Baudžiamoji byla Nr.1-58-984/2015

Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00379-2014-2)

                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.22.1.;(S)

Širvintų rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 15 d.

Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,

sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam S. J.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. J., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedarbingas (gaunantis invalidumo pašalpą), gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

S. J. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent, 2010 m. pavasarį, automagistralės Vilnius – Panevėžys kelkraštyje, prie miško, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tam leidimo, neteisėtai įgijo – surado – „C“ kategorijos, 5,6 mm kalibro medžioklinį karabiną TOZ-17, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu maršrutu ir būdu, neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno į savo garažą, esantį(duomenys neskelbtini), kur šį medžioklinį karabiną neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė garažo palėpėje iki 2014 m. gruodžio 18 d., 14 val., kai policijos pareigūnai  šį medžioklinį karabiną  surado  ir paėmė.  

Šiais veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje.

K. S. J., teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2010 m. pavasarį, kovo mėnesį, tikslios datos neprisiminė, nes tai buvo prieš 5 metus, dirbo Valstybės įmonėje „Automagistralė“ traktorininku–darbininku, ir rinkdamas prie automagistralės (duomenys neskelbtini) šiukšles, netoli kavinės „Plukė“, kelkraštyje prie miško, rado ginklą. Kadangi ginklo karabine užrakto nerado, manė, kad ginklas šaudymui netinkamas. Kaltinamasis ginklą pasiėmė ir galvojo vėliau jį panaudoti, kaip eksponatą. Ginklą parsivežė į savo garažą, esantį Upelio g., Širvintose, padėjo garažo palėpėje, o vėliau apie turimą ginklą pamiršo. Leidimo šaunamiesiems ginklams neturi. Teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad šaunamasis ginklas netinkamas naudojimui, todėl rastas ginklas negali būti laikomas ginklu, ir skiriant bausmę, prašė atsižvelgti į šią aplinkybę. Bylos nagrinėjimo metu taip pat pažymėjo, kad ginklus pažįsta nuo karo tarnybos Sovietų armijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu S. J. nurodė analogiškas bylos aplinkybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas liudytoju A. Š., parodė, kad 2014 m. gruodžio 18 d., apie 14 val.,  jis nuėjo į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo patėviui S. J., gyvenančiam(duomenys neskelbtini), ir kuris nuo šio garažo raktus jam buvo davęs prieš 20 metų. Į garažą užėjo policijos pareigūnai ir jo paklausė, ar garaže nelaiko nieko neleistino. A. Š. atsakė, kad nieko nelegalaus nelaiko ir leido pareigūnams jį patikrinti. Po patikrinimo pareigūnai garažo palėpėje rado ginklą. A. Š. nežino iš kur garaže atsirado ginklas, paskambino S. J. ir šis pasakė, kad ginklą rado(duomenys neskelbtini), miške (21 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju N. J. parodė, kad 2014 m. gruodžio 18 d., apie 14.00 val., jis su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono Policijos komisariato pareigūnais, gavę informaciją, kad A. Š. neteisėtai verčiasi akcizais apmokestinamų prekių laikymu ir realizavimu, atliko garažo, esančio(duomenys neskelbtini), patikrinimą. Garaže rado A. Š., kuris teigė, jog garažas priklauso jo patėviui S. J., patėvis jam yra davęs nuo garažo raktus ir jis juo naudojasi 20 metų. A. Š. leido apžiūrėti garažą. Pareigūnas N. J. pakišo ranką po lubomis ir apčiuopė panašų į ginklą daiktą, kurį ištraukus pamatė, kad tai yra mažo kalibro ginklas. Ginklas buvo be užrakto, ginklo būklė buvo patenkinama, ginklas buvo truputį dulkėtas. A. Š. paaiškino, kad ginklas priklauso ne jam, ir kad jis net nežinojo, jog garaže yra ginklas (22 b. l.).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo N. Č. 2014-12-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-12-18, apie 14 val., garažų masyve, esančiame(duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono Policijos komisariato pareigūnams atliekant šio garažo patikrinimą, buvo rastas mažo kalibro šautuvas (6-10 b. l.), kuriam laikyti A. Š. ir S. J. neturėjo leidimo (1 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-02-12 specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktas šautuvas yra fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro medžioklinis karabinas TOZ-17, su savadarbiu apsodu. Šis karabinas skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro ilgais kraštinio įskilimo šoviniais. Iš pateikto medžioklinio karabino, po jo paskutinio valymo buvo šauta. Pateiktas medžioklinis karabinas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Pateikto medžioklinio karabino pagrindinės dalys (vamzdis, uoksas, paleidžiamasis mechanizmas) yra tvarkingos ir tinkamos naudoti. Pateiktame karabine nėra užrakto (išimtas), dėl šios priežasties iš jo šaudyti negalima (16-18 b. l.)

Teismo posėdžio metu S. J. laikėsi pozicijos, kad neveikiantis ginklas negali būti laikomas šaunamuoju ginklu, todėl negali būti laikomas LR BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, o tik eksponatu, kurį kaltinamasis suradęs ketino panaudoti būtent tokiam tikslui. Teismas šiuos kaltinamojo argumentus atmeta ir vertina kaip gynybos poziciją.

LR BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal veikos padarymo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 59 punktą, visiškai netinkamas naudoti ginklas laikomas nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Minėto įstatymo 2 straipsnio 51 punktas numato, kad vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo garaže laikomame ginkle nebuvo tik užrakto. Kitos pagrindinės ginklo dalys nebuvo negrįžtamai sugadintos ar sugedusios. Taigi, kaltinamojo laikomas ginklas neatitinka minėto įstatymo 2 straipsnio 59 punkte numatytos visiškai netinkamo naudoti ginklo definicijos, todėl S. J. už minėto karabino laikymą kyla baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis nuo 2010 m. minėtą karabiną slėpė garažo pastogėje, o ne laikė namuose viešai, kaip eksponatą, o tai taip pat patvirtina aplinkybę, jog šio ginklo nelaikė eksponatu ir suvokė savo veiksmų pavojingumą, tokiu būdu veikė tyčia.

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą. Teismas S. J. kaltę nustatė remdamasis kaltinamojo parodymais bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų A. Š. ir N. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, minėtu tarnybiniu pranešimu, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-02-12 specialisto išvada (16-17 b. l.) bei kita bylos medžiaga.

Vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis kodekso bendrosios dalies nuostatų. LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

LR BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato už šią nusikalstamą veiką areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, t. y. šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės susijusios tik su laisvės atėmimu. Tuo tarpu, kaltinamasis padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Lengvinančių ir sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto dispanserinėje įskaitoje neįrašytas, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta. S. J. šiuo metu yra nustatytas tik 35 procentų darbingumas, t. y. jis yra neįgalus. Per laikotarpį, kuris praėjo po nusikalstamos veikos padarymo, naujų nusikalstamų veikų neįvykdė. LR BK 41 straipsnio 2 dalis numato bausmės paskirtį – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Baudžiamosios teisės paskirties (LR BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika, nusikaltimo pavojingumu ir su nuteistojo asmenybe, amžiumi, sveikata, sprendžia, kad LR BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos, kurios susijusios tik su laisvės atėmimu, šiuo atveju būtų per giežtos ir realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo vertinimu, jam skirtina bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, labiau atitiks bausmės paskirtį (LR BK 41 straipsnis). Todėl vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, skiria švelnesnę, nei LR BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – 9 MGL baudą, kuri atsižvelgiant į kaltinamojo amžių (63 m.), turimą tik 35 procentų darbingumą ir gaunamą tik 318,58 eurų (1100 Lt) neįgalumo pašalpą, bei vadovaujantis 641 straipsniu, mažintina 1/3, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir būtų teisinga šios bylos kontekste.     

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą 9 MGL baudą sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę –  6 MGL baudą.

„C“ kategorijos, 5,6 mm kalibro medžioklinį karabiną TOZ-17 konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                    Asta Katinienė