Baudžiamoji byla Nr. 1-1648-983/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39273-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8; 1.2.5.4. 

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

                                       N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

                                                         2018 m. rugsėjo 6 d.

                                                                     Trakai

            Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,  

sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės Šeštojo skyriaus prokurorei Jolitai Okuškienei,

kaltinamajam R. K., jo gynėjai advokatei V. B.,

nukentėjusiajam P. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylas

n u s t a t ė : 

R. K. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2018-08-15 apie 19.00 val., atėjęs į P. L. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), P. L. pravėrus buto duris, koja spyrė į duris, kad jos atsivertų, tuomet tyčia, dėl santykių aiškinimosi, sudavė duris atidariusiam nukentėjusiajam P. L. tris kartus rankos kumščiu į veidą, padarydamas žando kairėje pusėje paviršinį 0,7x3 cm. nubrozdinimą, taip sukeldamas P. L. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Baudžiamoji byla, kaltinamajam sutikus būti tuoj pat teisiamam ir nepareiškus noro, kad bylos nagrinėjimas teisme vyktų vėliau, nagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašo. Nurodė, kad 2018-08-15 jis atvyko pas motiną, o ši jam pradėjo skųstis, kad kaimynas Pranas jai trugdo gyventi, jie nuolat konfliktuoja. Tada jis nuėjo pas kaimyną pasiaiškinti ir paskambinęs į kaimyno buto duris paklausė: „Kas darosi, kodėl su mama baratės?“. Ką kaimynas atsakė neprisimena, tačiau jis tada tyčia tris kartus rankos kumščiu sudavė P. L. į veidą. Teigė, kad tokius veiksmus jis atliko, nes buvo labai susijaudinęs dėl nuolatinių mamos skundų. Nurodė, kad jis buvo blaivus, neserga jokiomis ligomis, tokį savo poelgį vertina kritiškai, nežino, kodėl taip pasielgė.

Kaltinamajam prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjai, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str.). Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodo ir kita byloje esanti medžiaga.

Nukentėjusysis  P. L. apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metų rugpjūčio 15 dieną, apie 19 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo skambutį į duris. Pažiūrėjęs pro durų akutę, pamatė, kad atėjo kaimynės, gyvenančios Nr. 31 bute sūnus. Nieko blogo neįtaręs atidarė duris. Jam  pravėrus buto duris, kaimynės sūnus, kurio žino tik pavardę, t.y. K., tyrimo metu išsiaiškino ir vardą- R.,- nieko nepaaiškinęs spyrė į jo buto duris taip, kad šios prasivertų ir jį pastūmęs tris kartus trenkė jam kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Po smurto pabėgo iš savo paties buto ir bėgdamas laiptine beišbėgęs į namo kiemą ėmė šauktis pagalbos, o K. jį tuo metu vijosi, tačiau smurto daugiau prieš jį nepanaudojo, tik sakė "ateik, ateik, gausi dar", tačiau sugrįžo į laiptinę ir kaip suprato, parėjo atgal į motinos butą. Po įvykio, kuomet įsitikino, kad kaimynas parėjo į namus, sugrįžo į savo butą ir iškvietė policiją. Pažymi, kad konfliktų su jį sumušusių asmeniu bei jo motina nėra buvę, kodėl buvo užpultas paaiškinti negali. Žino, kad kaimynės sūnus K. pas savo motiną negyvena, galimai yra atvykęs į svečius. Civilinio ieškinio byloje neteiksi. Nori tik tiek, kad jis būtų greičiau surastas ir nubaustas įstatymų numatyta tvarka, dėl jo kūno sužalojimo. Taikytis su juo nežada, kadangi nieko jam nepadaręs, be reikalo buvo sumuštas. Prašo  bylą perduoti į teismą, jei pavyktų, pagreitinto proceso tvarka (b.l. 20- 26, 28).

2018-08-15 Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK gautas P. L. protokolas- pareiškimas, kad jo atžvilgiu 2018-08-15 apie 19 val., kaimynas K. pavartojo fizinį smurtą (b.l. 10-12).

2018-08-15, 19 val. 27 min. Všį Elektrėnų ligoninės patalpose apžiūrėtas P. L.. Nustatyta diagnozė: kairiojo skruosto nubrozdinimas, sumušimas (b.l. 17).

2018-08-15 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato patalpose, po medikų apžiūros vizualiai apžiūrėtas pareiškėjas P. L. bei patirti sužalojimai. Veido kairiajame skruoste matomi nubrozdinimai, įdrėskimai (b.l. 5-8).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2018-08-15 apie 19.00 val., atėjęs į P. L. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), P. L. pravėrus buto duris, koja spyrė į duris, kad jos atsivertų, tuomet tyčia, dėl santykių aiškinimosi, sudavė duris atidariusiam nukentėjusiajam P. L. tris kartus rankos kumščiu į veidą, padarydamas žando kairėje pusėje paviršinį 0,7x3 cm. nubrozdinimą, taip sukeldamas P. L. fizinį skausmą. Pažymėtina, kad be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuotos veikos byloje taip pat patvirtina nukentėjusiojo P. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, protokolas – pareiškimas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamojo R. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. L. pareiškė, kad jis priima kaltinamojo R. K. atsiprašymą, atleidžia jam, nenori, kad liktų pykčiai, susitaiko su kaltinamuoju ir sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. ir nukentėjusysis P. L. susitaikė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas, todėl kaltinamojo gynėja prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Su tuo, kad baudžiamoji byla kaltinamajam būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, neprieštaravo ir prokurorė.

R. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, tyčinių nusikaltimų. R. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, jis anksčiau neteistas, 2017-2018 m. administracine tvarka nebaustas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra išsiskyręs ir vienas augina nepilnametį vaiką, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje.

Įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo pobūdį, teismas mano, kad R. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad yra sąlygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

R. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti -palikti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti R. K., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

 Teisėja                                                                                    Asta Adamonytė-Šipkauskienė