Civilinė byla Nr. 3K-3-530/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 114.9.6;
114.11; 114.12 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės
Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos
Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
.
Ieškovė kreipėsi
į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 101 662 Lt gyvenamojo namo trūkumams
pašalinti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo
kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė
nurodė, kad 2006 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš
atsakovo 0,06 ha žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą (baigtumas - 66
proc.), esančius (duomenys neskelbtini). Namo pirmasis aukštas buvo įrengtas
ir tinkamas gyventi, o antrąjį ieškovė įsirengė savarankiškai. 2007 m.
balandžio mėn. pirmojo aukšto kambario grindyse prie grindjuosčių ieškovė
pastebėjo pelėsinį grybą. Vėliau paaiškėjo, kad juo užkrėstas apatinis grindų
vainikas ir pastato sienos. Ekspertų išvadose nustatyta, kad namo statybai
(apatiniam vainikui) buvo panaudoti seni (naudoti) rąstai, užkrėsti naminiu
grybu, o netinkama grindų ir sienų konstrukcija paskatino jo augimą. Ieškovės
teigimu, nurodyti namo trūkumai negalėjo būti pastebėti pirkimo-pardavimo
sutarties sudarymo metu, už jų atsiradimą atsakingas atsakovas, todėl, jam
nesutinkant geruoju atlyginti namo trūkumų pašalinimo išlaidų, jos iš atsakovo
priteistinos teismine tvarka.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies:
ieškovei priteista iš atsakovo 39 527,99 Lt nuostolių, patirtų ieškovei
šalinant gyvenamojo namo trūkumus, atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės
palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo
teisme dienos (2007 m. liepos 7-osios) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė,
kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu namo pirmasis aukštas buvo
įrengtas, jame iki sutarties sudarymo vienerius metus gyveno atsakovas; namas
apkaltas dailylentėmis, tinkamas gyventi. Atlikusi namo rekonstrukciją, ieškovė
įsirengė antrąjį namo aukštą. Prieš sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį,
ieškovė ne kartą lankėsi pas atsakovą ir apžiūrėjo norimą įsigyti būstą, tačiau
pelėsio žymių nepastebėjo, jai buvo pateikti namo techniniai duomenys, buvo
informuota, kad namo pirmasis aukštas įrengtas iš senų rąstų. 2007 m.
paaiškėjo, kad namo apatinis vainikas ir sienos užkrėstos grybiena. Šalių
sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 18.12 ir 18.13 punktuose atsakovas
patvirtino ir garantavo, kad namo statybos darbai atlikti pagal suderintą
projektą, laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos darbus,
reikalavimų, taip pat kad nėra esminių turto trūkumų. Teismas, remdamasis
byloje pateiktomis ekspertų (J. Mendelevičiaus, S. Mitkaus), taip pat teismo
paskirtos ekspertizės, atliktos eksperto L. Ustonovičiaus, išvadomis, nustatė,
kad jose iš esmės pateiktos vienodos grybo atsiradimo priežastys, t. y. kad
mediena, naudota namo statybai, buvo užkrėsta naminiu grybu; name neįrengta
hidroizoliacija, taip sudarant palankią terpę grybui veistis. Dėl to teismas
atmetė atsakovo teiginius, kad grybas galėjo atsirasti dėl ieškovės atliktos namo
rekonstrukcijos. Teismo nuomone, ieškovė, nors ir būdama protinga, apdairi ir
rūpestinga, neturėjo objektyvių galimybių tinkamai įvertinti perkamo namo
būklės ir pastebėti paslėptų statybos trūkumų vidinėse namo konstrukcijose.
Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas ginčo gyvenamąjį namą statė
savarankiškai, neturėdamas statybininko kvalifikacijos ir namo statybai
panaudojo senas (naudotas) ir užkrėstas grybu medines konstrukcijas, sprendė,
kad parduotas daiktas neatitiko pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų sąlygų ir
negalėjo būti normaliai naudojamas pagal paskirtį, t. y. nustatyti namo
trūkumai, dėl kurių ieškovė negalėjo normaliai jame gyventi. Remdamasis
pirkimo-pardavimo sutarties 19 punktu, CK 6.399, 6.334 straipsniais, teismas
konstatavo, kad ieškovė turi subjektinę teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti
nuostolius ir išlaidas, patirtas šalinant daikto trūkumus. Teismas nustatė, kad
ieškovė nustatytus namo trūkumus šalino savarankiškai, todėl sprendė, kad ji
neturėjo dalies nurodytų išlaidų (darbo užmokesčiui, mokesčiams ir pan.) ir
priteisė iš atsakovo ieškovei 39 527,99 Lt.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, jog grybas name galėjo atsirasti dėl ieškovės
vykdomos namo rekonstrukcijos, nepagrįsti įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone,
pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Informacijos skyriaus pažyma apie 2006 m. liepos mėn.–2007 m. balandžio mėn.
iškritusius kritulius neįrodo, kad tuo laiku rekonstruojant namo antrąjį aukštą
pirmasis aukštas sudrėko ir dėl to įsiveisė grybas. Iki pardavimo atsakovas
vienerius metus gyveno namo pirmame aukšte, todėl, teisėjų kolegijos nuomone,
ta aplinkybė, kad ieškovė, nusipirkusi namą ir įrengdama jo antrą aukštą,
gyveno namo pirmajame aukšte, negalėjo būti grybo apatiniame namo vainike
įsiveisimo priežastis. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2007 m. balandžio mėn.
ieškovė, pastebėjusi įsiveisusį grybą, kreipėsi į atsakovą ir šalys vedė
derybas dėl namo trūkumų pašalinimo, tačiau, šalims nesusitarus, ieškovė
kreipėsi į ekspertus, vėliau - į teismą, todėl laikė nepagrįstais atsakovo
argumentus, kad ieškovė per protingą terminą nepranešė jam apie pastebėtus
trūkumus ir kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.237
straipsnio 5 dalies nuostatas.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d.
sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, Lietuvos apeliacinio teismo
2010 m. birželio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Dėl
įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimų pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai
netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad pelėsinis
grybas name atsirado ir išplito ne dėl kasatoriaus, o ieškovės kaltės, taip
pažeidė įrodymų tyrimo reikalavimus, įtvirtintus CPK 176-185 straipsniuose,
rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17
straipsnis) principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
nutarimo Nr. 51 13-16 punktuose suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo
praktikos. Teismai nevertino aplinkybių, kad, ieškovei įsigijus ginčo
gyvenamąjį namą, jo rekonstrukcija atlikta lietingu laikotarpiu, statybos
darbai buvo vykdomi abiejuose namo aukštuose, eksperto L. Ustinovičiaus
išvadose nurodyta, kad pavojingiausi vandens kiekiai susidaro statybos
laikotarpiu; nurodyti statybos darbai buvo atlikti savavališkai, neturint
nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo; tik įsigijusi namą, ieškovė jame
apsigyveno, dėl to daug vėliau pastebėjo įsiveisusį grybą, be to, namo
eksploatacija spartina grybienos veisimąsi; ieškovė name apsigyveno, nors namas
dar nebuvo pripažintas tinkamu naudoti; pastebėjusi grybieną, ieškovė nesiėmė
priemonių jai pašalinti, taip sudarydama sąlygas šiai toliau veistis ir daromai
žalai didėti (apatinis rąstų vainikas buvo pašalintas tik 2008 m. antrojoje
pusėje). Šios aplinkybės nevertintos ir teismo paskirto eksperto išvadoje.
Teismai, remdamiesi tik eksperto L. Ustinovičiaus išvadomis ir jas vertindami
atskirtai nuo kitų įrodymų byloje, pažeidė kasacinio teismo praktikoje
suformuluotus reikalavimus, kad teismas privalo patikrinti, ar ekspertų
atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais
tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis,
bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat
patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006
m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus
universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006). Ieškovė
neįrodė, kad jos prašomi priteisti nuostoliai atsirado dėl kasatoriaus
neteisėtų veiksmų.
2. Dėl
netinkamo CK 6.247 straipsnio, 6.253 straipsnio 1, 5 dalių taikymo. Teismai
neteisingai nustatė, kad už pelėsinio grybo name įsiveisimą yra atsakingas
kasatorius. Gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta, ieškovei įsigijus namą,
2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais: keista stogo danga, virš garažo pastatyta
nauja patalpa, padidintas pastato plotas, pakeisti pastato langai. Remiantis
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos
skyriaus 2009 m. birželio 26 d. pažyma, namo rekonstrukcijos metu, keičiant
stogo dangą ir statant naują patalpą virš garažo, t. y. 2006 m. rugpjūčio mėn.,
iškrito 152 mm kritulių, t. y. du kartus daugiau nei įprasta tokiu metų laiku.
Kasatoriaus teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad vykdant namo rekonstrukcijos
darbus egzistavo didelė tikimybė, kad namo konstrukcijos sudrėko ir dėl to
išplito pelėsinis grybas. Drėgmė - viena iš pagrindinių grybienos atsiradimo ir
veisimosi sąlygų.
3. Dėl
netinkamo CK 6.327 straipsnio 5 dalies taikymo. Teismai, nevertindami
įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pastebėjo ar turėjo pastebėti gyvenamojo
namo trūkumus jau 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ir nesikreipė į kasatorių
per protingą terminą, nepagrįstai netaikė CK 6.327 straipsnio 5 dalies. Ieškovė
pripažino, kad vykdant rekonstrukcijos darbus buvo matomas apatinis namo sienų
vainikas, jo dalis buvo matoma ir namo apžiūros metu, prieš sudarant
pirkimo-pardavimo sutartį, todėl, kasatoriaus nuomone, namo trūkumai nebuvo
paslėpti ir juos ieškovė galėjo pastebėti. Ieškovė, pastebėjusi namo trūkumus,
turėjo per protingą terminą apie juos pranešti kasatoriui, tačiau to nepadarė,
todėl, kasatoriaus teigimu, remiantis CK 6.327 straipsnio 5 dalimi, ji nebeturi
teisės remtis pastebėtais trūkumais.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovė L. G. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus
procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais
argumentais:
Aplinkybė, kad
ne visi įrodymai yra paminėti teismų procesiniuose sprendimuose, nesuponuoja,
kad bylą nagrinėję teismai jais nesirėmė ar kad vienus įrodymus laikė
svaresniais už kitus. Aptarti sprendime visų byloje esančių įrodymų
nereikalaujama ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4
d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.M. ir kt. v. VšĮ Šiaulių rajono
pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2004).
Kasatorius neįrodė, kad byloje yra įrodymų, paneigiančių teismų nustatytas
aplinkybes, ir kad teismai į juos neatsižvelgė. Bylą nagrinėję teismai,
priimdami procesinius sprendimu, rėmėsi ne tik eksperto L. Ustinovičiaus, bet
ir kitų dviejų ekspertų išvadomis, kuriose nustatyta, kad namo statybai
panaudota mediena buvo užkrėsta pelėsiniu grybu. Apeliacinės instancijos
teismas pasisakė dėl kasatoriaus pateiktos 2009 m. birželio 26 d. pažymos apie
meteorologines sąlygas 2006 m. rugpjūčio mėn., taip pat dėl tos aplinkybės, kad
tik įsigijusi namą, ieškovė įsikėlė į jį gyventi, pirmosios instancijos teismas
analizavo kasatoriaus argumentus dėl to, kad rekonstrukcijos darbai atlikti,
neturint statybos leidimo, ir vertino juos kaip teisiškai nereikšmingus, nes
namo statybai buvo panaudota mediena, kuri jau buvo užkrėsta pelėsiniu grybu.
Nustačius šį faktą, netenka reikšmės tolesni ieškovės veiksmai (neveikimas),
nes šalių ginčas kilo dėl grybo atsiradimo priežasties. Kasatoriaus
interpretuoja bylos aplinkybes sau palanka linkme, cituoja ekspertų
pasisakymus, nesusijusius su nagrinėjama byla. Ieškovės nuomone, kasatorius,
žinodamas, kad namą statė iš naudotos medienos, ir jame gyvenęs apie vienerius
metus, būdamas apdairus, galėjo ir turėjo matyti, kad mediena gali būti
užkrėsta grybu ir netinkama naujo namo statybai ir, būdamas sąžiningas
pardavėjas, įspėti apie tai pirkėją, tačiau to nepadarė. Kasatorius skunde iš
esmės dėsto faktines aplinkybes, kurios jau yra įvertintos bylą nagrinėjusių
teismų, nepagrindžia teisės normų taikymo ir aiškinimo pažeidimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl
pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo,
įsigijus netinkamos kokybės daiktą
Pirkimo-pardavimo
sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai
(pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti
už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė,
kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje
šie neaptarti - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje.
Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo
sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi
užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina
garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ch. v. UAB „Sklypas“,
bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“, bylos Nr.
3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). Įstatymai ar
sutartis gali nustatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija
galioja tam tikrą laiką (CK 6.335 straipsnis).
Pardavėjo
atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga
garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai
pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos
būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333
straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai
buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas
ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje
pabrėžiama, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo
pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti
perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas
pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas
taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais)
pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį
pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos
terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie
atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba
trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6. 327 straipsnio 5
dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą
laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė
pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis
protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas
priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių
praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Pažymėtina,
kad jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės
neigia remdamasis CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, tai jam tenka pareiga
įrodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis
nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka
pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis).
Jeigu
parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų
kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334
straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo
būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr.
3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). Nekilnojamojo
daikto pirkimo-pardavimo sutarties atveju CK 6.334 straipsnio taisyklės
taikomos su išimtimi – pirkėjas neturi teisės reikalauti netinkamos kokybės
daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 straipsnis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3
punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo
išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo
pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą,
pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų
perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333
straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti.
Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos
daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo
atsakomybę šalinančių pagrindų.
Dėl aptarto
teisinio reguliavimo taikymo nagrinėjamoje byloje
Kasatorius
skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai įvertino šalių pateiktus
ir byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė pirkimo-pardavimo sutarties šalių
teises ir pareigas bei atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės
normas.
Iš bylą
nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė 2006 m.
birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš kasatoriaus 0,06 ha žemės
sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą. Pirkimo-pardavimo sutarties 18.12 ir 18.13
punktuose įtvirtinta, kad namo statybos darbai atlikti pagal suderintą
projektą, laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos darbus,
reikalavimų; taip pat kad nėra jokių turto trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima
naudoti pagal tiesioginę paskirtį arba apie kuriuos žinodamas, pirkėjas nebūtų
turto pirkęs arba mokėjęs už jį nustatytos kainos. Teismai nustatė, kad 2007 m.
balandžio mėn. paaiškėjo, jog įsigytame name įsiveisęs pelėsinis grybas užkrėtė
namo grindis ir sienas. Pelėsinio grybo atsiradimo name priežasčiai nustatyti
tiek ieškovės, tiek teismo iniciatyva atliktos ekspertizės, kurių esminės
išvados yra tos pačios, t. y. kad mediena, kuri buvo naudota namo statybai,
buvo užkrėsta naminiu grybu. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai
konstatavo, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės, jog pelėsinio grybo išplitimą
name paskatino ieškovės atlikti namo antrojo aukšto rekonstrukcijos darbai, yra
teisiškai nereikšmingos; iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ginčo namas
jau buvo užkrėstas pelėsiniu grybu ir ieškovė, nebūdama namo savininkė ir
teisėta valdytoja, pelėsinio grybo atsiradimui negalėjo turėti įtakos. Minėta,
kad pardavėjas atsakingas už daikto trūkumus, buvusius nuosavybės teisės
perdavimo momentu, namo perdavimo metu šis jau buvo užkrėstas naminiu grybu,
todėl laikytina, kad kasatorius yra atsakingas už netinkamą perduoto daikto
kokybę.
Kaip
atsakomybę už netinkamo daikto kokybę šalinančias aplinkybes kasatorius nurodo
tai, kad ieškovė, prieš sudarydama namo pirkimo-pardavimo sutartį, dažnai
lankėsi kasatoriaus namuose, buvo informuota, kad namas pastatytas iš senos
medienos, todėl galėjo pastebėti namo trūkumus, kaip ir atlikdama namo
rekonstrukciją 2006 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, tačiau į kasatorių per
protingą terminą nesikreipė, todėl netenka teisės remtis gyvenamojo namo
trūkumais ir prašyti atlyginti jų šalinimo išlaidas. Byloje teismų nustatyta,
kad namo įsigijimo momentu šis buvo visiškai pastatytas, apkaltas lentelėmis,
todėl buvo objektyviai neįmanoma pastebėti, kad namo konstrukcijos užkrėstos
pelėsiniu grybu, tai patvirtina ir eksperto S. Mitkaus ekspertizės išvados.
Apie įsigyto namo trūkumus ieškovė sužinojo 2007 m. balandžio mėn., pastebėjusi
pelėsį namo grindyse, ir apie tai informavo kasatorių. Šios aplinkybės byloje
nepaneigtos ir kasatoriaus nenuginčytos. Kasatoriui atsisakius atlyginti namo
trūkumų šalinimo išlaidas, ieškovė kreipėsi į ekspertus dėl žalos įvertinimo,
vėliau – į teismą. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad kasatorius neįrodė, jog
atsakomybė už namo trūkumus tenka ieškovei ir jis neturi pareigos atlyginti
ieškovei namo trūkumų šalinimo išlaidų.
Dėl išvardytų
aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai
vertino byloje pateiktus dokumentus, šalių parodymus ir kitus įrodymus,
nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, suformuotos pardavėjo
atsakomybės už daiktų kokybę, taip pat įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais,
todėl skundžiami procesiniai sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais ir jų
naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė prašo
priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Iš kartu su atsiliepimu
skundu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovei kasacinės instancijos teisme
atstovavo advokatas A. Matuiza; už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą
sumokėti 1000 Lt, tai patvirtina 2010 m. rugsėjo 2 d. Pinigų priėmimo kvitas
Nr. 521148. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, pagal kurį už
atsiliepimo (į kasacinį skundą) surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių
mėnesinių algų dydžio atlyginimą, daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės
prašymą ir priteisti jai iš kasatoriaus 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai
apmokėti atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės
instancijos teisme patirta 24,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. pažyma apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas iš
kasatoriaus.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
atsakovo A. S. ieškovei L. G. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato
pagalbai apmokėti atlyginimą.
Priteisti
iš atsakovo A. S. valstybei 24,65 Lt (dvidešimt keturis litus 65 ct) išlaidų,
susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Virgilijus
Grabinskas
Sigita
Rudėnaitė