Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-58-422/2011

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00963-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 45.4; 45.4.4.; 73.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, O. P., jo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą ir priėmė nutarimą, atstovui, Giedriui Petrauskui, nukentėjusiajam A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. P. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

n u s t a t ė :

2010 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu Nr. 20N-136329-10 O. P. nubaustas pagal  ATPK 123 str. 5 d. 120 Lt bauda, pagal  ATPK 127 str. 2 d.-atimta teisė 4 mėnesiams vairuoti transporto priemones, nuobaudas subendrinus  ATPK 33 str. pagrindu- paskirtas teisės vairuoti  4 mėnesiams transporto priemones atėmimas. 

Administracinė nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. kovo 28 d. 21 val. 10 min. Kauno mieste Savanorių pr.,ties namu Nr. 23, jis, vairuodamas automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, persirikiuodamas nedavė kelio kitai greta važiavusiai transporto priemonei  ir su ja susidūrė, įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Nepateikė vairuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo,  šiais veiksmais pažeidė   KET 9p., 106p., 109p., 238p.reikalavimus.

O. P. prašo panaikinti nutarimą, administracinę bylą nutraukti. 

Skunde pareiškėjas ir teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, jog Institucija, priimdama nutarimą, nepagrįstai  rėmėsi 2010-11-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2102 (10), kurio išvados ne kategoriškos, o tik tikėtinos,  jį surašęs ekspertas turi tik 4 metų ekspertinio darbo stažą, o tuo tarpu pareiškėjo pateikta nepriklausomos ekspertės VGTU automobilių transporto katedros profesorės O. L., turinčios 48-erių metų mokslinio –ekspertinio darbo stažą, 2010-06-28 išvada buvo nepagrįstai atmesta. Pareiškėjo įgaliotas atstovas nurodė, jog  Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas išvadą padarė, vertindamas juodai baltas  įvykio fotonuotraukas, kurios buvo neinformatyvios, tai nurodė pats ekspertas ekspertizės akte. Remiantis nespalvotomis nuotraukomis, nebuvo galima nustatyti autoįvykio mechanizmo, ekspertizės išvada gauta neįvertinus visos bylos medžiagos, todėl ja negalima vadovautis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas prašė skundą atmesti. Nurodė, jog O. P. padarytas pažeidimas įrodytas administracinėje byloje surinkta medžiaga, kurią patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės išvada.

Nukentėjusysis A. K. prašė skundą atmesti, nutarimą palikti nepakeistą, nurodė, jog  įvykį sukėlė O. P., kuris lenkdamas iš dešinės pusės, jo automobilį spaudė į priešingą eismo juostą. Tvirtino, jog jis važiavo antrąja eismo juosta, nesirikiavo į pirmąją, susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, kadangi Savanorių pr. eismas labai intensyvus, jis po susidūrimo automobilį patraukė į pirmą eismo juostą.

Skundas netenkinamas.

2010 m. balandžio 19d.  buvo priimtas  Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimas Nr. 20N-136329-10, kuriuo  O. P. pagal ATPK  127 str. 2 d., 123 str. 5 d.  atimta teisė 4 mėnesiams  vairuoti transporto priemones.

Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kauno apygardos teismui.

2010 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. II-510-422/2010 2010 m. balandžio 19d. nutarimas Nr. 20N-136329-10 buvo panaikintas,  administracinė byla perduota nagrinėti iš naujo ( b.l. 39).

Bylą nagrinėjant iš naujo, buvo skirta autoįvykio ekspertizė, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. 2010-11-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2102(10) išvadoje nurodomas toks transporto priemonių susidūrimo mechanizmas : automobilis „Fiat Marea", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. K. važiavo Savanorių pr. važiuojamosios dalies antra eismo juosta. Tuo pat metu jam iš dešinės, pirma eismo juosta, didesniu greičiu važiavo automobilis „Mazda 323", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas O. P.. Važiuodamas pirma eismo juosta, ties namu Nr. 23, automobilio „Mazda 323", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas O. P., suko į kairę ir susidūrė su kairiau jo mažesniu greičiu važiuojančiu automobiliu „Fiat Marea", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Mazda 323", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėmis ir galinėmis kairės pusės durelėmis turėjo slystamą kontaktą su automobilio „Fiat Marea", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu dešiniu sparnu, virš rato bei dešinio priekinio ratlankio išorine briauna, kai tarp „Fiat Marea" dešinio šono ir „Mazda 323" kairiojo šono buvo smailus kampas atviras link automobilių galinių dalių. Iš karto po šio kontakto automobilio „Fiat Marea" vairuotojas A. K. nusukinėjo į kairę, dėl to priekinio dešinio ratlankio išorinė briauna visa savo plokštuma slystamai kontaktavo su automobilio „Mazda 323" priekinių durelių galine bei galinių durelių priekine dalimi, palikdama ant šių minėtų kėbulo dalių apskritimo formos įbrėžimus. Toliau didesniu greičiu judėjęs „Mazda 323" dar galiniu kairiuoju sparnu bei galinio bamperio kaire puse slystamai kontaktavo su „Fiat Marea" priekiniu dešiniu sparnu. Po šio kontakto minėtos transporto priemonės išsiskyrė. Išvadoje nurodoma, jog tikėtina, jog šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Mazda 323", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo O. P. veiksmai, - keisdamas važiavimo kryptį ir judėdamas iš dešinės į kairę, susidūrė su kairiau jo lėčiau gretima eismo juosta važiuojančiu automobiliu „Fiat Marea", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. K.. Iš ekspertizės akto matyti, jog pagal pateiktas eismo įvykio fotonuotraukas, ekspertas neginčijamai nustatė, jog ant automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairio šono, t.y., priekinių ir galinių durelių buvo palikti horizontalūs išilginės krypties braukimo pėdsakai, ant automobilio „Fiat Marea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties deformuota vieta ( dešinio sparno arka taip pat matomi išilginės krypties braukimo pėdsakai. Nors nėra tiksliai nustatytas sugadinimų aukštis, tačiau aiškiai konstatuotas jų braukiamasis pobūdis. Ekspertizės akte nurodytas transporto priemonių susidūrimo mechanizmas atitinka nukentėjusiojo A. K. parodymus, jog  važiuojant Savanorių prospektu antrąja eismo juosta, jį pasivijo pirmąja eismo juosta važiavęs Mazda automobilis, kuris lenkdamas jį iš dešinės kliudė nubraukdamas automobilio dešinį sparną ir nuvažiavo į priekį. Jo parodymai atitinka pirminius paaiškinimus (Administracinė byla Nr. II-510-422/10, b.l. 22). Analogiškai paaiškino kartu su juo vykusi liudytoja S. D., kurios parodymai taip pat sutampa su jos pirminiais paaiškinimais administracinio teisės pažeidimo byloje (Administracinė byla Nr. II-510-422/10, b.l.20). Nors pagal administracinės bylos duomenis nenustatyta tiksli automobilių susidūrimo vieta, tačiau byloje  iš esmės nėra ginčo, kad Fiat Marea vairuotojas važiavo antrąja eismo juosta lėtesniu greičiu, o Mazda vairuotojas- pirmąja eismo juosta didesniu greičiu ir prisivijęs Fiat Marea automobilį, jį lenkė. Po įvykio Mazda vairuotojas savo automobilį patraukė į pirmąją eismo juostą. Tai patvirtina abiejų eismo dalyvių parodymai, pareiškėjo 2010-04-26 skundas administracinėje byloje Nr. II-510/422 (b.l.3-4), policijos pareigūnų parodymai, jų tarnybiniai pranešimai ( b.l.  18-19,45-46, 76-77). Nors pareiškėjas teigia, kad susilyginus su Fiat Marea automobiliu, pastarasis pradėjo rikiuotis į dešinę pusę ir į jį trenkėsi, tačiau tokį susidūrimo mechanizmą paneigia transporto priemonių sugadinimų pobūdis, užfiksuotas eismo įvykio dieną darytų fotonuotraukų fotolentelėmis ( b.l. 36-39),  2010-03-28 Eismo įvykio vietos schemoje, kurią yra pasirašę abu eismo įvykio dalyviai, nurodyti automobilių sugadinimai (b.l. 13), policijos pareigūnų, užfiksavusių autoįvykį, parodymai. Netiesioginis įrodymas, patvirtinantis Mazda vairuotojo rikiavimosi į antrąją eismo priežastį, yra papildomai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnų 2010-03-29  sudaryta eismo įvykio vietos schema ( b.l. 53), iš kurios matyti, jog pirmoje eismo juostoje kylant Savanorių prospektu į viršų buvo įdubimas važiuojamojoje dalyje, tai  netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo A. K. parodymus, kad Mazda vairuotojas pasuko kairiau į jo pusę, stengdamasis šio įdubimo išvengti. Nukentėjusysis A. K. kategoriškai neigė daręs posūkį į dešinę. Jo parodymai yra nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, atitinka pareigūnų užfiksuotiems duomenims, todėl teismui nėra pagrindo jais abejoti.

Paties pareiškėjo paaiškinimas vertinamas kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Be to atsižvelgtina į tai, jog jo parodymai yra nenuoseklūs. Skunde (administracinė byla Nr. II-510-422/10, b.l. 3-4) jis nurodė, jog antrąja eismo juosta važiavęs Fiat Marea suko į pirmą eismo juostą ir atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės vairuotojo duris, nubraukė keleivio kairės pusės duris bei galinį sparną, 2010-05-26 teismo posėdžio metu jau nurodė kitokį susidūrimo pobūdį, teigė, jog susilyginus su Fiat Marea, pastarasis jį pradėjo spausti link dešinės kelio pusės, nurodė, jog jis mašinos netraukė, po įvykio sustojo iš karto, po to, to paties posėdžio metu teigė priešingai :“ susidūrėme, aš pavažiavau, jis atsitraukė, tada aš sustojau“ ( administracinė byla Nr. II-510-422/10, b.l. 43). Liudytojo E. J. parodymai taip pat nelaikytini patikimais ir objektyviais įrodymais, nes jie prieštarauja byloje visumai įrodymų, patvirtinančių nustatytą susidūrimo mechanizmą, be to, su pareiškėju minėtą liudytoją sieja draugiški santykiai, todėl  darytina išvada, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Kaltės nustatymui esminę reikšmę turi autoįvykio mechanizmo ir pagrindinės autoįvykio kilimo priežasties nustatymas, kuris reikalauja specialių žinių. Šio autoįvykio mechanizmas  ir pagrindinė jo kilimo sąlyga yra nustatyta  kompetentingos institucijos  Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto išvada. Teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių ekspertizę atlikusio eksperto šališkumą, neobjektyvumą ar nekompetenciją, ekspertizė motyvuota,  prieštaravimų joje nenustatyta, todėl abejoti šios ekspertizės kaip įrodymo patikimumu teismui nėra pagrindo. Pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, jog  ekspertas nepateikė kategoriškų išvadų, nepaneigia pareiškėjo kaltės dėl autoįvykio. Teismas skundo faktinį pagrindą vertina, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą ( ABTĮ 57 str.).

Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pateikta visa administracinio teisės pažeidimo byla kartu su  juodai baltomis fotonuotraukomis, darytomis  įvykio dieną ( b.l. 20). Jų užteko nustatyti susidūrimo pobūdžiui, tai patvirtina ekspertizės aktas ( b.l. 21), ta aplinkybė, kad nebuvo nustatytas tikslus sugadinimų aukštis, nepaneigia nustatyto susidūrimo mechanizmo ( b.l. 24). Akivaizdu, jog spalvotos automobilio Mazda fotonuotraukos, kuriomis remiamasi 2010-06-28 Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės-ekspertės O. L. išvadoje buvo padarytos vėliau nei įvykio dieną, ne pareigūnų iniciatyva, byloje nėra objektyvių  duomenų apie tai, kad jose užfiksuoti sugadinimai atitiko esamus įvykio dieną, todėl spręstina, jog ekspertui buvo pateikta pakankama ir objektyvi ekspertinio tyrimo medžiaga išvadai duoti.

2010-06-28 Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės-ekspertės O. L. išvada nelaikytina objektyviu įrodymu, nes minėta išvada gauta pareiškėjo privataus  užsakymo pagrindu, esant  tik vieno iš eismo dalyvių parinktai ekspertinio tyrimo medžiagai, be to, ji prieštarauja visumai surinktų administracinėje byloje įrodymų, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. 2010-06-28 Specialisto išvadoje apskritimo (elipsės) formų įbrėžimai atsiradę ant Mazda priekinių kairiųjų automobilio durelių siejami su automobilio Fiat Marea vairuotojo posūkiu į dešinę ( atsiradę įvažiavus į pirmąją eismo juostą su išsuktu į dešinę priekiniu dešiniuoju ratu), nurodoma, jog automobiliams būnant lygiagrečiai vienas prie kito, Mazda vairuotojas galėjo nepastebėti Fiat Marea vairuotojo rodomo posūkio į dešinę, nes šis signalas buvo jam jau nematomoje vietoje. Tačiau administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie Fiat Marea vairuotojo rodytą posūkį į dešinę, todėl darytina išvada, jog minėta specialistė rėmėsi nenustatytais byloje duomenimis,  tai sudaro pagrindą  gautą išvadą  vertinti kaip nepatikimą įrodymą.

Pareiškėjas ginčo dėl jo nubaudimo  pagal  ATPK 123 str. 5 d. už tai, kad automobilį  vairavo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nekelia,  pirminiame paaiškinime yra nurodęs, jog draudimo neturi ( Administracinė byla Nr. II-510-422/10, b.l. 21). Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų,  darytina išvada, jog pažeidimai pagal   ATPK 123 str. 5 d. ir   ATPK 127 str. 2 d. įrodyti administracinės bylos medžiaga, kvalifikuoti  teisingai.

Pagal ATPK 127 str. 2d. ( pažeidimo padarymo metu galiojusią redakciją)  Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pareiškėjui skirta griežtesnė iš numatytų alternatyvių sankcijų – teisės atėmimas vairuoti transporto priemones pagrįstai, nes  pažyma apie jo  baustumą (b.l.24-28 ) patvirtina, jog pareiškėjas pažeidimo metu turėjo galiojančių nuobaudų, per metus laiko pakartotinai padarė tos pačios rūšies net 8 administracinės teisės pažeidimus.  Tai sudaro pagrindą teigti, kad  O. P. sistemingai pažeidinėja naudojimosi jam suteikta specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – tvarką, todėl Institucija pagrįstai jam skyrė griežtesnę pažeidimo sankcijoje numatytą administracinę  nuobaudą. Galutinė nuobauda už abu pažeidimus  paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo  asmenybę,  atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (ATPK 20 str.,  30 str., 302 str., 33 str. ), todėl jai naikinti ar keisti teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 128 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128,144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo10 str.2d., Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo 25 str. 2d., teisėja

n u t a r i a :

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                                              Janina Vitunskienė