Civilinė byla Nr. 3K-3-246-684/2015

                                           Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06332-2013-1

              Procesinio sprendimo kategorijos: 42.5; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų H. D. ir V. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams H. D. ir V. D. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo; trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momentą, nuo kurio priklauso mokėtino žemės nuomos mokesčio dydis, taip pat proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo.

Pagal privatizavimo programą buvo privatizuojamas objektas – administracinis ir ūkinis pastatai. UAB „Hermelita“ buvo paskelbta viešo aukciono laimėtoja ir Privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 2008 m. spalio 14 d. sudaryta privatizavimo sutartis, kurioje nustatyta, kad pastatui priskirta žemės sklypo dalis bus išnuomojama pirkėjui pagal žemės nuomos sutartį (Sutarties 2 punktas), t. y. UAB „Hermelita“, kaip privatizuojamo objekto pirkėja, buvo įsipareigojusi per dešimt dienų nuo privatizavimo sutarties pasirašymo kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. 2010 m. lapkričio 19 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai iš UAB „Hermelita“ nuosavybės teise įgijo visą privatizavimo objektą, žemės nuomos teisę į 0,075 ha žemės sklypo dalį, taip pat jiems perėjo visos teisės ir pareigos, kylančios iš privatizavimo sandorio. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Hermelita“ Valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 0,075 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos pasirašyta 2009 m. sausio 6 d. Nuomos sutarties 10 punkte nurodyta, kad taikytinas nuomos mokesčio dydis, nustatytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 1-376, yra 3 procentai žemės sklypo dalies, sudarančios 0,0750 ha, vertės. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-414 nustatytas 3 procentų tarifas iki 2008 m. gruodžio 31 d. išnuomotai žemei, jei po 2009 m. sausio 1 d. žemės vertė nėra perskaičiuota, nuo žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, išskyrus gyvenamajai paskirčiai išnuomotą žemę, už kurią nustatytas 1,5 procento tarifas; nuo 2009 m. sausio 1 d. išnuomotai valstybinei žemei, iki 2008 m. gruodžio 31 d. išnuomotai žemei, kurios vertė perskaičiuota po 2009 m. sausio 1 d., nuo žemės vertės, nurodytos valstybinėse žemės nuomos sutartyse ar jų pakeitimuose, nustatytas 0,1 procento tarifas gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijoms. Nurodyto valstybinės žemės sklypo dalies vertė nustatyta 2008 m. spalio 14 d., žemės sklypo vertė po 2009 m. sausio 1 d. nebuvo perskaičiuota, todėl, ieškovo teigimu, šiam žemės sklypui taikomas 3 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas. Atsakovai nepasinaudojo teise perskaičiuoti išnuomoto žemės sklypo vertę.

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 13 670,18 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2012 metus, 799,71 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 13 670,18 Lt žemės nuomos mokesčio už 2012 metus, 738,18 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas, remdamasis Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, CK 6.421 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, padarė išvadą, kad trečiojo asmens ir UAB „Hermelita“, kurios teises ir pareigas pagal šią Valstybinės žemės nuomos sutartį perėmė atsakovai, Valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovė reiškė reikalavimą priteisti žemės nuomos mokestį, buvo sudaryta 2008 m. spalio 3 d. (paskelbus UAB „Hermelita“ viešo aukciono laimėtoja), o 2009 m. sausio 6 d. ją pasirašant tik buvo įforminta 2008 m. spalio 14 d. sudaryta privatizavimo sutartis. Kadangi ginčas kilo dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, teismas, priteisdamas mokesčius ir taikydamas 3 procentų mokesčio tarifą, vadovavosi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad 2009 m. birželio 8 d. susitarimu buvo perskaičiuota žemės sklypo vertė ir ji galėjo būti perskaičiuojama; motyvavo, kad pagal įstatymo leidėjo valią nuomos sutartyse gali būti šalių susitarimu nustatyta nuomotojo teisė, bet ne pareiga perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Tokia sutarties sąlyga ginčo valstybinės žemės nuomos sutartyje laikotarpiu, už kurį  reikalaujamas priteisti žemės nuomos mokestis (2012 metai), nebuvo nustatyta, ši sąlyga buvo panaikinta 2009 m. birželio 8 d. susitarimu, kuriuo pakeistas Valstybinės žemės nuomos sutarties 9.1 punktas, kuriame ir buvo nustatyta ši sąlyga.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2014 m. birželio 5 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, remdamasi teismų praktika, nurodė, kad žemės sklypas, teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas nustatytam privatizavimo objektui, pats savaime nėra privatizavimo objektas pagal Privatizavimo įstatymą. Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023, kuriuo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklės, 2.1 punkte nustatyta, kad, privatizuojant objektą, sutartyje nurodoma sąlyga, nustatanti, ar jam priskirtas žemės sklypas parduodamas, ar tik nuomojamas, nurodoma privatizavimo objekto privatizavimo programoje. Nagrinėjamoje byloje privatizavimo sutarties 2 punkte buvo nurodyta, kad privatizuojamam objektui priskirta žemės sklypo dalis bus išnuomota; pirkėjas pagal sutarties 7.1 punktą buvo įpareigotas per dešimt dienų nuo privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo kreiptis į apskrities viršininką dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Taigi, viena iš sutarties sąlygų – išsinuomoti objektui priskirtą žemės sklypą, t. y. sutartiniai įsipareigojimai, atsiradę privatizavimo sandorio pagrindu (Privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P., bylos Nr. 3K-3-95/2011). Kolegija, atsižvelgdama į CK 6.421 straipsnio  nuostatas, sprendė, kad nuomos sutartis buvo pasirašyta vykdant privatizavimo sutartyje nustatytą sąlygą, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos sutarties sudarymo momentu laikytinas privatizavimo sutarties sudarymas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento nustatymo neteisingai vertinant įrodymus. Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai privatizavimo sutarties sudarymą prilygino valstybinės žemės nuomai. Atsakovams pareiga mokėti ieškovui nuomos mokestį atsirado 2009 m. sausio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu pagal joje nustatytas sąlygas. Pačios privatizavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad privatizavimo objektui skirta žemės sklypo dalis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka bus ateityje išnuomota pirkėjui pagal žemės nuomos sutartį; 7 ir 8 punktais pirkėjas buvo įpareigotas išsinuomoti žemės sklypą ir per dešimt dienų kreiptis į apskrities viršininką dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo; 9 punkto 9.1 papunktyje įtvirtinta pardavėjo teisė kontroliuoti, kaip pirkėjas vykdė įsipareigojimus. Tai patvirtino esminę faktinę aplinkybę, kad valstybinė žemė buvo išnuomota nuo 2009 m. sausio 6 d. Privatizavimo sutartis neatitiko ir valstybinės žemės nuomos sutarčiai keliamų imperatyviųjų reikalavimų, t. y. pagal CK 6.547 straipsnio 1, 3 dalis žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė ir prie kiekvieno žemės sandorio privalo būti pridėtas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis), tačiau prie privatizavimo sutarties toks planas nebuvo pridėtas, taip pat privatizavimo sutartyje nebuvo nurodytas nuomos terminas, o 2009 m. sausio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties 2 punkte nustatytas dvidešimt penkerių metų nuomos terminas, privatizavimo sutartį pasirašiusi Klaipėdos miesto savivaldybė neturėjo įgaliojimų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, ginčo valstybinės žemės nuomos sutartį valstybės vardu sudarė ir pasirašė Klaipėdos apskrities viršininkas. Kasatorių teigimu, tik nuo imperatyviuosius įstatymo reikalavimus atitinkančios 2009 m. sausio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymo momento susiklostė ir galėjo susiklostyti valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Be to, teismų išvada, kad valstybinės žemės nuomos sutartis laikytina sudaryta nuo 2008 m. spalio 14 d., prieštarauja byloje esantiems įrodymams, pvz., Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenims, pagal kurių 7.3 punktą valstybinės žemės nuomos sutartis laikoma sudaryta 2009 m. sausio 6 d. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. lapkričio 2 d. rašte nurodyta, kad UAB „Hermelita“ duodamas sutikimas perleisti privatizavimo sutartimi įsigytus statinius, taip pat perleidžiant žemės sklypo nuomojamos dalies nuomos teises ir pareigas, atsiradusias iš 2009 m. sausio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties ir 2009 m. birželio 8 d. susitarimo. UAB „Hermelita“, kaip valstybinės žemės sklype esančių statinių valdytoja, nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2009 m. sausio 6 d. naudojosi valstybine žeme nesudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė nereikalavo iš privatizavimo objektą įgijusios bendrovės įvykdyti privatizavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sudaryti žemės nuomos sutartį ar mokėti privatizavimo sutarties 8 punkte nustatytos baudos, nepasinaudojo teise nutraukti privatizavimo sutartį, nereikalavo sumokėti žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo privatizavimo sutarties pasirašymo iki nuomos sutarties sudarymo. Toks Klaipėdos miesto savivaldybės elgesys patvirtino, kad pati ieškovė pripažino, jog valstybinė žemė išnuomota nuo 2009 m. sausio 6 d.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė Žemės įstatymo 9 straipsnį, CK 6.421, 6.551–6.532 straipsnius, nes valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta vykdant privatizavimo sutarties sąlygas. Tokia teismų išvada atitinka ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Dorvina“, bylos Nr. 3K-3-140/2011; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Dorvina“, bylos Nr. 3K-3-95/2011; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. Utenos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-78/2007 ir kt.). Byloje teismų buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės ir teisingai įvertinti įrodymai, susiję su tokių aplinkybių nustatymu. Valstybinės žemės sklypo dalies vertė buvo nustatyta dar 2008 metais, tai įtvirtinta ir Valstybinės žemės nuomos sutartyje, kuri, nors ir užregistruota 2009 m. sausio 6 d., tačiau buvo sudaryta kaip 2008 m. spalio 13 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties privaloma sąlyga. Žemės sklypo vertė po 2009 m. sausio 1 d. nebuvo perskaičiuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento nustatymo privatizavus valstybės turtą viešo aukciono būdu

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo iš valstybės turto privatizavimo teisinių santykių, t. y. dėl kasatorių (atsakovų), įsigijusių nuosavybėn statinius iš bendrovės, laimėjusios valstybei nuosavybės teise priklausiusių pastatų aukcioną, pareigos mokėti žemės sklypo nuomos mokestį už privatizuotiems statiniams priskirto žemės sklypo dalies nuomą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Hermelita“ buvo paskelbta viešo aukciono laimėtoja ir Privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 2008 m. spalio 14 d. sudaryta privatizavimo sutartis. Kasatoriai 2010 m. lapkričio 19 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Hermelita“ nuosavybės teise įgijo visą privatizavimo objektą, taip pat žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, taip pat jiems perėjo visos teisės ir pareigos, kylančios iš privatizavimo sandorio. Pagal CK 6.421 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitu įprastu veiksmu. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal CK 6.419 straipsnio 3 dalį valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui–pardavimui aukciono būdu CK XXIII skyriaus dvyliktojo skirsnio taisyklės taikomos tiek, kiek kitų įstatymų nenustatyta ko kita. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui taikomos CK nuostatos, jeigu šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip. Nurodytas įstatymas nereglamentuoja privatizavimo objektams priskirtų valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutarties sudarymo momento, todėl turi būti vadovaujamasi CK XXIII skyriaus dvyliktojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis daiktų pardavimą aukciono būdu (CK 6.419 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Dorvina“, bylos Nr. 3K-3-140/2011). Bylą nagrinėję teismai, pagrįstai atsižvelgę į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisingai nustatė, kad šiuo atveju privatizavimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. spalio 14 d. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai vadovavosi CK XXIII skyriaus dvyliktojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis daiktų pardavimą aukciono būdu, nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismų praktikoje, aiškinant CK 6.421 straipsnio nuostatas, nurodyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas aukciono būdu pripažįstamas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Dorvina“, bylos Nr. 3K-3-140/2011, 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Molesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006; ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismams nustačius, kad privatizavimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. spalio 14 d. ir joje nurodyta, jog sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pagal žemės nuomos sutartį statinių pirkėjui (UAB „Hermelita“, vėliau kasatoriams) taip pat bus išnuomojama privatizavimo objektui priskirta žemės sklypo dalis, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Hermelita“ neįsigijus statinių pagal privatizavimo sutartį žemės nuomos klausimas būtų neaktualus, nes statinių įsigijimas privatizavimo būdu ir tam tikslui žemės sklypo nuoma yra tarpusavyje susiję procesai – tik įsigijus nuosavybėn pastatus, kilo poreikis nuomoti statiniams priskirtą žemę.

Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal privatizavimo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus žemės sklypas, teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas nustatytam privatizavimo objektui, pats savaime nėra laikomas privatizavimo objektu Privatizavimo įstatymo prasme. Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023, kuriuo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklės, 2.1 punkte nustatyta, kad, perleidžiant privatizavimo objektą, kartu turi būti parduodamas ir šiam objektui priskirtas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai šis žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn. Privatizavimo objekto privatizavimo sąlyga, nustatanti, ar jam priskirtas žemės sklypas parduodamas, ar tik nuomojamas, nurodoma privatizavimo objekto privatizavimo programoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P. , bylos Nr. 3K-3-95/2011).

2008 m. spalio 14 d. privatizavimo sutartyje nustačius sąlygą, kad bus išnuomota privatizuojamam objektui priskirta žemės sklypo dalis (sutarties 2 punktas), statinių pirkėjas įsipareigojo per dešimt dienų nuo privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo kreiptis į apskrities viršininką dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo (sutarties 7.1 punktas). Taigi teisėjų kolegija, remdamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sprendžia, kad būtent nuo privatizavimo sutarties sudarymo momento statinių savininkui kilo poreikis nuomotis žemę tam, kad galėtų nepertraukiamai naudotis privatizuotais statiniais. Juolab kad viena iš privatizavimo sutarties sąlygų buvo išsinuomoti privatizuotam objektui priskirtą žemės sklypą. Tai reiškia, kad privatizuotų statinių pirkėjas, atsisakęs sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį, prarastų teisę įgyvendinti nuosavybės teisę pagal 2008 m. spalio 14 d. privatizavimo sandorį ir būtų pagrindas pripažinti, jog nėra įvykdytos viešo aukciono ir privatizavimo programos sąlygos bei neužbaigtas privatizavimo procesas. Tai įrodo, kad statinių privatizavimo būdu įgijimas ir privatizavimo sutarties pagrindu žemės sklypo dalies nuomos statiniams eksploatuoti sutarties sudarymas yra tarpusavyje susiję sutartiniai įsipareigojimai, atsiradę būtent privatizavimo sandorio pagrindu ir jo tolesniu įgyvendinimu (Privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalis). Dar daugiau, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Hermelita“, vėliau kasatoriai faktiškai žeme naudojosi tam tikrą laiką – UAB „Hermelita“ nuo privatizavimo sutarties sudarymo, kasatoriai nuo privatizuotų statinių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šią aplinkybę pripažįsta patys kasatoriai, nurodydami, kad po privatizavimo sutarties sudarymo iki žemės nuomos sutarties sudarymo statinių pirkėjas turėjo teisę nuomotis žemės sklypą. Ši aplinkybė byloje neginčijama ir teisėjų kolegija tokį argumentą pripažįsta pagrįstu, tačiau pažymi, kad, nors ieškovė ir UAB „Hermelita“, vėliau atsakovai nesudarė rašytinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties, tarp jų susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai, kurie teisiškai buvo įforminti 2009 m. sausio 6 d., tačiau tai nereiškia, kad atsakovai iki 2009 m. sausio 6 d. žemės sklypu nesinaudojo. Vadinasi, laikytina, kad susiklostę faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai prasidėjo privatizavimo sandorio pagrindu, ir vien ta aplinkybė, jog nuomos teisiniai santykiai buvo teisiškai įforminti vėliau ir kaip privaloma privatizavimo sandorio sąlyga, nereiškia, kad statinių pirkėjams nekilo pareiga mokėti ieškovei žemės nuomos mokestį už faktinį naudojimąsi žeme, ant kurios stovi jų privatizuoti statiniai, nes nuomos teisiniai santykiai nuo 2008 m. spalio 14 d. nenutrūko, jie tęsėsi iki buvo teisiškai įforminti 2009 m. sausio 6 d.

Nors kasatoriai skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 176 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes nebuvo nuginčytas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kurio 7.3 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 2009 m. sausio 6 d., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registras skirtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti ir oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Pagal teismų praktiką registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. 420-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, bylos Nr. 3K-3-333/2012). Kasatorių argumentas, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, iš esmės yra teisingi, tačiau byloje šie duomenys ir nebuvo ginčyti, kasatoriai skunde tik nurodė CPK 185 straipsnyje nustatytų taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad žemės nuomos teisiniai santykiai buvo išvestiniai ir sudėtinė bei privaloma privatizavimo teisinių santykių dalis, pagrįstai teismų buvo nuspręsta žemės nuomos sutarties sudarymo momentu laikyti privatizavimo sandorio sudarymo datą, todėl teismams nebuvo pagrindo spręsti dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų tikrumo, nes konstatuota privatizuotų statinių savininkų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį nuo privatizavimo sutarties sudarymo. Taigi atmetusi kasatorių argumentus dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatorių argumentas dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų neteisingo vertinimo yra nepagrįstas, nes bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentas, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgyvendinimą pagal privatizavimo sandorį, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, o kasaciniame skunde suformuluoti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 6,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams H. D. ir V. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, tačiau iš sąskaitose esančių lėšų atsakovams leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su prievolės įvykdymu ieškovei. Šios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo įvykdymui užtikrinti, nenurodant jų taikymo termino. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu taikytų apsaugos priemonių taikymo mastą sumažino, nustatydamas, kad areštuojama nurodytiems atsakovams turto, neviršijant 14 408, 37 Lt (4172,95 Eur), ir laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Byloje yra duomenų, kad atsakovai įvykdė ieškovės reikalavimą ir sumokėjo 14 408,36 Lt (4172,94 Eur) bei palūkanas (T. 2, b. l. 31), todėl yra pagrindas pripažinti, jog laikinosios apsaugos priemonės nebetikslingos, todėl naikintinos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo H. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,38 Eur (tris Eur 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovės V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,38 Eur (tris Eur 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartimi taikytas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams H. D. ir V. D. priklausančio 14 408, 37 Lt (4172,95 Eur) vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą.

Apie šios nutarties priėmimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą ir Centrinę hipotekos įstaigą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis