Skundas Nr. II-486-870/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13675-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.2.; 2.7.4.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Agnei Sarnačinskaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. L., jo atstovui, advokatui Mažvydui Aliukoniui,

suinteresuotam asmeniui (nukentėjusiajam) R. Š., jo atstovui, advokato padėjėjui Remigijui Katinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-35830805-15 panaikinimo,

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities VPK KPV AVS vyresnysis specialistas A. G., išnagrinėjęs E. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 10N-35830805-15 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad E. L. 2015-08-07, Gariūnų – Jočionių gatvių sankryžoje nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8, 9, 104 punktų reikalavimų, nes vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas iš eismo juostos, skirtos sukti į kairę, kirto siaurą ištisinę liniją, nepraleido ta pačia kryptimi gretima eismo juosta važiuojančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos 2 transporto priemonės. Tuo E. L. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 2 d., 127 str. 2 d. bei jam paskirta 42 EUR bauda (b.l. 8). 

E. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą, motyvuodamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Nurodo, kad jis įjungė dešinės pusės posūkio signalą, pažiūrėjo per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, ir matydamas, jog nėra jokių kliūčių, bandė persirikiuoti į 3 eismo juostą. Jam pradėjus persirikiavimo į 3 eismo juostą manevrą, staiga pajuto didelį smūgį į jo automobilio dešinės pusės šoną. „BMW“ nebuvo galima pastebėti, kadangi „BMW“ greitis buvo, jo manymu, keliskart viršytas leistiną greitį, kadangi „BMW“ sustojo už 176 metrų po kontakto su jo vairuojamu automobiliu, „BMW“ važiavo į įkalnę. Be to, R. Š. paaiškinimai prieštarauja pašalinio asmens H. V. paaiškinimams. Taip pat policijos pareigūnai neišmatavo automobilio stabdymo kelio ilgio (b.l. 5-7).

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities VPK KPV AVS prašo E. L. skundo netenkinti. Nurodė, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo E. L. veiksmai. E. L. sustojo 4 eismo juostoje, iš kurios galima sukti tik į kairę ir tik degant papildomai žaliai rodyklei, leidžiančiai sukti į kairę. Transporto priemonėms, važiuojančioms tiesiai, tuo metu dega žalias šviesoforo signalas. Kaip matyti iš E. L. rašytinio paaiškinimo, kurį laiką pastovėjęs, jis nutarė važiuoti tiesiai ir pajudėjo į dešinę įvažiuodamas į 3 eismo juostą, kuria eismas vyksta tiesiai ir tuoj pat sekė smūgis. Artėjančio „BMW“ jis tiesiog nepastebėjo. Persirikiuoti į 3 eismo juostą šioje vietoje draudžiama, nes juostas skiria ištisinė ženklinimo linija. Nustatyti „BMW“ važiavimo greitį negalima, nes stabdymo pėdsakų važiuojamojoje dalyje nebuvo. Vairuotojas R. Š. pareigūnams paaiškino, kad po susidūrimo „iššovus“ oro pagalvėms, jis išsigando, todėl ir sustojo toli nuo įvykio vietos (b.l. 2).

Apklaustas teismo posėdžio metu E. L. nurodė, kad skundą palaiko, paaiškino, kad oro sąlygos buvo geros, buvo šviesu, nelijo, saulė nešvietė. Jis buvo sustojęs prie sankryžos, jam nebuvo leidžiama sukti kairėn. Mirksėjo šviesoforo signalas, todėl jis nusprendė persirikiuoti kirsdamas ištisinę juostą. Jis pažiūrėjo į veidrodėlius atidžiai, kliūčių nepastebėjo ir kirto juostą, įjungęs pirmą bėgį. Jo juostoje nieko nebuvo, niekas E. L. netrukdė matyti. Jo automobilis buvo pusiau įvažiavęs į trečią juostą, už „Stop“ linijos. Nespėjo net persirikiuoti. Iškart pajuto smūgį.  Smūgis E. L. stumtelėjo į šoną. Po smūgio išsiskleidė oro pagalvės, ratai buvo užblokuoti. Pažiūrėjęs pamatė, kad degė raudonas šviesoforo signalas. Kitas automobilis važiavo 120 km/h greičiu.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju R. Š. paaiškino, kad jis važiavo ramiai, buvo geras matomumas, bet šiek tiek spigino saulė. Važiavo leistinu, t.y. 70 km/h, greičiu. Ženklo, ribojančio greitį iki 50 km/h, nebuvo. Vėliau važiuojant pastebėjo, kad yra užbrauktas 70 km/h leidžiantis važiuoti ženklas. Matė priešais kairiau stovintį automobilį prieš pat susidūrimą, nespėjo sureaguoti, nestabdė ir važiavo toliau. Likus apie 100 m iki sankryžos, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Gali būti, kad ir pristabdė prieš sankryžą. Tas priešais buvęs automobilis be jokių posūkio signalų jam prieš pat nosį pasuko ir jie susidūrė. Jo automobilyje iššoko oro pagalvė ir pasimatė dūmai. Sustojo maždaug už 100 m., kai jam panelė liepė sustoti. Tik pačioje pabaigoje pradėjo stabdyti, iki tol riedėjo. E. L. sakė, kad R. Š. degė raudonas šviesoforo signalas, nors iš tikrųjų R. Š. mirksėjo žalias. Nematė D. K. eismo įvykio vietoje, ar kad jis būtų priėjęs prie D. K., ar kad būtų sustoję pašaliniai automobiliai.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. S. paaiškino, kad vairuotojas, keitęs vairavimo kryptį (E. L.), galėjo pastebėti atvažiuojantį automobilį. Nebuvo nei vieno iš automobilių stabdymo žymių. Degalinės darbuotojas buvo vienintelis nešališkas liudytojas. Vairuotojas (R. Š.) paaiškino, kad sprogo jam pagalvė, kol susiorientavo, tada sustojo.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. T. paaiškino, kad prie šviesoforo yra linija, prie kurios jis privalėjo sustoti. Automobilis buvo jau už linijos, ištisinė juosta buvo jau kirsta priekiniais ratais. Ten pakankamas matomumas tam, kad pastebėti artėjantį automobilį. Nuo visų liudytojų („BMW“ keleivės, „VW Passat“ stovinčių 3 žmonių) sklido alkoholio kvapas.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas A. G. paaiškino, kad matomumas ten yra ne mažiau kaip 300 metrų, žiūrint iš „VW Passat“ vairuotojo vietos. Atgal yra įkalnė ir tiesus ruožas, apie 300 metrų iki šviesoforo. Plius buvo vakaras. Automobilį su šviesomis pastebėti yra lengviau. Stabdyti buvo pradėta jau po kontakto, ne prieš. Prieš kontaktą vairuotojas net nespėjo paspausti stabdžių. Nevertino H. V. parodymų, nes tai yra subjektyvu. „BMW“ galėjo sustoti ir už 300 metrų, tas priklauso nuo stabdymo intensyvumo.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja K. U. paaiškino, kad ji važiavo „VW Passat“, gale sėdėjo. Važiavo penkiese. Keleiviai žiūrėjo tiesiai. Vairuotojas, apsižiūrėjęs (pasukęs galvą), ar niekas neatvažiuoja iš dešinės pusės, bandė rikiuotis, tačiau į jį atsitrenkė mašina. Atsigavus, kažkiek susižiūrėjo, matė tą mašiną priekyje lekiančią, tačiau bandančią stabdyti, matėsi raudonos stabdymo lempos. Nulėkė didelį atstumą. Keleiviai nevartojo alkoholinių gėrimų.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja S. S. paaiškino, kad, pakėlusi žvilgsnį, pamatė, kad jų eigoje mašina išvažinėja sukdama į kairę, ir sekundės reikalas, kaip jie susidaužė. Automobilis nebuvo stabdomas iki kontakto. Po smūgio atsitokėjus pasižiūrėjo į vairuotoją, jų mašiną. Buvo pilna juodų dūmų. Pažiūrėjo vėl į Raimundą, pasakė, kad stabdytų. Ji sustojo, išbėgo iš mašinos, apsižiūrėjo. Nusprendė eiti į įvykio vietą, kur susitrenkė, ten buvo šeši asmenys. Po kiek laiko atvyko, spėja, tos kitos mašinos savininkas. Po kiek laiko atvažiavo kelių policija, moteris ir vyras. Moteris pradėjo rašyti duomenis, kitas policininkas nuvažiavo link jų mašinos. Jie kažką su Raimundu pakalbėjo. Grįžo Raimundas, užsirašė jo duomenis ir paskui atvažiavo kelių policija. Kitų liudytojų (be „VW Passat“ keleivių), nematė.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas E. B. paaiškino, kad stovėjo, degė raudona šviesa. Pasižiūrėjo žmogus į veidrodėlį. Dideliu greičiu važiavusi mašina trenkėsi į juos. Prieš tai nevartojo alkoholio. Buvo pašalinių asmenų, jie priėjo.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas L. N. paaiškino, kad negalėjo per jį nematyti „BMW“. Nesimatė nieko prieš atsitrenkiant, žiūrėjo į priekį. Tik vairuotojas žiūrėjo, kad saugiai išvažiuotų. Po smūgio „BMW“ stabdė. Jis vieną alaus prieš įvykį gėrė. Įvykio vietoje buvo liudytojai, vienas buvo atėjęs iš mašinos, toks vyresnis.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas D. G. paaiškino, kad vairuotojas apsidairė kelis kartus, pradėjo rikiuotis į kitą juostą važiuoti tiesiai, tuo metu dideliu greičiu atskriejęs automobilis trenkėsi į jų automobilį. Jis sėdėjo tame šone, į kurį buvo atsitrenkimas, ir jis matė raudoną šviesoforo signalą. Jis pats vartojo alkoholį prieš tai.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas H. V. paaiškino, kad išėjęs į lauką ir išgirdęs automobilių susidūrimo trenksmą, pakėlė galvą ir pamatė žalią mirksinčią šviesą, o „BMW“ automobilis pralėkė sankryžą labai dideliu greičiu. „BMW“ pradėjo stabdyti naudodamas ABS, nečiuožė, sustojo už sankryžos. Rulete pamatavo, kad „BMW“ automobilis sustojo už 240 m nuo įvykio vietos. Tai padarė (išmatavo) vėliau, po darbo.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiškino, kad jis dirbo degalinėje, išgirdo smūgį ir pakėlęs galvą pamatė skriejantį BMW automobilį. Jis jau stabdė, nes automobilio galinė dalis buvo pasikėlusi į viršų (priekiniais ratais stabdė). Automobilis sustojo labai toli, manytų, kad jo greitis buvo apie 130 km/h. „BMW“ automobilio vairuotojas po smūgio išlipo su mergina ir ilgokai stovėjo prie automobilio. V. K. nuėjo prie „VW Passat“ automobilio pažiūrėti, ar visi sveiki. Po kokių 4 min. atėjo ir „BMW“ vairuotojas. Kitų sustojusių automobilių nepastebėjo. Aplinkui buvo ir praeivių, ir keleivių. Po to, kai atėjo „BMW“ vairuotojas, pastovėjo apie 5 min. ir išvažiavo namo. Policijos nesulaukė. Toje vietovėje yra įkalnė ir šviesoforas, leidžiama važiuoti 50 km/h greičiu.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas D. K. paaiškino, kad įvykio dieną, vakarop, apie 21 val. važiavo iš Vilniaus į Gariūnų kalną. Greitis buvo 70 km/h. Pro jį staigiai pralėkė „BMW“ automobilis. „BMW“ jį pralenkė kaip stovintį vietoje. Jam artėjant prie sankryžos, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Jis (BMW automobilio vairuotojas) nestabdė, padidino greitį ir atsitrenkė į bandžiusį sustoti „VW Passat“ automobilį. „BMW“ po smūgio šiek tiek stabdė. „BMW“ sustojo labai toli, už kelių šimtų metrų. Po automobilių kontakto priėjo pažiūrėti, ar nėra sužeistųjų. Telefoną paliko E. L.. E. L. stovėjo prie automobilio ir laukė.

Skundas netenkintinas.

Eismo įvykio vietos planuose (b.l. 17, 18), fotonuotraukose (b.l. 28, 30, 31, 32) nurodoma, kad prieš Gariūnų g. - Jočionių g. sankryžą Kirtimų g. kryptimi stovi kelio ženklai Nr. 507 („Nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti.“), važiuojamoji dalis paženklinta ištisinėmis linijomis, kurias kirsti draudžiama (KET 117 p.: „<...> kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais.“; KET 3 priedo 1.1 p.: “Siaura ištisinė linija <...> žymi eismo juostų kraštus <...>. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“; darytina išvada, kad tuo atveju, kai siaura ištisinė linija žymi eismo juostų kraštus, ją kirsti draudžiama). Taigi, E. L. vairuodamas „VW Passat“ bei būdamas sustojęs 4 eismo juostoje, turėjo teisę iš kairės kraštinės eismo juostos sukti į kairę, apsisukti, tačiau neturėjo teisės kirsti siaurą ištisinę liniją. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog E. L. kirsdamas siaurą ištisinę liniją pažeidė KET 8 p. („Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik <...> kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede“), 3 priedo 1.1 p. (b.l. 25, 52, 64, 65). Taigi, ATPK 1241 str. 2 d. („Kelio <...> ženklinimo nesilaikymas <...>“) sudėtis E. L. veikoje įrodyta visiškai. Taip pat pažymėtina, kad nustatyti automobilių „BMW“ ir „VW Passat“ apgadinimai, kilę 2015-08-07 eismo įvykio metu (b.l. 15, 16, 19, 28-32, 53, 65-66). E. L. rikiavosi iš 4 į 3 eismo juostą, todėl jam kilo pareiga laikytis KET 9 p. („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“), 104 p. („Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.“). Svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog, nors E. L. teigė, kad jis nepastebėjo į įkalnę artėjančio „BMW“ (b.l. 15), E. L. turėjo ir galėjo pamatyti į įkalnę artėjantį „BMW“, kadangi E. L. pažiūrėjo per „VW Passat“ dešinės pusės veidrodėlį (b.l. 6, 25, 52), kliūčių matyti Gariūnų g. link Lazdynų jam nebuvo (b.l. 53), R. Š. žalią mirksintį šviesaforą pamatė likus 100 metrų atstumui iki šviesaforo (b.l. 53), ne mažesnis kaip 300 metrų matomumas, žiūrint nuo „VW Passat“ į Gariūnų g. link Lazdynų ir oro sąlygos buvo geri (b.l. 20, 28, 52, 53, 63-65), R. Š. tvirtinimas, kad jis nepastebėjo iš kairės pusės bandančio rikiuotis „VW Passat“ (b.l. 15) vertintinas ne kaip nepastebėjimas „VW Passat“ apskritai, o kaip nepastebėjimas, jog „VW Passat“ bando persirikiuoti, tuo labiau, kad R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad jis matė priešais kairiau stovintį automobilį (b.l. 53), kas reiškia, kad jeigu R. Š. matė E. L., tai ir E. L. turėjo matyti R. Š., R. Š. aiškinimas, kad E. L. neįjungė dešiniojo posūkio žibinto (b.l. 20, 53), neprieštarauja E. L. paaiškinimui, kad jis jį įjungė (b.l. 15), kadangi posūkio signalas galėjo būti įjungtas prieš pat automobilių kontaktą, o R. Š. jo nepastebėti, taigi, E. L. tam, kad nepažeistų KET 8, 104 p., privalėjo įvertinti atstumą tarp „VW Passat“ ir „BMW“, t.y. ne tik įvertinti, kiek toli „BMW“ buvo tuo vieninteliu momentu, kai E. L. žvilgtelėjo (pasuko galvą) į veidrodėlį, tačiau stebėti, kaip greitai „BMW“ artėja link sankryžos, bei saugiai persirikiuoti. Nors E. L. teigė, kad į veidrodėlį žiūrėjo atidžiai (b.l. 52), akivaizdu, kad jis neišpildė šių reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad R. Š. viršijo greitį, o teiginys, kad jis viršijo greitį, grindžiamas vien tik subjektyviais pareiškėjo (b.l. 6, 53) bei liudytojų (b.l. 55) paaiškinimais, beje, kai kuriais atvejais abejotinais (D. K. nurodė, kad jo važiavimo greitis buvo 70 km/h, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, be to, neaišku, būtent kurioje konkrečioje vietoje R. Š. pralenkė D. K., nėra aišku, ar E. L. sudarytame liudytojų sąraše esantis 3 numeris yra D. K. (b.l. 25), tarnybiniuose pranešimuose neminimas D. K. (b.l. 15)), ir nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad prieš avariją „BMW“ viršijo greitį, lentele (b.l. 51), kurioje pateikiama bendrojo pobūdžio informacija, be to, nesant šių objektyvių duomenų, negalima paneigti ir R. Š. versijos, jog jis sustojo labai toli nuo eismo įvykio vietos, kadangi iššovus saugos oro pagalvėms, jis labai išsigando (b.l. 15). Ekspertizę „BMW“ greičio nustatymui daryti netikslinga, kadangi, nors eismo įvykio vietos plane (b.l. 17) nurodoma, kad Gariūnų g. – Jočionių g. sankryžos važiuojamojoje dalyje išsibarsčiusios šukės, tačiau šiuo metu jos dėl intensyvaus eismo nėra tokioje pačioje padėtyje, kurioje buvo eismo įvykio metu, be to, stabdymo pėdsakų važiuojamojoje dalyje nebuvo (b.l. 2, 53, 64, 68). Kita vertus, netgi, jeigu R. Š. viršijo greitį, tai negali būti laikoma pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi, kadangi eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu E. L. nebūtų pažeidęs KET 8 p. 3 priedo 1.1 p., 9, 104 p. („BMW“ būtų tiesiog pravažiavęs prasilenkdamas saugiai su „VW Passat“), be to, R. Š. turėjo pagrindo tikėtis, kad jam pavyks saugiai pravažiuoti pro mirksinčią žalią šviesą (b.l. 20, 21, 53-55), E. L. nepažeis KET 8 p. 3 priedo 1.1 p., 9, 104 p., o E. L. įvažiavo į 3 juostą tada, kai R. Š. buvo greta „VW Passat“ (tai įrodo automobilių apgadinimų pobūdis, R. Š., S. S., E. L., L. N. paaiškinimai, kad avarija įvyko staiga (b.l. 20, 25, 52, 53, 66-67)). Pažymėtina, kad teismų praktikoje esama pavyzdžių, kai greičio viršijimas, atstumo, kad neatsitrenkti į priekyje važiuojančią transporto priemonę pastarajai stabdant, nesilaikymas nevertinami kaip pagrindinė eismo įvykio sukėlimo priežastis, jeigu priešais važiuojantis automobilis pažeidžia KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus (LVAT nutartis N444-1484/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Vilniaus apskrities VPK 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-35830805-15 yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus apskrities VPK 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-35830805-15 palikti nepakeistą ir E. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Virginija Liudvinavičienė