Civilinė byla Nr. 2-1064-357/2013

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00309-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1, 113.1, 114.11, 116.4

                                                                                                     (S)

                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

G A L U T I N I S    S P R E N D I M A S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2013 m. gruodžio 2 d.

                                                                        Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,

dalyvaujant ieškovės R. J. atstovui advokatui Aurimui Navikui,

atsakovo E. J. atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos, atsiradusios dėl testamentinės išskirtinės nevykdymo, priteisimo  

n u s t a t ė :

Ieškovė R. J. teismui pateiktu ieškiniu prašo: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo 300000 Lt skolos, atsiradusios dėl testamentinės išskirtinės nevykdymo, ir 43274 Lt palūkanų; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės patirtas 2400 Lt išlaidas už advokato pagalbą surašant ieškinį.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas advokatas Aurimas Navikas teismo posėdyje prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2008 m. liepos 29 d. Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė patvirtino H. J. sudarytą testamentą, kuriuo testatorius H. J. savo sūnui E. J. paliko visą nekilnojamąjį turtą, paveikslus ir medžioklės trofėjus; ieškovei paliko visą kitą kilnojamąjį turtą ir įpareigojo atsakovą E. J. per vienerius metus po jo (testatoriaus) mirties išmokėti ieškovei 300000 Lt. 2009 m. liepos 31 d. testatoriui mirus, ieškovė 2009 m. rugpjūčio 10 d. palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą dėl testamentinės išskirtinės priėmimo. Pagal Testamento 3punktą atsakovas privalėjo ieškovei sumokėti 300000 Lt nuo 2010-08-01 iki 2010 m. liepos 31 d. Nurodo, kad testamentinės išskirtinės priėmimo faktą visiškai patvirtina 2013-06-18 paveldėjimo teisės liudijimas ir 2009-08-10 ieškovės pareiškimas, kuriuo kreipėsi į Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarę O. M., notarės  2009-10-09 atsakovui išsiųstas ir 2009-10-14 įteiktas 2009-10-08 raštas, kuriame yra nurodyta, kad ieškovė 2009-08-10 pareiškimu palikimą ir testamentinę išskirtinę pagal Testamentą priėmė. Teigia, kad dėl testamento pasisakė Kauno apygardos teismas nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-58-658/2013. Atsakovo prievolė vykdyti testamentinę išskirtinę kilo ne iš paveldėjimo teisės liudijimo, ne iš teismo sprendimo, o iš testamento ir iš atsakovo atliktų veiksmų priimant palikimą pagal testamentą, t.y. kreipimosi į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.50 str. 2 d.). Ginčo nagrinėjimas Kauno miesto apylinkės teisme nestabdo atsakovo pareigos vykdyti piniginę prievolę, o praleidus terminą, turi būti mokamos palūkanos (1 t., 81-84 b.l.).

Atsakovas E. J. procesiniuose dokumentuose, prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo ir jo atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė teismo posėdyje prašo panaikinti 2013 m. liepos 2 d. Šiaulių apygardos teismo preliminarųjį teismo sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovė teigia, kad ieškovė, pateikdama ieškinį dokumentinio proceso tvarka, privalėjo visus reikalavimus pagrįsti rašytiniais įrodymais, nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka priėmė ne tik palikimą, likusį po testatoriaus mirties, bet ir testamentinę išskirtinę. Atsakovas mano, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad įgijo teisę reikalauti ją vykdyti, nes nei notarui pateiktame pareiškime apie palikimo priėmimą, nei notaro išduotose paveldėjimo teisės liudijimuose nėra patvirtinama, kad ieškovė priėmė testamentinę išskirtinę LR CK 5.24 str. nustatyta tvarka. Testamentinei išskirtinei priimti turėjo būti taikytas trijų mėnesių terminas, kuris prasidėjo testatoriaus mirties dieną, t.y. 2009-07-31, o baigėsi 2009-10-31. Dėl to, atsakovas mano, kad ieškovė nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka priėmė ne tik palikimą, likusį po testatoriaus mirties, bet ir testamentinę išskirtinę. Notarės O. M. išduotas 2013-06-18 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas tik patvirtina, jog R. J. yra testamentinės išskirtinės gavėja, tačiau nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad testamentinės išskirtinės gavėja R. J. priėmė testamentinę išskirtinę. Atsakovas mano, kad testamentinės išskirtinės gavėju asmuo tampa be jo valios, t.y. testatorius nurodo, jog tokio asmens naudai testatoriaus valia pagal sudaryto testamento turinį turėtų būti įvykdyta tam tikra prievolė. Priimti ar nepriimti testamentinę išskirtinę (lygiai taip pat, kaip ir priimti ar nepriimti palikimą) sprendžia pats testamentinės išskirtinės gavėjas - tai yra jo valia, o testamentinės išskirtinės priėmimas (kaip ir palikimo priėmimas) yra vienašalis sandoris. Buvo sudaryti keli testamentai, tai-1999-12-16, 2006-10-30 ir paskutinis 2008-07-22, kuriuose testatorius H. J. ne kartą buvo pasisakęs dėl savo valios. Atsakovas mano, kad 300 000 Lt testamentinę išskirtinę palikėjas nurodė kitų asmenų įtakoje, jo valia buvo ieškovei palikti 30 proc. nekilnojamojo turto (žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas) vertės dydžio piniginę sumą ieškovei, tačiau buvo sukelta abejonių, kad bus sunku nustatyti ir apskaičiuoti, kokia yra suma - 30 procentų. Atsakovo advokatė mano, jog testatoriaus nurodyta testamentinė išskirtinė 300 000 Lt- turėtų reikšti 30 procentų atsakovui palikto turto vertės, po testatoriaus mirties likęs turtas prarado vertę dėl visuotinai žinomų priežasčių- ekonominės ir finansų, nekilnojamojo turto rinkų krizės.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m.  liepos 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. preliminarus sprendimas pakeistinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T. 2008 m. liepos 29 d. patvirtino H. J. sudarytą Testamentą, kuriuo testatorius atsakovui E. J. paliko visą nekilnojamąjį turtą, paveikslus ir medžioklės trofėjus, visą kitą kilnojamąjį turtą paliko ieškovei R. J.. Testamentu testatorius įpareigojo atsakovą E. J. per 1 metus po H. J. mirties, išmokėti ieškovei R. J. 300 000 Lt. (5,6 b.l.). Byloje nustatyta, kad Testatoriui H. J. 2009 m. liepos 31 d. mirus, ieškovė, kaip testamentinės išskirtinės gavėja, sutuoktinė ir kaip testamentinė įpėdinė 2009-08-10 pareiškimu t.y. vienu rašytiniu dokumentu (vienašaliu sandoriu) kreipėsi į Kauno miesto 10-ajį notaro biurą dėl palikimo priėmimo, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į piniginius indėlius, automobilį, testamentinę išskirtinę ir nuosavybės teisės liudijimą į santuokos metu įgytą turtą. Taip pat nurodė, jog palikimo priimti pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą nepageidauja (1 t., 12 b.l.).

Byloje matyti, kad atsakovas E. J. į Kauno miesto 10-ąjį notaro biurą kreipėsi 2009-10- 27, nurodydamas, kad palikimą priima pagal teismo antstolio apyrašą, kurį Kauno miesto apylinkės nutartimi 2009 m. spalio 20 d. c/b Nr. 2-26045-475/2009, apyrašą pavesta sudaryti antstoliui iki 2009-11-20, kartu prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į turtą, nurodytą turto apyraše (1 t., 6 b.l.). Kauno miesto 10-ojo notaro biuro notarė O. M., 2013-06-18 išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo paliudijo, kad pagal H. J., mirusio 2009 m. liepos 31 d. testamentą, testamentinės išskirtinės gavėjas yra sutuoktinė R. J.. Liudijime nurodyta, kad testamentinę išskirtinę, kuriai išduotas šis liudijimas, sudaro 300 000 litų, kuriuo testamentinis įpėdinis E. J., įpareigotas per 1 (vienerius) metus po palikėjo mirties išmokėti R. J. (1 t., 19 b.l.).

        Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Teismas nevertina atsakovės nurodomų testamento sudarymo aplinkybių, nes šis aplinkybė buvo nustatinėjama Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-58-658/2013, kurioje teismas 2013 m. vasario 14 d. priimtame ir šalims prejudicinę galią turinčiame sprendime yra nurodęs, kad įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas  sudaryti  jiems   palankų  testamentą  negali   būti  vertinamas   kaip patvirtinantis testatoriaus valios trūkumus, o kartu ir sąlygojantis paties testamento negaliojimą, todėl šiuo aspektu atsakovės argumentas atmetamas (1 t. 10 b.l.).

        Byloje atsakovas iš esmės ginčija testamentinės išskirtinės priėmimo faktą ir palūkanų skaičiavimo terminą. Civilinio kodekso normos reglamentuoja, kad testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai, šie asmenys įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti. Išskirtinės gavėjais gali būti tiek įpėdiniai pagal įstatymą, tiek kiti asmenys (CK 5.23 str. 1 d.). Šiuo atveju, testatorius H. J., išreikšdamas savo valią, Testamentu įpareigojo sūnų E. J., per 1 (vienerius) metus po testatoriaus mirties išmokėti tėvo sutuoktinei R. J. - 300 000 Lt, ieškovei R. J. priėmus testamentinę išskirtinę, o atsakovui E. J. priėmus palikimą, minėtas testatoriaus įpareigojimas įgauna teisinę prasmę ir tampa privalomas vykdyti testatoriaus valią.

         Teismas pažymi, kad testamentinės išskirtinės gavėjas turi teisę testamentinę išskirtinę priimti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jis turi teisę į testamentinę išskirtinę (CK 5.24 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko nepagrįstais atsakovo atstovės advokatės argumentus, jog ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad testamentinės išskirtinės gavėja R. J. priėmė testamentinę išskirtinę. Tokius atsakovo atstovės argumentus paneigia byloje pateiktas 2013-06-18 išduotas Kauno miesto 10-ojo notaro biuro notarės Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas dėl testamentinės išskirtinės, kurią sudaro 300 000 litų, ir kuriuos testamentinis įpėdinis E. J., įpareigotas išmokėti R. J.. Būtent toks dokumentas atitinka CK 5.24 str. 2 d., kuriame aiškiai nurodoma, kad notarė išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.       

        Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis tiek palikimo priėmimo faktą, tiek ir teisę į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/2000). Pagal CK 5.24 straipsnį reikštų, kad Paveldėjimo teisės liudijimo notaras negali  išduoto, jei testamentinės išskirtinės gavėjas tinkamai neišreiškia savo valios dėl testamentinės išskirtinės priėmimo, todėl galiojančio, nenuginčyto Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo faktas reiškia ir įvykusį testamentinės išskirtinės priėmimą. Taip pat teismas pripažįsta, kad ieškovės valią dėl testamentinės išskirtinės priėmimo patvirtina ir notarės 2009-10-09 atsakovui išsiųstas ir  2009-10-14 įteiktas 2009-10-08 raštas, kuriame yra nurodyta, kad ieškovė 2009-08-10 Pareiškimu palikimą ir testamentinę  išskirtinę  pagal Testamentą priėmė.

      Teismas vertina pagrįstu šalies argumentą, kad CK 5.24 straipsnis, reglamentuojantis testamentinės išskirtinės priėmimą, nenumato, kokia forma testamentinės išskirtinės, nesusijusios su teise į nekilnojamąjį daiktą, gavėjas turi pranešti apie jos priėmimą CK 5.24 straipsnio 2 dalyje numatytiems asmenims (įskaitant notarą), todėl tokios testamentinės išskirtinės priėmimo faktas kilus ginčui, gali būti nustatinėjamas remiantis visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.                   

       Tai, kad testamentinės išskirtinės priėmimas gali sukurti tam tikrų testamentinės išskirtinės gavėjo pareigų, testamentinės išskirtinės priėmimas yra laikytinas vienašaliu sandoriu, kuriam taikytinos   sutarčių  aiškinimo   taisyklės, numatytos CK  6.193 straipsnyje.  2009-08-10 Pareiškimo 3-iojoje pastraipoje yra nurodyta, kad ieškovė   prašo   išduoti  paveldėjimo  teisės   pagal  testamentą  liudijimą  ir  testamentinę išskirtinę ir kaip teigia pati ieškovė, šiuo pareiškimu buvo tikra, kad jis pakankamai aiškiai atspindėjo jos valią priimti tiek visą jai priklausantį palikimą (įskaitant testamentinę išskirtinę į palikimo visumą) bendrai, tiek ir testamentinę išskirtinę atskirai.   Atsakovas nepaneigė  ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių, kad Pareiškimo tekstas buvo parengtas profesionalaus teisininko — notaro, o ieškovės ketinimus, išreikštus 2009-08-10 Pareiškime, tinkamai supratusi to pareiškimo adresatė, t. y. Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarė O. M., kuri 2013-06-12 ir 2013-06-18 išdavė ir tai patvirtinančius Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus. 2009-10-09 atsakovui siųstas raštas rodo, kad ieškovės valia priimti testamentinę išskirtinę per CK 5.24 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą tapo žinoma ne tik notarui, bet ir pačiam testamentinės išskirtinės vykdytojui — atsakovui. Taigi, pagal CK 5.24 str. 2 d. reiškia, kad ieškovė gali būti laikoma netgi dviem savarankiškais testamentinės išskirtinės priėmimo būdais priėmusi testamentinę išskirtinę.

         Atsižvelgiant į konstatuotą testamentinės išskirtinės (paduodant 2009-08-10 pareiškimą notarui) priėmimo faktą, atsakovo atstovės argumentas, jog ieškovė apie testamentinę išskirtinę žinojo nuo testamento sudarymo dienos, t.y. nuo 2008-07-29, vadinasi trijų mėnesių terminas testamentinei išskirtinei priimti ieškovės atžvilgiu prasidėjo testatoriaus mirties dieną, t.y. nuo 2009-07-31, o baigėsi 2009-10-31 nepaneigia to fakto, kad ieškovė nustatytu 3 mėnesiu terminu priėmė testamentinę išskirtinę.

         Taigi, atsakovas priimdamas palikėjo turtą prisiėmė ir Testamente nurodytą pareigą vykdyti testamentinę išskirtinę, t.y. sumokėti ieškovei R. J. - 300 000 Lt. Atsakovo paveldėto turto rinkos vertė yra nurodoma 728310 Lt, tačiau išmokėjus ieškovei testamentinę išskirtinę, neturi būti pažeistas CK 5.23 str. 2 d. reikalavimas, kai testatoriaus įpareigotas įpėdinis turi įvykdyti testamentinę išskirtinę, neviršydamas savo paveldimo turto vertės, patenkinus palikėjo kreditorių reikalavimus. Teismas, pripažindamas šią imperatyvią įstatymo nuostatą, kaip taikytiną ginčo santykiams, ją nurodo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir pakeičia preliminarų sprendimą.

        Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Testamentinės išskirtinės ieškovei R. J. sumokėjimo terminas turėjo būti iki 2010-07-31, tačiau iš pateiktų byloje dokumentų akivaizdu, kad dėl testamento nuginčijimo vyko teisminis procesas, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą nebuvo išduoti. Teismui nustačius, kad Kauno miesto 10-ojo notaro biuro notarė tik 2013-06-18 išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo paliudijo, kad testamentinės išskirtinės gavėjas yra sutuoktinė R. J., kuriai išduotas liudijimas, sudaro 300 000 litų, ir atsirado pagrindas testamentinę išskirtinę registruoti VĮ Registrų centre, pripažintina ieškovės teisė į palūkanas nuo Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo datos t.y. 2013-06-18. Taip pat, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. bei CK 6.37 str. 2 d. penkių procentų dydžio palūkanos nuo priteistinos sumos (300 000 Lt), nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270, 284, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Sprendimą išdėstyti taip.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Šiauliai, (duomenys neskelbtini)) ieškovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini) 300.000 Lt skolą, atsiradusią dėl testamentinės išskirtinės nevykdymo, 84 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 30084 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3716 Lt žyminį mokestį, 3600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 46.11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nustatyti, kad E. J. turi įvykdyti testamentinę išskirtinę neviršydamas savo paveldimo turto vertės, patenkinus palikėjo kreditorių reikalavimus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                                Rasa Bartašienė