Civilinė byla Nr. 2-920/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 121.17.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Adsum“, civilinėje byloje Nr. B2-2589-115/2012 pagal ieškovo Ž. J. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo – K. G..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Adsum“, teisėtumo klausimas.
Ieškovas Ž. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“. Nurodė, kad atsakovas yra nemokus, neatsiskaito su ieškovu kaip su darbuotoju, šiuo metu yra skolingas 7 801,20 Lt.
Tretysis asmuo K. G. prašo tenkinti ieškovo Ž. J. pareiškimą atsakovui UAB „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas nemoka jam darbo užmokesčio, nors teismo sprendimu yra priteista 4 261,46 Lt suma. Šiuo metu skola yra 9 511,46 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovui UAB „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Adsum“.
Teismas, remdamasis atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. įmonės balansu, nustatė, jog 2010 metais įmonės turtas sudarė 80 467 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 382,00 Lt. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso ir atsiliepimo į pareiškimą atsakovas nepateikė, tačiau pateikė prašymą dėl termino pratęsimo įmonės finansiniams ir kitiems dokumentams pateikti, motyvuodamas tuo, kad ką tik baigėsi ataskaitiniai metai. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog jis turi kitokio turto, kurio vertė 100 ar daugiau procentų viršija jo įsiskolinimą ieškovui. Nustatė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso atsakovas teismui nepateikė, nurodydamas, jog bendrovės apskaitą laikinai vykdo pats įmonės direktorius. Kadangi balanso duomenys už periodą, buvusį prieš ataskaitinius metus, nėra pakankami, kad būtų galima spęsti apie atsakovo pajėgumus greitu laiku atsiskaityti su kreditoriais, teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ yra nemokus, neatsiskaito su savo darbuotojais (ieškovui ir trečiajam asmeniui įsiteisėjusiais Vilniaus miesto 2 -ojo apylinkės teismo sprendimais yra priteistas darbo užmokestis), ir galimai nevykdo jokios ūkinės – komercinės veiklos, nes įmonės direktorius pats laikinai tvarko apskaitą (normaliai funkcionuojančioje įmonėje paprastai tai atlieka finansininkas). Teismas nustatė, kad įmonės direktorius vengia pateikti įrodymus apie įmonės finansinę padėtį, jos kreditorius ir debitorius, todėl UAB „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ iškėlė bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylą nutraukti. Atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas UAB „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ 2011 metų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų per teismo nustatytą terminą pateikti nespėjo, nors juos parengė kiek galėdamas anksčiau. Iš pateiktos 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavas kapitalas sudarė 105 197 Lt, todėl darytina išvada, kad įmonė turi pakankamai turto, kurio pakaktų visų kreditorių reikalavimams patenkinti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo K. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad beveik visą atsakovo turtą sudaro debitorinis įsiskolinimas, t. y. T. M. atsakovui skolingas 118 000 Lt sumą. Ši skola neturėtų būti laikoma realiu atsakovo turtu, nes, remiantis Skolininkų administravimo informacinės sistemos duomenimis, matyti, kad debitorius šiuo metu skolingas kitiems kreditoriams 438 181,66 Lt sumą, o šios skolos yra susidariusios nuo 2001 metų ir iki šiol nėra grąžintos, todėl pažymėtina, jog debitorius yra nemokus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Ž. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Įsiteisėjęs Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimas patvirtina aplinkybę, kad ieškovas buvo atsakovo darbuotojas, jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Atsakovas iki šiol nepadengė skolos ieškovui.
2. Iš atsakovo pateiktų teismui dokumentų matyti, kad beveik visą atsakovo turtą sudaro T. M. debitorinis įsiskolinimas, kuris yra abejotinas, nes atsakovas nepateikė jokių skolą įrodančių dokumentų.
3. Iš antstolės Brigitos Palavinskienės 2011 m. gruodžio 12 d. rašto matyti, jog atsakovas nuosavybės teise priklausančio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, areštuotoje banko sąskaitoje piniginių lėšų nėra.
4. Atsižvelgiant į tai, kad T. M. yra atsakovo direktorius, tikėtinas nesąžiningas atsakovo elgesys bei veiksmai, be to, gali apskritai būti užkertamas kelias kreditoriams išieškoti savo skolas.
5. Remiantis pateiktu kreditorių sąrašu, skola privalo būti grąžinta tik 2013 m. sausio 31 d., todėl tikėtina, kad atsakovui neturint kito turto, jis negalės visus ateinančius metus savo 4 darbuotojams mokėti atlyginimų, valstybinio socialinio draudimo įmokų, mokesčių bei kreditorinių įsiskolinimų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ pagal darbuotojų B. J. bei K. G. reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus.
Įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo pareigą.
Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246/2012).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad įmonė yra nemoki padarė remdamasis tuo, kad pradelstos skolos balanso 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis viršija ½ įmonės turimo turto vertės, ieškovui nesumokėtas darbo užmokestis priteistas civilinio proceso tvarka ir teismo sprendimas įsiteisėjęs, o atsakovas nepateikė duomenų, paneigiančių jo nemokumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pozicija.
Iš bylos duomenų matyti, kad dar 2011 m. balandžio 7 d. ieškovas pranešimu informavo atsakovą, kad nesumokėjus darbo užmokesčio jis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu už akių ieškovui priteisė iš atsakovo iš viso 7 801,20 Lt nesumokėto darbo užmokesčio (b. l. 5-13). Šiuo sprendimu už akių iš atsakovo kitam darbuotojui K. G., kuris į bankroto bylą įtrauktas 2012 m. sausio 11 d. teisėjo rezoliucija, taip pat priteista 9 511,46 Lt. Ieškinys teisme paduotas 2012 m. sausio 2 d., jis priimtas 2012 m. sausio 4 d., o 2012 m. sausio 6 d. įteiktas atsakovui (b. l. 1, 23). Atsakovas teismui pateikė tik įmonės balansą 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis bei prašymą pratęsti terminą naujų finansinių dokumentų pateikimui (b. l. 34-41). Teisėjas rezoliucija šį prašymą dėl termino pratęsimo tenkino (b. l. 42). Nepaisant to, atsakovas iki nurodyto termino jokių dokumentų teismui nepateikė. Nors iš 2010 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro 7 382 Lt, o turto vertė 80 467 Lt, didžiąją turto dalį (68 621 Lt) sudaro per vienerius metus gautinos sumos iš debitorių. Domenų apie debitorinių skolų atgavimo realumą nepateikta (b. l. 35-41). Esant duomenims, kad atsakovas neatsiskaito su darbuotojais (ieškovu ir trečiuoju asmeniu), skola darbuotojams sudaro 17 312,66 Lt ir atsakovui nepateikus naujausių įmonės finansinių dokumentų, pagrindžiančių įmonės gerą turtinę padėtį, nekelti bankroto bylos pagal įmonės darbuotojų reikalavimus nebuvo pagrindo. Be to, atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad įmonė skolinga 4 479,82 Lt ir kitiems kreditoriams (b. l. 66). Be to, nors 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės turtas yra 119 865 Lt, beveik visą turtą (118 000 Lt) sudaro per vienerius metus iš įmonės vadovo T. M. gautinos sumos. Į bylą nėra pateikti duomenys apie gerą šio debitoriaus turtinę padėtį, kas galėtų nulemti skolų atsakovui atgavimo realumą. Atvirkščiai, bylos duomenys sudaro pagrindą manyti, kad T. M. turtinė padėtis gali būti sunki. Paties T. M. į bylą pateikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus viršininko 2012 m. vasario 23 d. pažyma patvirtina, kad T. M. buvo taikytas 30 dienų areštas administracinėje byloje (b.l. 80). Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad T. M. dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo, esant nedraudiminiam įvykiui, gali būti pareikšti ieškiniai dėl žalos atlyginimo (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-2177-859/2011 jam skyrė 30 parų areštą už vairavimą neblaiviam, kitų transporto priemonių apgadinimą ir žalos padarymą). Esant duomenims apie tai, kad įmonė neturi jokio ilgalaikio ar kitokio didelės vertės turto, susigrąžinti debitorines skolas gali būti sudėtinga bei duomenims apie teismo baigiamuoju aktu iš atsakovo darbuotojams priteistas su darbo užmokesčiu susijusias sumas, skolas tiekėjams, 3 859 Lt pelno mokesčio įsipareigojimą, daryti išvadą apie įmonės mokumą nėra pagrindo (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundus argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamų klausimų teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Audronė Jarackaitė
Egidijus Žironas