Administracinė byla Nr. eI3-6865-422/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01801-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.5; 22.4; 22.5; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 16 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Henrikai Milevskei,
dalyvaujant pareiškėjo V. A. atstovui advokatui A. A.,
atsakovių Kalvarijos savivaldybės tarybos ir Kalvarijos savivaldybės atstovui advokato padėjėjui V. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovėms Kalvarijos savivaldybei, Kalvarijos savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. T-107 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus V. A. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Tarybos sprendimas); 2) grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) direktoriaus pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, pareiškėjas iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų atleistas nepagrįstai, pažeidžiant pagrindines procedūras. Tvirtino, jog Tarybos sprendimas neatitinka 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio metu galiojusio (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-44-1 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ (toliau – ir Reglamentas), 100 punkto nuostatų, kadangi jam, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo projektas Nr. TSP-116 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus V. A. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ (toliau – ir Tarybos sprendimo projektas) vizuoti pateiktas nebuvo, todėl pagal Reglamento 105 punkto nuostatas privalėjo būti grąžintas projekto rengėjui patikslinti.
Pažymėjo, jog į Tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkę pirmu darbotvarkės klausimu buvo įtrauktas klausimas dėl Reglamento 100 punkto nuostatos pakeitimo, eliminuojant būtinumą teikiamus tarybos sprendimų projektus vizuoti savivaldybės administracijos direktoriui ir išdėstant jį taip: „komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo – komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybinės kalbos tvarkytojo)“. Pareiškėjo tvirtinimu, posėdyje šis punktas buvo koreguotas vien tam, kad būtų išbraukta nuostata dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus būtinumo vizuoti sprendimų projektus. Nauja Reglamento 100 punkto nuostata, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, įsigaliojo kitą dieną po oficialaus jo paskelbimo Teisės aktų registre (2020 m. birželio 23 d.), t. y. jau po priimto Tarybos sprendimo paskelbimo, todėl Tarybos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.
Tvirtino, jog skundžiamas sprendimas priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, kuri reglamentuoja, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Reglamento 108 punkte numatyta, kad Tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki tarybos posėdžio pradžios paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje, tačiau 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė paskelbta nebuvo.
Pažymėjo, jog Reglamento 190 punktas numato, kad protokolai paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po savivaldybės tarybos posėdžio, tačiau susipažinus su savivaldybės interneto svetainėje skelbiama informacija matyti, kad 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio protokolas nėra paskelbtas, o paskutinis paskelbtas Tarybos posėdžio protokolas yra 2020 m. gegužės 28 d. Teigė, jog Reglamento 197 punkte nurodyta, kad tarybos sprendimai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų pasirašymo dienos skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, tačiau skundžiamas sprendimas nebuvo nustatyta tvarka paskelbtas ir jam nebuvo įteiktas, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės su juo susipažinti, taip pat buvo nesupažindintas su (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2020 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. M-31 dėl teikimo pareiškėją atleisti iš pareigų.
Nurodė, jog Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, bei nustatyta, kad savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Taip pat minėto įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje, o pagal 13 straipsnio 9 dalį, savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tvirtino, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vienintelę galimą vietos savivaldos atstovaujamosios institucijos valios, veiklos išraišką – įgaliojimų įgyvendinimą posėdžiuose kolegialiai svarstomų projektų ir jų pagrindu priimamų sprendimų forma. Pagal teisės aktais įtvirtintą Tarybos kompetenciją nėra nustatyta jokių kitų savivaldybės tarybos priimamų sprendimų formų ar procedūrinių išimčių, pvz.: protokoliniai, rezoliuciniai sprendimai ir pan. Pabrėžė, kad savivaldybės taryba gali svarstyti tik tuos klausimus, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka pateikti sprendimų projektai ir kurie Reglamento nustatyta tvarka įregistruoti ir paskelbti savivaldybės interneto svetainėje.
Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas. Pastaroji procedūra detalizuojama specialiosiomis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatomis. Pagal Reglamento 173 punktą, slaptai balsuojama slapto balsavimo elektronine sistema arba specialios formos balsavimo biuleteniais (toliau – ir biuletenis), 174 punkte nustatyta, kad biuletenių pavyzdžius tvirtina taryba. Reglamento 179 punkte imperatyviai nustatyta, kad negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai.
Teigė, kad specialios formos balsavimo biuleteniai tvirtinami savivaldybės tarybai svarstant Reglamento nustatyta tvarka jai teiktiną sprendimo projektą ir šio pagrindu priimant sprendimą taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, o atsižvelgiant į teisės aktų požymius, kuriais vadovaujantis vietos savivaldos teisės aktai priskirtini individualaus ar norminio pobūdžio teisės aktams, išreiškė nuomonę, kad savivaldybės tarybos veiklos slapto balsavimo atveju priimamas norminio pobūdžio teisės aktas, todėl jo įsigaliojimas neatsiejamas nuo oficialaus ir viešo paskelbimo taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu.
Tvirtino, jog 2020 m. birželio 22 d. Savivaldybės tarybos posėdyje nesant posėdžio darbotvarkėje svarstytino klausimo, atitinkamai ir sprendimo projekto dėl specialios formos balsavimo biuletenio patvirtinimo, atsakovė negalėjo jokia kita forma (rankos pakėlimu) patvirtinti specialios formos balsavimo biuletenio. Todėl slapto balsavimo biuleteniai, nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. Tarybos sprendimu, ir jų pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas yra negaliojantys. Nepriėmus sprendimo dėl specialios formos balsavimo biuletenio patvirtinimo, pastarojo oficialiai ir viešai nepaskelbus, Taryba negalėjo spręsti dėl pareiškėjo atleidimo iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų.
Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, Tarybos sprendimas neatitinka 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jis nėra motyvuotas, jame nenurodytas faktinis pareiškėjo atleidimo pagrindas. Skundžiamas sprendimas taip pat neatitinka 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi jame nurodyta netinkama apskundimo tvarka. Apskundimo tvarkoje nurodyta klaidingai, kad sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata aiškiai reglamentuoja, kad individualaus administracinio akto skundui paduoti terminas skaičiuojamas nuo jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas nesiderina su gero viešojo administravimo principu. Tarybos sprendimas neatitinka 8 straipsnio 4 dalies reikalavimo, kuris numato, jog tinkamai patvirtinta sprendimo kopija (ar išrašas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiama asmeniui (ar asmenų grupei), kuriam jis yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį. Tačiau nei Tarybos sprendimas, nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2020 m. birželio 10 d. potvarkis Nr. M-31 „Dėl teikimo atleisti V. A. iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“, kuriuo yra formuojamas Tarybos sprendimo teisinis pagrindas, pareiškėjui nebuvo įteikti.
Tvirtino, jog atsakovei priimant skundžiamą savivaldybės tarybos sprendimą, nesilaikant teisėtumo principo, buvo padaryti esminiai pagrindinių vietos savivaldos teisėkūros procedūrų pažeidimai – pažeista imperatyvi atsakovės įgaliojimų įgyvendinimo forma bei pareiškėjo atleidimo iš užimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų slaptu balsavimu tvarka. Atsakovės padaryti skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai tiesiogiai turėjo įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto balsavimo dėl nepasitikėjimo pareiškėju rezultatams bei procedūros atlikimo aspektu pažeidė pareiškėjo, kaip Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo subjekto, teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl skundžiamas sprendimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu bei naikintinas. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovės (duomenys neskelbtini) savivaldybė ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba atsiliepime į skundą ir jų atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko.
Nurodė, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą, savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimas iš pareigų yra priskiriamas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, kuri buvo realizuota priėmus skundžiamą sprendimą.
Atsakovių nuomone, Tarybos sprendime yra nurodyti teisiniai pagrindai, t. y. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 29 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Faktinis ginčijamo Tarybos sprendimo pagrindas yra tas, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi, neteko (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos politinio pasitikėjimo. Politinio pasitikėjimo netekimą patvirtina tarybos narių balsavimo rezultatai. Pažymėjo, jog tokio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei procedūros atlikimo aspektu pažeistų pareiškėjo teisės aktais nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus. Pripažino, jog buvo padaryti formalūs pažeidimai, netinkamai nurodant sprendimo apskundimo tvarką, neįteikiant pareiškėjui sprendimo kopijos, tačiau jie nesutrukdė tinkamai ir laiku kreiptis į teismą, todėl jie nėra esminiai.
Nurodė, jog nei Vietos savivaldos įstatyme, nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamente nėra specialiai aptartos ar kitaip sureglamentuotos savivaldybės administracijos direktoriaus teisės procedūros dėl politinio pasitikėjimo (nepasitikėjimo) išreiškimo vykdymo metu. Tvirtino, jog priimant Tarybos sprendimą nebuvo pažeistos ar kokiu nors būdu suvaržytos ir pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš anksto buvo informuotas apie minėto Tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio laiką bei vietą, dalyvavo šiame posėdyje ir tuo pačiu turėjo galimybę pateikti Tarybos nariams savo argumentus bei poziciją visais su reiškiamu nepasitikėjimu sietinais klausimais.
Atkreipė dėmesį, jog Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis nesieja klausimų svarstymo savivaldybės tarybos posėdžiuose galimybės su projektų vizavimu arba nevizavimu, o tik su jų pateikimu. Tvirtino, jog minėtas sprendimo projektas buvo pateiktas 2020 m. birželio 15 d. Tą pačią dieną buvo įregistruotas (registracijos numeris TSP-116), todėl nebuvo jokių kliūčių tokį projektą svarstyti Tarybos posėdyje.
Tvirtino, jog pareiškėjas netinkamai interpretuoja (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto nuostatų taikymą. Atsakovių nuomone, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipos negalima aiškinti kaip suteikiančios administracijos direktoriui teisę spręsti dėl vizavimo mero teikiamų sprendimų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti savivaldybės tarybos išimtinę konstitucinę kompetenciją, numatytą Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje, t. y. kompetenciją sudaryti vykdomuosius organus (kompetenciją skirti ir atleisti administracijos direktorių). Pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipos aiškinimą pripažinus teisingu, būtų sukurtos teisinės prielaidos administracijos direktoriui vienasmeniškai nuspręsti nevizuoti tarybos sprendimų projektų, kuriais siekiama atleisti administracijos direktorių ar jo pavaduotoją iš pareigų, ir tai reikštų, kad toks sprendimo projektas dėl administracijos direktoriaus asmeninio suinteresuotumo niekada negalėtų būti įregistruotas, o tuo pačiu, pagal pareiškėjo aiškinimą, ir nebūtų įtrauktas į savivaldybės tarybos darbotvarkę. Taip aiškinant (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipoje įtvirtintą teisės normą generuojamas jos prieštaravimas Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai nuostatai bei paneigiama Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte apibrėžta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija bei Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta mero teisė sudaryti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.
Teigė, jog, priešingai, nei nurodė pareiškėjas, sprendimo projektas bei savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkė 2020 m. birželio 15 d. buvo paskelbti savivaldybės interneto svetainėje, Tarybos sprendimo projektui Teisės aktų projektų registre buvo suteiktas registracijos numeris 20-8943.
Nesutiko su pareiškėjo skunde ir jo atstovo išsakytais argumentais dėl slapto balsavimo biuletenio tvirtinimo. Nurodė, jog, spręsdama pareiškėjo atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimą, Taryba turėjo išspręsti su šiuo klausimu susijusius procedūrinius dalykus, t. y. patvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. Tačiau slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo negalima traktuoti kaip atskiro klausimo. Slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas nebuvo atsietas nuo antro darbotvarkės klausimo, o tebuvo pareiškėjo atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo šiuo klausimu procedūros dalis. Teigė, jog, sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir taikant kitų teisėkūros subjektų veiklos analogiją, sprendimas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo nėra teisės aktas, kuriuo išsprendžiamas pats darbotvarkės klausimas, ir tuo pačiu tai reiškia, kad tokio pobūdžio tarybos sprendimui, kaip slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas, netaikomas reikalavimas iš anksto pateikti sprendimo projektą, kuris, be to, dar turi būti įregistruotas ir atitinkamai paskelbtas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas netenkintinas.
Administracinėje byloje kyla ginčas dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T-107 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus V. A. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ teisėtumo ir pagrįstumo ir išvestinio pobūdžio reikalavimų (grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos priteisimo).
Skundžiamu Tarybos sprendimu pareiškėjas atleistas iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigų prieš terminą – 2020 m. birželio 22 d., praradus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos pasitikėjimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-44-1 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ (toliau – ir Reglamentas, aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 23 d.).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. liepos 7 d.) 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta, jog politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – tai valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.
Savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. liepos 7 d.) 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas.
Pareiškėjas Tarybos sprendimą ginčija iš esmės procedūriniais pažeidimais, nurodydamas, jog Tarybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo projektas Nr. TSP-116 dėl jo atleidimo iš pareigų nebuvo pateiktas jam vizuoti; kad Tarybos sprendimo projektas nebuvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje; kad nebuvo paskelbta 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė; kad slapto balsavimo biuletenis nepatvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka; kad Tarybos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra motyvuotas, jame nurodyta netinkama apskundimo tvarka, Tarybos sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, su juo susipažinti neturėjo galimybės, nes jis nebuvo paskelbtas, kaip numato Reglamentas.
Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr., pvz., 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-216/2007, 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-451/2009, 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-868/2010, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-837/2010, 2014 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1416/2014 ir kt.). Taip pat šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo (kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 9 p. bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 7 p. taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010, 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-182/2014).
Dėl procedūrinių pažeidimų, susijusių su sprendimo projektu
Pareiškėjas tvirtino, jog, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeisti 2020 m. birželio 22 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu galiojusio Reglamento 100 punkto reikalavimai, kadangi (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo projektas Nr. TSP-116 dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų prieš terminą nebuvo pateiktas jam vizuoti, todėl sprendimo projektas negalėjo būti registruotas, įtrauktas į 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę ir svarstomas minėtame tarybos posėdyje.
Konkrečiu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog sprendimo projektas Nr. TSP-116 inicijuotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero teikimu.
Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipoje buvo nustatyta, kad: „Komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo – komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir vyriausiojo specialisto valstybinės kalbos tvarkytojo“.
Iš atsakovių pateiktų elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) esančių duomenų („Sprendimų projektai (T)“) matyti, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 11 d. 9 val. 16:04 atsisakė vizuoti minėto sprendimo projektą, nurodydamas, jog „sprendimo projektas neatitinka LR Vietos savivaldos įstatymo nuostatų“. DVS duomenys patvirtina, jog 2020 m. birželio 15 d. 14 val. 47:57 pareiškėjas atsisakė vizuoti sprendimo projektą nurodydamas, jog jo negali tvirtinti dėl galimo interesų konflikto. Taigi į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog skundžiamo sprendimo projektas, priešingai, nei teigė pareiškėjas, buvo jam pateiktas vizuoti, tačiau pareiškėjas atsisakė jį vizuoti.
Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinta, jog Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras (13 straipsnio 5 ir 6 dalys).
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.
Reglamento 104–105 punktai tarybos sprendimų projektų (ir lydinčių dokumentų) registravimą tarybos sprendimų projektų registre (ne vėliau kaip per 24 val. nuo jų pateikimo) sieja su jų atitiktimi Reglamento 99, 100, 101, 102 ir 103 punktuose nurodytiems reikalavimams. Pareiškėjas skunde kvestionuoja Tarybos sprendimo projekto neatitiktį Reglamento 100 punkto reikalavimui dėl jo nevizavimo. Tačiau konkrečiu atveju nustatyta, jog sprendimo projektas, kurį pareiškėjas atsisakė vizuoti, buvo tiesiogiai susijęs su jo asmeniu, todėl, teismo vertinimu, nuo vizavimo pareiškėjas privalėjo nusišalinti dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 25 straipsnyje nurodyta, jog pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą (1 dalis); sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas; sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas (2 dalis).
Teisės aktų nustatyta tvarka nusišalinimo klausimas nebuvo išspręstas, tačiau 2020 m. birželio 15 d., darydamas įrašą DVS, pats pareiškėjas pripažino, jog sprendimo projekto negali vizuoti dėl galimo interesų konflikto, todėl konkrečiu atveju darytina išvada, jog Reglamento 100 punkto nuostatos dėl sprendimo projekto atsisakymo vizuoti administracijos vadovo viza nebuvo pažeistos.
Iš į bylą pateiktų DVS esančių duomenų matyti, kad skundžiamo sprendimo projektas registruoti buvo pateiktas 2020 m. birželio 15 d., tą pačią dieną jis įregistruotas sprendimų projektų registre (registracijos numeris TSP-116), šis klausimas buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 20-ojo posėdžio 2020 m. birželio 22 d. 10 val. mero sudarytą darbotvarkę antru numeriu. Tarybos sprendimo projektas ir tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkė paskelbti savivaldybės interneto svetainėje adresu http://www.kalvarija.lt/index.php7591699830. Sprendimo projektas 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas ir Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje. Sprendimo projektui Teisės aktų projektų registre buvo suteiktas registracijos numeris 20-8943(Seimo interneto svetainė https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9d5d8620af0911ea8aadde924aa85003?positionInSearchResults=132&searchModelUUID=513e0f46-8ffb-4222-8742-d669f72a74aa).
Nagrinėjant bylą procedūrinių pažeidimų, susijusių su sprendimo projekto pateikimu (paskelbimu) svarstyti 2020 m. birželio 22 d. 10 val. tarybos posėdyje, jo įtraukimu į darbotvarkę, nenustatyta. Nustačius, jog pareiškėjas privalėjo nuo sprendimo projekto vizavimo nusišalinti, pareiškėjo skundo argumentai dėl pirmo darbotvarkės klausimo (dėl Reglamento 100 punkto nuostatos keitimo, jos įsigaliojimo) neturi esminės reikšmės ginčui.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog vizuoti buvo teikiami keli skirtingi sprendimų projektai. Atsakovių atstovas šių aplinkybių neneigė, nurodė, jog dėl padaryto rašymo apsirikimo (neteisingai nurodžius mero pavardę) sprendimo projektas vizavimo procese buvo taisomas. Tačiau, teismo vertinimu, minėti pažeidimai nelaikytini esminiais. Bylos duomenys patvirtina, jog sprendimo projekto turinys ir būsima atleidimo iš tarnybos procedūra pareiškėjui buvo žinoma ir suprantama.
Dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo
Pareiškėjas tvirtino, jog buvo pažeista slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi tvarka dėl to, kad slapto balsavimo biuletenio pavyzdys nepatvirtintas taip, kaip numatė teisės aktai. Jo nuomone, slaptas balsavimas išreiškiant nepasitikėjimą pareiškėju vyko pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 12–13 straipsnių nuostatas, jame įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, Reglamento 173, 174, 179 punktų reikalavimus, nes Taryba nepatvirtino slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio tinkamu sprendimu (norminio pobūdžio teisės aktu), ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (Teisėkūros įstatyme) įtvirtintas nuostatas dėl priimtų norminio pobūdžio administracinių teisės aktų paskelbimo.
Iš pareiškėjo skundo spręstina, jog jis laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimas dėl slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo turėjo būti priimtas norminio administracinio akto forma ir galėjo būti priimtas tik po to, kai dėl šio klausimo būtų parengtas sprendimo projektas ir klausimas dėl slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo būtų įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę atskiru punktu.
Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Šioje dalyje nurodytų norminių teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Teisėkūros pagrindų įstatymas (1 dalis); savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (2 dalis).
Pareiškėjas vadovavosi Reglamento 173 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, jog, sprendžiant savivaldybės administracijos direktoriaus nepasitikėjimo klausimą, balsuojama slaptai, slapto balsavimo elektronine sistema arba specialios formos balsavimo biuleteniais, 74 punkto nuostata, kuri numato, jog biuletenių pavyzdžius tvirtina taryba, ir 179 punkte nurodyta norma, jog nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.
Pareiškėjas akcentavo Vietos savivaldos įstatyme reglamentuotą normą, pagal kurią Savivaldybės tarybai pavesta svarstomais klausimais priimti sprendimus ir kontroliuoti jų įgyvendinimą.
Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. <...> Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus.
Teismas pažymi, jog nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato savivaldybės tarybai pareigos balsavimo dėl nepasitikėjimo administracijos direktoriumi procedūros metu slapto balsavimo biuletenio pavyzdį patvirtinti norminio pobūdžio teisės akto forma. To nenumato ir Reglamento 174 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta Tarybos pareiga patvirtinti balsavimo biuletenių pavyzdžius, tačiau dėl balsavimo išraiškos formos palikta spręsti pačios tarybos diskrecijai.
Pažymėtina, kad skundžiamas Tarybos sprendimas nėra norminis teisės aktas, o yra individualaus pobūdžio vienkartinio taikymo teisės aktas, kurį priėmus pareiškėjas neteko (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, t. y. jį priimant buvo užbaigti tie teisiniai santykiai, kurie atsirado pareiškėją paskyrus į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Kaip minėta, byloje nustatyta, jog svarstomas klausimas į darbotvarkę buvo įrašytas antru numeriu, apibrėžiant jo pobūdį: „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus V. A. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos pasitikėjimą (Nr. 122)“. Dėl šio klausimo buvo pateiktas sprendimo projektas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Taigi, spręsdama pareiškėjo atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimą, savivaldybės taryba turėjo išspręsti ir su šiuo klausimu susijusius procedūrinius dalykus, be kita ko, ir patvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. Tačiau slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas pagal pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus neturėjo būti svarstomas kaip atskiras klausimas, nes jis buvo tiesiogiai susijęs su antru darbotvarkės klausimu, t. y. buvo pareiškėjo atleidimo iš pareigų praradus tarybos pasitikėjimą klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo procedūros dalis.
Reglamento 174 punkte nurodyta, jog biuletenyje privalo būti balsavimo esmę nurodanti antraštė. Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno asmens atleidimo iš pareigų arba nepasitikėjimo jam pareiškimo, dėl skyrimo į vienas pareigas arba dėl vienos kolegialios institucijos steigimo arba panaikinimo.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog balsavimui dėl nepasitikėjimo administracijos direktoriumi buvo parengti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos slapto balsavimo biuletenių pavyzdžiai, atitinkantys Reglamento 174 punkto turinį. Byloje pateiktas 2020 m. birželio 22 d. Savivaldybės tarybos posėdžio įrašas, šio posėdžio Tarybos protokolas Nr. TP-8 patvirtina, jog šis procedūrinio (tarpinio) pobūdžio klausimas (dėl biuletenio pavyzdžio patvirtinimo) pagal Reglamento 174 punkto nuostatas buvo išspręstas dalyvaujančių posėdyje tarybos narių rankos pakėlimu, rezultatus užfiksuojant protokole, kuriame nurodyta, jog slapto balsavimo biuletenio pavyzdys patvirtintas.
Teismo vertinimu, sprendimas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo nėra teisės aktas, kuriuo išsprendžiamas pats darbotvarkės klausimas, ir tuo pačiu tai reiškia, kad tokio pobūdžio tarybos sprendimui, kaip slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas, netaikomas reikalavimas iš anksto pateikti sprendimo projektą, kuris, kaip teigė pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu, dar turėtų būti įregistruotas ir paskelbtas norminiams teisės aktams nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog kai kurių savivaldybių Tarybos pagal pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis tvirtina balsavimo biuletenius pareiškėjo nurodytu būdu, nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo, nes teisės aktuose nėra įtvirtinta, kokios formos ir kokio pobūdžio veiksmu (administraciniu aktu) Taryba turi tvirtinti balsavimo biuletenių pavyzdžius.
Teismas pažymi, jog, remiantis pareiškėjo aiškinimu, Seimas, balsuodamas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo, taip pat turėtų priimti norminį teisės aktą, nes Lietuvos Respublikos Seimo statuto 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog slapto ar atviro balsavimo biuletenio pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Seimas. Tačiau aukščiausią galią turinčio teisėkūros subjekto Seimo sprendimai dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo neregistruojami Teisės aktų registre ir neskelbiami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai dėl slapto balsavimo biuletenių nepatvirtinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų
Pareiškėjas skundžiamo Tarybos sprendimo teisėtumą ginčijo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimais.
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Jame nurodyta, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis), sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (2 dalis), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne bet koks formalus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimas lemia individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-683/2005, 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-687/2006, „Administracinių teismų praktika“, Nr. 9, 2007 m., 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2010 ir kt.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje yra įtvirtinti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Jame nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi įstatyme numatyta, jog ne bet kokie, o tik esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių nebuvo užtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, įvertinimas, sudaro pagrindą sprendimų panaikinimui.
Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamame Tarybos sprendime nenurodytas pareiškėjo atleidimo pagrindas. Teismas su šiais argumentais nesutinka.
Tarybos sprendime nurodytas atleisti pareiškėją iš pareigų teisinis pagrindas, o būtent Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 29 straipsnio 3 dalis bei Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Taip pat nurodytas ir faktinis ginčijamo Tarybos sprendimo pagrindas, konstatuojant, jog pareiškėjas iš pareigų atleistas praradus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos pasitikėjimą. Politinio pasitikėjimo netekimą patvirtina tarybos narių balsavimo rezultatai, įforminti 2020 m. birželio 22 d. Balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokolu Nr. 1, tos pačios dienos Tarybos posėdžio protokolu Nr. TP-8. Dėl balsavimo rezultatų, jų įforminimo tvarkos byloje ginčo nėra.
Pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumą siejo taip pat su jo apskundimo tvarkos netinkamu nurodymu, su jo neįteikimu, su skundžiamo sprendimo ir 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio protokolo nepaskelbimu Reglamento nustatyta tvarka savivaldybės interneto svetainėje, su mero potvarkio, kuriuo pateiktas siūlymas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų, nesupažindinimu.
Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad ginčijamame Tarybos sprendime nurodyta netinkama sprendimo apskundimo tvarka, nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų įteiktas skundžiamas sprendimas minėto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nustatytu terminu ir tvarka. Atsakovės taip pat į bylą nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų supažindintas su mero potvarkiu dėl siūlymo Tarybai pareiškėją atleisti iš pareigų, kad skundžiamas sprendimas ir 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio protokolas Reglamento nustatyta tvarka būtų paskelbti savivaldybės interneto svetainėje. Tačiau minėti pažeidimai, teismo vertinimu, yra formalaus pobūdžio, negali būti laikomi esminiais, nes jie pareiškėjui nesutrukdė įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą su skundu dėl Tarybos sprendimo ginčijimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas dalyvavo Tarybos posėdyje ir tą pačią dieną jam tapo žinomi balsavimo rezultatai. Po bylos užvedimo į ją buvo pateikti dokumentai, su kuriais siekė susipažinti pareiškėjas, tinkamai realizuojant jo teises į gynybą (be kita ko, ir Tarybos posėdžio protokolas, ir mero potvarkis), taip pat teismo posėdis pareiškėjo atstovo prašymu buvo atidėtas, suteikiant galimybę pareiškėjui byloje pateikti patikslintą skundą. Todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo nurodyti procedūriniai pažeidimai ir sprendimo trūkumai negali sudaryti pagrindo sprendimo panaikinimui, nes nagrinėjant bylą teisme jie buvo pašalinti.
Teismas pažymi, jog šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą, esminių procedūros pažeidimų, kurie tiesiogiai būtų turėję įtakos sprendimo priėmimui balsavimo dėl nepasitikėjimo pareiškėju rezultatų ir jo teisių aspektu, procedūros atlikimo metu nenustatyta.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ar veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 2 d. Nr. A14-216/07, 2009 m. balandžio 14 d. Nr. A146-451/2009, 2010 m. birželio 22 d. Nr. A143-873/2010, 2010 m. liepos 16 d. Nr. A575-868/2010 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos iš esmės buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, o padaryti ir teismo nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio, laikytini neesminiais ir dėl to ginčijamas sprendimas negali būti naikinamas ir laikomas neteisėtu.
Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašo grąžinti jį į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, trečiuoju reikalavimu – iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Šie skundo reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai iš pagrindinio. Pagrindinis skundo reikalavimas yra pirmasis, t. y. ginčijamo sprendimo panaikinimas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam šioje administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 650 Eur suma, už advokato A. A. suteiktas teisines paslaugas byloje. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.
Taip pat byloje pateiktas atsakovių prašymas priteisti iš pareiškėjo 822 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo V. R. suteiktai teisinei pagalbai apmokėti šioje byloje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išaiškino, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018, 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).
Teismas pažymi, kad šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovių (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Įvertinęs ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, teismas pažymi, kad byla nebuvo sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Tai, jog byloje sprendžiami teisiniai klausimai iš dalies buvo nauji, nesudaro pagrindo vertinti, kad jų sudėtingumas reikalavo išskirtinių specialių žinių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti advokatą. Be to, pastebėtina, kad bylos apimtis nėra didelė.
Pastebėtina, jog atsakovės, prašydamos atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą. Remdamasis (duomenys neskelbtini) savivaldybės interneto svetainės https://kalvarija.lt/go.php/Kontaktai805 duomenimis, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė turi Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, kuriame dirba penki darbuotojai, į jų vykdomas funkcijas įeina (duomenys neskelbtini) savivaldybės procesinių ir kitų dokumentų rengimas, savivaldybės institucijų atstovavimas visų lygių teismuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju neįrodyta, jog atsakovės neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamo atstovavimo jų interesams byloje. Teismo vertinimu, atsakovių patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjo, nebuvo būtinos, todėl netenkinamas jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 ir 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Atsakovių Kalvarijos savivaldybės ir Kalvarijos savivaldybės tarybos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Janina Vitunskienė