Civilinė byla Nr. e2A-205-601/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.10; 2.6.11.18; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-321-1158/2022 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypo dalį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. M. 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas: (i) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 8SD-2680-(14.8.125 E), kuriuo atsisakyta parduoti žemės sklypo dalį, reikalingą R. M. priklausančios pastato dalies eksploatacijai; (ii) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr.1T-19-(7.5) dėl R. M. skundo išnagrinėjimo; (iii) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti be aukciono ieškovui R. M. valstybinio žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 0,0040 ha ploto dalį (bendras sklypo plotas 0,2300 ha), reikalingą ieškovui nuosavybės teise valdomos pastato–sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 96/1000 dalies eksploatacijai ir naudojimui; (iv) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė atsisakė parduoti jam valstybinio žemės sklypo dalį, reikalingą jam priklausančios pastato dalies eksploatacijai, konstatavusi neva statinys yra nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą pagrindinę naudojimo (sandėliavimo) paskirtį. Anot ieškovo, vien tai, jog sandėlis pripažintas avariniu, nereiškia, jog ieškovas neketina įgyvendinti savo nuosavybės teisės į statinį, t. y. imtis atitinkamos veiklos, susijusios su pastato naudojimu. Juolab, kad ieškovas jau ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad pastatas būtų suremontuotas ir naudojamas pagal tikslinę paskirtį, tačiau to padaryti negalėjo dėl pastato kito bendraturčio, kuriuo iki 2018 m. rugsėjo mėnesio buvo viešojo administravimo subjektas Kauno miesto savivaldybė, atsisakymo šalinti (remontuoti) pastato pažeidimą ir nesutikimo jį naudoti, tam neskiriant lėšų, proporcingai savo turimai pastato daliai.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tenkinus ieškovo reikalavimą ir įpareigojus atsakovę sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą lengvatine tvarka. Pažymėjo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas naudoja pastatą pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovas pats pripažįsta, jog jam priklausantis pastatas nėra eksploatuojamas, nurodo, jog veiklą ketina vykdyti ateityje, t. y. ieškovas pats pripažįsta, kad neatitinka teisės aktais nustatytų sąlygų dėl valstybei priklausančio žemės sklypo įsigijimo lengvatine (ne aukcionu būdu) tvarka. Ieškovas, turėdamas nuosavybės teisę dešimt metų, nesiėmė jokių realių veiksmų siekiant naudoti ir tinkamai eksploatuoti jam priklausantį turtą pagal paskirtį, neįrodė, ką ir kaip faktiškai ketina daryti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad į buvusį statinio bendrasavininką ieškovas yra kreipęsis ne dėl pastato rekonstrukcijos, o dėl jo nugriovimo. Be to, ieškovas, įgyvendinęs nuosavybės teisę į žemės sklypą, neatmeta galimybės jam priklausantį turtą perleisti kitam bendraturčiui, kas iš esmės prieštarauja teisės aktams bei paneigia ieškovo teisę įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas nedalyvavo aukcione parduodant kitą pastato ir žemės sklypo dalis, nors apie tai buvo tinkamai informuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas konstatavo, kad neegzistuoja ieškovo teisės pirkti ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu įgyvendinimo sąlygos, nustatytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, nes, nors ant žemės sklypo dalies, priklausančios valstybei, yra sandėlio dalis, priklausanti ieškovui, tačiau ji buvo avarinės būklės jau tuo metu, kai ją iš fizinių asmenų įsigijo ieškovas. Ieškovui priklausanti pastato dalis nėra naudojama, joje ieškovas nevykdo veiklos. Anot teismo, tai, kad ieškovas, būdamas turto savininku daugiau kaip dešimt metų, 2013 m. kelis kartus kreipėsi į tuo metu buvusią sandėlio bendrasavininkę Kauno miesto savivaldybę su pasiūlymu pastatą nugriauti, taip pat, jog ieškovas yra atlikęs tvarkymo darbus aplink pastatą, nėra reikšmingi bei nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo pagrįstos teisės pirkti ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu. Be to, ieškovas neatmetė galimybės įgyvendinus nuosavybės teisę į žemę, turtą perleisti kitam bendraturčiui, o tai reiškia, kad žemės įsigijimas savo esme būtų siejamas su tikslu įgyti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, bet ne su specialia teisės aktų nustatyta lengvatinės žemės pardavimo tvarkos sąlyga – būtinumu eksploatuoti pastatus, kuris ir lemia žemės įsigijimo poreikį. Priešingai aiškinant būtų nepagrįstai paneigti vieni iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų – visuomenės naudos ir efektyvumo principai, reiškiantys valstybės nuosavybės teisių į žemę įgyvendinimą rūpestingai, tenkinant visuomenės interesus ir siekiant maksimalios naudos visuomenei. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, neįrodęs teismui aplinkybių, kurios turėtų lemiamos įtakos priešingai išvadai, gali pasinaudoti kitais teisiniais institutais efektyviai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, kurie mažiau ribotų žemės savininko teisių apimtį nei šios žemės pardavimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniame skunde ieškovas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.                        Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir taikė šiai bylai aktualią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pastato eksploatacija reiškia ne tik tiesioginį faktinį pastato eksploatavimą, bet ir ketinimą naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovas 2011 ir 2013 metais dovanojimo sutarčių pagrindu įsigijęs sandėlio dalį po to, kai jame įvyko gaisras ir sandėlis buvo pripažintas avariniu, reiškia ieškovo negalėjimą įsigytos pastato dalies eksploatuoti, nėra pakankamos pagrįsti teismo išvadą, jog ieškovas neturi teisės lengvatine (ne aukciono) tvarka įsigyti pastato dalies eksploatacijai reikalingos žemės sklypo dalies, priklausančios valstybei. Juolab, kad savivaldybė, kaip pastato dalies (daugiau kaip 90 proc.) savininkė, nesutiko pastato remontuoti ir naudoti, nors ieškovas ir ėmėsi visų nuo jo priklausančių aktyvių nuolatinių veiksmų pastatą suremontuoti ir naudoti jį pagal statinio tikslinę paskirtį;

6.2.                        Pagal kasacinio teismo praktiką pastato eksploatacija reiškia ne tik tiesioginį faktinį pastato eksploatavimą, bet ir ketinimą naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovo viso proceso pirmosios instancijos metu akcentuotas faktines aplinkybes apie jo ketinimą naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir dėl to vykdytus aktyvius veiksmus pirmosios instancijos teismas apskritai ignoravo ir jų nevertino; 

6.3.                        Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad neegzistuoja ieškovo teisės pirkti ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu įgyvendinimo sąlygos, nustatytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, neįvertino atsakovės pozicijos dėl valstybinio žemės sklypo dalių pardavimo avarinio pastato bendraturčiams nenuoseklumo ir prieštaringumo. Ieškovo nuomone, atsakovės pozicija, kai ji atsisako parduoti žemės sklypo dalį, kuri reikalinga avarinio pastato daliai eksploatuoti ir naudoti, nors ji anksčiau sutiko tai padaryti ir netgi nustatė žemės sklypo dalį, kuri reikalinga avarinio pastato daliai eksploatuoti ir naudoti, yra nenuosekli ir prieštaringa bei prieštaraujanti lygiateisiškumo ir proporcingumo principams, taip pat pažeidžianti ieškovo teisėtą lūkestį įsigyti žemės sklypo dalį, reikalingą jam priklausančiai pastato daliai eksploatuoti;

6.4.                        Valdžios institucijoms (tiek atsakovei, tiek Kauno miesto savivaldybei) pastato avarinė būklė nebuvo kliūtis su pastato avarine dalimi, kuri priklausė teritorinio lygmens valstybės administraciniam subjektui (Kauno miesto savivaldybei) ir kuris buvo oficialiai atsisakęs ją remontuoti, parduoti privačiam asmeniui ir valstybei priklausančią žemės sklypo dalį, reikalingą avarinio pastato dalies eksploatavimui ir naudojimui;

6.5.                        Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jam priklausanti pastato dalis negalėtų būti tinkamai eksploatuojama nuosavybės teise neįsigijus valstybinės žemės sklypo, ant kurio jis stovi, yra nepagrįsta. Tam, kad ieškovas galėtų realiai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į pastato dalį, tarp kurios sudedamųjų dalių yra ir teisė remontuoti pažeistą pastatą, pagal Statybos įstatymo reikalavimus būtina, jog statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys (šiuo atveju rekonstruojamas statinys), valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Negana to, šiuo atveju ir kitas pastato bendraturtis negalės įgyvendinti teisės į pastato remontą, nes jis galimas ne tik bendraturčių susitarimu, bet tam taip pat būtina, kad visi pastato bendraturčiai pastatui reikalingą žemės sklypą valdytų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

6.6.                        Ta aplinkybė, jog galbūt ateityje ieškovas perleis bendraturčiui savo turimą pastato dalį, o gal kitas bendraturtis perleis ieškovui savo turimą pastato dalį, šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, nes byla nagrinėjama nustatant faktines egzistuojančias aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti, o ne vertinant galimus ateities variantus, kurie neaišku ar įvyks.

7.       Atsiliepime atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti apelianto R. M. apeliacinį skundą visa apimtimi, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-321-1158/2022 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

7.1.                        Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus apelianto pateiktus įrodymus bei argumentus dėl ketinimo naudoti sandėlį. Apeliantas nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu nepagrindė, kokią konkrečią veiklą vykdo sandėlyje ir, kad žemės sklypo naudojimas susijęs su jame esančio statinio naudojimu pagal jo tiesioginę paskirtį. Priešingai, apeliantas teismo posėdžių metu laikėsi itin nepastovios pozicijos, kaskart nurodydamas vis kitas priežastis, kodėl jam yra reikalingas žemės sklypas. Tuo tarpu teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika nesuteikia teisės išsinuomoti / pirkti valstybinės žemės sklypą ateityje planuojamai veiklai vykdyti, taigi apeliantui nepagrindus, kokią veiklą vykdo valstybinės žemės sklype, žemės sklypo dalies parduoti nėra galimybės;

7.2.                        Aplinkybė, kad sandėlis yra avarinės būklės, apeliantui buvo žinoma nuo jo įsigijimo momento (2011 m. ir 2013 m. dovanojimo sutarčių pagrindu). Taigi, rizika, susijusi su avarinės būklės statiniu, atitenka apeliantui. Juolab, kad apeliantas neįrodė, jog nuo momento, kada įgijo nuosavybės teisę į sandėlio dalį, ėmėsi aktyvių veiksmų eksploatuoti statinį; esama statinio būklė kelia pagrįstų abejonių dėl statinio priežiūros, o tai, kad kelis kartus buvo tvarkoma aplinka apie pastatą, nėra tiesiogiai susiję su pastato naudojimu pagal jo paskirtį;

7.3.                        Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad Kauno miesto savivaldybė kategoriškai atsisakė remontuoti sandėlio dalį, kadangi už atliktus darbus ji apmokėjo, o kitu būdu įgyvendinti ketinimus tinkamai eksploatuoti statinį apeliantas nebandė. Be to, apeliantas nepagrindė, kokius veiksmus atliko po 2018 m. spalio 11 d., kai naujuoju sandėlio dalies savininku tapo UAB „Polonezas“;

7.4.                        Nacionalinė žemės tarnyba jokių teisėtų lūkesčių apeliantui nesukėlė ir negalėjo sukelti, nes 2017 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. 8VĮ-835-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies dalių nustatymo“ nėra nurodyta, kad su juo bus sudaroma žemės sklypo nuoma ar pardavimas. Tai, kad žemės sklypas yra suformuotas ir nustatytos dalys, nėra savaime reiškianti aplinkybė, kad jis turi būti perleidžiamas asmeniui nuomos teisės ar kitais pagrindais. Valstybė, turėdama daiktą, žemės sklypą, atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas, sprendžia, kokių veiksmų imtis, ar suteikti nuomą be aukciono ar pardavimą turint statinius tame žemės sklype, ar ne;

7.5.                        Ieškovo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parduoti žemės sklypą yra atmestinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis konstitucinį valdžių padalijimo principą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinis skundas atmestinas.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

10.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo parduoti valstybinį žemės sklypą ne aukciono tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

12.       Nustatyta, kad apeliantui (ieškovui), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12/125 dalys pastato – sandėlio, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis (sandėliavimo), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini) (toliau – dalis sandėlio). Kita sandėlio dalis (904/1000 dalys) nuosavybės teise priklauso UAB ,,Polonezas“. Sandėlis yra avarinis (2010 m. gruodžio 8 d. statinio pripažinimo aktas). Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sandėlis randasi žemės sklype, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Apeliantas avarinės būklės dalį sandėlio asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs iš fizinių asmenų 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir 2013 m. spalio 28 d. sudarytų dovanojimo sutarčių pagrindu.

13.       2013 m. liepos 10 d., 2013 m. lapkričio 14 d. apeliantas su prašymais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašant Kauno miesto savivaldybę kaip bendrasavininkę pritarti pastato (sandėlio) nugriovimui. Taip pat 2013 m. liepos 10 d. prašyme nurodė, kad atsisako finansuoti pastato tvarkybos darbų parengimo išlaidas bei pastato tvarkybos, pagal parengtą projektą, darbų išlaidas.

14.       Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrius 2013 m. liepos 19 d. priimtu raštu Nr.60-6-58 informavo apeliantą, kad Kauno miesto tarybai 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.T-673, pastato – sandėlio 6F2ž, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savivaldybei priklausančias dalis (904/1000 dalys) įtraukus į Kauno miesto savivaldybės privatizavimo objektų sąrašą, kitos jai priklausančio sandėlio panaudojimo galimybės nėra svarstomos. 

15.       Kauno miesto savivaldybės administracijos turto skyrius 2014 m. vasario 5 d. raštu Nr.60-6-14 informavo apeliantą, kad vykdant 2010 m. liepos 15 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr.57, teisės aktų nustatyta tvarka parengė pastato – sandėlio 6F2ž, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarkybos darbų (avarinės būklės pašalinimas) projektą, kurį patikrinus 2013 m. balandžio 19 d. (Nr.13-107K) pastabų nebuvo pareikšta. Taip pat nurodė, jog Savivaldybė jai nuosavybės teise valdomų pastato dalių įtraukusi į privatizavimo objektų sąrašą, nusprendžiant privatizuoti, todėl kitos pastato dalių tvarkymo galimybės nėra svarstomos.

16.       2014 m. kovo 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus surašytas nekilnojamojo turto – pastato – sandėlio 6F2ž, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune apžiūros aktas Nr.60-12-73, nustatant, kad aukščiau nurodytas pastatas laisvas, nenaudojamas, atstatyta skydų tvora, išvežtos šiukšlės, priimta išvada ir siūlymas bendraturčiui R. M. (apeliantui) už atliktus darbus apmokėti už savivaldybei nuosavybės teise priklausančią dalį pagal tinkamai pateiktus dokumentus.

17.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2017 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 8VĮ-835-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies dalių nustatymo“ nustatė 0,2300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies – 0,0419 ha dalis pastato 6F2ž savininkams: R. M. – 0,0040 ha; Kauno miesto savivaldybei – 0,0379 ha.

18.       Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, priėmimo ir perdavimo aktu Nr.8MŽP-52-(14.8.104.) valstybės įmonei Turto bankui, vadovaudamasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr.T-87 ,,Dėl viešajame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“, perdavė 0,0379 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą pastato 904/1000 daliai eksploatuoti. Šią žemės sklypo dalį, viešo aukciono būdu, 2018 m. spalio 11 d. (valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr.MS-5635 pagrindu) įsigijo UAB ,,Polonezas“.

19.       Apeliantas 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių parduoti 0,0040 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį (toliau – žemės sklypo dalis) reikalingos jam priklausančio sandėlio dalies eksploatacijai.

20.       Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 13 d. raštu Nr.8SD-1817-(14.8.125E.) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kaip statinių naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją, prašant patikrinti suteikiant informaciją ar žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis apeliantui priklausantis sandėlis yra tinkamas naudoti ir naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

21.       Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnija, 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr.04-2-407 informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, kad 2021 m. balandžio 20 d. atlikus žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio sandėlio (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūrą nustatyta, kad statinys apgriuvęs, apleistas, nefunkcionuojantis, nenaudojamas ir neeksploatuojamas. Statinio būklė po 2020 m. gegužės 20 d. atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimo nepagerėjusi, vertinama kaip bloga, po gaisro likę tik dalis medžio karkaso sienų, stogo medinių konstrukcijų, keletas asbestcemenčio dangos lakštų, prie statinio gausu įvairios sudėties atliekų. Nurodyta, jog statinys galėtų būti naudojamas tik atlikus jo remontą.

22.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs apelianto prašymą, 2021 m. gegužės 19 d. priėmė raštą Nr.8SD-2680-(14.8.125 E) ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – raštas), kuriuo įvertinus, kad žemės sklype esantis sandėlis 6F2ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas statinio naudotojo poreikiams tenkinti, statiniui esant nenaudojamam pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą pagrindinę naudojimo (sandėliavimo) paskirtį, prašymo netenkino.

23.       Apeliantui minėtą raštą apskundus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, 2021 m. rugpjūčio 3 d. priimtu sprendimu Nr.1T-19-(7.5) ,,Dėl R. M. skundo išnagrinėjimo“, apelianto 2021 m. birželio 7 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad, įvertinus tai, kad žemės sklype esantis pastatas yra nenaudojamas statinio naudotojo poreikiams tenkinti, statinys nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą pagrindinę naudojimo paskirtį (sandėliavimo), pastato dalis įsigyta jau esant pripažintai avarinės būklės, todėl valstybinės žemės sklypo dalis, pastato daliai eksploatuoti lengvatinėmis sąlygomis negali būti parduodama.

24.       2022 m. vasario 21 d. apeliantas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių prašydamas duoti sutikimą dėl jam priklausančio statinio dalies, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, perleidimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2022 m. kovo 14 d. priėmė raštą Nr.8SD-1128-(14.8.125E.), kuriuo dėl apeliantui priklausančio turto perleidimo neprieštaravo. Minėtame rašte pateikė informaciją, kadangi apelianto prašomas perleisti turtas yra sugriuvęs, apleistas, nefunkcionuojantis, nenaudojamas ir neeksploatuojamas, su naujuoju savininku, žemės sklypo nuoma ne aukciono tvarka nebus sudaroma.

       Dėl ginčo esmės

28.        Ginčo esmė, - ar atsakovė pagrįstai atsisakė parduoti apeliantei valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka (priimtas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimas (raštas) Nr. 8SD-2680-(18.8125 E) ir tuo pačiu, ar yra pagrindas atsakovę įpareigoti šį žemės sklypą parduoti ne aukciono tvarka.

29.        Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai interpretavo teisminę praktiką.

30. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų. Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti visuomenės naudos ir efektyvumo principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2022).

31. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ši taisyklė suponuoja, jog aukcionas kaip valstybinės žemės pardavimo būdas yra įtvirtintas siekiant už parduotą valstybinę žemę gauti didžiausią kainą, todėl tai yra prioritetinis valstybinės žemės pardavimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022).

32. Bendrosios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono, įtvirtintos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

33. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-242-684/2022).

34. Esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-242-684/2022).

35.  Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje. Būtent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į žemę. Kadangi nagrinėjamos bylos duomenys patvirtino, jog ginčo žemės sklype esantis Pastatas, kuriam naudoti pagal paskirtį siekta įsigyti ginčo žemės Sklypą, de facto (faktiškai) nebuvo naudojamas ir ieškovas nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, tai darytina išvada, kad byloje nebuvo įrodytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

36.  Statinio savininkas privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu (statinio naudingųjų savybių pritaikymu), ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-242-684/2022).

37.  Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant šalių ginčą yra būtina nustatyti, ar apeliantas  naudojo pastatus pagal tiesioginę jų paskirtį (ar turėjo realų, akivaizdų ketinimą tai daryti ateityje), ar apeliantas realiai faktiškai naudojo valstybinį žemės sklypą turimiems statiniams eksploatuoti, ar yra būtina parduoti valstybinį žemės sklypą tam, kad apeliantas galėtų įgyvendinti turimas teises į statinį, t. y. tik nustačius šias aplinkybes galėtų būti tenkinamas ieškinys. Pareiga įrodyti nurodytų aplinkybių buvimą tenka apeliantui (CPK 178 straipsnis).

38.        Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

39. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis ieškinys buvo atmestas. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodyta, jog apeliantas naudojo jam priklausančią dalį sandėlio pagal jo tiesioginę paskirtį (ar realiai ketino tai daryti) bei būtinumo parduoti žemės sklypą šios sandėlio dalies eksploatacijai. Apeliantas tokių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliantui priklausoma sandėlio dalis nebuvo naudojama, t. y. tai patvirtina 2021 m. balandžio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos raštas Nr.04-2-407, kuriame nurodoma, kad 2021 m. balandžio 20 d. atlikus žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio sandėlio (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūrą nustatyta, „kad statinys apgriuvęs, apleistas, nefunkcionuojantis, nenaudojamas ir neeksploatuojamas. Statinio būklė po 2020 m. gegužės 20 d. atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimo nepagerėjusi, vertinama kaip bloga, po gaisro likę tik dalis medžio karkaso sienų, stogo medinių konstrukcijų, keletas asbestcemenčio dangos lakštų, prie statinio gausu įvairios sudėties (buitinių rakandų, statybos ir griovimo, žaliųjų ir kt.) atliekų“. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad „<...> statinys, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, nenaudojamas statinio naudotojo poreikiams tenkinti, statinys nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą pagrindinę naudojimo paskirtį (sandėliavimo), ir kad statinys galėtų būti naudojamas tik atlikus viso statinio remontą“. Be to, kad sandėlis nebuvo naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį bei, kad sandėlis yra pripažintas avariniu ir dėl to jis negali būti naudojamas, pripažįsta ir pats apeliantas. 

40. Kad apeliantas neturėjo realaus ketinimo sandėlį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį patvirtina ir tai, kad jis ketino 2022 m., jo neremontavęs (duomenų apie siekį remontuoti nėra), jį parduoti, ar kitaip perleisti (tuo tikslu 2022 m. vasario 21 d. apeliantas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, prašydamas duoti sutikimą dėl perleidimo).

41. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra nustatyta, kad atsakovė trukdė (trukdo) apeliantui naudotis sandėlio dalimi, jį remontuoti, todėl apelianto argumentai, susiję su tuo, kad prieš naudojantis sandėliu reikia jį suremontuoti, negali būti pagrindu pateisinančiu sandėlio nenaudojimą. Tai, kad apeliantas galimai nepasiekė susitarimo su sandėlio bendrasavininku (nuo 2018 m. juo yra UAB „Polonezas“) dėl sandėlio remonto (nors įrodymų apie realų apelianto ketinimą sandėlį, ar jo dalį remontuoti nėra; nėra duomenų apie apelianto kreipimąsi į UAB Polonezas“ dėl remonto ir pan.), taip pat nėra aplinkybė pateisinanti sandėlio nenaudojimą, o juo labiau sudaranti sąlygą parduoti ne aukciono tvarka apeliantui žemės sklypą.  

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo skunde nenurodė aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti šios nutarties 37 punkte nurodytas reikšmingas ieškinio patenkinimui aplinkybes, tačiau apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios, atsižvelgiant į tokiose bylose suformuotą kasacinio teismo praktiką, nėra reikšmingos sprendžiant šį ginčą (pvz.: santykiai su Kauno miesto savivaldybe; Kauno miesto savivaldybei priklausančios sandėlio dalies ir valstybei priklausančio žemės sklypo, parduodamai sandėlio daliai eksploatuoti, pardavimas aukciono tvarka ir pan.).

43.        Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atsisakymas (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. raštas Nr. 8SD-2680-(14.8.125 E)) parduoti žemės sklypo dalį ne aukciono tvarka apeliantui, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

45.       Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

                       Edvardas Paliokas

                       Jurgita Sujetienė