Administracinė byla Nr. AS-590-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01562-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

T. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 11 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimą Nr. SP-9.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo T. G. skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime konstatuoti pareiškėjo akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai ir nuspręsta informuoti apie juos Lietuvos edukologijos universitetą bei Švietimo ir mokslo ministeriją.

Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (2010 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. A822-1344/2010). Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies nuostatas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamo pobūdžio, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad konstatuojamo ir rekomendacinio pobūdžio Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas, kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas bei  Švietimo ir mokslo ministerija buvo informuoti apie pareiškėjo padarytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 1 punktu, pats savaime pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl negalėjo būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku), dėl ko pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimą Nr. SP-9 dėl Lietuvos edukologijos universiteto studento T. G. akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų.

Nurodo, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimu SP-9, kuriame nustatyti ir konstatuoti pareiškėjo pažeidimai. Paaiškina, kad toks Kontrolieriaus tarnybos sprendimas, Lietuvos edukologijos universitetui (Toliau – ir LEU) sudaro galimybę išbraukti jį iš studentų sąrašo ir atimti teisę į Valstybės garantuojamą mokslą. Toks sprendimas, LEU, sudaro galimybę kreiptis į teismą ir panaudoti jame (sprendime SP-9) esančius argumentus kaip teisėtus, objektyvius ir nešališkus. Toks sprendimas LEU sudaro galimybę kreiptis į teismą su prašymu nutraukti studijų sutartį.

Nurodė, jog dėl finansinių sunkumų negali sau negali leisti samdyti advokatą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009, AS492-54/2012, kt.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. SP-9. Skundžiame Kontrolieriaus sprendime nuspręsta informuoti Lietuvos edukologijos universitetą ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie T. G. padarytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Remiantis šio straipsnio 11 dalimi, išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: 1) informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų; 2) įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo; 3) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais; 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte; 5) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos pažeidimų asmenis (autorius); 6) informuoti teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis; 7) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas; 8) skundą nepagrįstu 9) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23 punkte numatyta, kad Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai savo praktikoje laikosi pozicijos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (pavyzdžiui, 2010 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. A822-1344/2010). Kadangi pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies nuostatas Kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamo pobūdžio, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas, sistemiškai aiškinant minėtas ABTĮ normas ir Nuostatų 23 punktą, galima teigti, kad konstatuojamo ir rekomendacinio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui.

Ginčijamas Kontrolieriaus 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. SP-9, kuriuo mokslo ir studijų institucija (Lietuvos edukologijos universitetas) ir Švietimo ir mokslo ministerija buvo informuoti apie asmenį (pareiškėją T. G.), padariusį akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, priimtas, kaip matyti iš turinio, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 1 punktu, pats savaime pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku). Analogiška praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. administracinėje byloje AS-499-642/2015). 

Pareiškėjas skunde dėsto, jog kontrolieriaus sprendimas sudaro galimybę jį išbraukti iš studijų sąrašų ar kreitis į teismą dėl studijų sutarties nutraukimo, tačiau teismas spręsdamas skundo teismingumo klausimą negali remtis prielaidomis. Kontrolieriaus sprendimas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Aplinkybė, kad Kontrolieriaus sprendime Nr. SP-9 nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo šį sprendimą vertinti kitaip: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                            Laimutis Alechnavičius

                                                                                                            Irmantas Jarukaitis

                                                                                                            Dalia Višinskienė