Civilinė byla Nr. e2A-876-933/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03295-2019-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.3;

 (S)

2.6.26; 3.1.7.6; 3.2.4.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8407-905/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taneta“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „EDEM TRANS“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Transona“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Taneta“ prašė solidariai priteisti iš atsakovių UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ 4 520 Eur nuostolių atlyginimo, 320 Eur išlaidų, susijusių su žalos išieškojimu ne teismo tvarka, ir 6 procentų metinės procesines palūkanas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

1.1.                      Ieškovė ir atsakovė UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-17 susitarė pervežti tarptautiniu maršrutu ieškovei priklausantį krovinį – 20 elektrinių funkcinių ligoninės lovų ir 20 čiužinių. Pervežimą atliko atsakovė UAB „Transona“. Krovinio gavėjui Latvijos Respublikoje atsisakius priimti krovinį, krovinys grąžintas ieškovei. Krovinio iškrovimo metu pastebėta, kad dalis krovinio apgadinta: subraižyti lovų rėmai, subraižyti ir įlenkti porankiai, bamperiai. Lovų pakuotės buvo pakrautos kitokiu eiliškumu, negu pakrovė ieškovė. Pervežimo metu krovinys perkrautas ir nebuvo imtasi reikalingų priemonių kroviniui pritvirtinti, todėl krovinys judėjo ir buvo apgadintas.

1.2.                      Nors atsakovė UAB „EDEM TRANS“ suteikė tik ekspedijavimo paslaugas, tačiau ji 1956-05-19 Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) prasme laikytina vežėja. Pagrindinė paslauga, kurią įsipareigojo suteikti atsakovė UAB „EDEM TRANS“ yra ne pervežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, bet krovinio nugabenimas į paskirties vietą ir krovinio perdavimas gavėjui. Atsakovė UAB „Transona“ laikytina kitu (antruoju) vežėju. Ieškovė dėl sugadinto krovinio patyrė 4 520 Eur nuostolį: 1 160 Eur už dviejų lovų rėmų remontą (2 vnt. X 580 Eur), 2 160 Eur už devynių porankių remontą (9 vnt. X 240 Eur) ir 1 200 Eur už penkiolikos bamperių remontą (15 vnt. X 80 Eur). Siekdama išieškoti nuostolius ne teismo tvarka, ieškovė patyrė 320 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

2.       Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad atsakovė UAB „EDEM TRANS“, faktiškai veikdama kaip ekspeditorė, dėl krovinio pervežimo susitarė su faktine vežėja UAB „Transona“, kurios žinioje ir buvo krovinys pervežimo metu. Atsakovė UAB „Transona“ ir yra už žalą atsakingas ieškovei subjektas. Ieškovės nurodomi krovinio apgadinimai atsirado dėl krovinio dalių trinties su puspriekabės paviršiais ar krovinio tvirtinimo elementais ir juos lėmė netinkamas krovinio įpakavimas. Krovinys jau buvo pažeistas iki pakrovimo arba krovinio gabenimo metu dėl netinkamo įpakavimo. Ieškovė neįrodė, kad krovinys buvo perkrautas.

3.       Atsakovė UAB „Transona“ atsiliepime prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad atsakovės 2018-07-19 sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurios sąlygas būtent UAB „EDEM TRANS“ atsakinga už vežėjo instruktavimą apie krovinio savybes ir priemones, kurių reikia imtis saugiam pervežimui, už privalomus krovinio tvirtinimus ir krovinio išdėstymą transporto priemonėje. Krovinį supakavo ir pakrovė ieškovė. Krovinys nebuvo perkrautas. CMR važtaraštyje nenurodyta draudimų krovinį perkrauti. Krovinys galimai buvo sugadintas dar iki pakrovimo. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad dažų sluoksnio įbrėžimas yra po pakavimo plėvele, kuri visiškai nepažeista. Tą pačią dieną, kai krovinys buvo iškrautas (2018-07-24), ieškovė pretenzijoje jau nurodė išsamius krovinio pažeidimus ir tikslią 4 520 Eur nuotolio sumą, nors išankstinę sąskaitą, kurioje nurodyti atliktini darbai, išrašė tik 2018-08-06. 

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, nes būtent ji atliko krovinio pakrovimą. Ieškovė neįrodė, kad krovinys buvo perkrautas pervežimo metu. Siekiama prisiteisti 4 520 Eur nuostolių suma nurodoma su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), todėl ieškinio tenkinimo atveju aptarta suma mažintina PVM dydžiu iki 3 570,80 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-12 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Transona“ iš ieškovės 1 521,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-17 susitarė dėl ieškovės (siuntėjo) krovinio – 20 vnt. medicininių lovų ir čiužinių – pervežimo iš Birštono miesto (Lietuvos Respublika) į Latvijos sostinę – Rygos miestą. Dėl krovinio pervežimo atsakovės sudarė krovinio vežimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Transona“ (vežėjas) įsipareigojo krovinį pervežti, o atsakovė UAB „EDEM TRANS“ (užsakovė) – atsiskaityti už pervežimą. Krovinys 2018-07-19 pakrautas į atsakovės UAB „Transona“ sunkvežimį. CMR važtaraštyje nurodyta, kad krovinio siuntėja ieškovė UAB „Taneta“, o vežėja – UAB „EDEM TRANS“. CMR važtaraščio 13, 17–18 skiltyse įrašų nėra. Krovinio gavėjui Rygos mieste atsisakius priimti krovinį, ieškovė ir atsakovė UAB „EDEM TRANS“ susitarė, kad krovinys bus grąžintas ieškovei į Birštono miestą. Krovinį grąžinus 2018-07-24, ieškovė užfiksavo krovinio apgadinimus, apie pažeistą krovinį pažymėta CMR važtaraštyje.

5.2.                      Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovės ir atsakovės UAB „EDEM TRANS“ susirašinėjimas tiek iki, tiek po krovinio pervežimo patvirtina, jog atsakovė UAB „EDEM TRANS“ laikė save vežėja, o ne ekspeditore. Atsakovės UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-20 elektroniniame laiške ieškovei, 2018-07-30 atsakyme į pretenziją atsakovė UAB „EDEM TRANS“ save laiko vežėja, neginčija ieškovės pretenzijų, reiškiamų kaip vežėjai. Apylinkės teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė UAB „EDEM TRANS“ laikytina vežėja CMR konvencijos prasme. Apylinkės teismas nustatė, kad krovinys nuo pat krovinio pakrovimo iki grąžinimo ir iškrovimo buvo atsakovės UAB „Transona“ sunkvežimyje, t. y. krovinys nebuvo perduodamas vieno vežėjo kitam. Apylinkės teismas sutiko su atsakove UAB „Transona“, kad ji nelaikytina vežėja CMR konvencijos prasme. CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos reguliuoja tik tokius vežimus, kuriuos „paeiliui“ vykdo „keli“ vežėjai, t. y. tik tokius vežimus, kurių metu vienas vežėjas perima iš kito vežėjo krovinį ir važtaraštį (CMR konvencijos 34–35 straipsniai). Atsakovė UAB „Transona“ laikytina vežėjos UAB „EDEM TRANS“ agente arba kitu asmeniu, kurio paslaugomis vežėja naudojasi, kai vykdomi vežėjo įpareigojimai, kaip tai nurodyta CMR konvencijos 3 straipsnyje. Apylinkės teismas konstatavo, kad pagal ieškinio reikalavimus atsakinga tik vežėja UAB „EDEM TRANS“, kuri laikytina atsakinga ir už veiksmus bei klaidas visų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese UAB „EDEM TRANS“ naudojosi, kai šie asmenys vykdo vežėjos įpareigojimus, nurodytus atsakovių sudarytoje krovinio vežimo sutartyje. 

5.3.                      Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ nepateikė duomenų apie savo civilinės atsakomybės draudiką. Atsakovės UAB „Transona“ ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutarties priede nurodyta, kad draudimo apsauga galioja atliekant pervežimus tik transporto priemone „VW Crafter“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Apylinkės teismas nustatė, jog vežimas atliktas transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl į bylą nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių draudiko pareigą atlyginti ieškovės nuostolius, jeigu atsakovei UAB „Transona“ būtų taikoma civilinė atsakomybė.

5.4.                      Tiek atsakovės, tiek ir trečiasis asmuo rėmėsi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodytais ypatingos rizikos faktoriais, t. y. kad krovinys buvo vežamas jį įpakavus netinkamai ir kad krovinį pakrovė ieškovė, t. y. krovinio siuntėja. Apylinkės teismas vertino, jog krovinio apgadinimai patvirtina, kad krovinio pakuotė vis dėlto neapsaugojo krovinio nuo deformacijų (subraukymų, apraižymų, įlenkimų). Krovinį pakrovė ieškovė, kuri organizavo ir vadovavo pakrovimui, priėmė sprendimą atsisakyti vairuotojo pasiūlymo dėl krovinio stipresnio sutvirtinimo diržais (ieškovė neneigė ir neginčijo, kad vairuotojas buvo pasiūlęs krovinį papildomai sutvirtinti diržais), t. y. visus pakrovimo darbus ieškovė atliko savo nuožiūra. Aptartas aplinkybes apylinkės teismas vertino kaip pakankamai nurodančias egzistavus CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b–c papunkčiuose įtvirtintus ypatingos rizikos faktorius, taip pat pakankamai įrodančias galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio apgadinimas galėjo atsirasti dėl šių dviejų rizikos faktorių. Apylinkės teismas sprendė, kad būtent ieškovei teko procesinė pareiga (įrodinėjimo našta) įrodyti, kad žala visiškai arba iš dalies nesusijusi nė su vienu ypatingos rizikos faktoriumi.

5.5.                      Apylinkės teismas pažymėjo, jog ieškovė neinicijavo teismo ekspertizės, kuri galėtų atsakyti į klausimus, ar tokia krovinio pakuotė buvo pakankama ir ar krovinys buvo tinkamai pakrautas (sutvirtintas). Nors ieškovė ir pateikė Gaminių pakavimo instrukciją (toliau – Instrukcija), tačiau jos 1.16 papunktyje nurodyta, jog lovos su ratukais gali būti pakuojamos 2–3 aukštais be paletės tik tuo atveju, jeigu vežama be perkrovimo; tokios lovų pakuotės privalo būti atskirtos porolonu ir tvirtai fiksuojamos transporto priemonėje (diržai ar kitos transporto priemonėje turimos priemones stabilizuoti). Instrukcijos 2 punkte nurodyta, kad krovimo metu sandėlio darbuotojas bendradarbiauja su transporto priemonės vairuotoju dėl gaminių išdėstymo ir tvirtinimo pačioje mašinoje; vairuotojas turi teisę nurodyti, kai netinkamai supakuoti gaminiai ar reikia papildomų sutvirtinimo priemonių gaminiams ar pakuotėms transporto priemonėje. Paties ieškovės patvirtintame lokaliame teisės akte nurodyta apie papildomų diržų naudojimą, kurio ieškovė pakrovimo metu atsisakė. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog ieškovė laikėsi pozicijos, kad pakrovimo metu buvo fiksuojami visi keturi lovų ratukai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė šią poziciją ir teigė, kad fiksuota (tik) po du lovos ratukus, o tokią aplinkybę patvirtina ir pateiktas pakrovimo vaizdo įrašas. Ieškovės argumentai ir įrodymai apie ankstesnius tokio pat krovinio sėkmingus pervežimus nepatvirtina, kad pervežimas ir ieškovės nurodomi ankstesni pervežimai iš tikrųjų vyko tapačiomis aplinkybėmis (esant tokiai pačiai pakuotei, pakrovimui tokia pačia tvarka (būdu), tokiu pačiu krovinio išdėstymu, sutvirtinimu ir pan.). Ieškovė ne tik nepateikė įrodymų, kad krovinio apgadinimai nesusiję su CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytais ypatingos rizikos veiksniais, bet ir pateikti įrodymai sustiprina abejones, kad apgadinimai galėjo atsirasti būtent dėl tų rizikos veiksnių (apgadinimai galėjo atsirasti ir dėl nepakankamos pakuotės, ir dėl paties ieškovės netinkamai atlikto krovinio pakrovimo sutvirtinimo, užfiksuotų ne visų keturių, o tik dviejų ratukų).

5.6.                      Ieškovė apeliavo į vairuotojo teises ar pareigas prižiūrėti (kontroliuoti) pakrovimą, dalyvauti pakrovime, tačiau tokie ieškovės argumentai neatitinka CMR konvencijos nuostatų, įtvirtinančių vežėjo (ar vairuotojo) pareigą patikrinti (tik) krovinio ir pakuotės „išorinę būklę“ (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunktis). CMR konvencija neįtvirtina daugiau vežėjo (ar vairuotojo) pareigų dalyvauti pakraunant krovinį. Apylinkės teismas sprendė, kad tik ieškovei tenka pareiga prisiimti riziką dėl netinkamos krovinio pakuotės ir (arba) dėl krovinio pakrovimo (sutvirtinimo).

5.7.                      Atsakovių atsakomybę ieškovė grindė ir tuo, kad: i) krovinys buvo perkrautas; ii) ir (arba) vežimo metu, vairuotojas pastebėjęs krovinio laisvumą (judėjimą), apie tai neinformavo ieškovės ir toliau tęsė vežimą. Apylinkės teismas sutiko su atsakovėmis ir trečiuoju asmeniu, kad krovinio perkrovimas neįrodytas. Ieškovės akcentuojami kelionės metu iš Klaipėdos miesto į Birštono miestą sunkvežimio papildomai nuvažiuoti maždaug 191 km (nepaaiškinant maršruto) patvirtina (tik) nuvažiuotą ilgesnį kelią, tačiau nuvažiuotas ilgesnis kelias nepatvirtina, kad buvo nuvažiuota būtent perkrovus krovinį. Liudytojas (vairuotojas G. K.) nurodė, kad girdėjo ieškovės darbuotojus iškrovimo metu kalbančius apie pakrautų lovų vietų pakeitimus, tačiau neigė, kad krovinys buvo perkrautas. Liudytojo nurodomas girdėtas ieškovės darbuotojų kalbas, taip pat atitinkamus ieškovės žodinius paaiškinimus apie pakrautų lovų tam tikrą eiliškumą, apylinkės teismas vertina kaip nepakankamus įrodymus krovinio perkrovimo ir (arba) lovų vietų sunkvežimyje sukeitimo aplinkybėms patvirtinti. Ieškovė nepateikė objektyvaus pobūdžio įrodymų, patvirtinančių vienokią ar kitokią krovinio pakrovimo (pakrautų lovų vietų) tvarką, ir kitokią objektyviai užfiksuotą tvarką (būklę) iškrovimo metu. Liko nepaneigiama galimybė, kad krovinys jau buvo apgadintas tiek iki vairuotojui pastebint krovinio laisvumą (judėjimą), tiek iki krovinio perkrovimo (jeigu toks iš tikrųjų įvyko). Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų (krovinio perkrovimo), bet ir priežastinio ryšio (kad perkrovimas įvyko ir (arba) kad vairuotojas pastebėjo krovinio laisvumą (judėjimą), kol krovinys dar nebuvo apgadintas dėl netinkamos pakuotės ir (arba) netinkamo pakrovimo).

5.8.                      CMR konvencijos 6 straipsnio 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reikalavimas važtaraštyje įrašyti ir nurodymą, kad perkrauti draudžiama. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad važtaraštyje tokių įrašų ieškovė nepadarė. Ieškovė pateikė (tik) bendro pobūdžio 2018-07-16 elektroninį laišką keliems vežėjams, kuriame, teiraujantis dėl vežimo kainos, nurodyta ir tai, kad „krovinys turėtų važiuoti be perkrovimo“. Viena vertus, formuluotė „turėtų važiuoti be perkrovimo“ savo pobūdžiu (vartojama tariamoji nuosaka) skiriasi nuo CMR konvencijoje vartojamos imperatyvaus pobūdžio formuluotės „perkrauti draudžiama“. Apylinkės teismas sprendė, kad nebuvo nustatyta draudimo perkrauti krovinį. Ieškovės elektroninis laiškas įvertintinas kaip ikisutartinio pobūdžio užklausa (pasiteiravimas), ieškant vežėjo. Tokiam elektroniniam laiškui negali būti suteikiama tokia pati teisinė galia, kokią įtvirtina CMR važtaraščio turinį reguliuojančios CMR konvencijos 6 straipsnio nuostatos. Vežėja UAB „EDEM TRANS“ (kuri tiesiogiai nedalyvavo nei pakraunant krovinį, nei atliekant kokius nors kitus faktinius pervežimo veiksmus) galėjo tikėtis, kad kiti vežėjo samdomi asmenys (įskaitant UAB „Transona“), esant atitinkamam įrašui CMR važtaraštyje, bus tinkamai informuoti apie draudimą perkrauti krovinį. Neįrašiusi į CMR važtaraštį atitinkamo nurodymo (draudimo), ieškovė (net jeigu ir būtų įrodytas krovinio perkrovimo faktas) dėl kilusios žalos turėtų taip pat prisiimti atsakomybę kaip ir vežėja UAB „EDEM TRANS“, t. y. tiek ieškovė, tiek UAB „EDEM TRANS“ būtų vertinami kaip vienodai prisidėję neinformuojant atsakovės UAB „Transona“ apie draudimą perkrauti krovinį (ieškovė nepadarydama įrašo važtaraštyje, o vežėja UAB „EDEM TRANS“ – bendraisiais pagrindais pagal CMR konvencijos 3 straipsnį).

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

6.       Ieškovė UAB „Taneta“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

6.1.                      Nesutiktina su teismo išvada, jog UAB „Transona“ netinkama atsakovė. Tais atvejais, kai krovinį veža ne tiesiogiai su užsakovu sudaręs vežimo sutartį asmuo, bet kitas vežėjas, be susitariančio vežėjo (sudariusio tą vieną sutartį), už krovinio saugų pervežimą tiesiogiai užsakovui tampa atsakinga ir faktiškai krovinį gabenusi šalis, pagal CMR važtaraštį įsipareigojusi vežti krovinį savo vardu ir rizika. Aplinkybė, jog faktinis vežėjas įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, kad toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika, todėl laikoma, jog jis savo veiksmais prisijungia prie užsakovo ir susitariančio vežėjo sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių, ir tai suteikia užsakovui teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus ne tik susitariančiam vežėjui, kaip pirmajam vežėjui, bet ir tiesiogiai faktiniam vežėjui, kaip antrajam vežėjui pagal CMR konvencijos 36 straipsnį. Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ faktiškai nevežė krovinio, nes dėl krovinio pervežimo sudarė sutartį su kitu vežėju – su atsakove UAB „Transona“. Atsakovė UAB „Transona“ savo vardu priėmė krovinį pervežti, pasirašė CMR važtaraštį, pristatė krovinį gavėjui, o krovinio gavėjui atsisakius priimti krovinį parvežė siuntėjui. Atsakovės UAB „EDEM TRANS“ direktorius nurodė, jog apie tai, kad krovinys transportavimo metu buvo apgadintas sužinojo iš ieškovės atstovų. Tai rodo, jog atsakovė UAB „Transona“ ginčo pervežimo santykiuose veikė kaip savarankiškas vežėjas, o ne kaip atsakovės UAB „EDEM TRANS“ agentė/atstovė. Krovinio kontrolė teisine prasme buvo perėjusi atsakovei UAB „Transona“, taigi ji laikytina kitu (antruoju) vežėju CMR konvencijos 34 straipsnio prasme.

6.2.                      CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovių kaltės dėl sugadinto krovinio, tačiau vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijos 17–18 straipsnius preziumuojama, todėl netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, nustatant ieškovės pareigą įrodyti atsakovių kaltę. Būtent atsakovės turėjo įrodyti, kad egzistuoja jų atsakomybę šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalys, 18 straipsnis), o ieškovė neturėjo pareigos įrodyti, kad krovinys buvo sugadintas dėl atsakovių kaltės. Vien tik fakto konstatavimas, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nepakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją(-us) nuo atsakomybės. Turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją. CMR važtaraštyje nėra įrašų dėl krovinio ar jo pakuotės netinkamos būklės tuo metu, kai krovinys buvo perduotas vežėjui, taip pat įrašų, kad siuntėjas krovinį pervežimui netinkamai pakrovė, žinant tai, kad pats vežėjas/vairuotojas krovė ir tvirtino krovinį ir tai užfiksuota pakrovimo vaizdo įraše. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje.

6.3.                      Sprendime teismas konstatuoja, jog paaiškėję krovinio apgadinimai patvirtina, kad krovinio pakuotė vis dėlto neapsaugojo krovinio nuo subraukymų, tačiau tokios teismo išvados nepagrindžia bylos medžiaga. Bylos duomenys tvirtina, jog pervežimo metu medicininės lovos nuo galimų mechaninių pažeidimų, galinčių atsirasti dėl krovinio pakuočių kontakto, buvo apsaugotos polietilenine plėvele bei kartoniniais lakštais, atskirtos porolono plokštėmis, sutvirtintos diržais. Milteliniais dažais padengtas paviršius tampa itin patvarus ir atsparus smūgiams, dažai išlaiko savo elastingumą net įvykus paviršiaus deformacijai ir yra atsparus nusitrynimui bei kitiems aplinkos reiškiniams. Ieškovė pateikė Instrukciją bei CMR važtaraščius iš buvusių medicininės įrangos (tarp jų ir medicininių lovų) pervežimų, kurie tvirtina, kad ieškovės naudojamos gaminių pakavimo priemonės ir būdai yra pakankami saugiam jų transportavimui. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad krovinio pažeidimai atsirado dėl netinkamos pakuotės. Teismas sprendė, jog žala kroviniui buvo padaryta taip pat ir dėl netinkamo krovinio pakrovimo transporto priemonėje, tačiau tokios išvados nepagrįstos bylos įrodymais. Iš krovinio pakrovimo vaizdo įrašo matyti, jog pakrovimo metu buvo panaudotos maksimalios priemonės pakuočių stabilumui transporto priemonėje užtikrinti. Esant tokiam sutvirtinimui, krovinio pakuotės objektyviai negalėjo judėti ir liestis tarpusavyje tokiu būdu (intensyvumu), jog atsirastų tokio didelio masto metalinių paviršių pažeidimai. Vairuotojas, kuris pats dalyvavo tvirtinant krovinį transporto priemonėje, apklaustas teismo posėdyje nurodė, jog krovinys buvo pakrautas ir sutvirtintas tinkamai. Įrodyti netinkamo pakrovimo faktą bei jo ryšį su kroviniui padaryta žala privalėjo atsakovės.

6.4.                      Teismas esminę reikšmę skyrė pervežimą vykdžiusio vairuotojo 2018-07-19 rašytiniam paaiškinimui, kurį vairuotojas buvo pateikęs darbdaviui. Teismas nepagrįstai neįvertino aptarto įrodymo patikimumo, nelygino jo su vairuotojo žodiniais paaiškinimais. Dalis paaiškinime dėstomų faktinių aplinkybių prieštarauja vairuotojo apklausos metu teiktiems paaiškinimams. Apklausiamas teisme vairuotojas patvirtino, jog iškraunant krovinį matė, jog krovinys yra sugadintas ir apie tai informavo savo vadovybę, o paaiškinime nurodoma, jog iškrovimo metu krovinio sugadinimo nepastebėjo. Apklausiamas teisme vairuotojas tvirtino, jog pakrovimo metu krovinys buvo sutvirtintas tinkamai, o paaiškinime teigiama, jog krovinys nebuvo sutvirtintas tinkamai. Paaiškinime taip pat nurodoma, jog transportavimo į Rygos miestą metu vairuotojui teko stovinėti dėl krovinio nestabilumo, krovinys laisvai judėjo po puspriekabę, nors teismo posėdžio metu tokių aplinkybių neminėta. Pakrovimo metu vairuotojo siūlymo dėl krovinio stipresnio sutvirtinimo diržais nebuvo. Po to, kai į bylą buvo pateiktas G. K. paaiškinimas, ieškovė ne kartą akcentavo, jog paaiškinimuose nurodomos išgalvotos aplinkybės. Krovinio pakuotės buvo sutvirtintos transporto priemonėje atsakovei UAB „Transona“ priklausančiais diržais ir tą atliko pats G. K. Važtaraštyje nėra įrašų, kad siuntėjas krovinį pervežimui netinkamai pakrovė.

6.5.                      Iš transporto priemonės tachogramos matyti, jog 2018-07-23 transporto priemonė, kurioje turėjo būti pakrautas ieškovės krovinys, iš viso nuvažiavo 443 km, nors atstumas nuo Klaipėdos iki Birštono tik 252 km. Tachogramos duomenys nepatvirtina atsakovų teiginių, jog 2018-07-23 transporto priemonė iš stovėjimo aikštelės važiavo kelis kilometrus iki UAB „Transona“ būstinės, tuomet 5 km iki remonto dirbtuvių, o iš jų – į Birštoną. Atsakovė UAB „Transona“ buvo ne kartą prašoma pateikti kelionės lapus – tiek bandant išspręsti ginčą prieš kreipiantis į teismą, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau ji melagingai neigė, jog kelionės lapai nepildomi. Liudytoju apklaustas vairuotojas G. K. patvirtino, jog kelionės lapai įmonėje pildomi ir jis pats juos pildė už 2018-07-23 kelionę. 

6.6.                      Nėra pagrindo sutikti su teismo argumentais, kad G. K. paaiškinimai, jog liudytojas iš tikrųjų girdėjo ieškovo darbuotojus iškrovimo metu kalbančius apie pakrautų lovų vietų pakeitimus, nepatvirtina fakto, jog vežėjas krovinį perkrovė. Vertinant nurodytus G. K. paaiškinimus kartu su ieškovo direktoriaus D. D. paaiškinimais apie tai, iš kokių konkrečių požymių buvo matyti, jog grąžinus krovinį lovų eiliškumas buvo sumaišytas, atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys duomenys apie transporto priemonės judėjimą (laiką, nuvažiuotą kilometražą) nesutampa su atsakovės UAB „Transona“ paaiškinimais dėl šių aplinkybių, jog dalis pakuočių buvo gražintos išteptos mėlynos spalvos dažais, jog ieškovei gražintame krovinyje bent dvi pakuotės buvo apdengtos baltos spalvos kartonu, nors iš pakrovimo įrašo matyti, jog pakraunant tik viena pakuotė turėjo šios spalvos kartono įpakavimą, nėra pagrindo abejoti dėl sumaišyto krovinio eiliškumo, kad atsakovė UAB „Transona“ krovinį perkrovė. Teismas nevertino tai, jog nei atsakovės, nei trečiasis asmuo, nors ir turėdami suinteresuotumą paneigti, jog krovinys buvo perkrautas, teismui neteikė įrodymų (vaizdinės medžiagos), kurie leistų nustatyti, kokios būklės krovinys buvo grąžintas ieškovei. Iš pakrovimo vaizdo įrašo matyti, jog vairuotojas mobiliojo telefono kamera fiksavo pakrovimo procesą, o apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, jog turėjo fiksuoti ir ieškovės krovinio iškrovimą procesą. 

6.7.                      Teismas nevertino įrodymų, jog ieškovei grąžintos krovinio pakuotės buvo išteptos mėlynos spalvos dažais, nors transporto priemonėje nebuvo šios spalvos objektų. Iš krovinio pakrovimo vaizdo įrašo matyti, jog transportavimui buvo pakrauta tik viena lovų pakuotė įpakuota baltos spalvos kartone, o iš grąžinto ieškovui krovinio nuotraukų matyti, jog be jau minėtos pakuotės, dar viena pakuotė buvo uždengta ir lipnia juosta užklijuota baltos spalvos kartono lakštu. Atsakovės šių aplinkybių nepaneigė. Nesutinkant su teismo vertinimu dėl elektroninio laiško įrodomosios vertės pažymėta, jog nepriklausomai nuo to, kokia nuosaka buvo suformuluotos pervežimo paslaugos užsakymo sąlygos, ieškovės pageidavimas, jog krovinis nebūtų perkrautas buvo išreikštas pakankamai aiškiai. Jeigu vežėjui kilo kokių nors klausimų, kiek tokia užsakovo sąlyga kategoriška, vežėjas, prieš įsipareigodamas teikti pervežimo paslaugas, privalėjo šią sąlygą pasitikslinti. 

6.8.                      Sprendžiant dėl atsakovių atsakomybės, aplinkybės, ar vežėjas buvo informuotas apie tai, kad ieškovė nesutinka, jog pervežimo metu krovinys būtų perkrautas, neturi esminės reikšmės. Nepriklausomai nuo to, ar krovinys buvo perkrautas ieškovės sutikimu, svarbu tai, jog perkrovus krovinį atsakovės netenka teisės remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunkčiu. Konstatavus, jog perkrovus krovinį nebuvo imtasi reikiamų priemonių tinkamai krovinį sutvirtinti, atsiranda pagrindas tokius vežėjo veiksmus laikyti tyčiai prilygintu neatsargumu ir tokiu atveju vežėjas praranda teisę remtis CMR konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų. Vairuotojui nurodžius, jog dar krovinio pervežimo iš Lietuvos į Latviją metu jis pastebėjo, jog krovinys nestabilus ir laisvai juda priekaboje, ieškovė laikėsi pozicijos, jog, pastebėjęs krovinio nestabilumą, vairuotojas privalėjo suprasti, kad nesiimant priemonių krovinio stabilumui užtikrinti, krovinys bus sugadintas. Apie paaiškėjusias aplinkybes turėjo būti nedelsiant informuota ieškovė. Tęsdama transportavimą esant akivaizdžiai grėsmei krovinio apgadinimui, atsakovė elgėsi neatsargiai. Iš krovinio pakrovimo vaizdo įrašo matyti, jog vežėjui krovinys buvo perduotas be pakuočių pažeidimų, todėl vežėjui neįvertinus krovinio iš karto kai tik paaiškėjo aplinkybės, keliančios grėsmę saugiam krovinio transportavimui, jam tenka visos tokio neveikimo pasekmės.

6.9.                      Atsakovės UAB „Transona“ kartu su 2019-04-17 prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog jos išlaidos buvo patirtos būtent nagrinėjamoje byloje. Nei viename iš dokumentų nėra duomenų, kurie patvirtintų sąsają su nagrinėjama byla. Galima situacija, jog sąskaitos atsakovei UAB „Transona“ buvo išrašytos už teisinę pagalba kituose teisiniuose santykiuose. Atsakovo atstovas advokatas M. B. pateikė tik sąskaitas, bet jos apmokėjimo patvirtinančio dokumento nepateikė.

7.       Atsakovė UAB „EDEN TRANS“ atsiliepime į ieškovės UAB „Taneta“ apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

7.1.                      Šalių ginčą reikėtų vertinti ta apimti, koks yra ieškovės pareikšto reikalavimo pagrindas bei ar buvo įvykdytos ieškovei teisės aktuose numatytos pareigos. Nors apeliantė teigia, jog buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, tačiau neatsižvelgia į Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje suformuluotas įrodinėjimo taisykles. Perkrovimo faktas įrodinėjamas neobjektyviais įrodymais. Apeliantė gali turėti vaizdo įrašą ir iš pakrovimo, ir iš iškrovimo, tačiau nepateikė nuotraukų ar vaizdo įrašų, kaip atrodė krovinys puspriekabėje iškrovimo metu.

7.2.                      Pasisakant dėl tariamai papildomai nuvažiuoto atstumo ryšio su perkrovimu pažymėtina, jog tokie apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantės teiginiai, jog atsakovė UAB „Transona“ nuvyko papildomai 191 km, kas sudaro daugiau nei pusę atstumo tarp Birštono ir Rygos, vien tik su tikslu iškrauti ir iš naujo pakrauti krovinį į tą pačią transporto priemonę nelogiški. Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinys buvo pakrautas į tą pačią transporto priemonę, kuri pristatė krovinį atgal. Nors nei atsakovė, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepripažįsta perkrovimo fakto, o apeliantė to neįrodė, teismas sprendime pagrįstai akcentavo CMR konvencijos 6 straipsnio 2 punkto a papunktyje įtvirtintą reikalavimą važtaraštyje aiškiai įrašyti draudimą perkrauti gabenamą krovinį. Apeliantė, važtaraštyje tiesiogiai nenurodė draudimo perkrauti krovinį, todėl apskritai negali remtis argumentais, jog neva atsakovė ar jo pasamdyti tretieji asmenys neteisėtai atliko gabenamo krovinio perkrovimą. Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ faktiškai nevykdė vežimo ir nebuvo pakrovimo/iškrovimo vietoje, todėl jos įrodinėjimo galimybės ribotos. Apeliantės darbuotojai atliko tiek krovinio įpakavimo, tiek krovinio pakrovimo į transporto priemonę ir užfiksavimo joje darbus.

7.3.                      Vertinant apeliantės pateiktas nuotraukas po iškrovimo matyti, jog pervežamų lovų detalės buvo apvyniotos vienu skaidrios plėvelės sluoksniu bei uždengtos kartono lapais. Net ir nesant krovinio pakavimo specialistu, toks įpakavimas kelia abejonių dėl jo gebėjimo apsaugoti gabenamą krovinį pervežimo metu. Nuotraukose matomi krovinio pažeidimai (pabraižymai ir pan.) yra būtent krovinio dalių trinties su puspriekabės paviršiais ar krovinio tvirtinimo elementais rezultatas, kurį sąlygojo netinkamas įpakavimas. Instrukcija, kaip bendrovės vidaus teisės aktas, privaloma tik raštu su ja supažindintiems darbuotojams, o ne bet kuriam asmeniui, į kurio transporto priemonę kraunama pagaminta produkcija. Nei atsakovei UAB „EDEM TRANS“, nei faktiniam vežėjui krovinio gavėjo atsisakymo priimti krovinį priežastis nežinoma, tokios priežasties nenurodė ir apeliantė. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog atsisakymas priimti krovinį buvo susijęs su konkretaus krovinio galimai netinkamomis savybėmis (prekių pažeidimai, brokas ir pan.), kurios tiek siuntėjui, tiek gavėjui galimai buvo žinomos jau pakrovimo metu arba tapo žinomos pervežimo metu.

7.4.                      Sprendžiant dėl CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ar faktinės vežėjos UAB „Transona“ veiksmai negali būti pripažinti tyčiniais CMR konvencijos prasme. Prekės gabenti buvo paruoštos paties apeliantės darbuotojų. Neįrodyta, kad krovinys buvo perkrautas, taip pat neįrodyti ir kiti neteisėti atsakovių veiksmai.

7.5.                      Ieškovė nuostolių dydžio nepagrindė. Krovinio pažeidimai mažareikšmiai ir gali būti vertintini tik kaip išimtinai kosmetiniai. Ieškovė reikalavimą padengti sąlyginai didelius 4 520 Eur nuostolius grindžia paties išrašyta sąskaita. Apeliantė į bylą nepateikė nei nuostolių apskaičiavimo metodikos, nei detalaus paskaičiavimo, kodėl vienokia ar kitokia pozicija paties apeliantės vertinama vienaip ar kitaip. Aplinkybė, jog apeliantė savo jėgomis pašalino krovinio pažeidimus, nesikreipdama į trečiuosius asmenis, tik patvirtina abejones dėl jos deklaruojamo nuostolių dydžio. Apeliantės patirti nuostoliai galėjo susidaryti tik iš remontui panaudotų medžiagų (dažų ir kt.) bei darbuotojų darbo valandų sąnaudų. Apeliantė nurodė, jog vykdant lovų bamperių atstatymo į pradinę padėtį darbus buvo atliekami virinimo darbai, tačiau virinimas naudojamas su tikslu atstatyti įtrūkusią metalinę detalę. Pateiktose nuotraukose nematyti, jog kurioje nors vietoje būtų reikalinga atlikti virinimo darbus.

8.       Atsakovė UAB „Transona“ atsiliepime į ieškovės UAB „Taneta“ apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

8.1.                      Ieškovė remiasi CMR konvencijos 36 straipsnio nuostatomis, mėgindama įteigti, jog atsakovė UAB „Transona“ turėtų būti laikoma antruoju vežėju, tačiau CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos netaikytinos. CMR konvencijos 34 straipsnyje nurodyta, kad tik jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Ieškovė su atsakove UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-17 susitarė dėl ieškovės (siuntėjos) krovinio pervežimo iš Birštono miesto į Rygos miestą Latvijos Respublikoje. Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ ir atsakovė UAB „Transona“ 2018-07-19 sudarė atskirą rašytinę krovinio vežimo sutartį dėl to paties ieškovės krovinio vežimo. Sutartyje, sudarytoje tarp atsakovių, nėra nuorodų į ieškovės ir atsakovės UAB „EDEM TRANS“ sudarytą 2018-07-17 susitarimą ar kokias nors jo sąlygas. Atsakovė UAB „Transona“ 2018-07-19 sudarydama krovinio vežimo sutartį su atsakove UAB „EDEM TRANS“ netapo ieškovės ir atsakovės UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-17 sudaryto susitarimo šalimi. Ieškovės išduotame 2018-07-19 CMR važtaraščio 16 langelyje nurodyta, kad vežėjas yra UAB „EDEM TRANS“. Vežimas pagal CMR važtaraštį buvo vykdomas UAB „EDEM TRANS“ vardu, rizika bei atsakomybe. Net jeigu dėl atsakovės UAB „Transona“ veiksmų būtų kilę ieškovės nurodomi nuotoliai, ieškovė, vadovaudamasi CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, turėtų teisę kreiptis išimtinai tik į susitariantį vežėją, t. y. atsakovę UAB „EDEM TRANS“.

8.2.                      Ieškovė mėgina teismui įteigti, jog būtent atsakovė UAB „Transona“ (jos vairuotojas) tariamai „2018-07-19 atliko Krovinio pakrovimą į transporto priemonę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), krovinio tvirtinimą transporto priemonėje“, tačiau toks teiginys prieštarauja ieškovės dar iki ieškinio pateikimo atsakovei UAB „EDEM TRANS“ siųstuose raštuose nurodytoms aplinkybėms: 2018-07-24 pretenzijoje UAB „EDEM TRANS“ nurodyta, kad „pakavimas ir pakrovimas atliktas profesionaliai, laikantis visų saugumo reikalavimų; 2018-07-27 pretenzijoje atsakovei UAB „EDEM TRANS“ nurodyta, jog ieškovės „sandėlio darbuotojai yra kompetentingi pakrauti UAB „Taneta“ gaminius (krovinius) į transportavimo priemonę. <...> Atliktas pakrovimas buvo pagal visus saugumo reikalavimus“. Ieškovės tvirtinimas, kad atsakovės UAB „Taneta“ vairuotojas „pats krovė ir tvirtino krovinį“ neatitinka tikrovės.

8.3.                      Ieškovė keičia pirminius teiginius ir kaip vieną esminių tariamai atsakovių padarytos žalos priežasčių nurodžiusi tariamai atsakovių neužfiksuotus lovų ratukus, apeliaciniame skunde nurodė, kad jų praktiškai ir nereikia fiksuoti apskritai. Ieškovė bando įtikinti, kad krovinys buvo perkrautas, tačiau krovinys nebuvo perkrautas. Net jeigu krovinys ir būtų buvęs perkrautas, tai atsakovės tokiu veiksmu nebūtų pažeidusios sutartinių sąlygų, kadangi tokios sąlygos nebuvo numatyta nei atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir atsakovės UAB „Taneta“ sudarytoje krovinių vežimo sutartyje, nei ieškovės CMR važtaraštyje. 

8.4.                      Jeigu ieškovė būtų turėjusi konkrečių reikalavimų dėl krovinio vežimo, tai tuos privalėjo nurodyti CMR važtaraštyje. Nei ieškovės nurodyta Instrukcija, nei ankstesnių vežimų CMR važtaraščiai nepatvirtina, kad ieškovė 2018-07-19 tinkamai pakrovė krovinį į atsakovės UAB „Transona“ transporto priemonę. Net jeigu ieškovės nurodoma žala kroviniui ir būtų padaryta vežimo metu, tai tiek atsakovė UAB „EDEM TRANS“, tiek ir atsakovė UAB „Transona“ būtų atleistos nuo atsakomybės, nes pati ieškovė ir būtų atsakinga už tokios žalos atsiradimą, kadangi pati pakavo bei pakrovė krovinį. Nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo, vežėjas neįpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, todėl gali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta atsakomybę ribojančia taisykle. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuvažiuotas atstumas turėtų ryšį su žala kroviniui. Vienintelis ieškovės argumentas dėl žalos yra tariamas krovinio perkrovimo faktas, kurio nebuvo.

8.5.                      Ieškovė nepagrindė žalos dydžio, žalos paskaičiavimo bei pagrindimo. Ieškovės reikalaujami atlyginti 4 520 Eur nuostoliai nepagrįstai dideli ir nepatvirtinti įrodymais. Ieškovė 2018-07-24 pretenzijoje atsakovei UAB „EDEM TRANS“, t. y. tą pačią dieną, kai krovinys buvo iškrautas Birštone, nurodė išsamius pažeidimus ir tikslią 4 520 Eur nuostolių sumą, kai išankstinę sąskaitą, kurioje detalizuojami atliktini darbai ir nurodoma ta pati remonto kaina, t. y. 4 520 Eur, ieškovė atsakovei UAB „EDEM TRANS“ išrašė tik 2018-08-06. Tą pačią dieną kai krovinys buvo grąžintas į Birštoną ir ieškovės iškrautas ir pirmą kartą apžiūrėtas, ieškovė jau žinojo tikslius pažeidimus bei jų remonto išlaidas. Tokių tikslių pažeidimų ir remonto kaštų nurodymas nedelsiant po krovinio gavimo ir apžiūros tikėtinas ir galimas tik jeigu pažeidimai jau buvo iš anksto žinomi.

8.6.                      Teismas, atmetęs ieškinį, pagrįstai priteisė atsakovei UAB „Transona“ 1 521,47 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės keliami subjektyvūs pamąstymai dėl tariamai nepagrįstų atsakovės UAB „Transona“ bylinėjimosi išlaidų neturi pagrindo, kadangi atsakovė UAB „Transona“ sudarė 2019-02-14 atstovavimo sutartį išimtinai tik dėl to, kad ieškovė 2019-01-31 ieškiniu padavė į teismą atsakovę UAB „Transona“. Kitų teisinių paslaugų, nesusijusių su byla, atsakovės atstovai UAB „Transona“ neteikė.

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškovės UAB „Taneta“ apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

9.1.                      Trečiasis asmuo palaiko teismo išvadą, jog atsakovė UAB „Transona“ laikytina vežėjo UAB „EDEM TRANS“ agentu arba kitu asmeniu, kurio paslaugomis vežėjas naudojasi, kai vykdomi vežėjo įpareigojimai, kaip tai nurodyta CMR konvencijos 3 straipsnyje. Apeliantė vadovaujasi teismų praktika, kuri nepatvirtina jos pozicijos. Apeliantės cituojamos bylos arba neaktualios dėl skirtingų faktinių aplinkybių, arba nepatvirtina apeliantės pozicijos. Apeliantė teikė pretenzijas atsakovei UAB „EDEM TRANS“, kaip vežėjai, kuri, be kita ko, to neginčijo.

9.2.                      Sprendimą teismas priėmė ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tai padarė tinkamai ir pagrįstai. Iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas krovinio pakrovimo procesas, matyti, kad krovinio pakrovimo procesą organizuoja krovinio siuntėjas (jo darbuotojai), kuris koordinuoja visus veiksmus ir atlieka krovinio pakrovimo bei sustatymo darbus. Nustatyta, jog krovinys nebuvo tinkamai paruoštas transportavimui, kas ir sąlygojo krovinio apgadinimus. Krovinys nebuvo tinkamai supakuotas, o kai kurios krovinio dalys apskritai nesupakuotos arba buvo padėtos atskirai nuo krovinio vieneto. Krovinio pakuotė buvo nestabili, neapsauganti nuo išorinio poveikio. Krovinys pripažįstamas tinkamai paruoštu, kai jis išlieka stabilus, nepasislenka, neišvirsta net ir esant staigiam transporto priemonės stabdymui. Tai, jog krovinio pakuotė nebuvo tinkama bei tai, jog pats krovinys nebuvo tvirtai pakrautas (pritvirtintas ir pan.), matyti iš vaizdo įraše apeliantės darbuotojų, kurie konkliudentiniais veiksmais patvirtina, jog nėra užtikrinti, jog jų pakrautas krovinys yra stabilus, todėl bando jį vis pritvirtinti, paremti ir pan. Kartonu apdengta tik dalis krovinio. Nuotraukos, vaizdo įrašo medžiaga ir kita pateikta informacija pagrindžia aplinkybę, jog krovinys nebuvo tinkamai paruoštas apeliantės, o ji nepateikė objektyvių įrodymų, jog krovinio pakuotė ir krovinio paruošimas transportavimui buvo tinkamas. 

9.3.                      Apeliantė teigia, jog krovinys buvo perkrautas, tačiau nepateikė įrodymų, kad krovinys buvo iš tikrųjų perkrautas transportavimo metu. Nepateiktos ir nuotraukos, kaip atrodo krovinys transporto priemonėje tik atvykus pas gavėją, t. y., nėra įrodymų kaip atrodė krovinys puspriekabėje dar prieš iškrovimą, tad ir teiginys, jog neva sumaišytas krovinio eiliškumas, nepagrįstas. Apgadinimų nuotraukos padarytos jau iškrauto krovinio, tad neaišku, ar tikrai apgadinimai atsirado transportavimo metu. Ieškovė neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų (krovinio perkrovimo), bet ir priežastinio ryšio (kad perkrovimas įvyko ir (arba) kad vairuotojas pastebėjo krovinio laisvumą-judėjimą, kol krovinys dar nebuvo apgadintas dėl netinkamos pakuotės ir (arba) netinkamo pakrovimo).

Apeliacinės instancijos teismas

 k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-12 sprendimo (el. b. t. 3, b. l. 116–121), kuriuo atmestas ieškovės UAB „Taneta“ ieškinys atsakovėms UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ dėl vykusio pervežimo sausumos keliais transporto priemone maršrutu Birštono miestas (Lietuvos Respublika) – Ryga (Latvijos Respublika) metu apgadinto krovinio (medicininių lovų) patirtų nuostolių atlyginimo.

13.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjama iš naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-767/ 2014).

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos apeliacinio proceso metu

14.       Atsakovė UAB „Transona“ prie atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus – advokatų kontoros „AVERUS“ 2019-02-28 ir 2019-04-17 paslaugų suteikimo aktus bei atsakovės UAB „Transona“ 387,20 Eur mokėjimo pavedimą, atliktą 2019-09-06 per banką Luminor Bank AS, advokatų kontorai „AVERUS“ (el. b. t. 3, b. l. 169). Aptartus dokumentus prašė prijungti prie bylos medžiagos. Nurodė, kad dokumentus teikia todėl, kad siekia paneigti ieškovės teiginius, nurodytus apeliaciniame skunde.

15.       Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

16.       Susipažinus su prašomais prijungti atsakovės UAB „Transona“ naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptarti dokumentai (2019-02-28 ir 2019-04-17 paslaugų suteikimo aktai bei 2019-09-06 mokėjimo pavedimo kopija) prijungtini prie bylos. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija ir skundžiamo sprendimo dalį, susijusią su atsakovės UAB „Transona“ pirmosios instancijos teismo proceso metu patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginti priteisimu iš ieškovės (el. b. t. 3, b. l. 116–121). Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Transona“ siekia paneigti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nauji įrodymai nedidelės apimties, pateikti laiku (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Prijungus teikiamus naujus įrodymus byloje bus tiksliau nustatytos faktinės aplinkybės.

Dėl įrodinėjimo naštos bei įrodymų vertinimo taisyklių (ne)pažeidimo

17.       Ieškovė UAB „Taneta“ apeliaciniame skunde nurodė, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo (vežėjo atsakomybė preziumuojama, todėl ne ieškovė turėjo pareigą įrodyti atsakovių kaltę, o atsakovės turėjo įrodyti, kad egzistuoja jų atsakomybę šalinančios aplinkybės) bei įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles.

18.       Ieškovė UAB „Taneta“ pagal Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens SIA „Medeksperts“ užsakymą pagamino 50 vienetų elektrinių funkcinių ligoninės lovų ir 50 vienetų čiužinių aptartoms lovoms (el. b. t. 2, b. l. 156–160, t. 3, b. l. 88). Lovos ir čiužiniai turėjo būti pristatyti į Latvijos Respublikos sostinę – Rygos miestą. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog dalis lovų ir čiužinių (21 vienetas lovų ir 21 vienetas čiužinių) 2018-07-12 buvo priimta užsakovo SIA „Medeksperts“ (el. b. t. 2, b. l. 58). Ieškovė UAB „Taneta“ 2018-07-16 elektroniniu laišku teiravosi vežėjų dėl lovų bei čiužinių pervežimo į Rygos miestą (originalus elektroninio laiško turinys – „Sveiki, Reikalinga 7 m arba daugiau, mašina su liftu. Krovinys turėtų važiuot be perkrovimo. Pasikrovimas ketvirtadienį (liepos 19 d., 14 valandą): Lietuva, Birštonas, (duomenys neskelbtini) LT59202 Pristatymas penktadienį (liepos 20 d): Latvija SIA „Rigas (duomenys neskelbtini), Riga LV 1001 Vešime lovas, krovinys bus be palečių. Viso krovinio svoris iki 2 500 kg. Tuo pačiu maršrutu bus 2 vežimai. Vienas šią savaitę, kitas kitą savaitę. Kokią kainą galite pasiūlyti? Ačiū“). Ieškovė krovinio (lovų ir čiužinių) pervežimui pasirinko vežėją atsakovę UAB „EDEM TRANS“ (žr., pvz., el. b. t. 1, b. l. 48, 58). Atsakovė UAB „EDEM TRANS“ faktiškai krovinio nevežė, kadangi su atsakove UAB „Transona“ sudarė Krovinio vežimo sutartį Nr. 295 2018, pagal kurią krovinio vežimą iš Birštono miesto, Lietuvos Respublikoje, į Latvijos Respublikos sostinę Rygą faktiškai turėjo atlikti atsakovė UAB „Transona“ (pervežimas turėjo vykti transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, b. l. 82–84). Apylinkės teismas nustatė, jog krovinys (lovos ir čiužiniai) 2018-07-19 ieškovės UAB „Taneta“ darbuotojų, dalyvaujant atsakovės UAB „Transona“ vairuotojui G. K., krovinį pakrovė į transporto priemonę. Ginčo nėra, jog krovinys į paskirties vietą (Latvijos Respublikoje, Rygos mieste) buvo nugabentas, tačiau užsakovas (SIA „Medeksperts“) atsisakė priimti krovinį. Aptarta aplinkybė lėmė, kad krovinys turėjo būti grąžintas į Lietuvos Respubliką, Birštono miestą – siuntėjui, t. y. ieškovei UAB „Taneta“. Krovinys (lovos ir čiužiniai) Birštono mieste buvo pristatytas 2018-07-23, o iškrautas – 2018-07-24.  

19.       Kroviniai vežami pagal vežimo sutartis, o vežimo sąlygas nustato Civilinis kodeksas (toliau – CK), atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai (CK 6.807 straipsnio 1–2 dalys). Kadangi pervežimas peržengė Lietuvos Respublikos teritoriją (krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose šalių teritorijose), todėl pervežimui taikytina 1956-05-19 Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis) (tiek Lietuvos Respublika, tiek Latvijos Respublika yra CMR konvencijos narės) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019. 21 ir 26 punktus).

20.       Pasisakant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo esant tarptautinio krovinio vežimo (pervežimo) teisiniams santykiams pažymėtina, jog pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) bendroji krovinio vežėjo atsakomybė sureguliuota CMR konvencijos 17 straipsnyje; ii) CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punkte; iii) jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019, nutarties 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, nutarties 18 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog: i) CMR konvencijos 17–18 straipsniai įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją, visgi krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas; ii) tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017, nutarties 37 punktas).

21.       Krovinį (medicinines lovas bei čiužinius) iškrovus Birštono mieste 2018-07-24 nustatyta, kad krovinio pakuočių apsaugos nuplėšytos, porolonas užmestas ant lovų viršaus, pašalinti pakuočių tvirtinimo diržai, pažeisti (subraižyti) lovų rėmai (2 vienetai), pažeisti (subraižyti, įlenkti) lovų porankiai (9 vienetai), pažeisti (subraižyti ir įlenkti) lovų bamperiai (15 vienetų). Aptartas aplinkybes patvirtina pateiktos nuotraukos (el. b. t. 1, b. l. 16–34, 40, 53–54, 57). Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad krovinys buvo grąžintas iš dalies sugadintas.

22.       Vežėjo atsakomybės prezumpcija reiškia, kad būtent atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“, siekdamos civilinės atsakomybės netaikymo, turėjo įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes, nustatytas CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose. Atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ civilinės atsakomybės netaikymą grindė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu.

23.       CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis turi tam tikrų įrodinėjimo naštos ypatumų, į kuriuos jau yra atkreiptas dėmesys ir kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis): i) autentiškuose CMR konvencijos tekstuose 18 straipsnio 2 punkte yra antrasis sakinys – reikalavimą pateikiantis asmuo turi teisę įrodinėti, jog visa ar dalis žalos nėra padaryta dėl šių rizikos faktorių (angl. The claimant shall, however, be entitled to prove that the loss or damage was not, in fact, attributable either wholly or partly to one of these risks); ii) CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo modelis, pagal kurį iš vežėjo nereikalaujama, kad jis įrodytų, jog žala atsirado būtent dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatytų ypatingos rizikos faktorių, o užtenka įrodyti, kad šie faktoriai galėjo būti žalos atsiradimo priežastis. Tai nereiškia, kad pakanka įrodyti vien žalos faktą ir vienos ar kelių aplinkybių, nurodytų CMR 17 straipsnio 4 punkte, buvimą, tačiau vežėjas privalo įrodyti ir ryšį tarp jų, įvertinant sugadinimų pobūdį ir kitas aplinkybes. Vežėjui tai įrodžius, įrodinėjimo našta perkeliama reikalavimą pareiškusiam asmeniui, kuris turi teisę įrodyti, kad ypatingos rizikos aplinkybės nebuvo žalos atsiradimo priežastimi; iii) CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės yra universalios visiems 17 straipsnio 4 punkte įtvirtintiems atleidimo nuo atsakomybės pagrindams; iv) jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, tuomet atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Vien tik konstatavimas fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nepakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, nutarties 19–25 punktai).

24.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad bylose, kuriose kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės tarptautinio krovinio vežimo atveju, vežėjams ginantis nuo civilinės atsakomybės CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktu ir CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu, egzistuoja toks įrodinėjimo naštos civilinėje byloje paskirstymo modelis: pirma, reikalavimą reiškiantis asmuo (bylos atveju – ieškovė UAB „Taneta“) turi įrodyti žalos atsiradimo faktą; antra, įrodžius krovinio sugadinimo aplinkybę, preziumuojama, kad dėl krovinio sugadinimo kaltas vežėjas; trečia, vežėjas, kaltės dėl krovinio sugadinimo prezumpciją gali neigti įrodinėdamas CMR 18 straipsnio 2 punkto ir 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodytas atsakomybę šalinančias aplinkybes; ketvirta, vežėjams įrodžius (arba vežėjams grindžiant) civilinės atsakomybės nebuvimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, įrodinėjimo našta perkeliama reikalavimą pareiškusiam asmeniui (bylos atveju – ieškovei UAB „Taneta“), kuris turi teisę įrodyti, kad ypatingos rizikos aplinkybės, numatytos CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, nebuvo žalos atsiradimo priežastimi. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ įrodė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio aplinkybę, o ieškovė UAB „Taneta“ neįrodė, kad krovinio sugadinimas nesusijęs su CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodyta aplinkybe. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) taisyklių nepažeidė. Aptariamu atveju CMR konvencijos 17–18 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo naštos modelis turi ypatumų, kuris turi prioritetą prieš CPK 178 straipsnio nuostatą, ir į kurį turi būti atsižvelgiama įrodinėjant turtinius reikalavimus, kylančius iš sutartinės atsakomybės (pagal krovinių vežimo sandorį). Apylinkės teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovių argumentus ir padarė išvadą, kad atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ įrodė atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas, kurių ieškovė UAB „Taneta“ nepaneigė.

25.       Pasisakant dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius šaliai gali atsirasti neigiamų padarinių; ii) skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis; iii) civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes; iv) teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020, nutarties 31–34 punktai). 

26.       Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas apeliantės teiginius, susijusius su įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimu, pastebi, kad bylos duomenys rodo, jog atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ nuo civilinės atsakomybės gynėsi aplinkybėmis, nustatytomis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, t. y. vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su aplinkybe, jog krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu šalys gali remtis tuo atveju, kai dėl to nesusitaria. Nesant šalių susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo, vežėjas neįpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, ir todėl gali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta atsakomybę ribojančia taisykle; ii) kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu; iii) vien tik fakto konstatavimas, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nepakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015).

27.       Analizuojant bylos medžiagą matyti, jog CMR važtaraštyje, sudarytame tarp ieškovės ir atsakovės UAB „EDEM TRANS“ 2018-07-19 (el. b. t. 1, b. l. 58), žymų ar įrašų, susijusių su krovinio pakrovimu nėra. CMR 4 laukelyje „krovinio pakrovimo vieta ir data“ nurodytas krovinio pakrovimo adresas (Birštonas, (duomenys neskelbtini)) sutampa su CMR važtaraščio 1 laukelyje „siuntėjas“ bei ieškovės ieškinyje ir pretenzijose atsakovėms, ruoštuose ant firminių bendrovės blankų, nurodytu adresu (el. b. t. 1, b. l. 11–15). Iš aptartos aplinkybės daroma išvada, jog pakrovimo vieta buvo susijusi su ieškove. Byloje nėra ginčo, kad krovinys buvo pakrautas 2018-07-19 ieškovės nurodytoje teritorijoje. Tą įrodo ir byloje esantis vaizdo įrašas (žr. DVD esantį įrašą, el. b. priedas, b. l. 8). Peržiūrėjus vaizdo įrašą (vaizdo įrašo trukmė – 00:36:41 min.) nustatyta, kad jame matyti 4 asmenys (vyrai). Byloje ginčo nėra dėl to, jog vienas iš asmenų, užfiksuotų vaizdo įraše – vairuotojas G. K., likę – su ieškove susiję asmenys (pvz., darbuotojai). Iš vaizdo įrašo matyti, jog vairuotojas G. K. kitiems asmenims talkina krovinio pakrovimo procese, fotografuoja krovinį. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog vairuotojas talkino krovinio krovikams (su ieškove susijusiems asmenims) nereiškia, kad atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“ įsipareigojo atlikti krovinio pakrovimo funkciją. Vien ta aplinkybė, jog be vairuotojo G. K. krovinio krovimo procese dalyvavo dar trys asmenys, susiję su ieškove, rodo, kad pakrovimo procesas iš esmės buvo kontroliuojamas ieškovės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nesant rašytinių susitarimų tarp šalių, bylos medžiaga patvirtina, jog krovinį vežimui parengė (įpakavo) ir pakrovė į transporto priemonę ieškovė. Aptariamu atveju tai reiškia, jog byloje nustatyta CMR 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodyta aplinkybė – krovinį pakrovė krovinio siuntėjas.

28.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog paaiškėję krovinio apgadinimai patvirtina, kad krovinio pakuotė vis dėlto neapsaugojo krovinio nuo subraukymų. Ieškovės teigimu, pervežimo metu krovinys nuo galimų mechaninių pažeidimų, galinčių atsirasti dėl krovinio pakuočių kontakto, buvo apsaugotos polietilenine plėvele bei kartoniniais lakštais, atskirtas porolono plokštėmis, sutvirtintas diržais. Peržiūrėjus vaizdo įrašą ir vertinant pakrovimo procesą vizualiai, krovinio krovimo ir krovinio tvirtinimo transporto priemonėje procesas neatrodo profesionaliai. Krovinio sutvirtinimui naudojami vizualiai ploni kartono lakštai, tarp krovinio tarpų įdedamos porolono atplaišos, polietileno plėvele krovinys dengiamas minimaliai; tarp krovinio ir transporto priemonės borto šono matyti nemažas tarpas, kurį vaizdo įraše matomi asmenys, tikėtina, nuo krovinio judėjimo transporto priemonėje, užpildo pakrovėju, kitus tvirtinimo darbus atlieka lentomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakrovimo procesas nėra profesionalus: naudojamos buitinės medžiagos, krovinys tvirtinamas ne tvirtinimo mechanizmais, o įvairiais krovinio metu turimais atsitiktiniais daiktais. Nors iš vaizdo įrašo matyti asmenų pastangos fiksuoti krovinį transporto priemonėje stabiliai, tačiau toks krovinio fiksavimas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra pati krovinio gamintoja ir juridinis asmuo, kuriam keliami didesnio rūpestingumo ir atidumo reikalavimai vykdomojoje veikloje, nevertintinas kaip profesionalus. Nors ieškovė į bylą pateikė Gaminių pakavimo instrukciją (el. b. t. 3, b. l. 89–90), tačiau vaizdo medžiaga rodo, jog pati ieškovė pakrovimo metu griežtai Instrukcijoje nurodytų reikalavimų nesilaikė.

29.       Ieškovė nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog krovinio sugadinimas buvo padarytas dėl netinkamo krovinio pakrovimo transporto priemonėje. Visgi, vertinant byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, tokia pirmosios instancijos teismo išvada labiau tikėtina. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad labiau tikėtina, jog krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo krovinio įpakavimo bei pakrovimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant vaizdo įraše užfiksuotam krovinio sutvirtinimui, nėra pagrindo teigti, kad krovinio pakuotės negalėjo judėti ir liestis tarpusavyje tokiu būdu, jog atsirastų krovinio sugadinimų. Priešingai, labiau tikėtina, jog esant vaizdo įraše nurodytam krovinio sutvirtinimui, krovinys galėjo judėti, liestis tarpusavyje. Tai pagrindžia CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje nurodytą atvejį.  

30.       Ieškovė nurodė, kad apylinkės teismas esminę reikšmę skyrė pervežimą vykdžiusio vairuotojo G. K. 2018-07-19 rašytiniam paaiškinimui, kurį vairuotojas buvo pateikęs darbdaviui, o dalis paaiškinime dėstomų faktinių aplinkybių prieštarauja vairuotojo apklausos metu teiktiems paaiškinimams. Atsakovė UAB „Transona“ pateikė vairuotojo G. K. paaiškinimą dėl pervežimo (el. b. t. 2, b. l. 177–180). Vairuotojas G. K. buvo tiesiogiai apklaustas ir 2019-08-07 teismo posėdžio metu (el. b. t. 2, b. l. 171–173, garso įrašo takelio 01:09:50 min.–01:37:10 min.). Išklausius jo paaiškinimų ir susipažinus su jo paaiškinimais nesutiktina su ieškove, jog rašytiniai G. K. paaiškinimai prieštarauja žodiniams paaiškinimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo posėdyje vairuotojas davė tikslesnius ir išsamesnius atsakymus šalims, nei nurodė paaiškinimuose. Šalys vairuotojui uždavė klausimus, į kuriuos jis, jeigu atsimindavo aplinkybes, atsakė. Vien ta aplinkybė, jog rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad vairuotojas krovinio iškrovimo metu krovinio sugadinimų nepastebėjo, o teismo posėdyje nurodė, jog visgi iškraunant matė tam tikrus krovinio pažeidimus, teisinės reikšmės neturi. Byloje nėra ginčo dėl to, jog krovinys (jo dalis) patyrė sugadinimų. Be to, sugadinimų faktas fiksuotas tiek CMR važtaraštyje, tiek ir vairuotojo rašytiniuose paaiškinimuose, kuriose nurodyta, kad krovinio iškrovimo metu sandėlininkas aptiko krovinio pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, už krovinio pakrovimą esant atsakingai ieškovei, atsakovės UAB „Transona“ vairuotojo G. K. nuomonė apie tai, ar krovinys buvo (ne)tinkamai sutvirtintas teisinės reikšmės neturi. Ieškovė, pakrovusį krovinį į transporto priemonę tarptautiniam vežimui, turėjo įsitikinti krovinio stabilumu ir pasirūpinti krovinio apsauga nuo subraižymų transportavimo metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybės, jog apylinkės teismas skundžiamame sprendime būtų išimtinai rėmęsis vairuotojo G. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybės ar aptariami rašytiniai paaiškinimai buvo vienintelis įrodymas, kuriuo buvo padarytos atitinkamos teisinės išvados.     

31.       Teisėjų kolegija pažymi, jog iš vaizdo įrašo atsakyti į argumentus, ar vairuotojas siūlė ieškovės darbuotojams papildomų diržų krovinio sutvirtinimui, negalima. Kita vertus, ne UAB „Transona“ vairuotojo, o ieškovės pareiga buvo įsitikinti aplinkybe, kad krovinys transporto priemonėje pakrautas stabiliai ir transporto priemonės judėjimo metu kroviniui nebus padaryta sugadinimų.

32.       Ieškovė nurodė, jog užsakovui Latvijos Respublikoje atsisakius priimti krovinį 2020-07-20, krovinys 2020-07-20 buvo pristatytas į Lietuvos Respubliką, tačiau į Birštono mietą atvežtas tik 2020-07-23, o krovinys iškrautas – 2020-07-24 ryte. Ieškovės teigimu, per aptariamą laiką transporto priemonė papildomai nuvažiavo daugiau nei 190 papildomų kilometrų, nei turėjo nuvažiuoti. Aptartos aplinkybės grįstos į bylą teiktais transporto priemonės, kuria buvo vežtas krovinys, tachometro duomenimis (el. b. t. 1, b. l. 44). Viena vertus, analizuojant transporto priemonės tachometrų duomenis nustatyta, kad: i) iš Alytaus miesto Lietuvos Respublikoje į Latvijos Respublikos sostinę Rygą buvo vykta 2018-07-19 – 2018-09-20, atstumas – 330 km; ii) transporto priemonė iš Rygos vyko į Klaipėdos miestą 2018-07-20, užfiksuotas atstumas – 334 km; iii) iš Klaipėdos miesto į Birštoną transporto priemonė vyko 2018-07-23, užfiksuotas atstumas – 443 km. Taip pat matyti, jog 2018-07-20 buvo ketvirtadienis, o 2020-07-23 – sekmadienis (atitinkamai 2018-07-21 – penktadienis, o 2020-07-24 – pirmadienis). Taip pat byloje yra duomenys, kurie pagrindžia, jog transporto priemonė, kuria buvo gabentas krovinys, buvo remontuojama 2018-07-23 (el. b. t. 1, b. l. 50). Ieškovė teigė, kad tachogramos duomenys nepatvirtina atsakovų teiginių, jog 2018-07-23 transporto priemonė iš stovėjimo aikštelės važiavo kelis kilometrus iki UAB „Transona“ būstinės, tuomet 5 km iki remonto dirbtuvių, o iš jų – į Birštoną. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog pagal tachometro duomenis transporto priemonė nuvažiavo 191 km daugiau, nei turėjo, neįrodo aplinkybės, jog būtent dėl didesnio nuvažiuoto atstumo krovinys patyrė sugadinimų. Tachometro parodymai šiai bylai neinformatyvūs, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar kelionės metu krovinys buvo perkrautas, ar sugadintas. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovės UAB „Transona“ nurodytame servise transporto priemonei nebuvo taisytas liftas, ar buvo taisyta kita transporto priemonės dalis, kuri galėtų turėti įtakos krovinio sugadinimui. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog transporto priemonė, kuria buvo vežamas krovinys, būtų patyrusi avariją ar kitokį, nei lifto, gedimą, dėl kurio turėjo būti remontuojama. Vairuotojas G. K. nurodė, kad nei lifto remonto metu, nei kada anksčiau ar vėliau krovinys nebuvo perkrautas (el. b. t. 2, b. l. 171–173, garso įrašo takelio 01:25:25 min.–01:22:35, 01:29:00 min.–01:30:30, 01:32:00 min.). Ieškovė nepateikė kokių nors dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti bent labiau tikėtiną versiją, jog krovinys buvo perkrautas ar iškrautas.

33.       Ieškovė nurodė, kad grąžinus krovinį lovų eiliškumas buvo sumaišytas, duomenys apie transporto priemonės judėjimą (laiką, nuvažiuotus kilometrus) nesutampa su atsakovės UAB „Transona“ paaiškinimais dėl šių aplinkybių, dalis pakuočių buvo gražintos išteptos mėlynos spalvos dažais, gražintame krovinyje bent dvi pakuotės buvo apdengtos baltos spalvos kartonu, nors iš pakrovimo įrašo matyti, jog pakraunant tik viena pakuotė turėjo šios spalvos kartono įpakavimą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių ieškovės teiginių, pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė krovinio pakrovimo metu būtų nužymėjusi konkrečių lovų poziciją transporto priemonėje, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kokioje pozicijoje buvo krovinys iškrovimo metu ir kad krovinio pozicija neatitiko pakrovimo metu buvusios pozicijos. Tokią aplinkybę turėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė teigė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog tik viena krovinio pakuotė buvo supakuota baltame kartone, tačiau, peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, jog mažiausiai dvi krovinio pakuotės buvo įpakuotos baltame kartone (vaizdo įraše matyti, jog dviejų atskirų pakuočių vienas šonas buvo apdengtas balto kartono lakštu) (žr. vaizdo įrašo 00:15:50 min.–00:19:00 min) (ypač žr. nuo 00:18:00 min., kadangi matosi, kaip du asmenys atveža antrą krovinio pakuotę, kurios vienas šonas apdengtas balto kartono lapu, o transporto priemonės viduje matyti jau pakrauta kita krovinio pakuotė su balto kartono įpakavimu). Teismas sutinka su ieškove, jog jai gali būti sunku įrodyti krovinio perkrovimo faktą, tačiau pažymėtina, jog tokiu atveju iš ieškovės nereikalaujama absoliutaus (ar jam artimo) tokios aplinkybės įrodytinumo, o pakanka tik to, kad teismui bent būtų pagrindo padaryti labiau tikėtiną išvadą apie buvusį perkrovimą. Visgi, pažymėtina, jog byloje nėra kokių nors įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vertinti krovinio perkrovimo aplinkybę bent tikėtiną. Vien ta aplinkybė, kad krovinys buvo iškrautas iš dalies sugadintas nereiškia, kad krovinys buvo perkrautas. Į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuoti lovų pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo atsirasti lovų ir neiškrovus iš transporto priemonės. Bylos duomenys labiau pagrindžia, kad krovinys nebuvo pakankamai tvirtai (rūpestingai) pritvirtintas tam, kad būtų išvengta krovinio judėjimo transporto priemonės viduje. Taip pat vien tai, kad krovinio pakrovimo metu vairuotojas mobiliuoju telefonu fiksavo pakrovimą nereiškia, kad vairuotojas fiksavo ir iškrovimą. Kita vertus, tiek pakraunant, tiek iškraunant krovinį dalyvavo ieškovės darbuotojai, kuriems nebuvo kliūčių fiksuoti nei pakrovimo, nei iškrovimo eigos. Peržiūrėjus į bylą pateiktas nuotraukas taip pat nematyti, kad lovos būtų išteptos mėlyna spalva. Nuotraukos rodo, kad buvo padaryti gilesni įbrėžimai į nudažytą rėmą (el. b. t. 1, b. l. 34).

34.       Ieškovė taip pat apeliuoja ir į 2018-07-16 elektroninį laišką (užklausą), kurioje nurodyta, kad pervežimas turi vykti be perkovimų (el. b. t. 3, b. l. 87). Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog, viena vertus, vežėjas turėjo atsižvelgti į užsakovo pageidavimus ir krovinį vežti be perkrovimo. Kita vertus, nenustačius aplinkybių, jog krovinys buvo perkrautas platesnė aptarto elektroninio rašto analizė neatliekama. Ieškovės 2018-07-16 elektroninė užklausa ir joje nurodyti pavedimai nepagrindžia krovinio perkovimo aplinkybės. Pastebima ir tai, jog CMR važtaraštyje ieškovė reikalavimo vežti krovinį be perkrovimų nebenurodė. Tokia aplinkybė rodo pačios ieškovės nenuoseklumą, siekiant reikšmingų pervežimui sąlygų įtvirtinimo tarptautinio krovinio pervežimo sutartyje.

35.       Apeliantė teigė ir tai, kad vairuotojas nurodė, jog dar krovinio pervežimo į Latvijos Respubliką metu vairuotojas pastebėjo, jog krovinys nestabilus ir laisvai juda priekaboje, todėl vairuotojas, pastebėjęs krovinio nestabilumą, privalėjo suprasti, jog nesiimant priemonių krovinio stabilumui užtikrinti, krovinys bus sugadintas. Aptarti vairuotojo G. K. teiginiai nurodyti rašytiniame paaiškinime (el. b. t. 2, b. l. 178–180). Viena vertus, teisėjų kolegija pastebi, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad: i) CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas; ii) jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį; iii) netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje; iv) vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013). Tai reiškia, kad ieškovės teiginiai, jog vairuotojas, pastebėjęs krovinio nestabilumą vežimo metu, atitinkamai turėjo imtis tam tikrų veiksmų (įgyvendinti protingo ir rūpestingo vežėjo pareigą) – pagrįsti. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, siuntėja (ieškovė), perduodama krovinį vežti, nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek turėjo būti, atsižvelgiant į paties krovinio specifiką. Ieškovė, kaip siuntėja, žinojo arba turėjo žinoti, kaip svarbu, atsižvelgiant į pervežamo krovinio – medicininių lovų – savybes būti subraižytoms pervežimo metu, užtikrinti, kad krovinys vežimui būtų pakrautas tinkamai. Net ir sutinkant su ieškove, jog vairuotojas galėjo pastebėti, jog krovinys nestabilus ir juda transporto priemonėje, ieškovė neįrodė, kad vairuotojas turėjo galimybes ir priemones vežimo metu užtikrinti krovinio stabilumą.  

36.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi, jog, reaguojant į atsakovės UAB „EDEM TRANS“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes dėl neapmokėtos sąskaitos Nr. ET-295, patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2020-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-663-1023/2020 (teisminio proceso Nr. 2-34-3-01099-2019-3) priėmė UAB „EDEM TRANS“ ieškinio UAB „Taneta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsisakymą ir bylą nutraukė. Aptartoje nutartyje nurodyta, kad UAB „EDEM TRANS“ ieškiniu prašė priteisti iš UAB „Taneta“ 1 355,20 Eur skolą, 48,60 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio atsisakoma todėl, kad UAB „Taneta“ su UAB „EDEM TRANS“ atsiskaitė. Bylos duomenimis nustatyta, jog būtent atsakovė UAB „EDEM TRANS“ ieškovei UAB „Taneta“ išrašė 1 355,20 Eur sąskaitą Nr. ET-295 už ginčo krovinio pervežimą (el. b. t. 1, b. l. 48). Taigi nors UAB „Taneta“ ir siekia prisiteisti 4 520 Eur nuostolių pagal ginčo krovinio vežimą, tačiau atsakovei UAB „EDEM TRANS“ pagal išrašytą sąskaitą už krovinio vežimą atliko apmokėjimą.

Dėl iš ieškovės atsakovei UAB „Transona“ priteistų išlaidų advokato pagalbai atlyginti (ne)pagrįstumo

37.       Apeliantė nurodė, kad atsakovės UAB „Transona“ kartu su 2019-04-17 prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog atsakovės UAB „Transona“ išlaidos realiai buvo patirtos, kadangi nėra duomenų, kurie patvirtintų sąsają su nagrinėjama byla. Atsakovės atstovas advokatas M. B. teikė tik sąskaitas, bet jos apmokėjimo patvirtinančio dokumento nepateikė.

38.       Analizuojant aukščiau nurodytus ieškovės apeliacinio skundo argumentus nustatyta, kad atsakovė UAB „Transona“ pirmosios instancijos teismui, grįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje, pateikė: i) 2019-02-28 726 Eur sąskaitą Nr. ADV-2019/140 (el. b. t. 1, b. l. 101); ii) atsakovės UAB „Transona“ 2019-04-10 atliktą 726 Eur mokėjimo pavedimą pagal sąskaitą Nr. ADV-2019/140 (el. b. t. 1, b. l. 102); iii) 2019-04-17 371,07 Eur sąskaitą Nr. ADV-2019/238 (el. b. t. 1, b. l. 103); iv) atsakovės UAB „Transona“ 2019-04-17 atliktą 371,07 Eur mokėjimo pavedimą pagal sąskaitą Nr. ADV-2019/238 (el. b. t. 1, b. l. 104); v) 37,20 Eur sąskaitą už vertinimo paslaugas ir aptartos sąskaitos apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (el. b. t. 1, b. l. 105–106); vi) 2019-08-31 sąskaitą Nr. ADV-2019/601 (387,20 Eur) ir paslaugų suteikimo aktą (el. b. t. 3, b. l. 38–40). Sutiktina su ieškove, kad atsakovė UAB „Transona“ 2019-04-17 pirmosios instancijos teismui pateikė tik sąskaitas, be sąskaitas patvirtinančių dokumentų (suteiktų paslaugų aktų). Visgi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė UAB „Transona“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė 2019-02-28 sąskaitą pagrindžiantį atliktų paslaugų aktą (el. b t. 3, b. l. 169), taip pat pateikė 2019-04-17 atliktų paslaugų suteikimo aktą bei 2019-09-06 atliktą mokėjimo pavedimą pagal sąskaitą Nr. ADV-2019/601, sprendžia, jog nurodytos aplinkybės teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesudaro (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Į bylą pateikti įrodymai rodo, kad atsakovė UAB „Transona“ bylinėjimosi išlaidas patyrė ir už jas sumokėjo iki skundžiamo sprendimo priėmimo (2019-11-12). Patikrinus informacinę teismų sistemos LITEKO duomenų bazę nuo 2018 m. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nenustatyta, kad atsakovė UAB „Transona“ būtų dalyvavusi kitoje civilinėje byloje ginčo teisenos tvarka.

39.       Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė skundžiamu sprendimu priimtam teisiniam rezultatui, neliko prasmės pasisakyti dėl apylinkės teismo sprendimo argumentų, susijusių su (ne)tinkamomis atsakovėmis byloje, t. y. aplinkybe, jog atsakovė UAB „Transona“ yra netinkamas civilinės atsakomybės subjektas pagal tarptautinio krovinio vežimo sutartį. Nustačius, jog pagal aptariamą vežimą vežėjui civilinė atsakomybė nekyla, nėra teisinės prasmės analizuoti, kas aptariamu atveju turėtų atlyginti ieškovės nuostolius – ar atsakovė UAB „EDEM TRANS“, ar atsakovė UAB „Transona“. Aptariamo klausimo analizė neįtakoja šalių teisių ir pareigų. Kiti (likę) ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (pvz., lovų dažų stiprumas) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

40.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei aplinkybėmis nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas nėra pagrindo jai priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu (CPK 93 straipsnis). Atsakovės UAB „EDEM TRANS“ ir UAB „Transona“, taip pat trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės inicijuoto apeliacinio proceso nepateikė, todėl aptartų subjektų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstomas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Teisėjai                       Irmantas Šulcas

                      Žilvinas Terebeiza

                      Tomas Venckus