Baudžiamoji byla Nr.  1A-42-334/2022

                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23769-2021-5

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant:

prokurorei Gražinai Petrulytei,

nuteistajam M. M. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,        

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, BK 2811 straipsnio 1 dalyje:

-       pagal BK 243 straipsnį paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

-       pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, šios bausmės tarpusavyje subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę ir skirta M. M. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo M. M. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta M. M. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentą – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintos proceso išlaidomis ir iš M. M. išieškotinos Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 106,48 Eur (vienas šimtas šeši eurai 48 ct), šias išlaidas sumokant į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       M. M. nuteistas už tai, jog žinodamas, kad jam Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2018 m. liepos 31 d.) ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 18 d.), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimai 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti šias teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir 2021 m. liepos 15 d. apie 22.40 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 22.53 val. jam buvo nustatytas 2,40 ‰ girtumas, o 23.08 val. – 2,36 ‰ girtumas).

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

3.       Apeliantas teigia, kad teismas spręsdamas dėl jo nubaudimo už nusikalstamų veikų padarymą atsižvelgė tik į dalį bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad veika nebuvo sukelta jokių pasekmių, į jo teigiamus socialinius ryšius, todėl netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai. 

4.       Apelianto teigimu, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, ypatingai kreipiant dėmesį, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.). Nurodo, kad jis buvo teistas penkis kartus, tačiau iš jų net tris kartus teistas būdamas nepilnamečiu, be to, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis) ir per visą lygtinio paleidimo laikotarpį jis nenusižengė, nenusikalto, nedarė naujų administracinių nusižengimų, šiuo atveju jis pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jokių padarinių nesukėlė, žala nepadaryta, automobilį vairavo nakties metu, kai eismas neintensyvus, kaltę pripažino visiškai, savo veiksmus vertina neigiamai. Taip pat nuteistasis nurodo, kad veikos padarymo metu oficialiai nedirbo, bet buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, pajamas gaudavo iš Užimtumo tarnybos ir atsitiktinių darbų, visa laiką išlaikė nedirbančią sugyventinę D. C., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. M., šiuo metu jie gyvena išnuomotame bute, už kurį jis moka nuomos mokestį, jokių lėšų pragyvenimui neturi, greitu laiku pradės dirbti PC “ (duomenys neskelbtini)”. Anot apelianto, teismas į visa tai neatsižvelgė ir nevertino kaip realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas paveiks jo teigiamus socialinius ryšius, t. y. jis ne tik negalės padėti D. C. prižiūrėti ką tik gimusio sūnaus, bet ir šeima liks be pajamų. 

5.       Apelianto teigimu, teismas vertino tik jo ankstesnius teistumus, tačiau nevertino padarytos veikos pavojingumo ir teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, o aukščiau išvardinti duomenys, anot apelianto, sudaro prielaidas išvadai, kad jo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad be jau paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių (turto konfiskavimo, specialios teisės atėmimo) pakanka paskirti papildomas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ir tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai.

6.       Teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė M. M. apeliacinį skundą atmesti.

I.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

M. M. apeliacinis skundas atmetamas

7.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistasis M. M. neginčija savo kaltės, nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, sutinka ir su paskirta laisvės atėmimo bausme, tačiau prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą M. M.atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.

9.       Pažymėtina, kad esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

10.       Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. M.prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas, paskyręs bausmę, nutarė jos vykdymo BK 75 straipsnyje numatyta tvarka neatidėti ir pateikė tokio sprendimo išsamius motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. M. iki nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymo buvo teistas 5 kartus už tyčines nusikalstamas veikas, paskutiniais dviem nuosprendžiais, apeliantas buvo nuteistas už analogiškus nusikaltimus – vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis negu 1,5 prom. girtumas. Ankstesniu, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, bausmės vykdymas buvo atidėtas skiriant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, tačiau teismo išreikštas pasitikėjimas jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo – praėjus vos dviem savaitėm po minėto nuosprendžio paskelbimo, jis ir vėl vairavo transporto priemonę, nors tai jam buvo uždrausta ir tai jis darė būdamas neblaivus, dėl ko paskutiniu nuosprendžiu jis buvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme kartu skiriant ir specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 metams. Paminėtina ir tai, kad nuteistojo M. M. atžvilgiu buvo taikyta ir dar viena jo teisinę padėtį lengvinanti teisės norma – Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir toks teismo išreikštas pasitikėjimas nuteistojo elgesio nepakeitė – jis nepaisė teismo skirto draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį ir tai, jis darė būdamas neblaivus, dėl ko jis dar kartą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis piktybiškai ignoruoja teismų skiriamą draudimą vairuoti transporto priemones – netrukus po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, jis vėl vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, už ką jis buvo nubaustas ir administracine tvarka. Kaip jau minėta anksčiau, M. M. buvo teistas 5 kartus ir iš šių teistumų, M. M. 2 kartus buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kitus 3 kartus – laisvės atėmimas, 2 kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, taip pat laikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau akivaizdu, kad tokių poveikio priemonių taikymas savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė apelianto nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad M. M. yra nesavikritiškas, nesistengia pasikeisti teigiama linkme, stokoja atsakomybės ir savo elgesiu kelia didelę grėsmę eismo saugumui, todėl nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus M. M.polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nėra pagrindas daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo, neteisingai vertino veikos pavojingumą, jo asmenybę, socialinius ryšius ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kaip matyti, M. M. nors ir yra jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau 6 kartą, iš jų net 2 kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam (BK 281 straipsnio 7 dalis), šiuo metu vėl teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ir vengimą atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, teistumas neišnykęs, recidyvistas. Kaip jau minėta, M. M.buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės, laisvės atėmimo bausmės, jas atidedant, taip pat ir reali laisvės atėmimo bausmė, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jokios teigiamos įtakos asmens elgesiui neturėjo, kadangi M. M. ir toliau sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis baustas ir administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą, susijusį su vairavimu neturint teisės vairuoti transporto priemones, apie baudos sumokėjimą duomenų nėra, kas leidžia daryti išvadą, jog M. M. nėra linkęs laikytis įstatymų ir prisiimti už tai kylančios atsakomybės. Svarbu ir tai, kad net paskirta ir atlikta reali laisvės atėmimo bausmės dalis (lygtinai paleistas neatlikus visos laisvės atėmimo bausmės) už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą M. M. nesulaikė nuo pakartotinio vairavimo esant neblaiviam, kai jam uždrausta vairuoti transporto priemones. Nei baudžiamojo poveikio priemonės (specialios teisės atėmimas), nei reali laisvės atėmimo bausmė nuteistojo elgesio nekeičia, todėl pripažintina, kad nuteistasis yra abejingas dėl jam skiriamų administracinių nuobaudų ir kriminalinių bausmių, M. M.negerbia elementarių visuomenės moralės normų ir akivaizdžiai nesilaiko įstatymų, t. y. valstybės taikomos priemonės nėra efektyvios ir nuteistojo elgesio nekoreguoja. Todėl, spręstina, kad nors bausmės vykdymas, kaip jau minėta, apelianto atžvilgiu buvo taikytas jau ne vieną kartą, tačiau akivaizdu, kad nei vienas iš minėtų atvejų nepadėjo užtikrinti bausmės tikslų, todėl dar kartą taikyti tą patį, nuteistajam visiškai neveiksmingą institutą nėra jokio pagrindo.

12.       Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog jis susirado darbą (dirba PC „(duomenys neskelbtini)“), išlaiko sugyventinę ir ką tik gimusį sūnų, moka buto nuomos mokestį, bando įtikinti teismą, kad jis pasitaisė ir jo atžvilgiu gali būti taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien šios aplinkybės visiškai nesumažina jo pavojingumo visuomenei ir nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių, juo labiau, kad šios aplinkybės nuteistajam buvo puikiai žinomos ir iki nusikalstamų veikų darymo, tačiau tai jo nesulaikė nuo neteisėto veikimo. Tai, kad nuteistasis M. M. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.  

13.       Nuteistojo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad po to, kai jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, jis per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nenusižengė, nenusikalto, nedarė naujų administracinių nusižengimų, aptariama veika nebuvo sukelta jokių pasekmių, taip pat nėra pakankami teismo nuomonei pakeisti dėl BK 75 straipsnio taikymo. M. M., būdamas anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nei turimų socialinių ryšių, nei noro rūpintis šeima jis nepaisė ir vėl nusikalto. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės, neskatinančios laikytis įstatymo, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, visuomenės lūkesčių ir negalėtų būti laikoma teisinga. 

14.       Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą siųsti M. M.realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes tik izoliavus M. M. nuo visuomenės bus užkardyta recidyvo tikimybė ateityje ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai             Algirdas Gaputis

                                                                                                      Danutė Švitinienė

                                                                                      Evaldas Vanagas