Administracinė byla Nr. AS-75-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Mažeikių rajono savivaldybės meras) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas/pavedamas/įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) panaikinti 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221; 3) panaikinti 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. P1-970; 4) pripažinti darbdavį veikiant nesąžiningai, vilkinant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus / neveikimą, nebendradarbiaujant, piktnaudžiaujant teise, nesiekiant bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi; 5) savivaldybės (administracijos ir mero) veiksmų/įsakymų/neveikimo/ veikimą prieš įstatymą bei jų/jį (visumą) pripažinti mobingu; 6) sustabdyti savivaldybės mero įgaliojimus.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimo dalį dėl reikalavimų: pripažinti darbdavį veikiant nesąžiningai, vilkinant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus / neveikimą, nebendradarbiaujant, piktnaudžiaujant teise, nesiekiant bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi; savivaldybės (administracijos ir mero) veiksmų/įsakymų/neveikimo/ veikimą prieš įstatymą bei jų/jį (visumą) pripažinti mobingu; sustabdyti savivaldybės mero įgaliojimus.

Teismas dėl kitos pareiškimo dalies nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. spalio 11 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. 

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui pateikė elektroniniu paštu, o ne naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, todėl pareiškėjo skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 1, 4 dalyse numatytos tvarkos. Pareiškėjas įpareigotas teismui pateikti tinkamai pasirašytą skundą: išdėstytą raštu popieriniu variantu bei pasirašytą originaliu parašu (pateiktą tiesiogiai teismo raštinei arba atsiųstą paštu) arba pateiktą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu ir pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu. Teismas papildomai pareiškėjui išaiškino, jog po skundo trūkumų pašalinimo jis turi atitikti ABTĮ 24 straipsnyje reglamentuotus šio bylą inicijuojančio procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pareiškime turi patikslinti netinkamai nurodytas bylos proceso šalių procesines padėtis – atsakovą (-us) bei trečiuosius suinteresuotus asmenis (ABTĮ 24 str. 2 d. 4, 5 p., 46 str.). Teismas atkreipė dėmesį, jog skunde suinteresuotais asmenimis nurodoma ne tik Mažeikių rajojo savivaldybės administracija, tačiau ir fizinis subjektas J. K. Teismas pažymėjo, jog ABTĮ nustatyta tvarka yra sprendžiami ginčai kilę tarp pareiškėjo (skundą padavusio asmens) ir atsakovo – viešojo administravimo subjekto, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjui pasiūlyta šalinant pareiškimo trūkumus patikslinti atsakovus.

Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ reglamentuojamą 1 mėnesio apskundimo teismui terminą, sprendė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punkto, kuriuo pareiškėjas skiriamas/pavedamas/įpareigojamas pirkimų organizatoriumi, panaikinimo, teismui privalo pagrįsti, jog įstatymo nustatytas terminas skundui pareikšti nebuvo praleistas, o jį praleidęs turi teisę kreiptis į teismą motyvuotu prašymu dėl šio termino atnaujinimo, kartu pateikdamas svarbias termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Pareiškėjas įpareigotas pašalinti ir 3 pareiškimo reikalavimo – panaikinti 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. P1-970 – trūkumą, patikslinant prašomo panaikinti įsakymo identifikuojančius duomenis (nurodant jį priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimą, įsakymo antraštę, patikslinant įsakymo datą); kartu su pareiškimu pateikti vientisą (pilno turinio) skundžiamą aktą – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą Nr. P1-970, kadangi kartu su pareiškimu pareiškėjas pateikė tik pirmąjį 3 (trečiuoju) reikalavimu skundžiamo akto lapą (ABTĮ 25 str. 1 d.). 

Teismas taip pat įpareigojo patikslinti pareiškimo faktinį pagrindą, jame konkrečiai, nuosekliai ir tiksliai išdėstant visą skundo dalykui išnagrinėti reikšmingą informaciją, faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, kadangi pareiškėjas pareiškimo faktinį pagrindą išdėstė labai neaiškiai, nenuosekliai ir neišsamiai, jį papildė įvairiais paveikslėliais, kurių pareiškime iš esmės niekaip nesusiejo su dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčo dalyko; kadangi pareiškėjas pareiškimą teismui padavė ne elektronine forma, todėl turėjo pateikti reikiamą skaičių skundo egzempliorių pagal ABTĮ 25 straipsnio 3 dalį.

Pareiškėjas teismui elektroninių ryšių priemonėmis 2024 m. spalio 8 d. pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame prašė: 1) panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas/pavedamas/įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) atnaujinti dėl svarbios priežasties (fakto nežinojimo, savalaikis nesupažindinimas su juo) praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 3) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti suinteresuotą asmenį / atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (CK 6.230 str. 1, 3 dalys) normą arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 4) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“. Kartu su patikslintu pareiškimu pareiškėjas pateikė vientisą (pilno turinio) skundžiamą aktą – 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 bei atsakovui skirtus antrus patikslinto skundo ir jo priedų egzempliorius.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui.

Teismas, įvertinęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą visų skundo trūkumų ir tinkamai nepašalino, pareiškėjo nepašalinti skundo trūkumai yra esminiai, todėl skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu atliko procesinius veiksmus, kuriais siekė pašalinti teismo nutartimi nustatytus pareiškimo trūkumus, pateikdamas patikslintą pareiškimą su priedais, tačiau visgi teismo nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų tinkamai nepašalino. Šis pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio bylą inicijuojančiam dokumentui – skundui (pareiškimui, prašymui) – keliamų turinio ir formos reikalavimų: patikslinto pareiškimo turinys, faktinis pagrindas dėstomas nenuosekliai ir neaiškiai, gausus įvairių tezių ir į tekstą įterptų paveikslėlių, dėl ko nėra galimybės suprasti pareiškimo argumentų bei faktinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia pareiškimo dalyką; skundo dalykas nesuformuluotas taip, jog skundo reikalavimai atitiktų ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis (neištaisytos pareiškimo reikalavime – panaikinti 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. P1-970 – padarytos klaidos (skundžiamo akto identifikuojantis duomuo (data)), taip pat patikslintu pareiškimu reiškiamas naujas alternatyvus reikalavimas – 3) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti suinteresuotą asmenį / atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo CK 6.230 str. 1, 3 dalys) normą arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kuris iš esmės neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų galimų priimti teismo sprendimų rūšių ir dėl to negalėtų būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka; patikslintame pareiškime teismo nurodymu tikslinant bylos šalis netinkamai nurodyta administracinio subjekto, kurio administraciniai sprendimai skundžiami, procesinė padėtis (suinteresuotas asmuo).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas iš esmės neteisingai (dėl techninės datos klaidos) ir dėl formalių, nereikšmingų aspektų (skundo formos reikalavimų, procesinės padėties, naujo alternatyvaus reikalavimo – nutartimi jie įvardyti esminiai) išsprendė patikslinto pareiškimo priėmimo klausimą, t. y. iš esmės priešingai (teisingai išspręsti bylą) nei įtvirtinta įstatymo normose.

2. Pareiškime ir patikslintame pareiškime, nurodant procesines padėtis, naudotasi e.teismas sistemoje pateiktais dokumentų ruošiniais/šablonais, vadovautasi ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

3. Teismas nesiekia teisingai išspręsti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 str. 1 d.) ir taikyti įstatymuose numatytą asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (Civilinio proceso kodekso 376 str. 4 d.).

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus bei atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, spręsdamas, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino esminių teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijama teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog teismas iš esmės dėl formalių, nereikšmingų aspektų pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-19-624/2025).

Nustatyta, kad pareiškėjas, šalindamas teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatytus pareiškimo (skundo) trūkumus, pateikė patikslintą skundą su priedais, prašydamas: 1) panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas/pavedamas/įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) atnaujinti dėl svarbios priežasties (fakto nežinojimo, savalaikis nesupažindinimas su juo) praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 3) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti suinteresuotą asmenį / atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (CK 6.230 str. 1, 3 dalys) normą arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 4) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“.

Pažymėtina, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, bei pareiškėjo reikalavimas. Suinteresuoto asmens, kuris paduota skundą teismui, suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu, pagal kurį būtent suinteresuotas asmuo, kurio teisės ir (ar) įstatymų saugomi interesai pažeisti, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi savo teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų gynybos būdus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-6-520/2023; 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-82-575/2023). Todėl iš skunde išdėstytų aplinkybių ir jame suformuluoto (-ų) reikalavimo (-ų) turi būti aišku, kodėl kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato siekiama arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kokį sprendimą apskritai gali priimti teismas (ABTĮ 88 str.). Teismas neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką. Taip pat iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pareiškėjo pareiškimo (skundo) netinkamumą grindė iš esmės tuo, jog pareiškime (skunde) ginčo aplinkybės nėra aiškiai nurodytos – patikslinto pareiškimo turinys, faktinis pagrindas dėstomas nenuosekliai ir neaiškiai, gausus įvairių tezių ir į tekstą įterptų paveikslėlių, dėl ko nėra galimybės suprasti pareiškimo argumentų bei faktinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia pareiškimo dalyką; skundo dalykas nesuformuluotas taip, jog skundo reikalavimai atitiktų ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis. 

Pažymėtina, kad pareiškėjas turi ne tik teisę kreiptis į teismą, bet ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo proceso teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus ABTĮ įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-647-502/2021; 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-82-575/2023).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuotus reikalavimus, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, yra nepagrįsti. Iš pareiškėjo pareiškime (skunde) suformuluotų reikalavimų nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas siekia, paduodamas jį teismui. Pareiškėjas siekdamas, kad būtų panaikinti jo nurodyti administraciniai aktai, kartu kelia alternatyvų reikalavimą. Pareiškėjas, prašydamas patenkinti pareiškimą ir įpareigoti suinteresuotą asmenį / atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (CK 6.230 str. 1, 3 dalys) normą arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu, iš esmės palieka teismui pačiam pasirinkti kaip išspręsti ginčą. Tokia skundo reikalavimo formuluotė sudaro kliūtis teismui nustatyti pareiškėjo valią dėl jo pageidaujamo pažeistų teisių ir / ar teisėtų interesų gynybos būdo, apibrėžti inicijuojamos bylos nagrinėjimo ribas.

Be to, pareiškėjo skunde nėra teisinių argumentų, kodėl administraciniai aktai turi būti panaikinti. Subjektas, padavęs skundą, formuluodamas teisinius argumentus, turi aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją, kadangi priešingu atveju nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės išdėstyti savo argumentus. Pareiškėjo skundas yra nerišlus, pareiškėjas kelia neaiškius klausiamojo pobūdžio argumentus: pvz., citata iš patikslinto pareiškimo – „Kodėl – darbdavio/savivaldybės (jo atstovų) veiksmai/sprendimai – įsakymai/neveikimas, vilkinimas ir/ar kita – sąlygoti veikimu /ignoruojant/ prieš įstatymus, juose įtvirtintą darbinių santykių šalių teisinę lygybę, pusiausvyrą, manipuliuojant /siekiant paveikti, valdyti/ kitu, nebaudžiamumu?“. Pareiškėjas nuosekliai ir aiškiai neišdėsto aplinkybių, iš kurių būtų galima suprasti ginčo esmę ir nustatyti būdus, kuriais teismas galėtų apginti galbūt pažeistas pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas ir jame pareikšti reikalavimai pasižymi tokiais esminiais skundo trūkumais, kurie užkirstų kelią priimti skundą bei pagal tokį skundą iškelti teisiškai prasmingą administracinę bylą, kurioje būtų galima veiksmingai apginti asmens galbūt pažeistas teises.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė