Civilinė byla Nr. e2-343-755/2019
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00031-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.,2.6.10.,2.6.11.4.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 14 d., Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rimutei Markelevičienei,
dalyvaujant ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ( toliau tekste ir -RUAB) “Nodama“ atstovams E. G. , R. V.,
atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovėms R. V., V. J., I. K.,
civilinėje byloje pagal RUAB “Nodama“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau - „Perkančioji organizacija“) vykdė mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr. 377282) (toliau - „Pirkimas“). Ieškovė pateikė pasiūlymą, Perkančioji organizacija pateikė pranešimą Nr. 6131371, prie kurio pridėjo dokumentą „Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo“ Nr. (8.31) SD1-1147 (toliau - „Sprendimas“), kuriuo nutraukė pradėtas pirkimo procedūras. Ieškovė pateikė pretenziją.Perkančioji organizacija ją atmetė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimo, kuriuo nutrauktos Pirkimo procedūros, panaikinimo, prašė panaikinti perkančiosios organizacijos Sprendimą,kuriuo nutrauktos Pirkimo procedūros; pripažinti atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmus, kuriais nutraukta Pirkimo procedūra, neteisėtais; įpareigoti atsakovę tęsti pirkimo procedūras ir pagal gautus pasiūlymus sudaryti pasiūlymų eilę ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju. Panevėžio apygardos teisme išnagrinėta byla Nr. 2-491-252/2018. Teisminio proceso metu paaiškėjo, jog dėl Pirkimu perkamų darbų jau yra sudaryta sutartis su UAB „Panevėžio melioracija“ (darbai, nepaisant vykstančių teisminių ginčų, buvo nupirkti paskelbus kitą viešąjį pirkimą, Pirkimo Nr. 385579), todėl pirkimo procedūrų tęsimas tapo neįmanomas. Teismo sprendimu , priimtu 2018-07-12, ieškinys buvo tenkintas iš dalies: atsakovės veiksmai, kuriais nutraukta Pirkimo Nr. 377282 procedūra, pripažinti neteisėtais, panaikintas Sprendimas, kuriuo buvo nutraukta Pirkimo procedūra. Paaiškėjus, kad jau yra sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo su UAB „Panevėžio melioracija“, kitos ieškinio dalys (įpareigoti atsakovą tęsti pirkimo procedūras, pagal gautus pasiūlymus sudaryti pasiūlymų eilę ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju) buvo atmestos. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.2018-11-06 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civ. byloje Nr. 2A-1193-236/2018, kuriuo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė ir nusprendė, kad Sprendimo dėl pirkimo procedūrų nutraukimo Pirkimui pasibaigus panaikinti negalima, tačiau pats Sprendimas pripažintas neteisėtu. Pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo. Paaiškėjus, kad sudaryta sutartis su UAB „Panevėžio melioracija“ ir Pirkimo darbų vykdyti neįmanoma, atsižvelgiant į byloje Nr. 2-491-252/2018 sprendimu nustatytus prejudicinius faktus (Pirkimo procedūros buvo nutrauktos neteisėtai, Sprendimas dėl pirkimo procedūrų nutraukimo yra neteisėtas), Ieškovė, vadovaudamasi viešųjų pirkimų įstatymo ( toliau ir –VPĮ) 101 straipsniu, teikia ieškinį dėl žalos atlyginimo iš Atsakovės priteisimo. VPĮ 107 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš Perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik jos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad Atsakovės veiksmai nutraukiant Pirkimo Nr. 377282 procedūras yra neteisėti ir pažeidžiantys RUAB „Nodama“ interesus. Pagal Pirkime Nr. 377282 susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina, kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, Ieškovės pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju. Atsakovė niekuomet neneigė, kad Ieškovės teiktas pasiūlymas buvo geriausias. Atsakovė savo neteisėtais veiksmai pažeidė Ieškovės teisėtus interesus ir ši neteko galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tiekėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Pagal CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Ieškovė patyrė šiuos nuostolius: ieškovės darbuotojas – Sąmatininkas, rengiant sąmatą ir kitus dokumentus Pirkimui bei juos pateikdamas, sugaišo 4 darbo dienas (nuo 2018-04-19 iki 2018-04-25), 24 darbo valandas. Ieškovės patirti nuostoliai dėl sąmatininko darbo sudaro 198,24 Eur;ieškovės darbuotojas — Statybos direktorius rengiantis pirkimui sugaišo 16 valandų (darbų vietos apžiūrėjimui, darbų kiekių įvertinimui darbų atlikimo vietose, vykimui į darbų atlikimo vietą, sąmatų peržiūrai ir perskaičiavimui pagal faktinę situaciją, planavimui kaip atlikti darbus, kokius asmenis reiktų siųsti ir pan.), todėl nuostoliai dėl statybos direktoriaus darbo sudaro 288,61 Eur; ieškovės darbuotojas - Direktorius rengiantis pirkimui sugaišo 4 valandas (pirkimo dokumentų susipažinimui, parengtų sąmatų peržiūrai, pokalbiams su darbuotojais rengusiais sąmatas, buvusiais darbų atlikimo vietose, pasirašymui), todėl nuostoliai dėl direktoriaus darbo sudaro 36,23 Eur ir ieškovės darbuotojas - Administratorė rengiantis pirkimui sugaišo 4 valandas (pirkimo dokumentų surinkimui, perdavimui, suderinimui, įforminimui, archyvavimui ir kt.). Nuostoliai dėl administratorės darbo sudaro 15,46 Eur. Viso: 538,44 EUR. Ieškovė, negalėjusi atlikti darbų, negavo ir pelno. Jeigu viešojo pirkimo sutartis būtų buvusi sudaryta, RUAB „Nodama“ būtų gavusi 170685,95 EUR (be PVM) pajamų. Pateiktame pasiūlyme RUAB „Nodama“ pelno dalis yra 28447,66 EUR, likusią pajamų dalį (142238,29 EUR) sudaro sąnaudos ir kt. išlaidos. Atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tas kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Iš ikimokestinio pelno (28447,66 EUR) atskaičius pelno mokestį (15 % pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.), RUAB „Nodama“ būtų gavusi 24180,51 EUR grynojo pelno. Ši suma ir yra patirti nuostoliai.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra sudariusi mechanizmų panaudos sutartį , ji, atlikdama darbus, nebūtų turėjusi mokėti mechanizmų nuomos mokesčio, kuris įkalkuliuojamas ieškovės rengtose lokalinėse sąmatose, skaičiuojant mechanizmų darbo kainą, todėl piniginės lėšos dėl mechanizmų darbo taip pat būtų likusios ieškovei, todėl šios sumos būtų buvęs ieškovės uždarbis (pelnas). Nors pateiktose sąmatose tai tiesiogiai neįvardijamas kaip pelnas, tačiau savo esme šios pinigų sumos yra pelnas. Mechanizmų poreikį nurodė žiniaraščiuose. Iš šių žiniaraščių matoma, kad: ekskavatorius su 0.4 m3 kaušu (CASE CX180B) būtų dirbęs 17,20 valandos; jo darbų vertė 321,15 EUR. Iš šios sumos atėmus operatoriaus darbo užmokestį (17 val. - 153,41 EUR) ir kuro sąnaudas (17,20 val. - 137,59 EUR), Ieškovei būtų likusi 30,14 EUR suma. Traktorius iki 59 kw (80 aj) galingumo ( NEW HOLLAND B115C) būtų dirbęs 446,91 valandos; šio mechanizmo darbų vertė 8188,89 EUR. Iš šios sumos atėmus operatoriaus darbo užmokestį (446,91 val. - 2770,84 EUR) ir mechanizmo kuro sąnaudas (2155,60 val. - 3262,44 EUR), Ieškovei būtų likusi 2155,60 EUR suma. Vienkaušis ekskavatorius su 0,4 m3 talpos kaušu (CASE 695 ST) būtų dirbęs 1551,81 valandos; šio mechanizmo darbų vertė 28982,65 EUR. Iš šios sumos atėmus operatoriaus darbo užmokestį (1551,81 val. - 11669,61 EUR) ir mechanizmo kuro sąnaudas (1551,81 val. - 11328,21 EUR), būtų likusi 5984,83 EUR suma. Buldozeris iki 59 kw (80 aj) galingumo ( KOMATSU D5IPX-22) būtų dirbęs 243,42 valandos; šio mechanizmo darbų vertė 4462,18 EUR. Iš šios sumos atėmus operatoriaus darbo užmokestį (243,42 val. - 1830,52 EUR) ir mechanizmo kuro sąnaudas (243,42 val. - 2434,20 EUR) būtų likusi 197,46 EUR suma.
Ieškovė per 5 dienas, kuomet buvo rengiami dokumentai pirkimui, patyrė 557,57 EUR nuostolių dėl pridėtinių išlaidų. Jie sudaro 10 proc. nuo visų ieškovės administravimui skiriamų lėšų. Prašo iš Atsakovės priteisti šiuos nuostolius:dėl darbuotojų sugaišto darbo rengiantis pirkimui - 538,44 EUR; pridėtinės išlaidos rengiantis pirkimui - 557,57 EUR; negautą pelną - 24180,51 EUR; dėl mechanizmų darbo liekančią sumą bendrovei - 8368,03 EUR; iš viso - 33644,55 EUR, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas .
Panevėžio rajono savivaldybės administracija procesiniuose dokumentuose nurodė, atstovai papildomai paaiškino, jog prašo atmesti ieškinį. Sutinka, kad Atsakovė 2018-04-19 paskelbė mažos vertės pirkimą „ Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (Pirkimo Nr. 377282),o 2018-04-30 sprendimu Nr. (8.31)SD1-1147 ir 2018-04-30 pranešimu suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams pranešė apie pirkimo procedūrų nutraukimą. Atsakovė 2018-05-09 pateikė ieškovei paaiškinimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo ir informavo, kad Pirkimas bus skelbiamas pakartotinai. Perkančioji organizacija 2018-05-16 paskelbė naują viešąjį pirkimą dėl to paties objekto (Pirkimo Nr. 381635), kuriame buvo įtvirtinti tiekėjų pašalinimo pagrindai. UAB „Nodama“ pateikė pretenziją, Perkančioji organizacija 2018-05-22 sprendimu nutraukė pirkimą Nr. 381635, informavo kandidatus, jog pirkimas bus skelbiamas pakartotinai. Buvo paskelbtas pirkimas Nr. 385579, kuriame UAB „Nodama“ nebedalyvavo. Taigi, Ieškovė turėjo vienodas teises ir sąlygas su kitais tiekėjais dalyvauti pirkime ir jį laimėti, tačiau pirkime Nr. 377282 pateikė pasiūlymą dėl dalyvavimo konkurse, paskelbus pirkimą Nr. 381635, pateikė pretenziją ir pirkimas buvo nutrauktas, o paskelbus pirkimą Nr. 385579, jame nebedalyvavo. Visa tai paneigia priežastinio ryšio sąlygą, nes pirkime Nr. 377282 ieškovės pasiūlymas perkančiosios organizacijos (Atsakovės) nebuvo atmestas, kaip ir pirkimų Nr. 381635 ir 385579 pasiūlymai, kuriuos perkančioji organizacija net ir negalėjo atmesti, nes Ieškovė šiuose pirkimuose nedalyvavo, o jos pačios prašymu buvo nutrauktas pirkimas Nr. 381635. Pirkimo sąlygos iš esmės nesikeitė, antras pirkimas buvo tik papildytas sąlyga dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų, o trečiame pirkime buvę pirkimo Nr. 374586 ir pirkimo Nr. 377282, kuriuose ieškovė dalyvavo, objektai buvo sujungti į vieną. Visa tai pagrindžia, kad ieškovė dalyvauti pirkime Nr. 385579 galėjo, nes jai nebuvo sudarytos kokios nors nepalankios ar trukdančios dalyvauti pirkime sąlygos. Taigi, Atsakovė neatmetė Ieškovės pasiūlymo , neužkirto jai kelio dalyvauti pakartotiniuose pirkimuose, o pati Ieškovė sąmoningai nusprendė pirkimą Nr. 381635 prašyti nutraukti, o kitame pirkime Nr. 385579 nedalyvauti, taip užkirsdama sau kelią jį laimėti. Toks Ieškovės elgesys prieštarauja jos pačios lūkesčiams laimėti pirkimą, gauti pelno ir nepatirti nuostolių. Nesant priežastinio ryšio tarp perkančiosios organizacijos veiksmų ir Ieškovės deklaruojamų nuostolių, nėra teisinio pagrindo jų atlyginti. Teismui nusprendus, kad Atsakovė turi atlyginti Ieškovės tariamai patirtus nuostolius, prašo jų dydį sumažinti,nes jis nepagrįstas.Ieškovė savo ieškinį grindžia tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais. VPĮ 104 str. 2 d. numato, kad tiekėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kai tiekėjas reikalauja atlyginti žalą, kuri apima ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius, teismas tenkina didesnės vertės reikalavimą. Tik nustačius kas sudaro tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, jų dydį, teismas gali tenkinti didesnės vertės reikalavimą, t. y. arba tiesioginius arba netiesioginius nuostolius, kurių suma yra didesnė. Tiesioginiai nuostoliai yra realiai patirti, o netiesioginiai nuostoliai yra negautos pajamos, prarastos galimybės vertė. Ieškovė prašo 1093,01 Eur tiesioginių nuostolių, netiesioginių išlaidų - 24180,51 Eur (negautas pelnas) ir dėl mechanizmų darbo liekančią sumą bendrovei - 8368,03 Eur (negautas pelnas). Kadangi ieškinyje netiesiogines išlaidas Ieškovė nurodė didesnes, todėl tiesioginės išlaidos yra neaktualios. Negautą pelną Ieškovė nurodo 32 548,54 Eur, atsakovė su šia suma nesutinka. Ieškovė siekia prisiteisti realiai tikėtinų negautų pajamų - grynojo pelno 24180,51 Eur ir 8368,03 Eur dėl mechanizmų darbo liekančią sumą bendrovei, o tai nuo visos jų pasiūlymo kainos 170685,95 Eur, sudarytų daugiau kaip 20 proc. pelningumą. Ieškovės skaičiavimai pagrįsti vien tik lokalinėmis sąmatomis ir ji nenurodė jokių savo veiklos sąnaudų (darbo užmokestis, ryšio paslaugos, transportas, išlaidos patalpoms ir kt.), nepateikė praėjusių metų Metinės pelno mokesčio deklaracijos, pelno nuostolių ataskaitos, balanso, kuriuose atsispindėtų įmonės finansinis rezultatas ir pelningumas (kiek įmonė uždirbo pelno), todėl negalima nustatyti, kiek ieškovė neva negavo pajamų. Planuojamas pelningumas (virš 20 proc.), atsakovės nuomone, akivaizdžiai per didelis, atsižvelgiant į tai, kad įmonė yra restruktūrizuojama, turi įsiskolinimą Sodrai. Mano, jog galimam pelningumui nustatyti reiktų atlikti ekspertizę. Atstovės nuomone, išsakyta baigiamosios kalbose, pelningumas atliekant tokio pobūdžio darbus neviršija 5 proc., kas sudarytų apie 700 Eur. Ieškinys tenkinamas dalinai. Ištyrus bylos įrodymus nustatyta, jog Panevėžio rajono savivaldybės administracija vykdė mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr. 377282) ( t.II, b.l.14-39). Pagal pirkimo sąlygas siekta nupirkti paslaugas dėl penkių tvarkytinų objektų, pasiūlymai buvo vertinami dėl kiekvieno objekto atskirai pagal principą, kad ekonomiškai naudingiausias yra mažos kainos pasiūlymas ( sąlygų 2.3,12.1). Ieškovė pateikė pasiūlymą, Perkančioji organizacija sprendimu „Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo“ Nr. (8.31) SD1-1147 nutraukė pirkimo procedūras. Ieškovė, nesutikdama su nutraukimu, teikė pretenzijas, jas atmetus, pateikė teismui ieškinį. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-491-252/2018 sprendimu , priimtu 2018-07-12, ieškinį tenkino iš dalies : atsakovės veiksmai, kuriais nutraukta Pirkimo Nr.377282 procedūra, pripažinti neteisėtais, panaikintas sprendimas, kuriuo buvo nutraukta Pirkimo procedūra. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo. 2018-11-06 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi byloje Nr. 2A-1193-236/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė ir sprendė, kad Sprendimo dėl pirkimo procedūrų nutraukimo panaikinti negalima, tačiau pats Sprendimas pripažintas neteisėtu. Pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo( t.I,b.l.21-26). Nutraukus pirkimo Nr.377282 procedūras, Atsakovė paskelbė kitą ( naują) dviejų dalių pirkimą Nr.374586, bet ir jo procedūros buvo nutrauktos. Ieškovė dalyvavo ir šiame pirkime. Atsakovė paskelbė dar vieną viešą pirkimą Nr.381635, kuris po ieškovės pretenzijos buvo nutrauktas. Galiausia atsakovė paskelbė pirkimą Nr. 385579 dėl septynių objektų, kurio sudėtine dalimi buvo ir dalis skelbtuose pirkimuose Nr.377282 ir 381635 buvusių objektų. Ieškovė ginčijo kai kurias šio pirkimo sąlygas, teikė pretenzijas, jos buvo atmestos, pirkimas buvo tęsiamas, baigtas, po pirkimo sutartis sudaryta su tiekėju AB “Panevėžio melioracija“. Šiame pirkime ieškovė po pretenzijų atmetimo nebedalyvavo, pasiūlymo nepateikė, ieškinys dėl šio pirkimo nepateiktas. Minėta , pagal pirkimo Nr.377282 sąlygas jis skelbtas dėl penkių savarankiškų objektų. Iš ieškovės ir AB “Panevėžio melioracija“ pasiūlymų matosi, jog iš penkių objektų AB “Panevėžio melioracija“ keturiais atvejais siūlė mažesnę nei ieškovė kainą. Vienu atveju ieškovė pasiūlė mažesnę kainą (objektas Panevėžio rajono Raguvos seniūnijos Sodeliškių kaime griovių G-1 0+00-6-42,G-2 0+00-2+40, G-3 0+00-3+42, Bikulio up.168+50-194+00 ir juose esančių statinių remonto darbai su projektavimo paslaugomis). Ieškovė dėl šio objekto pasiūlė 24611,57 Eur, o AB “Panevėžio melioracija“ 27527 Eur ( be PVM) kainas ( t.III,b.l.14-19). Ieškovė pateikė sutartį su UAB“Bonikos turto valdymo grupė“ iš kurios galima spręsti, jog ši bendrovė kaip panaudos davėja leido ieškovei neatlygintinai naudotis mechanizmais, kurie gali būti naudojami ginčo objektuose darbams atlikti.Ieškovė turėjo apmokėti tokio turto išlaikymo, remonto, civilinės atsakomybės draudimo ir pan. išlaidas. Pagal VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktą ,tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl žalos atlyginimo. VPĮ 107 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, jog tiekėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kai tiekėjas reikalauja atlyginti žalą, kuri apima ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius, teismas tenkina didesnės vertės reikalavimą. Kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio paties dydžio kaip pasiūlymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis tiekėjas turi įrodyti žalos dydį, taip pat tai, kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Pagal CK 6. 246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011). Šiuo atveju neteisėti atsakovės veiksmai bei kaltė nutraukiant viešojo pirkimo procedūras jau yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu , priimtu 2018-07-12, civilinėje byloje Nr. 2-491-252/2018.CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims ( prejudiciniai faktai). Ši teisės norma susijusi su CPK 279 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjęs sprendimas turi šalims res judicata galią ir iš naujo šios aplinkybės nebeįrodinėtinos, pirkimo nutraukimo teisėtumas nebeanalizuojamas. Kalbant apie įrodymus dėl žalos ir jos dydžio, pastebima, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.VPĮ 101 ir 107 straipsnių nuostatos leidžia tiekėjui reikalauti tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo, jeigu buvo padaryti VPĮ pažeidimai dėl kurių tiekėjas neteko galimybės sudaryti sutartį, jis patyrė išlaidų dalyvaujant pirkimo procedūrose.
Dėl tiesioginių išlaidų
Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, jog dėl nutrauktų pirkimo procedūrų ji patyrė tiesioginių nuostolių, kurie pasireiškia jos turto sumažėjimu ar patirtomis išlaidomis. Ieškovės teigimu dalį nuostolių sudaro ieškovės išlaidos jos darbuotojų, tiesiogiai dirbusių rengiant pirkimo dokumentus šiame konkrečiame pirkime, darbo užmokesčiui sumokėti. Vienok, ieškovė nepateikė įrodymų, kad nurodytą skaičiavimuose darbo užmokestį darbuotojams ji išmokėjo tik todėl, kad jie rengė medžiagą konkrečiam pirkimui. Visi darbuotojai dirba(-o) pagal darbo sutartį ir pagal ją gauna darbo užmokestį. Labiausia tikėtina, jog jiems mokamas darbo užmokestis, kurio dydis nepriklausė nuo to ar jis dirbo su šiuo konkrečiu pirkimu, ar su juo nedirbo, bet kuriuo atveju jie darbo užmokestį būtų gavę. Taigi, tokios išlaidos nelaikytinos sąlygotomis darbu prie konkretaus pirkimo duomenų parengimo, tarp darbo užmokesčio išmokėjimo fakto ir neteisėtų atsakovės veiksmų priežastinio ryšio nenustatyta. Teismo vertinimu, 557,57 Eur dydžio „pridėtinių išlaidų“( biuro nuoma, kelionės išlaidos, įvairi įranga , kanceliarinės ir kita) dalis ( 10 proc. nuo metinių išlaidų) irgi nevertinama kaip dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patirta ir įrodyta žala. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtent tokio dydžio pridėtinių išlaidų dalį ( 10 proc.) ji patyrė dalyvaudama konkrečiame pirkime ir kad jame nedalyvavus ,jų nebūtų turėjusi. Šios išlaidos, labiausia tikėtina, būtų buvę patirtos dėl įmonės veiklos apskritai, nepriklausomai nuo to ar ji dalyvavo šiame pirkime ar nedalyvavo.
Dėl netiesioginių išlaidų
Jau minėta,jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė veikla. Taigi, negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, atsižvelgtina į kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: pirma, negautų pajamų numatomumas, antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, trečia, prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir ketvirta, vertintini paties atsakovo veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis. Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-437/2014). Kaip nepagrįstą teismas atmeta atsakovės poziciją, jog ieškovė galėjo dalyvauti vėliau skelbtuose pirkimuose ir pripažinus juose laimėtoja būtų gavusi užsakymą, pajamas ,taigi pajamų ji negavo dėl pačios neveiklumo, todėl negautos pajamos neatlygintinos, jos nėra žala. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog po neteisėtai nutrauktų pirkimo procedūrų atsakovė skelbė naujus pirkimus ir tame pirkime, kuriame ginčo objektai buvo nupirkti iš kito tiekėjo , ieškovė nebedalyvavo, neturi teisinės reikšmės, nes žala siejama su neteisėtai nutrauktu pirkimu Nr. 377282, o ne su vėlesniais pirkimais. Jeigu atsakovė nebūtų neteisėtai nutraukusi pirkimo Nr. 377282, labiausia tikėtina, jog ieškovė būtų buvusi pripažinta pirmojo pirkimo dalies laimėtoja, su ja sudaryta rangos sutartis ir vėlesni pirkimai dėl ginčo objektų apskritai nebūtų įmanomi. Šiuo atveju svarbu nustatyti kiek tikėtina, jog ieškovės pasiūlymas nutrauktame pirkime būtų buvęs pripažintas geriausiu. Kalbant apie tokio teiginio įrodytinumą kasacinis teismas yra konstatavęs ,jog pagrindiniai priežastinio ryšio įrodinėjimo perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės procese teisės aiškinimai suformuluoti šio teismo 2013-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013: jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju (pavyzdžiui, pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta, bet kokiu atveju iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių bei sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų; atsižvelgiant į tai, tiekėjui nereikia įrodinėti, pavyzdžiui, kad jo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai nėra per didelė ir jo pasiūlymas šiuo pagrindu nebūtų atmestas; kad, nesant priešingų veiksmų (sprendimo atmesti jo pasiūlymą), perkančioji organizacija tinkamai įvertino jo pasiūlymą, t. y. jos sprendimas neatmesti ieškovo pasiūlymo yra teisėtas; tiekėjui (ieškovui), kurio pasiūlymas pirkimo procedūrose buvo neatmestas, pakanka įrodyti, kad jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Kasacinio teismo šiame kontekste nurodyta, kad ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo našta iš esmės reiškia ir tai, kad, jam įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, šių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui, t. y. nuneigiamai šios deliktinės atsakomybės sąlygos prezumpcijai; atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti priešingai (paneigti priežastinio ryšio prezumpciją), t. y. kad viešojo pirkimo sutartis su ieškovu (tiekėju) bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkančiajai organizacijai);sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo iš esmės susiduriama su tam tikro pobūdžio tikimybės vertinimu, nes bet kokiu atveju teismas vertina teorinę situaciją – ar galėjo būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis; atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas tokio pobūdžio ginče pagal šalių pateiktus įrodymus ir argumentus turi spręsti, kurios šalies pateikiamas nematerializuotos (nesamos) situacijos scenarijus realesnis, bei nustatyti pagrįstų prielaidų jam įvykti, jei nebūtų buvę atlikti neteisėti veiksmai;bet kokiu atveju šalys neribojamos įrodinėti savo poziciją dėl priežastinio ryšio, tai atitinka ginčo šalių lygiateisiškumą ir proceso rungtyniškumą; tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui (tiekėjui) nereikia įrodinėti sau nepalankių veiksmų, nereiškia, kad, atsakovei (perkančiajai organizacijai) pateikus argumentus (įrodymus), jog viešojo pirkimo sutartis su ieškovu dėl kokių nors teisėtų priežasčių nebūtų sudaryta, pastarajam nereikia į tai atsikirtinėti, t. y. kad jis atleidžiamas nuo savo reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017 32, 34, 35 punktus). Pagal pirkimo sąlygas ekonomiškai naudingiausiu tiekėjų pasiūlymai vertinami atsižvelgiant į jų kainą(12.1). Atsakovės atstovės vertinimu ieškovės kvalifikaciniai reikalavimai atitiko pirkimo sąlygas su 99 proc. tikimybe. Taigi, labiausia tikėtina, jog pigiausias( palyginus su kitu tiekėjų siūlymais) ieškovės pasiūlymas dėl Panevėžio rajono Raguvos seniūnijos Sodeliškių kaime griovių G-1 0+00-6-42,G-2 0+00-2+40, G-3 0+00-3+42, Bikulio up.168+50-194+00 ir juose esančių statinių remonto darbų su projektavimo paslaugomis už 24611,57 Eur( be PVM) būtų buvęs pripažintas geriausiu pasiūlymu, su ja dėl šio objekto būtų buvusi sudaryta rangos sutartis, kurios įvykdymo atveju ji būtų gavusi pajamas. Dėl kitų objektų ieškovės pasiūlymai nebuvo pigiausi, todėl labiau tikėtina, jog jie nebūtų buvę pripažinti geriausiais pasiūlymais, atitinkamai nebūtų buvę sudarytos rangos sutartys ir pajamų negauta. Dėl šio spręsti dėl žalos padarymo negauto grynojo pelno forma pagrindo nėra. Iš ieškovės pateiktos sąmatos matosi, jog objektui Panevėžio rajono Raguvos seniūnijos Sodeliškių kaime griovių G-1 0+00-6-42,G-2 0+00-2+40, G-3 0+00-3+42, Bikulio up.168+50-194+00 ir juose esančių statinių remonto darbai su projektavimo paslaugomis ji skaičiuoja 20 proc. pelningumą, kas sudaro 4101,83 Eur( t.I, b.l.71-75). Nuo šios sumos atskaičius 15 proc. pelno mokesčio, grynojo pelno dydis būtų 3486,56 Eur (4101,83 Eur - ( 4101,83 Eur x 15 proc.)). Minėta, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009, taip pat išaiškino, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, išaiškino, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklė, kad nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti, atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška. Ieškovei buvo siūlyta pateikti papildomus įrodymus ,kurie pagrįstų negautų pajamų dydį. Ekspertizės skirti ieškovė neprašė, jos skyrimui atsakovės prašymu prieštaravo, prašė remtis pateiktais kitais įrodymais. Teismo vertinimu, būtinumo skirti tokią ekspertizę nėra, nes akivaizdu, jog jos išvados bus tik tikėtinos ir jų procesinis naudingumas nedidelis. Be to, jos kaštai ( apie 4500 Eur) būtų didesni nei visa ieškovės šiame objekte prašoma priteisti suma, todėl, teismo vertinimu , jos skyrimas yra procesiškai neracionalus tiek dėl didelių tiesioginių kaštų, tiek dėl nedidelės procesinės vertės , tiek dėl proceso laiko sąnaudų, o teismo išvados galimos be specialių žinių panaudojimo. Kadangi itin patikimų įrodymų dėl konkretaus negautų pajamų dėl tokio turto specifikos dydžio nepateikta, bet nuostolių atsiradimo tokia forma faktas , teismo vertinimu, konstatuojamas, atlygintinos žalos dydį nustato teismas. Baigiamosiose kalbose atsakovės atstovė paaiškino, jog tokio pobūdžio objektuose įprastas pelningumas gali būti iki 5 proc. Teismo vertinimu , toks šalies priešingos pareiškimas dėl įprasto pelningumo dydžio yra reikšmingas ir jį atsižvelgiama( CPK 187 str.). Atsižvelgiama ir į tai, jog ieškovė dalyvavo pirkimo procedūrose, tam patyrė neįrodyto dydžio darbuotojų laiko, materialinių išteklių panaudojimo (pvz, kelionės,kanc.priemonės) kaštų. Apibendrinant pasakytą , teismas sprendžia, jog negautų pajamų dydis nustatomas taikant 10 proc. pelningumo dydį. Tai sudarytų 2050,91 Eur. Nuo šios sumos atskaičius 15 proc. pelno mokesčio, grynojo pelno dydis būtų 1743,28 Eur ( 2050,91 Eur - ( 2050,91 Eur x 15 proc.)).Ši suma kaip negautos pajamos ( grynas pelnas) priteisiama ieškovei. Prašymas priteisti 8368,03 Eur pajamų kaip sutaupytų lėšų , nes mechanizmų panaudojimas būtų neatlygintinis, atmetamas kaip neįrodytas. Pirma, išlaidas mechanizmams ieškovė nurodė lokalinėse sąmatose pagal kurias skaičiavo negautas pajamas, planuotą pelningumą, todėl jas atskirai išskyrus, nebebūtų suprantama pagal kokius duomenis ieškovė apskaičiavo negautas pajamas. Antra, tai, kad ieškovė nesumokėtų už mechanizmus nereiškia ,jog tokiu dydžiu ji sutaupė turimas lėšas, nes nepateikta įrodymų, ar tokių lėšų sąskaitoje ieškovė apskritai turėjo. Negalima sutaupyti to ko neturi. Atsižvelgiant į tą, jog ieškovė yra restruktūrizuojama( nuo 2018-03-27), taigi patirianti finansinių sunkumų įmonė, labiausia tikėtina, jog tokių laisvų apyvartinių lėšų ji neturi. Trečia, ketinant pasitelkti kitus ūkio subjektus ar jų materialinius resursus vykdant viešojo pirkimo pasėkoje sudarytos sutarties vykdymui, tai turėjo būti atskleista tiekėjo pasiūlyme ( pirkimų sąlygų 3.18, 4 sk.), bet iš ieškovės pasiūlymo turinio matosi ,jog tas nebuvo atlikta. Pasakyta leidžia abejoti ar sutarties sudarymo su atsakove atveju ieškovė ketino ir būtų pasitelkusi neišviešinto perkančiajai organizacijai ūkio subjekto UAB “Bonikos turto valdymo grupė“ pajėgumus. Pastebima, kad sutartyje dėl mechanizmų panaudos nekonkretizuota kokiuose objektuose jie ketinami naudoti, kas reiškia, jog vien panaudos sutarties faktas dar neįrodo labiausia tikėtino mechanizmų panaudojimo vykdant konkrečią rangos sutartį realumo .
Dėl procesinių palūkanų
Kadangi šalis sieja piniginė prievolė ,iš atsakovės kaip ne verslo subjekto priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus dalinai , iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnis). Ieškinys patenkintas maždaug 5 proc. Ieškovė prašė atlyginti atstovavimo išlaidų 217,80 Eur, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo mastą, iš atsakovės ieškovei priteistina 10,90 Eur atstovavimo išlaidų( 217,80 Eure x 5 proc.x 100), o valstybei 52 Eur žyminio mokesčio (1743,28 Eur x 3 proc.x 100).
Remdamasis pasakytu ir CPK 10,259,260 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškinį patenkinti dalinai . Priteisti iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos , kodas 188774594, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės “Nodama“ naudai 1743,28 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1743,28 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2019-02-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisti iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos , kodas 188774594, 52 Eur žyminio mokesčio valstybei. Pripažinti konfidencialia ir nevieša bylos medžiaga RUAB“Nodama“ ir UAB “Bonikos turto valdymo grupė“ sutartį ( ieškinio priedo Nr.19 3 lapai). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teisme.
Teisėjas Eigirdas Činka