau ir jis jų neturi. Ieškovo atstovo nuomone, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad realiai atsakovas M. B. be teisinio pagrindo ginčo vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus galėjo įsirengti 2017 m. – kada ir buvo šie tinklai prijungti prie centralizuotų Žiežmarių miesto vandentiekio tinklų, sudarant su trečiuoju asmeniu UAB „Kaišiadorių vandenys“ geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį.

        9.3. Atsakovas M. B. nuo ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų pareikšto patikslinto ieškinio ginasi ieškinio senatimi, tačiau nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. – kai ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą – atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus, t. y. kai ieškovą trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo, jog apsilankė pas atsakovą M. B., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuris pripažino, kad ieškovo valdomame žemės sklype dirbę statybininkai nukasė jam priklausančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad senaties terminas ieškovui reikšti ieškinį atsakovui dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų pašalinimo yra nepraleistas (Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnis).

IV. Atsakovo M. B. atsikirtimai

10. Atsakovo M. B. atsikirtimai į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų patikslintą ieškinį grindžiami atsiliepimuose į ieškinį ir į patikslintą ieškinį (DOK-19008 ir DOK-43811) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovas M. B. ir jo atstovė advokatė J. Ž.:

        10.1. Atsakovas M. B. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), – miestelio centre. Žemės sklypas ribojasi su ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų panaudos pagrindais valdomu Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovo valdomas žemės sklypas nuo 2009 m. sausio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui Ž. G., kuris šį žemės sklypą 2019 m. birželio 18 d. pardavė Lietuvos Respublikai. Atsakovas M. B. nurodytame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo gyventi tik 2017 m., o iki to tik atlikinėjo gyvenamojo namo ir aplinkos tvarkymo darbus.

        2008 m. pabaigoje, rudenį, atsakovas M. B. atvirai ir tiesiogiai kreipėsi į specialistą – trečiąjį asmenį UAB „Kaišiadorių vandenys“, – o tiksliau – į tuometį įmonės vadovą G. P., užėjo pas jį į kabinetą, – prašydamas įrengti vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdyną jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) Tąkart trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ vadovas G. P. nukreipė jį pas įmonės darbuotoją/ darbų vykdytoją J. L.. Kokius dokumentus pateikė ir ar pateikė, atsakovas M. B. nepamena. Gal pateikė žemės sklypo dokumentus. Lyg rašė kažkokį prašymą. Sutartu laiku, maždaug po kelių dienų, savaitės, atvykęs kaip trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ atstovas J. L. pas atsakovą įvertinti esamos padėties, apžiūrėjo žemės sklypą, įvertino reljefą ir statomo gyvenamojo namo padėtį bei pasiūlė vamzdyną tiesti tik į (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė, santykyje su atsakovo gyvenamuoju namu, yra aukščiau, nėra nuolydžio. Taip pat pasiūlė tiesti 110 mm skersmens nuotekų vamzdžius, o vandens – apie 30–32 mm. Kadangi atsakovo M. B. vamzdyno trasa turėjo eiti per kaimyno – trečiojo asmens – Ž. G. žemės sklypą, trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ atstovas J. L. nurodė, jog reikalingas Ž. G. sutikimas. Techninių sąlygų neišdavė ir ketinamo tiesti vamzdyno plano nereikalavo. Atsakovas M. B. kreipėsi į trečiąjį asmenį Ž. G. ir šis iš karto sutiko, kadangi ketino/ numatė ateityje pats jungtis į atsakovo įrengtą trasą – jam tai atrodė naudinga. Buvo sutarta, kad atsakovo M. B. trasa eis trečiojo asmens Ž. G. sklypo pakraščiu. Visa tai buvo aptarta ir sutarta vietoje, girdint liudytojui I. S.. Kad trečiojo asmens Ž. G. žemės sklypas buvo įkeistas bankui, nežinojo. Trečiasis asmuo atsakovui to nesakė. Į banką dėl vamzdynų įrengimo atsakovas M. B. nesikreipė. Kiek vėliau J. L. patikslino, kad reikalingas trečiojo Ž. G. asmens rašytinis, o ne žodinis sutikimas. Tada, maždaug 2009 m. pavasarį, trečiasis asmuo Ž. G. ranka surašė savo sutikimą ir perdavė jį atsakovui M. B., kuris šį sutikimą atidavė trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ atstovui J. L., kai šis po kurio laiko – 2009 m. pavasarį/ vasarą – atvyko trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ tarnybiniu automobiliu su užrašu „Kaišiadorių vandenys“ pas atsakovą M. B. su trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojų brigada. Darbams vadovavo J. L., dirbo G. J., P. Ž. ir traktorininkas L. ar L.. Ar atsakovas M. B. sudarė/ pasirašė su trečiuoju asmeniu UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbų atlikimo sutartį, nepamena. Atliekant vamzdyno tiesimo darbus, trečiasis asmuo Ž. G. buvo atvykęs į vietą ir bandė su trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojais susitarti, kad ir jam būtų įrengtas šulinys, skirtas jo vamzdynui prisijungti ateityje. Pasitaręs su darbininkais, nusprendė tuo metu šulinio nerengti, nes dar nežinojo, kur stovės jo gyvenamasis namas. Vamzdynai atsakovui M. B. buvo įrengti 2009 m. pavasarį/ vasarą, tačiau nepajungti į centralizuotą sistemą, nes atsakovo gyvenamasis namas dar nebuvo įrengtas ir atsakovas jame nuolat negyveno. Be to, po kelių metų miestelyje turėjo būti tiesiama Europos Sąjungos pinigais finansuojama nauja centralizuota trasa. Gyvenamajame name atsakovas ėmė gyventi sukūręs šeimą, maždaug 2017 m. viduryje, naudojosi vietine kanalizacija. Atsakovo vamzdynas į centralizuotą sistemą buvo pajungtas tik 2017 m., kai paskambino trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ atstovas/ moteris ir pasakė, kad jo vamzdynas yra prijungtas prie centrinės trasos ir kad jam yra perengta sutartis. Pats atsakovas M. B. nurodyto vamzdyno į centrinį vamzdyną nejungė, tai padarė trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“. Tuo metu Žiežmariuose vyko visuotinis gyventojų vamzdynų pajungimas prie naujai įrengtos centralizuotos sistemos.

        Atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai, esantys ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų panaudos pagrindais valdomame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)., buvo įrengti atvirai, naudojant techniką, matant smalsiems miestelio gyventojams/ kaimynams, taip pat ir greta gyvenusiai trečiojo asmens Ž. G. močiutei, kuri trečiajam asmeniui ir padovanojo nurodytą žemės sklypą, kuriame yra atsakovo vamzdžiai, nieko neslepiant, su tuometiniu žemės sklypo savininko – trečiojo asmens Ž. G. – sutikimu, savininkui matant visą darbų eigą ir nereiškiant pretenzijų, oficialiai nurodytų vamzdynų įrengimo darbus atliekant trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojams.

Pažymėtina, kad trečiojo asmens Ž. G. pozicija atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų atžvilgiu pasikeitė po to, kai žemės sklypą jis pardavė valstybei, neįspėjęs apie žemės sklype esančius atsakovo vamzdynus, – teismui adresuotuose elektroniniuose laiškuose trečiasis asmuo teigia, jog atsakovas M. B. turi išsimontuoti neva savavališkai įsirengtus vamzdynus, tačiau atsakovo teismui pateiktoje žinutėje (DOK-19008 priedas) trečiasis asmuo pripažįsta, kad buvo padaręs gerą žmogui/ atsakovui, dėl ko dabar gailisi, kas patvirtina, kad trečiasis asmuo buvo davęs sutikimą atsakovui įsirengti vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus tuo metu jam priklausančiame žemės sklype.

Atsakovas M. B. reikiamus vamzdžius – 80,00 m – pirko pats dar 2008 m. rudenį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo V. G., trečiojo asmens Ž. G. giminaitis, turėdamas trečiojo asmens Ž. G. žodinį sutikimą. Tuo metu buvo statybų pakilimas ir statybinės medžiagos nuolat brango, dėl to atsakovas M. B., žinodamas, kad ties vamzdyną, iš karto nusipirko vamzdžius. Už vamzdynų tiesimo darbus atsakovas M. B. atsiskaitė su trečiuoju asmeniu UAB „Kaišiadorių vandenys“ – sumokėjo grynais, atlikus darbus, trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbų vykdytojui J. L. tiek, kiek buvo paprašyta. Pinigų priėmimo kvitų ar kokio kito pinigų gavimą patvirtinančio dokumento neišrašė, o atsakovas M. B. nereikalavo – net nepagalvojo, kad gali būti kažkokių nesusipratimų, pasitikėjo savivaldybės įmone. Baigus darbus, trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbų vykdytojas J. L. pasakė, kad trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ išduos atsakovui kažkokius dokumentus, maždaug po mėnesio, tačiau tam nėra skubos, dokumentai bus archyve. Nereikalavo įregistruoti vamzdynus. Kadangi atsakovas M. B. tuo metu turėjo rūpesčių – sirgo jo motina, – neskubino ir kelis metus užmiršo statybas. Atsakovas viską atliko oficialiai ir atvirai, neturėjo jokio pagrindo manyti ir šiuo metu nemano, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai yra įrengti netinkamai.

Trečio asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ iniciatyva 2017 m. lapkričio 13 d. atsakovas M. B. ir trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ sudarė geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartį, pagal kurią atsakovui/ abonentui (kodas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojas, pateikė sutartį, įrengė apskaitos įrenginius – vandens skaitiklius – ir išdavė atsiskaitymo knygelę. Jokių pretenzijų nepareiškė. Atsakovas M. B. nepertraukiamai moka įmokas už trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ teikiamas paslaugas ir niekas jam pretenzijų dėl neva neteisėtai įrengtų vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų (vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado) naudojimosi nereiškė. Pažymėtina, kad atsakovo vamzdynai buvo pajungti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią centrinę magistralinę liniją, ko pats atsakovas padaryti be trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ veiksmų negalėjo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“, sudarydamas sutartį su atsakovu ir prijungdamas jo vamzdynus į centralizuotą magistralinę liniją, nematė jokių problemų dėl atsakovui jų pačių įrengtų vamzdynų. Pažymėtina ir tai, kad 2010 m. Kaišiadorių rajone, naudojant Europos Sąjungos lėšas, buvo vykdomas nuotekų ir vandentiekio magistralinių linijų, tame tarpe (duomenys neskelbtini) gatvių, atnaujinimo projektas, kurio metu atsakovas M. B. net tik kad buvo prijungtas prie (duomenys neskelbtini) gatvės magistralinių linijų, tačiau iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės jam net nėra padarytas prisijungimo įvadas. Apie tai trečiajam asmeniui UAB „Kaišiadorių vandenys“ taip pat yra žinoma, kas dar kartą patvirtina, kad atsakovui nebuvo jokių savalaikių pretenzijų dėl jo eksploatuojamų vamzdynų. Po to, kai ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai ėmė panaudos pagrindais valdyti valstybės iš trečiojo asmens Ž. G. įsigytą žemės sklypą ir kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Kaišiadorių vandenys“ dėl sąlygų projektuoti vandentiekį ir buitines nuotekas planuojamiems grupinio gyvenimo namams, t. y. dar prieš pradedant darbus, trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojas P. M. skambino atsakovui M. B. ir klausė, ar šis sutiktų leisti ieškovui prisijungti į jau esamą vamzdyną. Atsakovas nurodė, kad neprieštarautų tokiam prijungimui, juolab kad dar 2009 m. tai buvo susitarta su buvusiu žemės sklypo savininku – trečiuoju asmeniu Ž. G.. Ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų pretenzijos atsakovui prasidėjo po to, kai atsakovas M. B. išreiškė savo nuomonę dėl ieškovo vykdomų grupinio gyvenimo namų statybų. Ieškovas ėmė rašyti skundus trečiajam asmeniui UAB „Kaišiadorių vandenys“, po ko šis ėmė neigti akivaizdžius atsakovo vamzdynų įrengimo faktus, nepateikė jokių dokumentų ir paaiškinimų, kokiu pagrindu buvo su atsakovu sudaryta sutartis, įrengti skaitikliai, mokami mokesčiai bei kokiu pagrindu nurodė atsakovo vamzdynus pajungti į (duomenys neskelbtini) gatvės centralizuotą magistralinę liniją, nors aiškiai žino, kad tokios galimybės atsakovas neturi – jam nėra įrengtas prisijungimo taškas. Atsakovui M. B. yra žinoma, kad trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ vadovybė per buvusį vadovą G. P. darė įtaką esamiems ir buvusiems darbuotojams, įrengusiems atsakovo vamzdynus, kurie iš pradžių žadėjo atsakovui teisingai liudyti teisme, pavyzdžiui, J. L., tačiau šiuo metu išsisukinėja nuo tiesių atsakymų į užduodamus klausimus – jiems buvo nurodyta nieko neprisiminti. Ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai buvo tyčia sugadinęs vamzdynus, dėl ko atsakovas M. B. kurį laiką neturėjo vandens, tačiau vėliau trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ sutvarkė trasą. Trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ elgesį ir poziciją atsakovas M. B. vertina tik kaip nepaaiškinamą norą įtikti ieškovui Strėvininkų socialinės globos namams, pažeidžiant atsakovo M. B., kaip kliento, interesus ir paneigiant anksčiau trečiojo asmens atliktus veiksmus. 

Atsižvelgus į tai, kad atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai buvo įrengti dar 2009 m. pavasarį, dalyvaujant pačiam žemės sklypo savininkui – trečiajam asmeniui Ž. G., – o šis iki 2019 m., t. y. per dešimt metų, atsakovui nereiškė jokių pretenzijų, darytina išvada, kad realiai pretenzijoms pagrindo ir nebuvo. Pirma pretenzija atsakovui M. B. dėl vamzdynų buvo pareikšta tik 2020 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus net vienuolikai metų po vamzdynų įrengimo, kas aiškiai yra nesavalaikiška, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikytina ieškinio senatis (Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio l dalis).

        10.2. Ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai tvirtina, kad nurodyti atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai yra savavališka statyba ir prašo teismo įpareigoti atsakovą ją pašalinti, tačiau statybą savavališka galima pripažinti tik tada, kai yra teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingos institucijos surašytas savavališkos statybos aktas. Nagrinėjamu atveju teismui nepateiktas toks įrodymas – savavališkos statybos aktas niekada nebuvo surašytas ir nebus, kadangi nuo vamzdynų statybos/ įrengimo jau praėjo daugiau kaip dešimt metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi į šią bylą trečiuoju asmeniu įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš dešimt metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Ši nuostata pakartota ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (Toliau – Taisyklės) 46.9.6 punkte. Vertinant ankstesnį teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad pagal nurodytų taisyklių suvestinę 2014 m. lapkričio 12 d.–2015 balandžio 12 d. terminas pretenzijoms reikši ir nagrinėti buvo dar trumpesnis, žiūrėti nuorodą internete: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/dlble28092ecl le380b38b32042e57ec/nrswixiSiR:. Be to, Taisyklių 42.8.2 punkte nurodyti skundų ir pranešimų nagrinėjimo nutraukimo atvejai – dėl naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo neturint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, jei: nustatoma, kad per vienerius metus nuo statybos pradžios statytojui dėl statybos nebuvo pareikšta rašytinės pretenzijos arba kreiptasi į valstybės ar savivaldybių institucijas, išskyrus statybos valstybinėje žemėje atvejus, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. 

Atsikertant į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų patikslinto ieškinio argumentus dėl ginčo statinio kategorijos, techninių sąlygų ir projekto parengimo siekiant įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklus, pažymėtina, kad aktualus laikas yra 2009 m., kai buvo įrengti atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai. Statybos techninio reglamento suvestinėje nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d. nurodyta, kad „Statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus [9.2]: 2.1. nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius [9.25]“. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad tuo metu – 2009 m. – leidimo nereikėjo. Ieškovas remiasi STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintu 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, ir teigia, kad šis ginčo statinys priskirtinas nesudėtingų statinių grupei. Remiantis cituoto STR 9.3 ir 9.5 punktais, 3 lentelės 2.1 ir 2.2 punktais bei STR 1.05:01/2017 (patvirtintu 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878) 3 priedo 1.1 punktu, šis statinys laikytinas nesudėtingu pirmos grupės statiniu, kuriam statyti leidimo nereikia. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad tokio leidimo nereikėjo atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklams – nesudėtingam 1 grupės statiniui – jų statymo/ įrengimo metu, nereikia ir dabar. Be to, Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį atsakovas M. B. neturėjo ir šiuo metu neturi pareigos įregistruoti šio nesudėtingo 1 grupės statinio.

Darytina išvada, kad atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynas, kurio įrengimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“, turint tuomečio žemės sklypo savininko – trečiojo asmens – Ž. G. sutikimą, įrengtas teisėtai – pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus.

10.3. Ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai teigia, jog nagrinėjamu atveju pažeistos jo kaip nurodyto žemės sklypo savininko nuosavybės teisės – pradėjus grupinio gyvenimo namų statybos darbus, paaiškėjo, kad ieškovo patikėjimo teise valdomame valstybės žemės sklype be teisėto žemės sklypo savininko leidimo atsakovas M. B. savavališkai yra įsirengęs vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus, kurie trukdo tęsti ieškovo suplanuotus ir pradėtus statybos darbus, – ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnio nuostatomis, reikalauja juos pašalinti.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas, nors pagal Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti – ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas M. B. neatliko jokių priešingų teisei veiksmų – elgėsi pagal susitarimą su žemės sklypo savininku – trečiuoju asmeniu – Ž. G. ir turėdamas jo sutikimą. Tuometinio žemės sklypo savininko Ž. G. teisių suvaržymas atitiko tiek jo, tiek ir atsakovo interesus, buvo grįstas abipuse nauda, kadangi trečiasis asmuo Ž. G. ateityje ketino prisijungti savo vandentieko ir buitinių nuotekų tinklus į atsakovo piniginėmis lėšomis įrengtus. Atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų vieta buvo iš anksto suderinta su žemės sklypo savininku Ž. G., atsižvelgiant į jo pageidavimą vamzdynus tiesti žemės sklypo pakraštyje, kas ir buvo padaryta 2009 m.

Be to, pagal atsakovo M. B. teismui pateiktą 2021 m. vasario mėnesio situacijos planą (DOK-19008 priedas) matyti, kad šiuo metu ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų nurodyti grupinio gyvenimo namai jau yra pastatyti, bet visai kitoje žemės sklypo pusėje nei yra atsakovo M. B. vandens ir buitinių nuotekų tinklai. Darytina išvada, kad atsakovo vamzdynai nesutrukdė ieškovo statyboms ir netrukdo eksploatuoti žemės sklypą, nes yra pakloti protingai – žemės sklypo pakraštyje. Pažymėtina, kad ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai svarstė galimybę jungtis prie atsakovo M. B. vandens ir buitinių nuotekų tinklų ir taip sumažinti grupinio gyvenimo namų statybos kaštus, ir atsakovas M. B. tam pritarė, tačiau vėliau –principingai atsisakė ir ėmė reikšti pretenzijas.

10.4. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų patikslintas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl atmestinas.

11. Paklaustas apie trečiojo asmens Ž. G. duotą rašytinį sutikimą, atsakovas M. B. nurodė, kad tai buvo surašyta ranka, ant paprasto popieriaus lapo, maždaug tokio turinio tekstas: „aš Ž. G. sutinku, kad per mano žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) bus tiesiamos nuotekos. Ž. G.“, ir parašas. O gal apskritai buvo parašyta „trasa“, ne vien nuotekos, nes vandens ir nuotekų trasa yra viena. Deja, tikslaus trečiojo asmens sutikimo teksto nepamena. Adresatas trečiojo asmens sutikime nebuvo nurodytas. Be to, atsakovas nurodė, kad šį trečiojo asmens sutikimą jis pasiėmė iš trečiojo asmens tėvų – važiavo pas juos į namus, už (duomenys neskelbtini).

V. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentai

12. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė I. P. teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų patikslintą ieškinį (DOK-45187) pareikštą poziciją – palaikė ieškovo nurodytus argumentus, su patikslintu ieškiniu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti, – tačiau, bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus visus įrodymus, nurodė, jog byla spręstina teismo nuožiūra.

13. Paklausta, trečiojo asmens atstovė I. P. atsakė, jog nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali atsakovui M. B. suteikti leidimo valstybei priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įsigytame 2019 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens Ž. G., laikyti įrengtus vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus ir juos naudoti, kadangi žemės sklypas panaudos pagrindais devyniasdešimt devyneriems metams yra perduotas valdyti ir naudotis ieškovui Strėvininkų socialinės globos namams, kuris tik ir gali atsakovui suteikti tokį leidimą, bet nesuteikia.

14. Be to, trečiojo asmens atstovė I. P. nurodė, jog apie atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų egzistavimą nurodytame žemės sklype buvęs žemės sklypo savininkas – į bylą įtrauktas trečiasis asmuo – Ž. G. valstybės, t. y. ją atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, neinformavo: nei prieš žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, nei po jos. Atsakovo M. B. vamzdynai valstybei priklausančiame žemės sklype nėra registruoti/ įteisinti. Apie atsakovo M. B. vamzdynus valstybei priklausančiame žemės sklype sužinota tik gavus procesinius dokumentus iš teismo. Ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apie tai neinformavo. Atsakovas M. B. į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybei priklausančiame žemės sklype esančių vamzdynų nėra kreipęsis.

V. T. asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentai

15. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė R. A. palaikė ir paaiškino atsiliepimuose į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinį ir į patikslintą ieškinį (DOK-16796 ir DOK-44094) bei rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-48706) pateiktus argumentus:

        15.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką nustatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) ir statybos techniniai reglamentai.

        Ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d., pagal Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 3 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus statytojo teisė buvo įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame buvo statomas statinys, valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; <...>; 2) statytojas turėjo statybą leidžiantį dokumentą (kai jis buvo privalomas). To paties straipsnio 5 dalis numatė, kad, jeigu statytojas neatitiko šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba buvo draudžiama. Pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką bent vienos iš Statybos įstatymo 3 straipsnio 1–2 dalyse nurodytų aplinkybių nebuvimas arba daugiau nei vienos iš jų nebuvimas eliminuoja teisę būti statytoju ir užkerta kelią statybos procesui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1153/2014, 2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013). Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje buvo nustatyta, jog statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“) (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 16 d.), 1 lentelės 13 punkte įvirtinta, jog vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklai, t. y. jų kolektoriai, kurių vidinis skersmuo didesnis kaip 500 mm, priskirtini ypatingųjų inžinerinių tinklų kategorijai, o to paties statybos techninio reglamento 3 lentelės 2.1 ir 2.1 papunkčiuose apibrėžti inžinerinių tinklų požymiai ir techniniai parametrai, pagal kuriuos šie statiniai, t. y. ir vandentiekio tinklai bei nuotekų šalinimo tinklai, pagal jų išorinio vamzdžio skersmenį, gali būti priskiriami I ar II grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalį statinys, kuris buvo nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių, buvo neypatingasis statinys.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į atsakovo M. B. įrengtų vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų skersmenį (32 mm ir 110 mm; pagal atsakovo pateiktą UAB „Geosoma“ situacijos planą – DOK-19008 priedas), šie statiniai pagal Statybos įstatyme ir STR „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 2.1 ir 2.1 papunkčius priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. Ar tokiems statiniams reikėjo statybą leidžiančio dokumento ir projekto, spręstina pagal šių statinių statybos darbų atlikimo metu/ vamzdynų įrengimo metu galiojančius teisės aktus. Atsakovas M. B. tvirtina, kad nurodyti vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai įrengti 2009 m. Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingų statinių statybai nebuvo privalomas, tačiau pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą reikėjo atsakovo M. B. teisę tiesti vamzdynus nurodytame žemės sklype patvirtinančio dokumento, t. y. žemės sklypo savininko – trečiojo asmens – Ž. G. rašytinio sutiko/ leidimo (dokumento) atsakovui M. B. tiesti nurodytus vamzdynus. Jei toks leidimas buvo gautas, atsakovo M. B. įrengti vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai pagal tuo metu galiojančius teisės aktus nelaikyti savavališka statyba. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo privaloma nesudėtingų statinių teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre.

Atvejai, kada turėjo būti rengiamas statinio projektas ir gaunamas jam statybą leidžiantis dokumentas, buvo numatyti Statybos įstatymo 24 bei 27 straipsniuose. To paties įstatymo 2 straipsnio 46 dalis reglamentavo, jog statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, buvo savavališka statyba. Aplinkybė, kad asmuo statinį statė ar pastatė neturėdamas jokių privalomų statybos dokumentų, buvo pakankamas pagrindas pripažinti ginčo statybą savavališka. Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnį, numatantį, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas <...> pažeidžiant <...> teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar panašiai) draudžiama. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

15.2. Lietuvos Respublikos CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis proporcingumo ir teisingumo principų, o, remiantis Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

15.3. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. To paties straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos, funkcijas, kurios apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą ir kita. Atitinkamai, Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytos inspekcijos teisės, kurias ji turi vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, įskaitant teises teikti privalomuosius nurodymus dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo šiuos sprendimus priėmusiems subjektams, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą, teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kreiptis į teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, jeigu statybą leidžiančio dokumento galiojimas teismo sprendimu panaikintas pagal inspekcijos ar prokuratūros prašymą, organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo informacine sistema „Avilys“, atlikta paieška, nei pagal adresą: (duomenys neskelbtini), nei pagal ieškovą Strėvininkų socialinės globos namus ir/ ar atsakovą M. B. su šios civilinės bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad inspekcija neturi duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtų buvę surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.

Pagal Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją 0,1027 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 0,0013 ha daliai taikytinas apribojimas – viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, vienuoliktasis skirsnis). Kitokių nustatytų ir/ ar taikytinų žemės sklypui apribojimų nėra.

15.4. Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vykdoma statybos valstybinė priežiūra nėra absoliuti ir neapima visų be išimties statinių statybos teisėtumo tikrinimo. Jeigu pažeidimas nepadarė žalos konkrečios teisės normos saugomam viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečios teisės normos saugomiems interesams arba tokia žala yra labai nežymi, pažeidimas gali būti pripažintas mažareikšmiu.

Remiantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalimi, inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina inspekcijos viršininkas. Konkretus sąrašas atvejų, kada inspekcijos nagrinėjami ginčai pripažįstami mažareikšmiais, pateiktas Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (inspekcijos viršininko 2020 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1V-194 redakcija) (toliau – Taisyklės), 30 punkte. Nustačius mažareikšmiškumo požymį, skundo, pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas.

Valstybė, nustatydama pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, kuris leidžia inspekcijai nenagrinėti mažareikšmio pobūdžio ginčų, siekia turimus ribotus administracinius ir kitus išteklius nukreipti svarbesnėms kontrolės funkcijoms atlikti ir žymiai pavojingesniems pažeidimams užkardyti.

Pagal Priežiūros įstatymo 8 straipsnį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka statybos valstybinę priežiūrą pagal jai priskirtas funkcijas. Atitinkamai, Viešojo intereso gynimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto inspekcijos viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-128 (Inspekcijos viršininko 2020 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-128 redakcija) (toliau – Aprašas), 4 punktą viešasis interesas inspekcijoje pagal nustatytą kompetenciją ginamas pagal Priežiūros įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Taisykles ir kitus teisės aktus. Remiantis Aprašo 9 punktu, statybos valstybinės priežiūros specialistai, spręsdami dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, turi atsižvelgti į šiuos kriterijus: 1) pažeidimai susiję su valstybės, savivaldybės žemės naudojimu, valdymu ar disponavimu, statybomis saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose, 2) pažeidimai susiję su imperatyviais paveldosaugos, aplinkos apsaugos reikalavimais, 3) gresia statinių griūtis, 4) kiti pažeidimai, susiję su visos visuomenės ar valstybės ar jos dalies interesų pažeidimu.

Nagrinėjamas atveju šalių ginčas yra privataus pobūdžio, t. y. išimtinai susijęs su tariamai ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų, kaip žemės sklypo, esančio adresu: adresu (duomenys neskelbtini), patikėtinio, kuris žemės sklypo savininko teises įgyvendina 2019 m. liepos 13 d. valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu, pažeidžiamomis teisėmis. Dėl šios priežasties trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuomone ginčas spręstinas teismo nuožiūra, atsižvelgus į visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus.

V. T. asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ argumentai

        16. Trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ atstovas advokato padėjėjas A. P. teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsiliepime į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų patikslintą ieškinį (DOK-43589) ir rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-70697) pateiktus argumentus:

        16.1. Trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ kategoriškai neigia atsakovo M. B. teiginius, kad jam priklausančio vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdyno, esančio valstybei priklausančiame ir ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų panaudos pagrindais valdomame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), įrengimo darbus 2009 m. atliko UAB „Kaišiadorių vandenys“ turint tuo metu buvusio žemės sklypo savininko – trečiojo asmens – Ž. G. sutikimą.

        Trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ neturi jokių dokumentų, duomenų ar informacijos apie tai, kad ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų panaudos pagrindais valdomame žemės sklype būtų suprojektuoti ir nutiesti atsakovui M. B. priklausantys vandentiekio ar nuotekų tinklai ar kad tokius darbus būtų vykdžiusi UAB „Kaišiadorių vandenys“. Gavusi ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų užklausas, UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2020 m. liepos 15 d. raštu informavo ieškovą, jog techninės sąlygos projektuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išduotos 2019 m. liepos 30 d., statinio statybos projektas suderintas 2020 m. gegužės 14 d. Kitų techninių sąlygų ir projektų šiam žemės sklypui UAB „Kaišiadorių vandenys“ nėra išdavusi ir nėra derinusi. 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ ieškovui Strėvininkų socialinės globos namams nurodė, kad apsilankė pas sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininką – atsakovą M. B., kuris informavo, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. statybininkai, dirbę žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nukasė jam priklausančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus. Atsižvelgus į tai, trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ padarė išvadą, kad vamzdynai, įrengti žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko, t. y. atsakovo M. B., nuosavybė. Atsakovas M. B. pripažino, kad jis yra buitinių nuotekų vamzdyno naudotojas, tačiau vandentiekio vamzdynas prie centralizuotų Žiežmarių miesto vandentiekio tinklų neprijungtas. Trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ žiniomis atsakovas M. B. naudojasi vandens gręžiniu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 143 trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ sureagavo į 2020 m. rugpjūčio 15 d. publikuotą straipsnį, kuriame atsakovas M. B. nepagrįstai nurodė, kad vandentiekio įvadą ir buitinių nuotekų išvadą žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), turėdama žemės sklypo savininko raštišką sutikimą, įrengė UAB „Kaišiadorių vandenys“. Tame rašte trečiasis asmuo pareiškė, kad: 1) dėl minimų tinklų įrengimo į UAB „Kaišiadorių vandenys“ atsakovas M. B. niekada nesikreipė, neprašė išduoti techninių sąlygų, nepasirengė tinklų įrengimo projekto, nesudarė rangos sutarties ir nesumokėjo pinigų už tariamai atliktus darbus; 2) UAB „Kaišiadorių vandenys“ vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado žemės sklypuose, esančiuose adresais: (duomenys neskelbtini) g. 4 ir (duomenys neskelbtini), neįrenginėjo; 3) žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko raštiško sutikimo įrengti komunikacijas jo žemės sklype UAB „Kaišiadorių vandenys“ niekada neturėjo.

        Atsižvelgus į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ neturi jokių dokumentų apie darbų vykdymą, pavyzdžiui sudarytos sutarties dėl darbų atlikimo, ir/ ar apmokėjimą ar kitų įrodymų, patvirtinančių ar leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovo M. B. nurodytų vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų įrengimo darbus atliko UAB „Kaišiadorių vandenys“, taip pat atsižvelgus į tai, kad nėra duomenų, kad atsakovas M. B. būtų iš UAB „Kaišiadorių vandenys“ gavęs technines sąlygas vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado projektavimui, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai registruoti, nėra aišku, kada tiksliai buvo pastatyti/ įrenti atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai (tinklai). Šiame ginče reikėtų nustatyti/ išsiaiškinti, kada tiksliai atsakovas M. B. pastatė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, kas nagrinėjamu atveju svarbu sprendžiant dėl šių tinklų statybai taikytino reglamentavimo, t. y. būtų galima nustatyti, ar statybai reikėjo žemės sklypo, kuriame yra atsakovo nurodyti tinklai, savininko sutikimo ar ne. Nagrinėjamu atveju atsakovas M. B. neįrodė, kad toks sutikimas buvo gautas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad, patikrinus archyve turimus dokumentus, nustatyta, jog atsakovas M. B. dėl leidimo įrengti nurodytame žemės sklype vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nesikreipė. Teismui pateiktoje žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje servitutai neaptarti, todėl manytina, kad jie ir nebuvo nustatyti. Atsakovas M. B. pateikė teismui buvusio žemės sklypo savininko – trečiojo asmens – Ž. G. susirašinėjimą internete/ žinutę, tačiau šios žinutės turinys nepatvirtina, jog trečiasis asmuo Ž. G. buvo davęs raštišką sutikimą atsakovui M. B., taip pat nėra aišku dėl ko jis apgailestauja.

        16.2. Atsakovui M. B. priklausantys nuotekų vamzdynai yra prijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos, nes to paprašė atsakovas – 2017 m. su trečiuoju asmeniu UAB „Kaišiadorių vandenys“ sudarė geriamo vandens tiekimo ir nuotekų valymo sutartį. Sutartis buvo sudaryta tada, kai UAB „Kaišiadorių vandenys“ kontrolieriai pastebėjo/ nustatė, jog atsakovo M. B. nuotekų vamzdis yra prijungtas prie centralizuotos sistemos. Tuo metu atsakovas M. B. aiškino, kad vamzdyno dokumentacija yra rengiama, bet iki šiol trečiajam asmeniui taip ir nepateikta. Kokiu būdu, per kokius žemės sklypus ir kaip atsakovas privedė savo nuotekų tinklus iki pajungimo prie centralizuotos nuotekų sistemos vietos trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ nesidomėjo ir jam apie tai nežinoma. Atsakovo vamzdyno nevertino – pasitikėjo. Pajungus atsakovo nuotekų tinklą prie centralizuotos nuotekų sistemos, buvo pastatytas nuotekų skaitliukas, kurio apskaičiuotų kiekių pagrindu atsakovas M. B. moka UAB „Kaišiadorių vandenys“ už centralizuotais tinklais surenkamas nuotekas. Trečiajam asmeniui UAB „Kaišiadorių vandenys“ privalu prižiūrėti centralizuotus tinklus iki skaitiklio įrengimo/ žemės sklypo valdos pradžios, nuo skaitiklio/ žemės sklypo valdos pradžios įrengimo tinklus prisižiūri ir už juos yra atsakingi patys gyventojai/ vartotojai.

        Atsakant į teismo užduotą klausimą, ar atsakovui M. B., gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės centralizuotą sistemą buvo suplanuotas prisijungimo įvadas, trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ paaiškino, kad Žiežmariuose ir kituose miesteliuose buvo projektuojamos ir įrengtos Europos Sąjungos finansuojamos/ remiamos centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos, kad kuo daugiau gyventojų gautų švarų vandenį ir kuo mažiau nuotekomis terštų aplinką. 2010 m. spalio–gruodžio mėnesiais vyko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje projektavimo darbai. Projekto rengėjas UAB „Žilinskis ir co“ privalėjo raštiškai susiderinti su gyventojais, kad vandentiekio įvadai ir buitinių nuotekų išvadai gyventojams būtų suprojektuoti tinkamose vietose. Atsakovas M. B. ant jam pateikto plano yra parašęs ,,vandentiekio ir kanalizacijos neprojektuoti, nesijungsiu“ (DOK-70697 priedas). Atsižvelgus į tai, vandentiekio ir kanalizacijos išvadai atsakovo M. B. žemės sklypui nebuvo projektuoti. Trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ nesiaiškino atsakovo M. B. atsisakymo jungtis į centralizuotą sistemą, nes tai atsakovui nebuvo ir nėra privaloma, juk asmuo gali įsirengti savo vandens grąžinį ar nuotekų valymo sistemą. 

16.3. Trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ iš esmės sutinka, kad dėl ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų panaudos pagrindais valdomame žemės sklype įrengtų atsakovo M. B. vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų žemės sklype yra nustatyta 5 metrų apsaugos juosta, dėl ko žemės sklypo užstatymo plotas sumažėja, kas pažeidžia sklypo savininko teisėtus interesus – dėl įrengtų vamzdynų neįmanoma įgyvendinti projektinių sprendinių.

Be to, iš atsakovo M. B. pateiktos kontrolinės – geodezinės nuotraukos (2021 m. vasario mėn. UAB „Geosma“ parengtas situacijos plano/pririšimų schemos – DOK-19008 priedas), matyti, kad atsakovo tinklai galimai įrengti nesilaikant Statybos techninio reglamento 2.07.01:2003 reikalavimų. Pagal šio reglamento 18 priedo nurodymą ant buitinių nuotekų linijos kas 10 m privalo būti įrengti kontroliniai šuliniai, o pateiktoje dokumentacijoje tokių šulinių nėra. Apie savitakinės buitinių nuotekų linijos nuolydžius galima būtų sužinoti atlikus vamzdyno televizinę diagnostiką (tikėtina, kad tai neatlikta). Apie vandentiekio vamzdyno tinkamumą naudoti galima būtų spręsti atlikus vamzdyno hidraulinį bandymą (tikėtina, kad linija hidrauliškai neišbandyta). Trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ šių tinklų neįrengė, jų neprižiūri, todėl negali atsakyti už jų įrengimo teisėtumą.

16.4. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ nuomone ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ir atsakovo M. B. ginčas spręstinas teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais, priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Paklaustas, trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ atstovas advokato padėjėjas A. P. atsakė į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų atstovo advokato E. R. klausimą, jog jo manymu atsakovas M. B. turi technines galimybes prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų nepažeisdamas kitų žemės sklypų savininkų teisių, kadangi Žiežmarių (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įrengti centralizuoto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai. Atsakydamas į atsakovo M. B. atstovės advokatės J. Ž. klausimą, trečiojo asmens atstovas nurodė, jog mažai tikėtina, kad nagrinėjamu atveju UAB „Kaišiadorių vandenys“ dingo visi su atsakovo M. B. vamzdynais susiję 2009 m. dokumentai – juk liko teismui pateiktas 2010 m. UAB „Žilinskis ir co“ rengtas projektas, kur atsakovas M. B. atsisakė vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado suprojektavimo (DOK-70697 priedas). Duomenų, kad trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ dokumentų archyvas yra nepilnas, ar dalis archyvo dokumentų yra dingę, sunaikinti, nėra. Trečiojo asmens atstovui ir trečiajam asmeniui nieko nežinoma apie UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojų darbą ir technikos naudojimą įrengiant atsakovui M. B. nurodytus vamzdynus. Gyventojai, iš UAB „Kaišiadorių vandenys“ gavę technines prisijungimo sąlygas, prie centralizuotos sistemos gali jungtis patys, t. y. pasitelkę tos srities specialistus/ tokias paslaugas teikiančias įmones, nebūtinai tą turi daryti UAB „Kaišiadorių vandenys“ specialistai.

V. T. asmens Ž. G. argumentai

18. Trečiasis asmuo Ž. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau parašė teismui du elektroninius laiškus (DOK-49939 ir DOK-67501), kuriuos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186 straipsniu, laiko trečiojo asmens rašytiniais paaiškinimais.

19. Rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo Ž. G. piktinasi jam teismo siunčiamais procesiniais dokumentais ir nurodo, kad valstybei jo parduotas žemės „sklypas iki pat pardavimo buvo įkeistas bankui“, dėl ko jis „nebuvo to žemės sklypo savininku“. Reaguodamas į atsakovo M. B. atsiliepimus į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinį ir į patikslintą ieškinį, trečiasis asmuo Ž. G. stebėjosi, „iki kokio absurdo prieinama, žmogus neturintis leidimų svetimoje žemėje nori įsiteisinti nelegalų vamzdį“. 

IX. Liudytojai

        20. Bylos nagrinėjimo teisme metu išklausyti liudytojai:

        20.1. Liudytojas I. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog: ieškovą Strėvininkų socialinės globos namus žino kaip neįgaliųjų įstaigą, jokių reikalų su ja neturėjo; atsakovą M. B. žino kaip vietinį (duomenys neskelbtini) gyventoją, buvo kaimynas (liudytojas gyveno adresu: (duomenys neskelbtini)), palaikė draugiškus santykius; pas trečiąjį asmenį UAB „Kaišiadorių vandenys“ nėra dirbęs, bet, kaip ir visi, naudojasi jo paslaugomis; trečiąjį asmenį Ž. G. žino nuo vaikystės, buvo kaimynai. Paprašytas, liudytojas I. S. paaiškino, kad, tikslaus laiko nepamena, bet gal prieš 10–15 metų, ne žiemą ir ne pavasarį, buvo geras oras, gal vasarą, birželį–liepą–rugpjūtį, jam svečiuojantis pas atsakovą M. B., į kiemą atvyko trečiasis asmuo Ž. G. pasitarti dėl vandentiekio ir/ ar nuotekų trasos. Vyrai nuėjo į trečiojo asmens Ž. G. sklypą ((duomenys neskelbtini)), apžiūrėjo teritoriją. Jis su jais nėjo, stebėjo nuo tvoros. Vyrai kalbėjosi maždaug 20–30 minučių. Ką kalbėjo, per daug neklausė, bet vyrai tarėsi dėl žemės kasimo darbų – trasos tiesimo, – konkrečios vietos, išsiskyrė laimingi, patenkinti, kad viskas bus gerai. Į klausimą, ar matė kaip trečiasis asmuo Ž. G. surašė/ pasirašė sutikimą dėl trasos tiesimo, liudytojas I. S. atsakė neigiamai. Trasos tiesimo darbai trūko kelias dienas, maždaug 2–4, kas atliko darbus, nežino/ nepažino, vyrai buvo vyresnį už jį. Liudytojas I. S. matė traktorių ir trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ būdelę, kurioje darbuotojai persirengia, trečiojo asmens Ž. G. tuo metu ten nematė. Trasos tiesimo darbai trečiojo asmens Ž. G. žemės sklype akivaizdžiai matėsi: ekskavatorius kasė žemę, matėsi iškasinėta žemė, sklype gulėjo vamzdžiai.

        20.2. Teismo posėdžio metu liudytojas G. J. nurodė, jog: yra (duomenys neskelbtini) gyventojas; nuo 1967 m. dirbo drenažuose, kanalizacijose ir vandentiekiuose; buvo trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ ilgametis darbuotojas – paprastas darbininkas, jau metai kaip nebedirba; ieškovą Strėvininkų socialinės globos namus žino, teko kaip UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojui prižiūrėti objektą; atsakovą M. B. teko vieną kartą matyti, kai jis atvežė draugą iš atsakovo pasiimti automobilio, nes šis jį remontavo; trečiojo asmens Ž. G. nežino – nepažįsta. Iš buvusių bendradarbių žino (kalba visi UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojai), kad M. B. padavė UAB „Kaišiadorių vandenys“ į teismą dėl vamzdyno. Liudytojas G. J. teigė, kad visada visus darbus dirbo vadovybės nurodymu, todėl prieš teismą turėtų stovėti ir aiškinti ne jis, o vyriausiasis inžinierius arba visus dokumentus, tinklų įteisinimą, sutartis tvarkantis Abonentų skyrius. Nagrinėjamu atveju liudytojas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad dirbo pas atsakovą M. B., t. y. kad jam įrenginėjo vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, nes praėjo daug laiko, nepamena. Jis taip pat nepamena, ar tiesė vandentiekio ir buitinių nuotekų trasas Žiežmarių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, ar prijungė atsakovo M. B. vamzdynus į centralizuotas trasas. Kiek žino, (duomenys neskelbtini)/6 nebuvo jokio objekto – ten nebuvo kanalizacijos. Toje gatvėje tik vienas kitas buvo prisijungęs prie centralizuotų tinklų. Dabar jau susijungę, kai Europos Sąjungos lėšomis buvo nutiestos naujos trasos. 2008–2009 m. jo brigadoje dirbo J. L., P. Ž. ir dar kažkas. Ekskavatorininkai keisdavosi. Klodavo vandentiekio ir kanalizacijos trasas. Kai tiesė naujas trasas, tai prie jų prijungdavo privačių asmenų vamzdynus – nuo įrengtų šulinių – ir iš karto įmontuodavo skaitiklius, juos plombuodavo, sudarydavo sutartis, kurias perduodavo Abonentų skyriui. Bet būdavo, kad skaitiklius užplombuodavo ir sutartis sudarinėdavo šiek tiek vėliau atvažiavę Abonentų skyriaus darbuotojai. Pinigų iš asmenų jis nėra ėmęs – jam už darbą atlyginimą kiekvieną mėnesį sumokėdavo UAB „Kaišiadorių vandenys“. Paklaustas, ar privatiems asmenis vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus įrenginėdavo, liudytojas G. J. atsakė, kad gyvenime visko buvo – jei vadovybė nurodydavo, įrenginėdavo. Viską vyriausiasis inžinierius nurodydavo/ pasakydavo meistrui, o meistras – paprastiems darbininkams, bet neaiškindavo, kas prie ko. Paklaustas, ar kas iš trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ vadovybės ar buvęs įmonės vadovas G. P. prašė jo neprisiminti atsakovo M. B. vamzdynų įrengimo ir pajungimo aplinkybių, liudytojas G. J. atsakė, kad ne.

20.3. Liudytojas P. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad: gyvena (duomenys neskelbtini), yra trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojas – paprastas darbininkas; su ieškovu Strėvininkų socialinės globos namais neteko susidurti; trečiojo asmens Ž. G. nežino – nepažįsta; atsakovą M. B. pažįsta – tiesė jam kanalizaciją, maždaug prieš daugiau kaip dešimt metų, tikslaus laiko nepamena. Nuo kur tiesė ir iki kur, kokio ilgio, nebegali pasakyti, nepamena. Ar tiesė vandentiekį, nepamena, atrodo, kad tiesė. Koks atsakovo M. B. adresas, nežino. Dirbo kartu su J. L. (vadas/ meistras) ir G. J.. Ekskavatorininko R. pavardės nepamena, bet jis nebedirba. Gavo nurodymą/ jam liepė ir darė. Įprastai meistras pasakydavo, ką daryti. Pinigų iš atsakovo M. B. jis negavo. Apie dokumentus nieko nežino – paprastų darbininkų prie jų niekas neprileidžia. Mano, kad pas atsakovą M. B. be vadovybės žinios nebūtų dirbę – niekas to nebūtų leidęs. Paklaustas, liudytojas atsakė, kad įprastai skaitiklius įrengia Abonentų skyriaus darbuotojai. Į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų atstovo advokato E. R. klausimą, gal pas atsakovą M. B. tiesė ne kanalizaciją, o melioraciją/ vandens nuotekų sistemą, liudytojas P. Ž. tvirtai atsakė, kad tiesė kanalizaciją, bet suabejojo. 

20.4. Teismo posėdžio metu liudytojas J. L. nurodė, jog: buvo ilgametis (duomenys neskelbtini) gyventojas; ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų pavadinimas jam nieko nesako; atsakovo M. B. nepažįsta, bet gal kada buvo susitikę; trečiojo asmens Ž. G. nežino – nepažįsta; trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ – buvęs darbdavys, įmonėje dirbo 1996–2019 m. meistru eksploatacijai, nesusipratimų ir piktumų nėra. Dirbdamas UAB „Kaišiadorių vandenys“, liudytojas remontuodavo vandentiekį ir kanalizaciją, darė drenažą. Esant reikalui, tiesdavo/ klodavo vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, darydavo ir įvadus, ir išvadus, tačiau pagrindinis jų darbas buvo vandentiekio avarijų/ gedimų šalinimas. Jo brigadoje dirbo K. Š., P. Ž. ir G. J.. Ekskavatoriumi lyg dirbo R. L.. Paprašytas, liudytojas J. L. paaiškino, kad 2009–2010 m., jei gyventojas pageidaudavo, kad UAB „Kaišiadorių vandenys“ jam patiestų vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius (tokie atvejai būdavo labai reti), pateikdavo prašymą ir projektą, kuriame buvo numatytas pajungimas: į šulinį ar į magistralę. Atvejų, kad nebūtų projekto, negalėjo būti. Jei vamzdžius tekdavo tiesti per gretimą žemės sklypą, reikėdavo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo. Visus šiuos dokumentus tvarkė Abonentų skyrius. Už atliktus darbus atsiskaitydavo Buhalterijoje, darbininkams pinigų nemokėdavo. Skaitiklius įrengdavo Abonentų skyrius. Per kiek laiko, nežino – turėjo operatyviai tą daryti. Be UAB „Kaišiadorių vandenys“ vadovybės žinios tokių darbų jie nedarė. Darbų užduotys būdavo suformuluojamos žodžiu gamybinių pasitarimų metu, vyriausiojo inžinieriaus ar įmonės direktoriaus. Jei kokį dokumentą gyventojas/ darbų užsakovas pateikdavo liudytojui, pavyzdžiui, derinimo dokumentus/ sutikimus, jis juos perduodavo Abonentų skyriui. Nepamena, ar teko tiesti/ kloti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus atsakovui M. B., nežino jo žemės sklypo vietos/ adreso. Nepamena atsakovui pataręs vamzdynus tiesti per gretimą kaimyno sklypą ir nėra sakęs atsakovui, kad jo vamzdyno dokumentai yra likę jo buvusiame darbo kabinete. Trečiojo asmens Ž. G. atsakovui M. B. duoto rašytinio sutikimo nepamena. Pinigų iš atsakovo M. B. nėra gavęs, tai pat iš jo nėra gavęs jokių su teisme nagrinėjamu vamzdynu susiujusių dokumentų. Kas yra Abonentų skyriuje, tas ir buvo gauta/ pateikta. Išeidamas iš darbo, su darbdaviu atsiskaitė – perdavė visus turėtus dokumentus, pas jį jokių dokumentų neliko. Kaip buvo vamzdynas pajungtas iš (duomenys neskelbtini)  į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią magistralę, nepamena. (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų nežino. Paklaustas, liudytojas J. L. atsakė, jog pamena, kad tuo metu, kai įmonei vadovavo G. P., atsakovui M. B. darė melioraciją, gal kad gyvenamasis namas buvo apsemtas. Paklaustas, ar UAB „Kaišiadorių vandenys“ atlieka drenažo darbus, liudytojas atsakė, kad gal jam tada įmonės direktorius liepė nuvykti į vietą ir pasižiūrėti, ką galima padaryti, bet labai seni įvykiai, maždaug prieš dvidešimt metų, todėl tikslių aplinkybių nepamena. Kiek žino, atsakovas M. B. viską derino su įmonės vadovu G. P.. Paklaustas, ar kas iš trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“, ar buvęs vadovas G. P. prašė jo neprisiminti atsakovo M. B. vamzdynų įrengimo ir pajungimo aplinkybių, neliudyti teisme, liudytojas J. L. atsakė, kad ne, ir paaiškino, kad ne taip senai, šių metų pavasarį, G. P. buvo pas jį atvykęs ir sakė, kad kažkas su kažkuria trasa negerai, teiravosi jo, bet jis nieko pamena, tai nieko ir nepaaiškino – taip ir parašė paaiškinime. Apie teismą nekalbėjo. Ar G. P. kalbėjo apie atsakovo M. B. trasą, nepamena.

20.5. Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad: yra trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojas – meistras; su ieškovu Strėvininkų socialinės globos namais jo nesieja jokie ryšiai; atsakovą M. B. žino, yra matęs (duomenys neskelbtini) ir per televiziją. Sužinojęs, kad ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai reiškia pretenzijas dėl atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdyno teisėtumo, ėmė domėtis, nes kaip tik tuo metu, kai atsakovas M. B. įsirengė nurodytus vamzdynus, jis ėjo trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Šias pareigas ėjo maždaug penkiolika metų, gal nuo 2001 m. iki 2015 m. Tuo metu, t. y. vadovavimo pradžioje, įmonė vykdė labai daug projektų – Nemuno aukštupio baseino projektus Kaišiadoryse ir Žiežmariuose, – buvo tiesiamos labai ilgos vandentiekio ir kanalizacijos trasos ir tam buvo skirtos labai didelės pinigų sumos. Projektai vyko 6–7 metus. Tikslas – tiekiamo vandens kokybės gerinimas ir buitinių nuotekų šalinimas bei valymas. Faktiškai reikėjo visus Žiežmarius pajungti į naujas trasas, nes senos trasos buvo atitarnavusios – senais vamzdžiais tekėjo blogas/ rudas geriamas vanduo. Gyventojų buvo klausiama dėl prisijungimo prie naujų trasų. Buvo siekiama 85,00 procentų gyventojų prisijungimo prie centralizuotų vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo sistemų, nes kai kurie žmonės neturėjo pinigų – centrinės trasos buvo privedamos tik prie namų valdos ribos, įrengiamas šulinys, o į gyvenamąjį namą gyventojas turėjo trasas nusivesti pats – savo lėšomis. Tie, kurie turėjo vandentiekį, pagal naujausius reikalavimus turėjo turėti ir kanalizaciją, pajungtą į centralizuotą sistemą. UAB „Kaišiadorių vandenys“ Abonentinio skyriaus darbuotojai kartu su aplinkos apsaugos pareigūnais ir seniūnijos atstovais lankė gyventojus, tikrino, klausė, kur jie deda savo buitines nuotekas, ir skatino prisijungti prie centralizuotų trasų. Baigus Nemuno aukštupio baseino projektus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai buvo pateiktas prisijungusių prie centralizuotų trasų abonentų skaičius. Ir po projektų užbaigimo gyventojai jungėsi prie centralizuotų trasų. Visi duomenys, kas ir kada prisijungė prie centralizuotų sistemų, yra pateikti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, o ši – Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Atsakovo M. B. 2010 m. atsisakymo jungtis prie centralizuotų sistemų nepamena ir nežino atsakovo atsisakymo priežasčių. Atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdyno liudytojas taip pat nepamena, todėl pasiteiravo šiuo metu UAB „Kaišiadorių vandenys“ nebedirbančio J. L.. Šis paaiškino, kad atsakovas M. B. kreipėsi į jį, kaip į įmonės vadovą, bet jis iš karto jį nukreipė pas Žiežmarius kuravusį specialistą – J. L., – kuris ir turėjo išsiaiškinti padėtį. J. L. nuvyko pas atsakovą M. B. ir paaiškino, kad reikia padaryti paprastą projektėlį. Kas vyko toliau, J. L. teigė nebeprisimenąs. Kuriais metais į jį kreipėsi atsakovas M. B., nepamena. Įprastai potencialus klientas, norėdamas naudotis UAB „Kaišiadorių vandenys“ paslaugomis, prisijungti savo vamzdynus prie centralizuotų, turėdavo kreiptis ne į direktorių, o į vyriausiąjį inžinierių A. M., reikėdavo pasirengti supaprastintą projektą, vyriausiasis inžinierius išduodavo pasijungimo prie pagrindinių trasų technines sąlygas, gyventojas įsirengdavo/ nutiesdavo vamzdynus (samdydavo specialistus arba pats, jei turėdavo žinių ir gebėjimų) ir priduodavo Abonentų skyriui, kuris turėdavo patikrinti ir patvirtinti aktu, kad viskas padaryta teisingai ir tvarkingai, sudaryti sutartį, įrengti apskaitos prietaisus, juos plombuoti ir išduoti abonento atsiskaitymo knygelę. Po gyventojo pranešimo apie vamzdynų įrengimo pabaigą, prisijungimą prie centrinės trasos, darbų atlikimo akto surašymo, patikros, įrengiami ir plombuojami apskaitos prietaisai ir pasirašoma paslaugų teikimo sutartis. Viskas gali būti sutvarkyta per vieną dieną, bet gali ir užtrukti kelias dienas. Visa dokumentacija saugoma UAB „Kaišiadorių vandenys“. Apskaitos prietaisai tikrinami kiekvienais metais. UAB „Kaišiadorių vandenys“ prižiūri tik centralizuotas trasas, gyventojų vamzdynų priežiūra yra jų pačių reikalas. Ar 2009–2010 m., ar Nemuno aukštupio baseino projektų vykdymo metu reikėjo ketinamo įsirengti vamzdyno supaprastinto projekto, nepamena. Nagrinėjamu atsakovo M. B. atveju trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ neįrengė atsakovo vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdyno, nes niekas, kas turėtų apie tai žinoti, nežinojo: nei vyriausiasis inžinierius, nei ekskavatorių į darbus išleidžiantis mechanikas. Negalėjo taip būti, kad darbo metu UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojai ar po darbo be vadovybės žinios būtų dirbę pas privačius asmenis su įmones technika, juk iš įmonės išvažiuojanti technika išvažiuoja su kelionės lapu, kuriame fiksuojama, kur ji važiuoja ir ką dirba. Kelionės lapai saugomi lyg penkerius metus. Į klausimą, ar jo asmeniniu nurodymu yra kam nors UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojų ir technikos pagalba įrengta privati vandens ir buitinių nuotekų trasa ir prijungta prie centralizuotų sistemų, liudytojas G. P. atsakė neigiamai. Paklaustas, liudytojas G. P. kategoriškai neigė daręs įtaką šios bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustiems liudytojas ir neigė prašęs jų neliudyti ar nieko neprisiminti. Pripažino, kad su jais (J. L. ir kartu su juo dirbusiais G. J. ir P. Ž. – Žiežmariuose dirbusia brigada) bendravo, tačiau tik siekdamas išsiaiškinti jam rūpimas aplinkybes, t. y. kaip taip galėjo nutikti, jam nieko nežinant. Visi nurodyti darbuotojai jam tvirtino, kad nepamena, jog būtų atsakovui M. B. tiesę vandens ir kanalizacijos vamzdynus. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas

X. Faktinės aplinkybės

21. Iš byloje dalyvaujančių asmenų teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad:

        21.1. 2019 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nupirko iš trečiojo asmens Ž. G. mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos 0,1027 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Žiežmarių m. k. v.), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2008 m. sausį. Nuo 2008 m. spalio 14 d. šiam žemės sklypui nustatyta 0,0013 ha ryšių linijų apsaugos zona. Trečiojo asmens Ž. G. nuosavybės teisė į šį žemės sklypą atsirado 2009 m. sausio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Nuo 2009 m. gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota hipoteka – trečiojo asmens Ž. G. kreditoriaus AB SEB banko naudai. Kitų daiktinių teisių į šį žemės sklypą jo pardavimo metu nebuvo įregistruota. Sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, trečiasis asmuo Ž. G. pareiškė, kad į parduodamą žemės sklypą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus tai, kad žemės sklypas yra įkeistas AB SEB bankui, užtikrinant jo/ pardavėjo skolinius įsipareigojimus. Trečiasis asmuo Ž. G. taip pat pareiškė, kad: parduodamas žemės sklypas neperleistas tretiesiems asmenims, neareštuotas, nėra suteiktas panaudai; tretiesiems asmenims nėra suteikta jokių teisių į žemės sklypą ir nėra pagrindo tokioms teisėms atsirasti ateityje; žemės sklypas nėra įneštas į jungtinę veiklą su trečiaisiais asmenimis, nėra sudaryti jokie ateities sandoriai dėl žemės sklypo nuomos, panaudos, įkeitimo, perleidimo ir ko kito; žemės sklypas nėra teisminio, arbitražinio ar ikiteisminio ginčo objektas; pardavėjo teisė valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypu neatimta ir neapribota, išskyrus nurodytą hipoteką; nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pardavėjo nuosavybės teisei į parduodamą žemės sklypą; parduodamame žemės sklype nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų arba registruotinų pastatų (statinių) (sutarties 6.2, 6.7 ir 6.10 punktai) (pirkimo–pardavimo sutartis ir Nekilnojamojo turto registro išrašas; CBP-297 ir DOK-26375 priedai).

        21.2. 2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sudarė su ieškovu Strėvininkų socialinės globos namais valstybinės žemės panaudos sutartį, kuria perdavė iš trečiojo asmens Ž. G. įsigytą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), neatlygintinai valdyti ir naudotis devyniasdešimt devyneriems metams, be ne ilgiau nei reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms atlikti. Perduodamo neatlygintinai naudotis žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Perduodamame neatlygintinai naudotis žemės sklype gali būti statomi veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui suteikiamas žemės sklypas. Žemės naudojimo apribojimų, servitutų, išskyrus 0,0013 ha ryšių linijų apsaugos zoną, – nėra. Trečiųjų asmenų teisių į perduodamą neatlygintinai naudotis žemės sklypą – taip pat nėra (1–3, 4.1, 7–9 sutarties punktas). Trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2019 m. liepą išdavė ieškovui Strėvininkų socialinės globos namams techninės sąlygas prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, 2019 m. liepą buvo sudarytas ir suderintas topografinis žemės sklypo planas, 2019 m. gruodį ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai parengė vieno buto gyvenamojo namo naujos statybos projektą. 2020 m. gegužės 21 d. ieškovui Strėvininkų socialinės globos namams išduotas šiame žemės sklype naują statybą leidžiantis dokumentas (valstybinės žemės panaudos sutartis ir Nekilnojamojo turto registro išrašas; BP-297 ir DOK-26375 priedai; 2019 m. techninės sąlygos prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, 2019 m. vieno buto gyvenamojo namo naujos statybos projektas, 2019 m. topografinis žemės sklypo planas, DOK-49757 priedai).

        21.3. UAB „SDG grupė“ 2021 m. kovo 19 d. raštu informavo ieškovą Strėvininkų socialinės globos namus, kad, pradėjus statybos darbus pagal 2020 m. birželio 23 d. rangos sutartį, žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), jungiant naujos statybos gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklus prie miesto tinklų, atsikasus projektinio prijungimo vietoje (prie šulinio, esančio (duomenys neskelbtini)) buvo rasti jau esantys pajungti vamzdynai, nors pagal ieškovo rangovui pateiktą Vieno buto gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektą Nr.: 0591-01-TP, topografiniame plane (DOK-49757 priedai) jokie kiti, išskyrus naujai suprojektuotus, vandentiekio ir nuotekų tinklus, nėra nurodyti. Apsiklausus UAB „Kaišiadorių vandenys“ specialistus, buvo išsiaiškinta, kad jie savo dokumentuose tokių tinklų neturi. Nelegaliai pakloti vamzdynai, nesuderinus su sklypo savininku, ilgą laiką buvo eksploatuoti. Yra padaryta žala valstybei. Kadangi nei TOPO planuose, nei kituose dokumentuose šie tinklai nebuvo fiksuoti, buvo nutarta juos atjungti ir į jų vietą šulinyje, vadovaujantis projektu, pajungti vamzdynus iš naujai statomo socialinės globos namų pastato. Manome, kad (duomenys neskelbtini) gatvės nuotekų vamzdynų skersmuo yra paskaičiuotas tik projekte numatytiems nuotekų kiekiams iš prie (duomenys neskelbtini) gatvės esančių pastatų, todėl šie, galimai nelegaliai, pakloti tinklai nuo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kelia riziką, jei būtų įteisinti ir leisti pajungti. Bandymas įteisinti nelegalius tinklus, kurie yra pakloti statomo pastato teritorijoje, po suprojektuotais, bet dar neįrengtų betoninių laiptų pamatais, turėtų pasekmes. Turėtume vamzdynus iškelti, paruošti vykdomo statybos projekto korekciją dėl tinklų iškėlimo ir papildomų pasijungimų į tas pačias nuotekų ir vandentiekio linijas. Rangos sutartyje numatyti darbai gali būti neatlikti laiku ir turėtų būti numatytas papildomas finansavimas bei darbai. Privalėtume keisti Techninį ir Darbo projektus. Kadangi, investicinis projektas finansuojamas valstybės ir vykdoma ypatinga priežiūra, yra privaloma projekto ekspertizė. Atsiras papildomų išlaidų, kurių pagrindimas turi būti valstybės tinkamai apiformintas (DOK-36145 priedas).

21.4. Ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai apie panaudos pagrindais valdomame žemės sklype rastus vandentiekio ir nuotekų vamzdynus užklausė trečiąjį asmenį UAB „Kaišiadorių vandenys“. Šis 2020 m. liepos 22 d. raštu atsakė ieškovui, kad UAB „Kaišiadorių vandenys“ nėra išdavusi ir derinusi techninių sąlygų ir projektų šiame žemės sklype, išskyrus technines sąlygas ir projektus grupinio gyvenimo namams statyti. Be to, trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo ieškovą, kad apsilankė pas asmenį, gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuris trečiojo asmens specialistams nurodė, jog ieškovo valdomame žemės sklype 2020 m. rugpjūčio 5 d. dirbę statybininkai nukasė jam priklausančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus. Gyventojas pripažino, kad jis yra buitinių nuotekų vamzdyno naudotojas ir kad vandentiekio vamzdynas prie centralizuotų Žiežmarių miesto vandentiekio tinklų neprijungtas. Atsižvelgęs į tai, trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ padarė išvadą, kad ieškovo panaudos pagrindais valdomame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), esantys vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai yra žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybė (UAB „Kaišiadorių vandenys“ raštai; CBP-297 priedai).

        21.5. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą (CBP-297 priedas) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini).), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2006 m. priklauso atsakovui M. B.. Servitutų neregistruota: nei kaip tarnaujančiam, nei kaip viešpataujančiam daiktui. 

        21.6. Ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai 2020 m. rugpjūčio 25 d. išsiuntė atsakovui M. B. raginimą iki 2020 m. gruodžio 1 d. išardyti ir pašalinti, neturint teisinio pagrindo įrengtus ir jam priklausančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) Šis ieškovo raginimas atsakovui buvo įteiktas 2020 m. rugpjūčio 28 d. (Strėvininkų socialinės globos namų raginimas M. B. ir pretenzijos pristatymo adresatui duomenys; CBP-297 priedai).

        21.7. Trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 143 sureagavo į 2020 m. rugpjūčio 15 d. „15min“ tinklalapyje publikuotą straipsnį, kuriame atsakovas M. B. nurodė, kad vandentiekio įvadą ir buitinių nuotekų išvadą žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), turėdama žemės sklypo savininko raštišką sutikimą, įrengė UAB „Kaišiadorių vandenys“. Trečiasis asmuo pareiškė, kad: 1) dėl minimų tinklų įrengimo į UAB „Kaišiadorių vandenys“ atsakovas M. B. niekada nesikreipė, neprašė išduoti techninių sąlygų, nepasirengė tinklų įrengimo projekto, nesudarė rangos sutarties ir nesumokėjo pinigų už tariamai atliktus darbus; 2) UAB „Kaišiadorių vandenys“ vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado žemės sklypuose, esančiuose adresais: (duomenys neskelbtini) g. 4 ir (duomenys neskelbtini), neįrenginėjo; 3) žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko raštiško sutikimo įrengti komunikacijas jo žemės sklype UAB „Kaišiadorių vandenys“ niekada neturėjo. Trečiasis asmuo pareikalavo atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, nedelsiant atsijungti nuo neteisėtai įrengto vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado ir teisės aktuose nustatyta tvarka įsirengti naują vandentiekio įvadą ir buitinių nuotekų išvadą jungiantis prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių centralizuotų tinklų. Atsakovo M. B. atstovė advokatė J. Ž. 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu atsakė trečiajam asmeniui UAB „Kaišiadorių vandenys“, jog atsakovas M. B. teisėtai naudojasi teisėtai įrengtu vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynu, 2017 m. lapkričio 13 d. yra sudaręs sutartį su UAB „Kaišiadorių vandenys“ ir moka mokesčius, todėl nėra jokio pagrindo atsijungti nuo vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado. Kitu tos pačios dienos raštu atsakovo atstovė pareikalavo trečiąjį asmenį UAB „Kaišiadorių vandenys“ pateikti visą turimą dokumentaciją, taip pat ir archyvinę, susijusią su atsakovo M. B. vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado įrengimu, pajungimu į centralizuotą sistemą, apskaitos prietaisų įrengimu, abonento atsakovui suteikimu ir paslaugų sutarties su atsakovu sudarymu (DOK-19008 priedai).

        21.8. Iš tiesų trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2017 m. lapkričio 13 d. sudarė su atsakovu M. B. geriamo vandens tiekimo ir nuotekų valymo sutartį, įrengė apskaitos prietaisus bei išdavė jam atsiskaitymo knygelę (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) (DOK-19008 priedai).

        21.9. Trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2021 m. birželio 21 d. raštu atsakė ieškovui Strėvininkų socialinės globos namams į jo paklausimą (DOK-83147) ir paaiškino, kad statytojas, norėdamas prisijungti prie esamų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, centralizuoto tinklo savininkui pateikia prašymą raštu dėl techninių sąlygų, kuriose nurodomi rengtino projekto reikalavimai, gavimo. Pagal išduotas technines sąlygas ir techninių reglamentų reikalavimus, parengtas prisijungimo projektas derinamas įvairiose institucijose, viena kurių – UAB „Kaišiadorių vandenys“. Žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Kaišiadorių vandenys“ priklausančių ir trečiojo asmens eksploatuojamų tinklų nėra. 2021 m. vasarį žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininko užsakymu buvo atlikta žemės sklypuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., įrengtų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų kontrolinė geodezinė nuotrauka (DOK-70697 priedas), pagal kurią matyti, jog Statybos techninio reglamento reikalavimai neišlaikyti – tokios buitinių nuotekų linijos eksploatuoti negalima. Jei tinklų statytojas būtų prašęs trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ išduoti technines sąlygas, vienas iš pirmųjų techninių sąlygų punktų butų buvę gauti žemės sklypo savininko raštišką sutikimą, patvirtintą notaro arba Žiežmarių seniūno, įrengti tinklus jo žemės sklype. Prašymo išduoti technines sąlygas ir žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., savininko sutikimo trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ nėra gavę. Kadangi nėra jokios tinklo įrengimo projektinės–techninės dokumentacijos, manytina, kad tinklas įrengtas neteisėtai. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įrengti centralizuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai. Žemės sklypo savininkui tinkamai pasiruošus projektinę dokumentaciją, gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), turėtų galimybę prisijungti prie jų.

        21.10. Atsakovas M. B. pateikė teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 27 d. patvirtinimą, kad jis įmonės parduotuvėje 2008 m. rugsėjo 24 d. pirko 80 bėginių metrų lauko kanalizacijos vamzdžių d100 – atsiskaitė grynaisiais per kasos aparatą, ką patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo grynaisiais per kasos aparatą 2008 m. rugsėjo 24 d. išrašas – pirkta „vamzdis lauko kan. (duomenys neskelbtini)5000, 16,000 vnt., bendra suma su PVM – 1020,00 Lt“ (DOK-71015 priedas).

        21.11. Iš UAB „Geosoma“ 2021 m. parengto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), situacijos plano ( DOK-19008 priedas) matyti, kad atsakovo vandentiekio vamzdyno ilgis – 76,67 m, skersmuo – 32 mm (d32), buitinių nuotekų vamzdyno ilgis – 76,13 m, skersmuo – 110 mm (d110). Vamzdynai eina žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Žiežmariai, Žiežmarių sen., Kaišiadorių r. sav., kuriame statomas statinys, pakraščiu ir yra pajungti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius centralizuotus vamzdynus. tame sklype statomo statinio vamzdynų pajungimas į centralizuotus vamzdynus suplanuoti toje pačioje vietoje (DOK-49757 priedai).

        21.12. Iš trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ pateikto 2010 m. spalio–gruodžio mėnesiais vykusio vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų Žiežmarių (duomenys neskelbtini) gatvėje projektavimo darbų projekto rengėjo UAB „Žilinskis ir co“ parengto techninio projekto ištraukos matyti, kad atsakovas M. B. ant jam pateikto plano yra parašęs ,,vandentiekio ir kanalizacijos neprojektuoti, nesijungsiu“ ir po šiuo įrašu pasirašęs (DOK-70697 priedas).

21.13. Atsakovas M. B. pateikė teismui internete trečiojo asmens Ž. G. skelbtą žinutę (žinutės paskelbimo laikas nenurodytas) (DOK-19008 priedas), kur rašoma „neaskaluokit neteinga informacija. Nei legalus nei ka. Turi ponas M. galimybę pasijungti kanalizacija savo gatvelėje, bet mat nenori savo kiemo kasti ir ardyti trinkelių. uzsimane per svetimą žemę kanalizacijos. Naudojosi penkiolika metų atėjo laikas kai negali naudotis bet žmogus nesupranta ir galvoja kad jau čia jo turi būti ir ieško kažkokios teisybės kaltindamas kitus žmones. Kažkada padariau gera žmoguj, dabar gailiuosi. Jokių iteisintu leidimu jis neturi vandentiekio ar kanalizacijos. Laksto po įstaigas ir bando legalizuoti. Būčiau statęs namą pats irgi būtų kanalizacija atjungta. turėjo 15metu susitvarkyti ir įsivesti per savo žemę. Atsibodo matyti kaip drabstoma purvais ir kaltinama nekalti žmones patys muša patys rėkia. Mat kaimynai nepatenkinti vienas siltnamy pasistatęs gyveno svetimoje žemėje kitam būdą nugriauti reikėjo o trečias užsimanė kanalizacijos per svetimą žemę Jūs „nukenteja“ suvokiat ką snekat. O ponas Žiežmarių „prezidente“ ar kaip tu ten vadiniesi pirmą patikrink informacija o tada kaltink...“.

XI. Ginčo esmė

22. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovo M. B., gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kurį panaudos pagrindu valdo ir juo naudojasi ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai.

XII. Teisinis vertinimas

23. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas – valstybės žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), valdytojas ir naudotojas panaudos pagrindu – Strėvininkų socialinės globos namai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.98 ir 4.103 straipsnių nuostatomis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo (šio teismo sprendimo 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, o Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnyje nurodyta, kad: jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (1 dalis); asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (2 dalis); teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (3 dalis).

Teismui nekyla abejonių dėl ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų, valstybės žemės valdytojo ir naudotojo panaudos pagrindu pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, teisės reikšti atsakovui M. B. pareikštą ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra daikto savininkas; kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kitos). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kitos). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai, t. y. tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į daiktą gali būti įgyjama taip pat ir statybos proceso metu pastatant naują statinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Taigi statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar panašiai). Tai patvirtina visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 ir kitos). Asmenys, teigdami, jog yra teisėti statinių valdytojai, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie teisėtai įgijo nuosavybės teises į statinius kaip daiktus. Tik teisėtai statinį pastačiusiam asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos bei ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Siekiant nustatyti, ar statinių statybos procesas buvo teisėta, būtina vadovautis atitinkamai statinių statybos metu galiojusiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 ir kitos).

25. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimus bei ištirtus kitus įrodymus, teismas daro šias išvadas:

25.1. Ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai, valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu valdantis ir naudojantis valstybės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įrodė, jog šiame žemės sklype esantys atsakovo M. B., gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai pažeidžia šiame žemės sklype negalią turintiems asmenims grupinio gyvenimo namus statančio ieškovo teises.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šis žemės sklypas ieškovui Strėvininkų socialinės globos namams valdyti ir naudotis buvo suteiktas būtent negalią turinčių asmenų grupinio gyvenimo namų steigimui/ statybai ir naudojimui. Ieškovas pradėjo statybos procesą: gavo technines sąlygas, parengė projektą, jį suderino, gavo statybą leidžiantį dokumentą ir ėmė statyti. Statybos rangovas UAB „SDG grupė“ 2021 m. pavasarį, jungiant naujos statybos gyvenamojo namo/ grupinio gyvenimo namų vandentiekio ir nuotekų tinklus prie centralizuotų tinklų, atkasęs prijungimo vietą, numatytą projekte, t. y. prie šulinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rado atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus, nutiestus nuo gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), apie kuriuos nebuvo žinoma ir kurie nebuvo numatyti/ nurodyti jokioje projektinėje dokumentacijoje. Pagal rangovo išvadą (duomenys neskelbtini) gatvės nuotekų vamzdynų skersmuo yra paskaičiuotas tik projekte numatytiems nuotekų kiekiams iš prie (duomenys neskelbtini) gatvės esančių pastatų, todėl atsakovo vamzdynai kelia riziką. Be to, atsakovo vamzdynai pakloti po suprojektuotais, bet dar neįrengtais, statomo pastato betoninių laiptų pamatais. Dėl to būtina vamzdynus iškelti, paruošti vykdomo statybos projekto korekciją dėl tinklų iškėlimo ir papildomų pasijungimų į tas pačias nuotekų ir vandentiekio linijas. Rangos sutartyje numatyti darbai gali būti neatlikti laiku ir turėtų būti numatyti papildomi darbai bei finansavimas. Privalu keisti techninį ir darbo projektus. Kadangi, investicinis projektas/ statyba finansuojamas valstybės ir vykdoma ypatinga priežiūra, yra privaloma projekto ekspertizė, dėl ko atsiras papildomų išlaidų. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų atstovas nurodė teismui, kad šiuo metu statyba sustabdyta. Akivaizdu, kad grupinio gyvenimo namų statyba susitrukdė.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 m gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 m į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad dėl atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų valdomame žemės sklype yra nustatyta 5 metrų pločio apsaugos juosta, dėl ko žemės sklypo užstatymo plotas sumažėja ir kas taip pat pažeidžia ieškovo teises – riboja savo nuožiūra valdyti ir naudotis nurodytu žemės sklypu, įpareigoja susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (šio teismo sprendimo 21.1–21.3, 8.2, 16.3 punktai). 

25.2. Labai tikėtina, kad atsakovas M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus šiuo metu ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų panaudos pagrindu valdančiame ir naudojamame valstybės žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įsirengė 2009 m. vasarą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į atsakovo M. B., trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ atstovo ir liudytojų I. S., G. J., P. Ž., J. L. ir G. P. paaiškinimus ir teismui pateiktus įrodymus apie: naujų vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų Žiežmarių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse tiesimą prieš dešimt ir daugiau metų; apie gyventojų vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų prijungimo į Žiežmarių (duomenys neskelbtini) gatvės centralizuotus tinklus projektavimo darbus 2010 m., apie atsakovo vamzdžių įsigijimą 2008 m. rudenį, kurių skersmuo ir ilgis iš esmės atitinka patiestų vamzdynų duomenis pagal 2021 m. situacijos planą, ir atsakovo M. B. bei liudytojo I. S. nurodytas atsakovo vamzdžių teisimo aplinkybes (šio teismo sprendimo 10.1, 16.2, 20.1–20.5, 21.12, 21.10–21.11 punktai). Taip pat į atsakovo M. B. pateiktos internete trečiojo asmens Ž. G. skelbtos žinutės, iš kurios turinio galima daryti išvadą, jog kalbama apie atsakovo M. B. kanalizaciją svetimoje (buvusioje Ž. G.) žemėje, kuria atsakovas trečiojo asmens gerumu naudojasi jau penkiolika metų (šio teismo sprendimo 21.13 punktas).

25.3. Pagal atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų įrengimo metu – 2009 m. vasarą – galiojusius teisės aktus: nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. galiojusios Statybos įstatymo redakciją, nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakciją ir nuo 2009 m. sausio 18 d. iki 2009 m. lapkričio 22 d. galiojusias Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ redakcijas atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai (vandentiekio vamzdyno skersmuo – 32 mm (d32) ir buitinių nuotekų vamzdyno skersmuo – 110 mm (d110) (šio teismo sprendimo 21.11 punktas), t. y. inžinieriniai tinklai ir inžinierinių tinklų įvadai namų valdos ribose, priskirtini ne I, o II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems: privalomas supaprastintas statinio projektas; reikalingas viešų tinklų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prisijungimo sąlygas; nereikalingas statybos leidimas, bet būtinas savivaldybės įgalioto tarnautojo raštiškas sutikimas; privaloma atlikti statinio pripažinimą tinkamu naudoti. Nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) rašytinis sutikimas. Visa tai, apie ką bylos nagrinėjimo teisme metu kalbėjo liudytojai – buvę trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“/ centralizuotų vamzdynų valdytojo ir tvarkytojo darbuotojai – J. L. ir G. P. (šio teismo sprendimo 20.4–20.5 punktai).

        Tuo metu savavališka statinio statyba buvo pripažįstama statinio (jo dalies) statyba be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).

25.4. Atsakovas M. B. neįrodė, kad 2009 m. vasarą tuo metu trečiajam asmeniui Ž. G. priklausančiame žemės sklype vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus įsirengė šio teismo sprendimo 25.3 punkte nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie pripažintini savavališka statyba. 

Statybos procesas yra sudėtingas ir griežtai reglamentuotas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo, ką labai tikėtina atsakovas M. B. žino, nes statėsi gyvenamąjį namą. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas M. B. teigė, kad ginčo vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus jam įrengė trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“, kuriems buvo pateikta visa reikiama/ jų prašoma dokumentacija ir net trečiojo asmens Ž. G. rašytinis sutikimas, tačiau nepateikė teismui nė vieno įrodymo, įgalinančio teismą daryti tokias išvadas arba bent prielaidas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kas įrengė nurodytus atsakovo vamzdynus šiuo metu ieškovo panaudos pagrindu valdomame ir naudojamame valstybės žemės sklype ir kada atsakovas jos ėmė naudoti/ pasijungė į centralizuotus tinklus, nes už teisės aktus atitinkantį statybų procesą atsako statytojas – atsakovas M. B.. Nagrinėjamu atveju pakanka fakto, kad tokie vamzdynai įrengti/ patiesti nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų: nebuvo gautas žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas, supaprastintas projektas nebuvo parengtas ir suderintas, įrengtas vamzdynas nebuvo įvertintas ir pripažintas tinkamu naudoti. Nagrinėjamu atveju nebūdamas pakankamai rūpestingas, atsakovas M. B. elgėsi neapdairiai ir lengvabūdiškai, dėl ko turi prisiimti ir galimas tokio elgesio pasekmes.

25.4.1.Trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ neturi jokių dokumentų apie atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus įrengimą, pavyzdžiui, atsakovo prašymo, su atsakovu sudarytos sutarties dėl darbų atlikimo, atsakovo apmokėjimų ar kitų įrodymų, patvirtinančių ar leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovo M. B. nurodytų vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų įrengimo darbus atliko UAB „Kaišiadorių vandenys“. Be to, nėra duomenų, kad atsakovas M. B. būtų iš UAB „Kaišiadorių vandenys“ gavęs technines sąlygas vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado projektavimui. Mažai tikėtina, kad nagrinėjamu atveju UAB „Kaišiadorių vandenys“ dingo visi su atsakovo M. B. vamzdynais susiję 2009 m. dokumentai, nes liko teismui pateiktas 2010 m. UAB „Žilinskis ir co“ rengtas projektas, kur atsakovas M. B. atsisakė vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado suprojektavimo (DOK-70697 priedas). Duomenų, kad trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ dokumentų archyvas yra nepilnas, ar dalis archyvo dokumentų yra dingę, sunaikinti, nėra. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojai dirbo ir naudojo trečiojo asmens techniką įrengiant atsakovui M. B. nurodytus vamzdynus (šio teismo sprendimo 10.1, 16.1, 17 punktai). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas I. S. nurodė, jog atsakovo M. B. vamzdynų tiesimo metu ir vamzdynų tiesimo vietoje matė trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojų persirengimo būdelę, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu Žiežmariuose buvo vykdomas ilgalaikis naujų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų trasų įrengimo projektas, todėl vien UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojų persirengimo būdelės buvimas greta įrenginėjamo vamzdyno nepatvirtina, jog atsakovo vamzdynus, kaip ir centralizuotus vamzdynus, įrenginėjo trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“. Atsakovo M. B. nurodyti jam vamzdynus įrengę trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojai – liudytojai – G. J., P. Ž. ir J. L. to nei paneigė, nei patvirtino – neprisiminė. Liudytojas P. Ž. buvo tikras dirbęs pas atsakovą prie vandentiekio ir nuotekų vamzdynų, tačiau, perklaustas, suabejojo. Buvęs UAB „Kaišiadorių vandenys“ vadovas G. P. prisiminė tik atsakovo M. B. apsilankymą pas jį dėl vamzdyno, bet nieko daugiau (šio teismo sprendimo 20.1–20.5 punktai). Objektyvių duomenų, kad kas nors darė spaudimą liudytojams, kad jie kažkaip suinteresuoti šios bylos baigtimi, nėra. Taip pat nėra jokių logiškų paaiškinamų dėl ko trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ turėtų neigti atsakovo M. B. vamzdynų įrengimą ir slėpti dokumentaciją, jei tokia buvo.

25.4.2. Labai tikėtina, kad trečiasis asmuo Ž. G. atsakovui M. B. nedavė rašytinio, bet davė žodinį sutikimą įsirengti vandentiekio ir nuotekų vamzdynus tuo metu jam priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į atsakovo M. B. ir liudytojo I. S. paaiškinimus, trečiojo asmens Ž. G. rašytinius paaiškinimus ir į atsakovo M. B. pateiktą internete trečiojo asmens Ž. G. skelbtą žinutę, iš kurios turinio galima daryti išvadą, jog kalbama apie atsakovo M. B. kanalizaciją svetimoje (buvusioje Ž. G.) žemėje, kuria atsakovas trečiojo asmens gerumu naudojasi jau penkiolika metų ir nesupranta, jog atėjo laikas kanalizaciją įsirengti savo žemėje (šio teismo sprendimo 10.1, 11, 19 ir 21.13 punktai). Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad trečiojo asmens Ž. G. valstybei parduotas žemės sklypas, kurį šiuo metu panaudos pagrindais valdo ir naudoja ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai, beveik nuo pat trečiojo asmens įsigijimo, t. y. nuo 2009 m. pavasario, buvo įkeistas hipoteka Ž. G. kreditoriui AB SEB bankui (šio teismo sprendimo 21.1 punktas). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad trečiasis asmuo Ž. G. be hipotekos kreditoriaus sutikimo negalėjo apsunkinti žemės sklypo, t. y. negalėjo duoti, todėl ir nedavė atsakovui M. B. rašytinio sutikimo. Jei toks sutikimas būtų buvęs, trečiasis asmuo Ž. G. privalėjo apie tai pranešti žemės sklypo pirkėjui – valstybei, – tačiau žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje tai nenurodyta (šio teismo sprendimo 21.1 punktas).

Atsižvelgus į šiame teismo sprendimo 25.3 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad žodinio žemės sklypo savininko sutikimo nepakako.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009 ir kitos).

Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnyje expressis verbis (aiškiai žodžiais, tiesiogiai) nenurodyta, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 11 ir 9 dalis, kai į teismą dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo kreipėsi asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami, teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis; 3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 5) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Be to, teismas sprendime gali nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovo lėšomis.

27. Įvertinęs šio teismo sprendimo 25.3 ir 26 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra kito galimo atsakovo M. B. savavališkos statybos padarinių (neteisėtai valstybės žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įrengtų vandentiekio ir nuotekų vamzdynų) šalinimo būdo tik kaip išardyti savavališkai pastatytus statinius, nes nei ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai, nurodyto valstybės žemės sklypo valdytojas ir naudotojas panaudos pagrindu, nei valstybės turto patikėtinė – trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesuteikia atsakovui M. B. leidimo naudotis nurodytu žemės sklypu – naudoti jame įrengtus ir labai tikėtina pagal teisės aktų reikalavimus taisytinus vandentiekio ir nuotekų vamzdynus ar įrengti naujus teisės aktus atitinkančius vandentiekio ir nuotekų vamzdynus ir juos naudoti (šio teismo sprendimo 1, 8 ir 13 punktas).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įrengti atsakovo M. B. vandentiekio ir nuotekų vamzdynų neatitinka statybos techninio reglamento reikalavimų – tokios buitinių nuotekų linijos eksploatuoti negalima. Žiežmarių (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įrengti centralizuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai. Atsakovui M. B. tinkamai pasiruošus projektinę dokumentaciją, gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), turėtų galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje (šio teismo sprendimo 17 ir 21.9 punktas).

Atsižvelgus į tai, ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinys yra tenkintinas, t. y. atsakovas M. B. įpareigotinas per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valstybės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), savavališką statybą – išardyti ir pašalinti atsakovui priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui M. B. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leistina ieškovui Strėvininkų socialinės globos namams pašalinti valstybės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovo M. B. savavališką statybą – išardyti ir pašalinti atsakovui priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis.

Teismo nuomone ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų prašomas savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas – du mėnesiai – yra protingas, sąžiningas ir teisingas, atsižvelgus į savavališkai įrengtų statinių sudėtingumą ir jiems išardyti reikiamas protingas sąnaudas. Atsakovas M. B. savavališkos statybos padarinių šalinimo termino neginčijo ir nenurodė jokių argumentų, dėl ko šis terminas turėtų būti ilgesnis.

28. Atsakovas M. B. nuo jam pareikšto ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinio dėl nuosavybės teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo gynėsi Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio l dalyje numatyta ieškinio senatimi (šio teismo sprendimo 10.1 punktas), atsižvelgus į tai, kad jo vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai buvo įrengti dar 2009 m., dalyvaujant pačiam žemės sklypo savininkui – trečiajam asmeniui Ž. G., – o šis iki 2019 m., t. y. per dešimt metų, atsakovui nereiškė jokių pretenzijų. Pirma pretenzija atsakovui M. B. dėl vamzdynų buvo pareikšta tik 2020 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus net vienuolikai metų po vamzdynų įrengimo, kas aiškiai yra nesavalaikiška, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikytina ieškinio senatis.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senatis netaikytina, nes nėra suėjęs įstatyme įtvirtintas dešimties metų ieškinio senaties terminas.

Sutiktina su ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. – kai ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą – atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus, t. y. kai trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo ieškovą, jog atsakovas M. B. pripažino, kad ieškovo valdomame žemės sklype yra jam priklausantys vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai (Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnis) (šio teismo sprendimo 9.3 punktas).

XII. Bylinėjimosi išlaidos

29. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo M. B. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79–80, 88, 93, 96 ir 98 straipsniai):

29.1. Ieškovui Strėvininkų socialinės globos namams – 1244,49 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CBP-927 priedas; DOK-87905 priedai: ieškinio parengimas (600,00 Eur), susipažinimas su procesiniais dokumentais (300,00 Eur) ir atstovavimas teismo posėdžiuose (128,50 Eur).

29.2. Trečiajam asmeniui UAB „Kaišiadorių vandenys“ – 1825,84 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų (DOK-43589 priedas ir DOK-73297 priedai; atsiliepimo į ieškinį parengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, iš viso: 11 valandų).

29.3. Valstybei – 75,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas/ biudžetinė įstaiga buvo atleista, ir 15,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, taip pat į ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ir trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ atstovų atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato ir advokato padėjėjo pagalba, dydis yra pagrįstas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl nemažintinas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galėtų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        Strėvininkų socialinės globos namų ieškinį tenkinti.

        Įpareigoti M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valstybės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), savavališką statybą – išardyti ir pašalinti jam priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei sutvarkyti statybvietę.

        M. B. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti Strėvininkų socialinės globos namams, j. a. k. 290796410, pašalinti valstybės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), M. B. savavališką statybą – išardyti ir pašalinti jam priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei sutvarkyti statybvietę M. B. lėšomis.

Priteisti iš M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), Strėvininkų socialinės globos namams, j. a. k. 290796410, 1244,49 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 49 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Kaišiadorių vandenys“, j. a. k. 158834726, 1825,84 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 84 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 15,02 Eur (penkiolika eurų 02 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                                          Joana Kvaselytė