VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,
dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ atstovei advokatei Rasai Valiukaitei, atsakovui A. R. ir jo atstovei advokatei Renatai Jankutei Timofejenko,
viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje (2023 m. gegužės 30 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ ieškinį atsakovui A. R. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo nagrinėjimo iš esmės, išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. birželio 19 d. 11:00 val.
I. Teismas nustatė:
1. Ieškovas UAB „Vilniaus Doleta“ 2023 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-3550) prašydamas:
1) ginčą išspręsti iš esmės ir atsakovo reikalavimus atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (10 539,40 Eur) bei kompensuoti advokato teisinės pagalbos išlaidas (1 616,84 Eur) atmesti;
2) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“ (bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas atsisakė šio reikalavimo, jį laikė išvestiniu, todėl neapmokestinamu žyminiu mokesčiu);
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas nurodė, kad:
1) ieškovas pagal atsakovo individualų užsakymą įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti atsakovui skandinaviško ir europietiško tipo langus. Sutartis buvo sudaryta atsakovui 2021 m rugpjūčio 10 d. elektroniniu laišku galutinai patvirtinant jam pateiktą ieškovo 2021 m. rugpjūčio 10 d. pasiūlymą Nr. SS-508D (toliau – Pasiūlymas). Iš viso atsakovas užsakė 15 vienetų individualių dydžių langų, kurių kaina 23 472,72 Eur su PVM ir montavimo darbus, kurių kaina 2 372,71 Eur su PVM. Mokėjimą iš atsakovo gavo, tačiau jų montavimo procese atsakovas nurodė, kad langai sumontuoti nekokybiškai be to 10 langų atveriamų į išorę turėjo būti be statramsčių. Atsakovas neleido užbaigti langų montavimo, o kadangi atsakovui pristatė tokius langus kokius jis užsakė, ieškovas nesutiko pakeisti/pergaminti 10 langų atveriamų į išorę, kad jie būti be statramsčių. Atsakovui buvo pasiūlytas langų pergaminimas jo sąskaita, tačiau atsakovas su tuo nesutiko, todėl inicijavo aptartų 10 langų užsakymą ir permontavimą pas kitą tiekėją;
2) atsakovo patirtų 10 539,40 Eur išlaidų ieškovas nesutiko atlyginti, atsakovas kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o kadangi ji priėmė atsakovui palankų sprendimą, ieškovas kreipėsi į teismą;
3) ginčas kilo ne dėl langų kokybės bet dėl to ar ieškovas pateikė tokios sudėties langus, kuriuos užsakė atsakovas, t. y. atsakovas ginčo 10 langų vienetų užsakė su statramsčiais, tokie jam ir pateikti, sumontuoti, todėl atsakovo reikalavimas atlyginti 10 539,40 Eur išlaidų dėl langų pakeitimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas su brėžiniais ir jų paaiškinimais, o prieš tai viskas išaiškinta ir žodžiu, todėl atsakovas nepagrįstai laiko, kad ieškovas pateikė kitokios formos langus. Atsakovui pateiktuose brėžiniuose aiškiai matyti, kurie langai yra su statramsčiais, o kurie be. Todėl laikytina, kad ieškovas tinkamai įvykdė informavimo vartotojui pareigas. Tarp šalių net nebuvo svarstoma, kad į išorę atveriami langai galėtų būti be statramsčio. Atsakovas taip pat užsakė kelis į vidų atveriamus langus be statramsčių, tai buvo individualiai aptarta;
4) atsakovas negali reikalauti 1210 Eur už montavimo ir sureguliavimo darbus, nes tą būtų padaręs ieškovas;
5 ginčas kilęs iš pirkimo pardavimo sutarties, atitinkamos teisės normos taikytinos jį sprendžiant;
6) atsakovo sprendimas savavališkai pakeisti jam nepatinkančius langus naujais ir po to reikalauti iš ieškovo atlyginti tokių langų įsigijimo, pristatymo ir montavimo išlaidas yra neproporcingas ir neadekvatus esamos situacijos mastui, dėl ko atsakovo reikalavimas ieškovui atlyginti 10 539,40 Eur yra nepagrįstas ir atmestinas. Atitinkamai atmetus aptartą atsakovo reikalavimą atmestinas ir jo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:
2.1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje (DOK-44391) pažymėjo, kad argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas Tarnybos sprendimas, yra išdėstyti 2023 m. vasario 15 d. priimtame nutarime Nr. 10G-367, kuris kartu su ieškiniu pateiktas teismui. Tarnyba palaikė Nutarime išdėstytą poziciją.
2.2. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-58768), kuriame pažymėjo:
1) ieškiniu reiškiamas reikalavimas – panaikinti VVTAT Nutarimą – negali būti nagrinėjamas teisme. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą pasikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Tarnybos nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia;
2) šalys 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarė sutartį dėl langų pagaminimo ir jų sumontavimo, atsakovui elektroniniu laišku patvirtinant jam pateiktą ieškovo pasiūlymą Nr. SS-508D (toliau – Sutartis). Atsakovas pagal šią Sutartį yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu, t. y. atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 25 845,43 Eur. Dėl pastarųjų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tačiau atsakovas užsakė visus langus be statramsčių, o ieškovas 10 langų pagamino su statramsčiais, atsisakė juos pakeisti savo lėšomis, todėl atsakovas realizavo savo teisių gynimo būdą, langus (10 vienetų) pakeitė savo lėšomis ir pašo atlyginti 10 langų vienetų įsigijimo, atvežimo ir pakeitimo išlaidas, bei patirtas atstovavimo išlaidas, t. y. 9160 Eur už 10 vienetų langų, 169,4 Eur už langų atvežimą, 1210 Eur už ieškovo įmontuotų 10 vienetų langų išmontavimą ir naujų langų sumontavimą;
3) ginčas yra kilęs iš vartojimo rangos santykių, atitinkamai taikytinos teisės normos ir teismų praktika. Ieškovas būdamas verslininku, atsakovui, kuris yra vartotojas, nebuvo pakankamai nuoseklus, nesuteikė pakankamai informacijos dėl užsakomų langų, todėl turi atsakyti ir atlyginti atsakovo patirtas išlaidas;
4) atsakovas pateikė šiuos reikalavimus:
a) nutraukti bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nutarimo panaikinimo;
b) priteisti iš ieškovo 10 539,40 Eur trūkumų šalinimo išlaidų;
c) priteisti iš ieškovo ikiteismine tvarka sprendžiant ginčą atsakovo patirtas 1616,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas;
d) priteisti iš ieškovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
e) priteisti iš ieškovo teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.3. Ieškovas pateikė dubliką (DOK-74990 ir papildomus paaiškinimus DOK-84648), kuriuose pažymėjo, kad:
1) su atsakovo reikalavimais nesutinka, esminė aplinkybė, kad atsakovas skandinaviško tipo, į išorę atveriamus langus (10 vienetų) žodžiu užsakė su statramsčiais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo užsakymas būtų buvęs toks, kad minėti langai būtų buvę be statramsčių. Nėra svarbu, kaip jis suprato jam siųstus brėžinius, nes viskas buvo aptarta žodžiu. Ieškovas užsakinėjo įvairių tipų langus, tiek atveriamus į išorę, tiek į vidų, tiek stumdomus, ir visus funkcionalumus ieškovas įgyvendino tinkamai. Atsakovas taip pat dėl kitų funkcionalumų nereiškia pretenzijų. Ieškovas neturėjo jokio tikslo gaminti langus neatitinkančius atsakovo noro. Nepagrįsta atsakovo pozicija, kad jis apie tai, kad langai su statramsčiais suprato tik juos atidaręs, nes visa tai galėjo matyti ir iki langų montavimo. Atsakovui buvo pateikti ne tik prie pasiūlymo pridėti brėžiniai (matomi kairėje lentelės pusėje), bet ir detalesni brėžiniai, kurie buvo pridėti prie vieno iš pasiūlymų, kuris vėliau buvo koreguojamas, tačiau tik keičiant langų išmatavimus (matomi dešinėje lentelės pusėje). Abiejuose paveiksluose yra pavaizduotas statramstis ir jis aiškiai išreikštas. Atsakovo elgesys pasiūlymo derinimo metu taip pat išduoda, kad brėžinius jis suprato. Atnaujinus brėžinius pagal atsakovo pastabas ieškovas vėl klausė, ar viskas gerai (2022 m. rugpjūčio 5 d. laiškas), galiausiai 2022 m. rugpjūčio 10 d.) atsiuntus galutinį pasiūlymą atsakovas parašė, kad „viskas super, leidžiame“. Šiuo atveju atsakovas piktnaudžiauja savo kaip vartotojo teisėmis, nėra sąžiningas. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Atsakovas neįrodė, kad jis pateikė ieškovui užsakymą dėl skandinaviškų langų be statramsčių gamybos, o be to, atsakovui ieškovo pateikta informacija buvo aiški ir atsakovas suprato, kokias prekes įsigyja, kas sudaro pagrindą ieškinį tenkinti ir atmesti atsakovo reikalavimus ieškovui atlyginti langų pakeitimo ir teisinės pagalbos išlaidas;
2) atlikus ekspertinį atsakovo pateikto vaizdo įrašo vertinimą, padaryta išvada, kad ieškovas nebuvo baigęs langų montavimo darbų;
3) patyrė 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 88) ir 1210 Eur ekspertinių konsultacijų išlaidų (t. 2, b. l. 117-118).
2.4. Atsakovas pateikė tripliką (DOK-81177) ir papildomus paaiškinimus (DOK-87356), kuriuose pažymėjo, kad:
1) ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių. Todėl nagrinėjant byloje kylančius teisinius klausimus, privalu vadovautis specialiomis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, t. y. CK 6.228-6 straipsniu, kuris nurodo, kad verslininkas privalo įrodyti, kad suteikė vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Dėl ieškovo klaidų atsakovas patyrė daugiau, kaip 10000 Eur išlaidų ir jos turi būti atlygintos. Ginčui netaikytinos pirkimo pardavimo sutarčių sudarymą ir vykdymą reguliuojančios teisės normos. Šiuo atveju buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnis). Ginčui taikytinas vidutinio vartotojo standartas, kurio akimis vertinant ieškovo suteiktą informaciją nėra galimybės prieiti išvados, kad ieškovo suteikta informacija buvo pakankama;
2) demontuoti langai, kuriuos buvo sumontavusi UAB „Vilniaus Doleta“, yra perduoti ir saugomi (duomenys neskelbtini), juos pasiūlyta ieškovui paimti, ieškovas šių langų vis dar nėra atsiėmęs;
3) prašė priteisti 4265,25 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas teisme advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 82-83).
3. Bylos nagrinėjimo iš esmės ir baigiamųjų kalbų metu:
3.1. Ieškovo atstovė atsisakė reikalavimo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“ panaikinimo, kitoje dalyje ieškinį palaikė. Pažymėjo, kad:
1) ieškovas nėra langų gamintojas, o tik pardavėjas ir montuotojas. Standartiškai Lietuvoje į išorę atidaromi langai gaminami su statramsčiais ir tik esant užsakovo aiškiai išreikštam pageidavimui, jie gali būti gaminami be statramsčių. Ieškovas susitikimo metu su atsakovu išaiškino viską apie langus, pateikė atsakovui langų schemas, ir taip tinkamai informavo jį apie prekę. Iš el. pašto susirašinėjimų galima daryti tik vieną išvadą, kad atsakovui viskas buvo aišku. Atsakovui keliant pretenzijas, pateikė jam pasiūlymus, kaip jo pasikeitę norai gali būti įgyvendinti;
2) svarbu tarp šalių sudarytos sutarties tikrasis turinys, kuris buvo aiškiai aptartas šalių susitikimo metu, kad jeigu bus užsakomi langai atveriami į išorę (skandinaviško stiliaus), tai jie bus su statramsčiais, jei bus užsakomi langai atveriami į vidų (europietiško stiliaus), tai jie bus be statramsčių. Šiuo atveju susiklostė pirkimo pardavimo, o ne rangos santykiai, nes montavimo darbų kaina sudaro mažąją dalį sutarties vertės. Esant pirkimo pardavimo santykiams pirkėjui tenka pareiga įrodyti, kad prekė neatitinka užsakymo. Ieškovo parengti ir atsakovui pateikti brėžiniai yra aiškūs ir vidutinis vartotojas galėtų suprasti, kurie langai su statramsčiu, kurie be. Be to nebuvo vien brėžiniai pateikti atsakovui, o buvo daug tiesioginio bendravimo. Aktualu, kad atsakovas ne iš karto apsisprendė dėl užsakymo turinio, todėl turėjo pakankamai laiko viską įvertinti.
3.2. Atsakovas ir atstovas su ieškiniu nesutiko, neprieštaravo dėl ieškovo dalies ieškinio atsisakymo, tačiau nurodė, kad dalyje dėl vieno reikalavimo atsisakymo, taip pat patyrė atstovavimo išlaidų ir jos neturėtų būti mažinamos, prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešinius reikalavimus išdėstytus atsiliepime ir triplike. Pažymėjo, kad:
1) atsakovas: žinojo, kad geriausiai langus gamina Doleta, todėl į ją ir kreipėsi. Susitikimo metu aiškiai pasakė, kad langai turi būti be jokių stovų, kas trukdytų vaizdui. Visus ieškovo prašomus pinigus sumokėjo avansu. 2021 m. lapkričio viduryje ieškovas sumontavo langus, jis pastebėjo montavimo trūkumų, taip pat, kad langai ne tokie, kokius užsakė, t. y. į lauką atsidarantys langai turėjo būti be statramsčio. Ilgai nedelsdamas pateikė ieškovui pretenziją, tačiau šis atsisakė savo sąskaita pakeisti langus su statramsčiais į langus be statramsčių, todėl susirado kitą langų gamintoją, kitą montuotoją ir langus su statramsčiais pakeitė. 2021 m. gegužės viduryje susitikimo metu su ieškovo atstove S. S. aiškiai pasakė, kad langai turi būti be statramsčių. 2021 m. rugpjūčio 10 d. patvirtino užsakymą, nes suprato, kad visi langai bus be statramsčių. Tačiau atvežė ir sumontavo su statramsčiais, matyt dėl to, kad tiesiog be statramsčių negamina.
2) atsakovo atstovė: kad šio ginčo ribos yra tik dėl išlaidų patirtų keičiant langus, kurie turėjo būti be statramsčių, dėl kitų nekokybiškai atliktų darbų, atsakovas pretenzijų teisme nekelia. Ieškovo pateikti brėžiniai nėra informatyvūs ir vidutinis vartotojas negalėtų suprasti jų turinio. Ieškovas būdamas verslininku padarė klaidą ir nenori jos pripažinti. Atsakovas nuoširdžiai tikėjo, kad visi langai bus be statramsčių.
3.3. Liudytoju apklaustas R. B. paaiškino, kad dirba pas ieškovą projektų vadovu, atsakingas už langų sumontavimą. Pagaminus langus, organizavo langų sumontavimą pas atsakovą, tačiau nebaigus visų montavimo darbų, atsakovas neįleido į objektą. Kiek jis žino, langai atsiveriantys į išorę yra gaminami tik su statramsčiais, be statramsčių nėra gaminami, jis nėra montavęs langų atsiveriančių į išorę be statramsčių.
3.4 Liudytoja apklausta S. S. paaiškino, kad dirba pas atsakovą ir yra atsakinga už bendravimą su klientais, naujų užsakymų priėmimą. Atitinkamai ir 2021 m. gegužės pradžioje bendravo su atsakovu el. paštu, gegužės viduryje pokalbio metu viską išsiaiškino apie langus, buvo žodžiu sutarta, kad į išorę atsidarantys langai bus su statramsčiu, nes be statramsčio yra prastesnė šiluminė varža, bei kad į vidų atsiveriantys langai bus be statramsčio, nes į vidų atsiveriančių langų šiluminė varža yra didesnė ir jie gali būti be statramsčio. Ji susirašinėjo su atsakovu, pateikė jam visus brėžinius ir buvo įsitikinusi, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas užsakė į išorę atsiveriančius langus su statramsčiu. Langai buvo pradėti montuoti 2021 m. lapkričio 11 d., tačiau nebaigus montavimo, atsakovas darbus sustabdė ir neleido užbaigti. Iš pradžių atsakovas reiškė pastabas dėl netinkamų darbų, o vėliau ir dėl statramsčių.
3.5 Liudytoja apklausta I. R.-R. paaiškino, kad yra atsakovo sutuoktinė, yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau teismui paklausus ar prašo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškė, kad neprašo. Nurodė, kad 2021 m. gegužės mėnesio susitikime su S. S. ji dalyvavo kartu su atsakovu, kad buvo tariamasi, kad languose nebus jokių kliūčių matyti lauką, nes per langus bus matomas autentiškas senamiesčio vaizdas.
II. Teismas konstatuoja:
Ieškinio reikalavimai ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestini, atsakovo priešiniai reikalavimai ir prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintini.
4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:
4.1. Ieškovo atstovė S. S. ir atsakovas su sutuoktine 2021 m. gegužės mėnesio viduryje (rašytiniais įrodymais konkreti diena nenustatyta) buvo susitikę ir diskutavo dėl langų, kurie būtų geriausi atsakovo bute (duomenys neskelbtini) . Šalys diskutavo apie tai, kad ieškovas gali pagaminti ir sumontuoti langus atveriamus į išorę (skandinaviško stiliaus), tiek su statramsčiu, tiek be, taip pat, kad gali sumontuoti langus atveriamus į vidų (europietiško stiliaus) tiek su statramsčiu, tiek be. Aptariamo susitikimo metu šalys susitarė, kad dėl konkretaus užsakymo šalys komunikuos elektroniniu būdu, konkretaus susitarimo nei raštu, nei žodžiu nesudarė (bylos šalių ir liudytojų paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu).
4.2. Atsakovas gegužės 25 d. pervedė ieškovui 10 902 Eur (t. 1, b. l. 53) mokėjimo paskirtyje nurodydamas VDOL Nr. 2021/05/25 (išankstinio apmokėjimo dokumentas teismui nepateiktas).
4.3. 2021 m. rugpjūčio 3-10 dienomis ieškovo atstovė S. S. ir atsakovas el. paštu diskutavo dėl pasiūlymo užsakomiems langams ir jų kainoms, dėl montavimo konstrukcinių sprendimų (t. 1, 102-158), pvz., ieškovas siuntė atsakovui 2021 m. rugpjūčio 3, 6 ir 10 dienos pasiūlymus, kuriuose buvo nurodyta profilių sistema, medienos rūšis, dažymo ir gruntavimo sluoksniai, stiklo paketų storis, sandarinimo tarpinių kontūrai, saugumo klasės apkaustai, signalizacijos kontaktai, spalva, šilumos laidumo koeficientai, lango atvėrimo kryptis, rankenų tipai (pvz., žr. 154-158), nurodyta galutinė bendra suma su montavimu ir PVM 25 845,43 Eur (t.1, b. l. 158). Ieškovo atstovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. (pirmą kartą siuntė 2023 m. rugpjūčio 3 d. laišku) el. laišku atsakovui siuntė ir langų detalius brėžinius, kuriuose:
1) detaliai, tačiau be žodinių paaiškinimų nurodė langų matmenis ir punktyrinėmis linijomis pažymėjo langų atvėrimo plotį pvz., pažymėjo, kad: langai L1.2, L1.1., L2, L3 (šalių vadinamas skandinaviškas stilius) (pvz., t. 1, b. l. 119), kurių atvėrimo kryptis pagal pasiūlymo informaciją (t. 1, b. l. 155) į lauką, turi po dvi atveriamas varčias, jokių žodinių paaiškinimų dėl tarp lango varčių galimo būti lango rėmo (statramsčio) nėra; langai L7, L5.1 (šalių vadinamas europietiškas stilius) (pvz., t. 1, b. l. 120), kurių atvėrimo kryptis pagal pasiūlymo informaciją nepažymėta (t. 1, b. l. 156), šalys paaiškino, kad jų atvėrimo kryptis į vidų, jokių žodinių paaiškinimų dėl tarp lango varčių galimo būti ar nebūti lango rėmo (statramsčio) nėra;
2) detaliai ir su žodiniais paaiškinimais aprašė, nubraižė langų montavimo į sienų angas konstrukcinius sprendinius/mazgus (t. 1, b. l. 123-138).
4.4. Ieškovo atstovė po susirašinėjimo su ieškovu tam tikrais užsakymo klausimais 2021 m. rugpjūčio 10 d. 13:31 val. e. p. pateikė atsakymą, kaip pataisė brėžinius pagal atsakovo paskutines pastabas dėl užsakomų langų (t. 1, b. l. 151-152) ir pridėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d. pasiūlymą (t. 154-158), atsakovas 2021 m. rugpjūčio 10 d. el. p. 14:28 val. atsakė, kad „Viskas super <...> Leidžiame“ (t. 1, b. l. 151).
4.5. Atsakovas 2021 m. lapkričio 10 d. pervedė ieškovui dar 14 943,43 Eur (t. 1, b. l. 54), mokėjimo paskirtyje nurodė VDOL Nr. 2021/11/08 (išankstinio apmokėjimo dokumentas teismui nepateiktas). 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovas pradėjo montuoti langus (šalių paaiškinimai), 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovas pateikė pretenzijas ieškovui dėl netinkamų langų (atsakovo paaiškinimai), į bylą minėtos pretenzijos turinys nepateiktas, šalys teismo siūlymu nepageidavo papildyti bylos medžiagą.
4.6. 2021 m. lapkričio 17 d. 12:36 val. el. laišku atsakovas dėkojo ieškovo atstovei už atsakymą į pretenziją, klausė ar mato kokį sprendimą situacijai. 2021 m. lapkričio 17 d. 12:45 val. el. laišku ieškovo atstovė informavo atsakovą, kad „<...> laukiu gamyklos konstruktorių komandos, ką galima sugalvoti. Šiandien jie turi pasitarimą dėl Jūsų projekto ir spręs įmanoma kažką padaryti ar ne.“ (t. 1.b. l. 56-57). 2021 m. lapkričio 23 d. 14:15 val. el. laišku ieškovo atstovė be kita ko rašė atsakovui, kad galimi trys variantai: pirmas paliekant kaip yra; antras išsaugoma pirminė varčia ir abu stiklo paketai – kaina 4903,73 Eur be PVM; trečias perdaromos abi varčios ir užsakomi nauji paketai – kaina 6302,54 Eur be PVM, papildomai už langų demontavimą ir sumontavimą 1600 Eur be PVM., Pažymėjo, kad nei antras nei trečias variantai nėra tinkami Lietuvos klimatui, tai kas sumontuota yra geriausiais variantas (t. 1, b. l. 58). Papildomai ieškovo atstovė 2021 m. lapkričio 29 d. 13:12 val. el. paštu atsakovui rašė, kad <...> perdarome, kad būtų be statramsčio <...>, klausė kada galima susitikti aptarti detales. Šalys nepateikė įrodymų, kad atsakovas kaip nors būtų sureagavęs į šį ieškovo atsakymą.
4.7. 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovas, atstovaujamas advokatų, kreipėsi į ieškovą dėl langų su statramsčiais trūkumų šalinimo (t. 1, b. l. 68-69).
4.8. 2022 m. gegužės 9 d. atsakovui UAB „Vudesta“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 004158, 9160 Eur sumai už 10 langų vienetų (t. 1, b. l. 71). Atsakovas UAB „Vudesta“ 2022 m. kovo 18 d. sumokėjo 4580 Eur, pavedime nurodyta, kad tai avansinis mokėjimas 20211118-01J (t. 1, b. l., 72), taip pat 2022 m. gegužės 9 d. sumokėjo UAB „Vudesta“ 4580 Eur, nurodė, kad mokėjimas 004158 (t. 1, b. l. 73).
4.9. 2022 m. gegužės 20 d. atsakovui UAB „Rhenus Logistics“ išrašė sąskaitą faktūrą 169,4 Eur sumai, už krovinio gabenimo paslaugas (t. 1, b. l. 75). Atsakovas minėtą sąskaitą apmokėjo 2022 m. gegužės 27 d. (t. 1, b. l. 76).
4.10. 2022 m. gegužės 13 d. UAB „Edminsta“ išrašė atsakovui sąskaitą už medinių langų montavimą 1210 Eur sumai (t. 1, b. l. 78), atsakovas ją apmokėjo 2022 m. gegužės 15 d. (t. 1, b. l. 79).
4.11. 2022 m. spalio 4 d. atsakovas pateikė ieškovui reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, prašė atlyginti 10 539,4 Eur dėl pakeistų 10 langų, jų transportavimo ir montavimo, taip pat nurodė, kur saugomi ieškovo langai, prašė juos atsiimti (t. 2, b. l. 102-105).
4.12. Tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, kuri 2023 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“ (t. 1, b. l. 183-200) ir nusprendė pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą UAB „Vilniaus Doleta“ atžvilgiu atlyginti langų ir jų montavimo darbų trūkumų šalinimo išlaidas (10539,40 Eur) bei kompensuoti advokato teisinės pagalbos išlaidas (1616,84 Eur). Ieškinį pareiškus teisme po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, nelaikoma minėtos institucijos sprendimo apskundimu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai laikytina, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“ (t. 1, b. l. 183-200) neįsiteisėjo. Vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. VVTAT neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra ginčo šalis, todėl ji negali būti traukiama į bylą nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis asmuo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013).
5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės ir vertindamas šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: kokio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo (vartojimo pirkimo pardavimo ar vartojimo rangos), kokius į įšorę atveriamus langus užsakė atsakovas (ar su statramsčiu ar be), ar ieškovas suteikė pakankamai informacijos atsakovui apie jo užsakomus langus, ar atsakovas turėjo teisę sustabdyti ieškovo atliekamus darbus, ar turėjo teisę be ieškovo sutikimo pakeisti jam nepriimtinus langus ir ar turi teisę į dėl pakeistų langų patirtų išlaidų atlyginimą iš ieškovo, – teismas, darydamas išvadas, spręs ar šalių reikalavimai tenkintini ar atmestini. Atsižvelgdamas į bylos klausimų turinį, teismas įrodymus vertins vadovaudamasis šiai bylai aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aptariančia įrodinėjimo naštą:
5.1. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
5.2. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 p. ir kt.).
5.3. Paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
Teismo išvados ir motyvai.
6. Ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl reikalavimo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“ panaikinimo, tenkintinas, byla šioje dalyje nutrauktina:
6.1. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovas žodiniu pareiškimu bylos nagrinėjimo iš esmė metu atsisakė savo reikalavimo ieškinio dalyje dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“ panaikinimo (ieškovą atstovavo advokatas, todėl laikytina, kad ieškovui yra žinomos dalies ieškinio atsisakymo pasekmės), atsakovo atstovas neprieštaravo, tačiau prašė priteisti dėl šio reikalavimo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6.2. Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio priimamas ir civilinė byla šioje dalyje (dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“ panaikinimo) nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškinama, kad nutraukus bylą dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Žyminis mokestis už minėtą reikalavimą nebuvo sumokėtas, todėl jo gražinimo klausimas ieškovui nespręstinas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos nustatyta tvarka.
7. Ieškovo reikalavimas atmesti atsakovo reikalavimus atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (10 539,40 Eur) bei kompensuoti advokato teisinės pagalbos išlaidas (1 616,84 Eur), atmestinas, o atsakovo reikalavimai tenkinami:
Visų pirma atsakytina į esminius bylos klausimus (šio sprendimo 5 punktas), vėliau detaliai pasisakytina dėl kiekvieno iš atsakovo reikalavimų.
7.1. Šalių 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarytas pasiūlymas/užsakymas – pagaminti, atvežti ir sumontuoti 15 langų vienetų ir susiję žodiniai susitarimai kvalifikuotini vartojimo rangos sutartimi:
1) teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas ieškovo pasiūlymu užsakė iš ieškovo 15 langų pagaminimo, atvežimo ir sumontavimo paslaugas/darbus ieškovo rizika. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad atsakovas yra vartotojas, o ieškovas verslininkas ir kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Tačiau išsiskyrė šalių nuomonės dėl to kokių sutarčių rūšiai priskiriami tarp jų susiklostę teisiniai santykiai ar rangos ar pirkimo pardavimo. Ieškovas nurodė, kad susiklostė pirkimo pardavimo, o atsakovas, kad rangos teisiniai santykiai;
2) vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-501-803/2023);
3) nagrinėjamu atveju, yra pagrindas pripažinti, jog šalių 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarytas pasiūlymas/užsakymas laikytinas statybos rangos sutartimi, nes ja ieškovas įsipareigojo organizuoti atitinkamų išmatavimų langų gamybą, juos atvežti ir sumontuoti savo rizika, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Iš esmės ieškovas įsipareigojo atlikti viską savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis. Analogiškai langų gamybos, atvežimo ir montavimo sutartys laikomos vartojimo rangos sutartimis ir kitose bylose, pvz., Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-334-828/2022; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2100-343/2013;
4) atmestinas ieškovo argumentas, kad šiuo atveju taikytina CK 6.645 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedidelė, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Nagrinėjamu atveju iš šalių suderinto 2021 m. rugpjūčio 10 d. pasiūlymo/užsakymo (t. 1, b. l. 154-158), negalima daryti išvados, kad atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedidelis, t. y. nors langų montavimo kaina buvo 2375,13 Eur, o langų pagaminimo kaina 23 470,3 Eur, tačiau, negalima vien formaliai žiūrėti tik į langų ir darbų kainas ir taip kvalifikuoti tarp šalių sudarytą sutartį. Langai butui yra dalis buto statybos/rekonstrukcijos/renovacijos proceso, todėl jų montavimas laikytinas statybos, statybos/rekonstrukcijos/renovacijos dalimi, t. y. statybos darbais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis). Statybos įstatymo nuostatų prasme (pvz., Statybos įstatymo 2 straipsnio 79, 86 dalys, 14 straipsnio 2 dalis), statybos darbai atliekami arba ūkio būdu, arba statybos rangos būdu arba mišriu būdu, t. y. statybos darbai negali būti atliekami vien pagal pirkimo– pardavimo sutartį, nes reikalinga ne tik prekių, bet ir atliktų darbų garantija ir pan. Atitinkamai šiuo atveju laikytina, kad ginčo šalių aptariami statybos darbai buvo atliekami statybos rangos būdu, t. y. ieškovui organizuojant langų pagaminimą, pristatymą ir montavimą, suteikiant garantiją tiek langams, tiek jų montavimo darbams. Atsakovas nebuvo prisiėmęs langų atvežimo ir sumontavimo rizikos.
7.2. Padarius išvadą, kad tarp šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis, pažymėtinos šios ginčui taikytinos teisės normos ir teismų praktika:
1) Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą;
Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).
CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato vartotojo teisės į informaciją reikalavimus. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Be to, įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo (2 dalis). Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (4 dalis). Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (5 dalis);
2) vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).
CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas atliktų darbų bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą (CK 6.674 straipsnis).
Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis);
3) CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
7.2. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės objektyviai tiksliai nustatyti ar į išorę atveriamus langus (skandinaviško stiliaus) ieškovas pasiūlė ir ar atsakovas užsakė minėtus langus su ar be statramsčių, todėl taikant aplinkybių buvimo tikėtinumo taisyklę, vartotojo nelygiavertiškumo ir vartotojui taikomų papildomų teisių apsaugos garantijų principus laikytina, kad atsakovas yra teisus, t. y. atsakovas užsakė į išorę atveriamus langus be statramsčių, ieškovas tinkamai neįgyvendino savo pareigos informuoti vartotoją:
7.2.1. Kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų dėl kokių konkrečiai langų formų (su statramsčiu ar be) buvo susitarę ieškovas ir atsakovas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovė ir ieškovo liudytoja teigė, kad susitarta buvo daliai langų su statramsčiais (dėl į išorę atveriamų langų), daliai be (dėl į vidų atveriamų langų), o atsakovas ir liudytoja jo sutuoktinė teigė, kad buvo susitarta dėl visų langų be statramsčių. Atitinkamai teismas vien iš žodinių suinteresuotų šalių ir jų liudytojų paaiškinimų neturi objektyvios galimybės nuspręsti kuris iš jų yra teisus. Tačiau taikant aplinkybių tikėtinumo taisyklę, atsižvelgiant į tai, kad į vidų atidaromi langai buvo užsakyti be statramsčių, kad atsakovas laikytinas silpnesniuoju teisinio santykio dalyviu, todėl svariau yra tikėti atsakovo ir jo liudytojo paaiškinimais, kad jie turėjo lūkestį visiems langams be statramsčių ir kad šį lūkestį išsakė ieškovo atstovei. Ieškovas gi, kaip nustatyta iš ieškovo ir jo liudytojų parodymų, paprastai langus atveriamus į išorę gamina tik su statramsčiais, todėl tinkamai neišsiaiškinęs visų aplinkybių ir vartotojo norų, tinkamai nesupratęs atsakovo lūkesčių, tiesiog pasiūlė atsakovui įprastai siūlomus langus (atidaromus į išorę), kurie turėjo statramsčius. Atsakovas iš jam pateiktų langų brėžinių objektyviai negalėjo suprasti, kad langai bus su statramsčiais, nes tokio rašytinio komentaro niekur nebuvo. Atitinkamai laikytina, kad ieškovas neįgyvendino savo pareigos tinkamai ir išsamiai informuoti vartotoją ir turi pareigą atlyginti atsakovo patirtus nuostolius.
7.2.2. Detaliai žinant visas bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančius langų brėžinius (šio sprendimo 4.3 punktas), langų L1.2, L1.1., L2, L3 ir langų L7, L5.1 skirtumus, galima matyti, kad skirtingai pavaizduotos punktyrinės linijos, kurios žymi lango varčių atvėrimo plotą, t. y., pvz., kad į lauką atveriamos langų L1.2, L1.1., L2, L3 varčios per vidurį turi nejudamą dalį, o į vidų atveriamų langų L7, L5.1 varčios tokios nejudamos dalies neturi. Tačiau teismo vertinimu to niekaip negalėtų suprasti vidutinis vartotojas, nes jam reikalingi brėžinių paaiškinimai, taip, kaip jie padaryti langų mazgams besiribojantiems su siena (šio sprendimo 4.3 punkto 2 papunktis) arba taip, kaip juos paaiškino savo ieškinyje ieškovas (t. 1, b. l. 6, 7, 8, 9). Aktualu ir tai, kad viešai skelbiamame tinklapyje (https://www.doleta.lt/lt/produktai/langai/) ties ieškovo pasiūlytų atsakovui langų aprašymu (mediniai langai atidaromi į lauką), pateiktas galimai langų be stacionaraus statramsčio paveikslas, todėl nors šalys šiuo įrodymu ir nesirėmė, tačiau neatmestina, kad minėta vizualizacija (langas be stacionaraus statramsčio) galėjo būti susiformavusi pas atsakovą, ir tikėtina, kad, taip, kaip jis nurodo, kad pasitarimo su ieškovo atstove metu, atsakovas ir jo sutuoktinė galėjo išsakyti pagrįstą lūkestį langams (atveriamiems į išorę) be stacionaraus statramsčio, t. y. be jokių lango rėmų, kurie trukdytų vaizdui.
Atitinkamai laikytina, kad:
1) ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad tinkamai įgyvendino jam CK 6.2286 ir 6.674 straipsniuose nustatytas pareigas informuoti vartotoją, t. y. jo pateikta informacija apie siūlomus langus neatitiko atsakovo pateikto užsakymo turinio, t. y. ieškovas siūlė atsakovui langus atveriamus į išorę su statramsčiais, nors atsakovas užsakė be statramsčių, nepateikdamas tinkamos apimties informacijos, iš kurios atsakovas, taikant vidutinio vartotojo standartą (pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas, žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019, 36 p.) būtų galėjęs suprasti, kad į išorę atveriami langai bus su statramsčiais;
2) atsakovas įrodė (CPK 178 straipsnis), kad dėl to, kad ieškovas nepateikė jam būtinos ir teisingos informacijos jis suklydimo įtakoje patvirtino ieškovo pasiūlymą ir tik langus sumontavus pastebėjo, kad jie yra ne tokie kokius užsakė. Atsakovas elgėsi pakankamai rūpestingai informuodamas ieškovą apie pastebėtus trūkumus, nes tai padarė per keletą dienų (žr. šio sprendimo 4.6 punktą).
7.3. Atsakovas turėjo teisę sustabdyti ieškovo atliekamus darbus, turėjo teisę be ieškovo sutikimo pakeisti jam nepriimtinus langus ir turi teisę į dėl pakeistų langų patirtų išlaidų atlyginimą iš ieškovo:
7.3.1. Aktualu, kad:
1) rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (CK 6.663 straipsnio 1 dalis);
2) rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009);
3) rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą nustato CK 6.680 straipsnis, kuriame nurodyta, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis, t. y. užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Vadinasi, užsakovas pasirinktinai turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 str. 1 d.); 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jei tinkamos kokybės daiktas yra esminė sutarties sąlyga (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-929-794/2020);
4) vartojimo rangos sutarties (kitų sutarties sąlygų) žodinė forma neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlikti savo kaip profesionalaus rangovo pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesą (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-929-794/2020);
5) CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas;
7.3.2. Nagrinėjamu atveju:
1) ieškovas pateikė atsakovui langus atveriamus į išorę ne tokios konstrukcijos, kurią atsakovas užsakė, taip nesilaikė tarp šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties sąlygų (2021 m. rugpjūčio 10 d. sudaryto pasiūlymo/užsakymo sudėtine dalimi laikytina 2021 m. gegužės mėnesio šalių susitikimo duomenys, kad langai atveriami į išorę bus be statramsčių, teismo išvada pagal aplinkybių tikėtinumo taisyklę);
2) ieškovas nesuteikė tinkamos ir teisingos informacijos atsakovui ir taip pažeidė CK 6.2286 ir 6.674 jam nustatytas pareigas informuoti atsakovą, atitinkamai turėjo pareigą savo ištekliais pašalinti pateiktus ne tokios konstrukcijos langus, tačiau atsisakė tai padaryti savo sąskaita ir siūlė aptartus trūkumus pašalinti atsakovo lėšomis, t. y. už 7869,57 Eur arba už 9562,07 Eur (t. 1, b. l. 58), priklausomai nuo pasirinkto varčių ir stiklo paketų perdarymo variantą. Aptarti į išorę atveriamų langų trūkumai laikytini esminiais;
3) atsakovas turėjo teisę vadovaudamasis CK 6.678 straipsnio 2 dalimi reikalauti neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Minėtoms teisėms įgyvendinti, vienintelis racionalus ir pateisinamas atsakovo veikimas buvo neleisti ieškovui pilnai atlikti langų atveriamų į išorę montavimo darbų. O gavus atsakymą, kad ieškovas siūlo trūkumus šalinti atsakovo sąskaita, jis pagrįstai galėjo (naudodamasis vartotojui suteiktomis gan plačiomis teisėmis) imtis priemonių pašalinti ieškovo padarytą trūkumą ir prašyti trūkumų pašalinimo išlaidų. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad šalys būtų nutraukę 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudaryto pasiūlymo/užsakymo pagrindu sudarytą žodinę vartojimo rangos sutartį, tokio reikalavimo nebuvo pareikšta ir šioje byloje, tačiau tai teismo vertinimu, neribojo atsakovo teisės imtis trūkumų šalinimo ir prašyti trūkumų šalinimo išlaidų;
4) vertinant atsakovo pasirinktų reikalavimų proporcingumą ieškovo padarytam pažeidimui, aktualu yra tai, kad atsakovo atliktų langų trūkumų šalinimo darbų vertė – 10 539,40 Eur yra iš esmės artima ieškovo siūlytų trūkumų šalinimo vertei, t. y. 7869,57 Eur arba už 9 562,07 Eur (t. 1, b. l. 58), todėl atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas laikytinas proporcingu ir nepažeidžiančiu ieškovo interesų. Aktualu, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu ir jam už visų langų gaminimą, atvežimą ir montavimą buvo avansu sumokėjęs 25 845,43 Eur (šio sprendimo 4.2–4.5 punktai). Todėl atsakovo reikalavimas atlyginti 10 539,40 Eur išlaidas dėl langų su trūkumais pakeitimo nėra neproporcingas. Be to atsakovas realiai pakeitė langus: L1.1, L1.2, L2, L.3, L5.2 (2 vnt.), L8, L9, L10, L11, kurių vertė (su PVM) be montavimo darbų, pagal ieškovo pasiūlymo duomenis (t. 1, b. l. 155-157) buvo 12061,99 Eur (L1.1 – 1258,72 Eur, L1.2 – 1323,66 Eur, L2 – 1297,1 Eur, L.3 – 1348,83 Eur, L5.2 (2 vnt.) – 1778,55 Eur, L8 ir L9 ir L10 – 3702,34 Eur, L11 – 1352,79 Eur), t. y. atsakovas, grąžindamas ieškovui jo 12 061,99 Eur vertės langus, prašo ieškovo atlyginti patirtų 1522,59 Eur (12061,99 - 10 539,40) išlaidų mažiau nei atsakovas sumokėjo ieškovui vien už langus be jų pristatymo ir montavimo. Atsakovas grąžina išimtus langus ieškovui, šiam tereikia juos pasiimti. Atitinkamai teismo vertinimu atsakovas pasirinko proporcingą savo teisių gynimo būdą, kuriuo nėra nepagrįstai ribojama ar pakenkiama ieškovo interesams.
8. Atsakovo priešiniai reikalavimai tenkintini visiškai.
Bylą nagrinėjantis teismas privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja, kad sutarties nepažeidė, nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 104-128).
8.1. Atsižvelgiant į šio sprendimo 7 punkte išdėstytus motyvus ir išvadas, atsakovo reikalavimas išdėstytas atsiliepime ir triplike iš ieškovo priteisti 10 539,40 Eur langų atveriamų į išorę trūkumų šalinimo išlaidas tenkintinas ir iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 10 539,40 Eur langų atveriamų į išorę trūkumų šalinimo išlaidų.
Pripažinus, jog atsakovas turi teisę į langų (L1.1, L1.2, L2, L.3, L 5.2. (2 vnt.), L8, L9, L10, L11) pakeitimo išlaidų atlyginimą, ieškovui kyla ne tik pareiga įvykdyti atsakovo reikalavimą, susijusį su pinigų sumokėjimu, bet ieškovas, be kita ko, įgyja ir teisę susigrąžinti atsakovui parduotus gaminius, susigrąžinimo veiksmus (išvežimą ir kt.) iš esmės turi atlikti savo sąskaita (CK 6.222 straipsnio 1 dalis), dėl to ginčo tarp šalių nebuvo.
8.2. Atsakovo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas visiškai:
1) CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą;
2) nagrinėjimu atveju, nors į teismą kreipėsi ieškovas, tačiau kadangi yra patenkintas pagrindinis atsakovo reikalavimas, kad jis buvo patenkintas ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, laikytina, kad yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsakovui iš ieškovo priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 539,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Dėl šalių prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Kaip nustatyta šiame sprendime ieškovo reikalavimai atmesti visiškai (įvertinus, tai, kad dalyje ieškinio reikalavimų atsisakė bylos nagrinėjimo iš esmės teisme ir šioje dalyje byla nutrauktina, tačiau tai neturi didesnės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (CPK 94 straipsnio 1 dalis), atsakovo reikalavimai patenkinti visiškai, atitinkamai ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas, o atsakovo tenkinamas, t. y.:
9.1. Dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų patirtų ginčą nagrinėjant ikiteisminėje ginčų stadijoje. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo ikiteismine tvarka sprendžiant ginčą atsakovo patirtas 1616,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis minėta suma atsakovo naudai buvo priteisusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (t. 1, b. l. 199), tačiau Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos sprendimui neįsiteisėjus, minėtos sumos ieškovas sumokėti pareigos neturės įsiteisėjus šiam teismo sprendimui. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 1616,84 Eur išlaidos yra patirtos 2022 m. spalio 10 d. (443,67 Eur) (t. 1, b. l. 171) ir 2022 m. spalio lapkričio 10 d. (1173,17 Eur), gavėjas advokatų kontora GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui 2022 m. spalio 4 d. reikalavimą, pareiškimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai rengė atstovavo advokatų kontora GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai advokatai (t. 1, b. l. 33-46), todėl laikytina, kad atsakovo ikiteismine tvarka sprendžiant ginčą patirtos 1616,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo.
9.2. Dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų patirtų teisme. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad teisme patyrė 4265,25 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 83). Teismui įvertinus atsakovo prašomas priteisti atstovavimo išlaidas teisme, spręstina, kad jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytų maksimalių įkainių. Atitinkamai atsakovui iš ieškovo priteistina 4265,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
10. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatyrė, todėl jų klausimas nespręstinas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija), CPK 92 straipsnis).
III. Teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 268–270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ (į. k. 305204198) prašymą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl reikalavimo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 10G-367 „Dėl A. R. prašymo“ panaikinimo tenkinti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ (į. k. 305204198) ieškinio reikalavimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Atsakovo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešinius reikalavimus ir prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti ir priteisti A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ (į. k. 305204198):
1) 10 539,40 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 40 centų) langų atveriamų į išorę trūkumų šalinimo išlaidų.
2) 5 procentų dydžio metinės procesines palūkanas už priteistą 10 539,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3) 1616,84 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiolika eurų 84 centus) ikiteismine tvarka sprendžiant ginčą patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4) 4265,25 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant teisme.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Romualdas Gylys