Administracinė byla Nr. TA-777-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01436-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. kalint Šiaulių TI, buvo pažeistos jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas bei higienos normos, todėl patyrė psichologinius išgyvenimus, emocinius bei depresinius sutrikimus. Šiaulių TI neužtikrino jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu kamerose, nuteistieji šaipydavosi bei sukeldavo neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, pykčio protrūkius, kadangi naudojantis sanitariniais įrenginiais dėl blogo sanitarinių mazgų vėdinimo laikydavosi nemalonus kvapas, nes nėra įrengta atskira oro šalinimo sistema. Sanitariniai mazgai atskirti tik užuolaidėle, nėra įrengta 100 x 142 cm ploto kabinų.

3.       Pareiškėjas taip pat teigė, kad nuo 6.00 val. ryto paimamas minkštasis inventorius, todėl iki 22.00 val. vakaro turėjo sėdėti ant metalinio gulto, neturėjo galimybės pailsėti. Vakare grąžintas minkštasis inventorius būdavo drėgnas, su pelėsio kvapu.

4.       Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5.       Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 23, 10, 13 ir 61. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės. Sienelės aukštis žymiai didesnis nei 1,5 m. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, tai užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Nurodė, kad kamerose Nr. 10 ir 13 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose Nr. 23 ir 61 – ilga, tvarkinga užuolaida. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, kamerų vėdinimas galimas ir per langus. Nors pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo per mažas, tačiau to niekaip neindividualizuoja ir nesieja su patirtais išgyvenimais, o jokie teisės aktai tardymo izoliatoriuose įrengiamų sanitarinių mazgų ploto nereglamentuoja. Sanitariniai mazgai yra tinkamo dydžio, jais naudotis patogu.

6.       Atsakovo atstovas paaiškino, kad pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punkto nuostatas, nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. birželio 15 d. pareiškėjas Šiaulių TI atlikinėjo paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, todėl Šiaulių TI veikė vadovaudamasis teisės aktais.

7.       Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius išduodamas švarus, atitinkantis visas higienos normas, tai patvirtina patikrinimo aktai. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iš karto nurašomas. Patalynės užvalkalai, esant suimtojo (nuteistojo) prašymui, keičiami kiekvieną savaitę einant į dušą. Minkštasis inventorius, kuris paimamas iš asmenų, atliekančių paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, dienos metu laikomas tam skirtoje specialiai pritaikytoje patalpoje, lentynose. Pareiškėjas su skundais į Šiaulių TI administraciją dėl netinkamos patalynės nesikreipė.

8.       Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais, nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Taigi pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

9.       Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodę, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II.

10.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo M. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas M. Š. Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. birželio 15 d., iš viso 22 dienas, kamerose Nr. 23, 10, 13 ir 61, vienas arba dar su 1-2 asmenimis. Šiaulių TI nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš byloje pateiktų kamerų Nr. 10, 13, 23 ir 61 fotonuotraukų teismas nustatė, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose Nr. 10 ir 13 atitverti durimis, o kamerose Nr. 23 ir 61 – užuolaidomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto ir, kad sanitariniame mazge būtų įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo, tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl, įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose Nr. 23 ir 61 jo privatumas nebuvo tinkamai užtikrintas.

12.       Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad naudojantis sanitariniu mazgu kiti nuteistieji šaipydavosi bei sukeldavo neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, kadangi dėl blogo sanitarinių mazgų vėdinimo laikydavosi nemalonus kvapas, nurodė, jog kameroje Nr. 23 nėra unitazo, tik skylė grindyse. Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) buvo laikomas būtent Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015 m. spalio 31 d.) 21 punkto reikalavimų neatitikimu. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patirti nepatogumus, taip pat ir neturtinę žalą.

13.       Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl dienos metu paimamo minkštojo inventoriaus, kurį vakare grąžinus jis buvo drėgnas ir jautėsi pelėsio kvapas, teismas nurodė, kad pareiškėjas M. Š. Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. birželio 15 d. atliko paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose. Įvertinęs Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. pažymą Nr. 60-21165, teismas nustatė, kad iš nuteistųjų, esančių kamerų tipo patalpose, ryte čiužiniai paimami, o vakare grąžinami, dienos metu čiužiniai laikomi tam skirtoje specialioje patalpoje, lentynose, kurios yra vėdinamos ir prižiūrimos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akte Nr. PA-55 pažymėjo, kad operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu patikrinus Šiaulių TI minkštojo inventoriaus sandėlį nustatyta, jog Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje. Teismas nenustatė Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

14.       Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. 

15.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau atkreipė dėmesį, jog pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kamerose Nr. 23 ir 61, kuriose buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, buvo laikomas tik 13 dienų, o nemalonų kvapą jautė 22 dienas, kalinimo laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

16.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažeidimo mastą, jo trukmę ir intensyvumą, sprendė, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III.

17.       Pareiškėjas M. Š. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą ir skundą tenkinti, priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18.       Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. buvo laikomas Šiaulių TI teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas abstrakčiai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į skunde nurodytus argumentus, neteisingai įvertino aplinkybes dėl sanitarinių mazgų įrengimo, kadangi 1,5 m aukščio pertvara neužtikrina asmens privatumo. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad dienos metu paimamas visas minkštasis inventorius, o ne tik patalynė. Nebuvo atsižvelgta į Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus dėl ventiliacijos, oro šalinimo sistemos bei kitų nurodytų argumentų.

19.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

20.       Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, pažeidimų mąstą, trukmę bei intensyvumą ir konstatavo, jog nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ar pasikartojančiais, todėl pagrįstai pripažino pažeistas pareiškėjo teises, o prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

21.       Teigia, kad sanitariniai mazgai nuo kameros gyvenamojo ploto atitverti pakankamai aukštomis, nuo 2,11 m iki 2,26 m aukščio sienelėmis, gultai atitraukti nuo sanitarinių mazgų sienelių, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo nepagrįsti.

22.       Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas tenkino pareiškėjo skundą ir konstatavo, jog esant tupimam sanitariniam mazgui, kameroje galėjo tvyroti blogas kvapas, todėl pareiškėjas nepagrįstai skundžia šią sprendimo dalį.

23.       Pasisakydamas dėl dienos metu iš pareiškėjo paimamo minkštojo inventoriaus, Šiaulių TI nurodė, kad M. Š. nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. birželio 15 d. Šiaulių TI atliko paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie negali turėti atlikdami nuobaudą, bus saugiai laikomi visą nuobaudos atlikimo laiką. Nors, pareiškėjo nuomone, čiužinys nėra priskiriamas patalynei, tačiau šis teiginys nepagrįstas, kadangi 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, kurio 1 priede nurodyta, jog patalynę sudaro antklodė, čiužinys, pagalvė, paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei bei rankšluostis. Taigi visas minkštasis inventorius paimamas laikantis teisės aktų.

24.       Atsakovo atstovo nuomone, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą, o subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nesudaro pagrindo teismo sprendimą laikyti neteisėtu. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, o pareiškėjo teiginys, jog pažeistos teisės pripažinimas nėra pakankama satisfakcija yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, nustatęs pažeidimus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė.

25.       Atsakovo atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas išplečia skundžiamą laikotarpį, tai išeina už skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, nagrinėjimo ribų. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

27.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Šiaulių TI ginčijamu laikotarpiu 13 dienų neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, o sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, pripažino, jog 22 dienas kameroje galėjo būti blogas kvapas, todėl pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo M. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

28.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas abstrakčiai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į skunde nurodytus argumentus, neteisingai įvertino aplinkybes dėl sanitarinių mazgų įrengimo, minkštojo inventoriaus paėmimo, neatsižvelgė į Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus dėl ventiliacijos, oro šalinimo sistemos.  

29.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ
146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31.       Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

32.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021; kt.).

33.       Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti aukšta sienele, sanitarinio mazgo atitvarinių konstrukcijų aukštis daugiau nei 1,5 m, atitvėrimai kamerose Nr. 10 ir Nr. 13 yra uždari (su durimis), o kamerose Nr. 23 ir Nr. 61 uždengti nepermatoma užuolaida.

34.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o nesant durų uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2675-662/2020; Nr. A-2619-662/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021 ir kt.). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo, dėl to reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo. 

35.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl ventiliacijos ir oro šalinimo sistemos, tačiau šių teiginių nekonkretizuoja, nenurodo, ką teismas nustatė ar įvertino netinkamai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą dėl to, kad Šiaulių TI kamerose buvo blogas kvapas, taigi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai aptariamu aspektu nepagrįsti.

36.       Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl minkštojo inventoriaus paėmimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo dėl to, jog ne miegui skirtu metu iš jo buvo paimamas minkštasis inventorius, kadangi asmenims, perkeltiems į kamerų tipo patalpas (pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. birželio 15 d. atliko bausmę kamerų tipo patalpose), patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintų Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede nustatyta, kad patalynę sudaro antklodė, čiužinys, pagalvė, paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei bei rankšluostis. Tai, kad čiužinys priskiriamas „patalynės“ kategorijai, patvirtina ir sisteminė kitų nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuojančių teisės normų analizė (pvz., Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 2 d., Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 29 p.). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad kalinimo įstaigos administracija, dienotvarkėje ne miegui skirtam laikui paimdama iš pareiškėjo čiužinį ir kitą inventorių, veikia pagal nacionalinės teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu nėra neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2131-629/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3628-415/2020; ir kt.). Šiuo atveju Šiaulių TI administracija, dienotvarkėje ne miegui skirtam laikui paimdama iš pareiškėjo čiužinį, veikė pagal nacionalinės teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė visus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus ir juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai juos įvertino. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

38.       Pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-384-624/2021 ir kt.).

39.       Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2  dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

41.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, į pareiškėjo nurodytus nusiskundimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pažeidimą dėl blogo kvapo kamerose, todėl nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti. 

42.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                  Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė