Civilinė byla Nr. e2A-239-638/2024

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02572-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.8.11.1; 2.8.2.2; 2.8.2.4

 (S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“, uždarajai akcinei bendrovei „Reimsa“ dėl sutarčių nutraukimo, sumokėtos kainos dalies grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo „AS Inbank filialas“. 

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė 

1.       Ieškovė A. Z. (toliau – ieškovė) ieškinyje prašė nutraukti 2019 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ir atsakovė) „Saurida“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19-DTS-L-954, tarp ieškovės ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Mokilizingas“ (teisių perėmėjas – AS „Inbank filialas“) sudarytą tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VCE90926CEPA (toliau – vartojimo kredito sutartis) bei 2019 m.  spalio 22 d. tarp ieškovės ir UAB „Reimsa“ sudarytą žodinę sutartį dėl šildymo sistemos montavimo darbų atlikimo, taikant restituciją: įpareigojant atsakovę UAB „Saurida“ savo lėšomis išsimontuoti ir pasiimti dujinio šildymo sistemą, esančią pas ieškovę A. Z., adresu(duomenys neskelbtini), bei grąžinti ieškovei A. Z. 371,21 Eur sumokėtas vartojimo kredito įmokas, priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo šildomas pjuvenų briketais, malkomis. Ieškovė 2019 m. rugsėjo mėnesį per televiziją pamatė reklamą apie dujinę šildymo sistemą, kuri, anot reklamos, nekeltų daug problemų, yra ekonomiška ir patogi. Ieškovė paskambino pardavėjui dėl detalesnės informacijos gavimo. Pardavėjo atstovas pardavimų vadybininkas T. Ž. 2019 m. rugsėjo 26 d. atvyko pas ieškovę į namus, apžiūrėjo būstą, šildymo sistemą ir pasiūlė įsirengti pardavėjo parduodamą dujinio šildymo sistemą CLASSIC 28, reguliuojamą nuotoliniu būdu per GSM kortelę. UAB „Saurida“ (toliau – pardavėjas) atstovas sakė, kad įsirengti šildymo sistemą paprasta, ją sumontuos pardavėjo atsiųsti montuotojai, todėl ieškovei susidarė įspūdis, kad pardavėjas siūlo visą paslaugos paketą - su įrangos nupirkimu, įrengimu ir netgi vėlesne priežiūra. Atstovas taip pat sakė, kad šildymo sistema ekonomiška, per mėnesį vidutiniškai sunaudoja keturis dujų balionus, kurių kaina 152 Eur, o jeigu oras šiltesnis dar mažiau, tik per didelius šalčius kartais gali būti sunaudojama daugiau. Apie jokias kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos šildymo išlaidoms, atstovas neinformavo. Atstovas nurodė, kad šildymo sistema kainuos 4 062 Eur, sistemos sumontavimas 700 Eur, jeigu neturi galimybių iškart sumokėti visą kainą, gali įsigyti išsimokėtinai per 60 mėnesių, mokant dalines įmokas be jokių palūkanų. Atstovas minėjo apie teisę atsisakyti sutarties per 14 dienų, ieškovė patikėjo atstovo teiginiais dėl numatomų šildymo išlaidų ir sutiko įsirengti siūlomą šildymo sistemą. To paties vizito metu pateikė pasirašyti sutarčių paketą, kurį sudarė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 19-DTS-L-954 dėl šildymo sistemos ir GSM paslaugos įsigijimo (toliau – šildymo sistemos sutartis), sutartis Nr. 19-DB-A-955 dėl suskystintų naftos dujų balionuose pirkimo (toliau – dujų balionų sutartis) bei tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. VCE90926CEPA su AB „Mokilizingas“. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 27 d. gavo pardavėjo sąskaitą šildymo sistemos kainai, pardavėjo atstovai sakė, kadangi mėnesio sąnaudos bus apie 4 dujų balionai, tai pradžiai reikia 8 balionų, t. y. 4 balionai pirmam mėnesiui ir 4 rezervui, kad nenutrūktų šildymas, kai pasibaigs dujos pirmuose 4 balionuose. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 30 d. gavo išankstinę sąskaitą 304 Eur sumai už 8 dujų balionus, kurią 2019 m. spalio 3 d. apmokėjo. Balionai buvo atvežti 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. spalio 22 d. įranga sumontuota. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 23 d. atvažiavo programuotojas, suprogramavo ir paleido šildymo sistemą, instruktažas dėl įrangos naudojimo nebuvo pravestas, tačiau dar buvo nepaleistas karštas vanduo, nes, kaip nurodė programuotojas, reikėjo pakeisti kraną prie katilo ir išsiplėtimo bakelį. Ieškovė pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 9 d., t. y. praėjus tik 16 dienų po šildymo sistemos paleidimo, šildymas sustojo, katilas užgeso. Ieškovė nesuprato, kas nutiko, nes nebuvo gavusi sms žinutės dėl dujų pasibaigimo, šildymo reguliatorius rodė, kad dujų įranga neveikia. Ieškovė susisiekė su programuotoju ir atliko jo nurodytus veiksmus, tačiau įranga vis tiek rodė klaidą kodu 227. Programuotojas atvažiavo 2019 m. lapkričio 10 d. ir pasakė, kad visi 8 balionai tušti, dujos sunaudotos. Tokios šildymo išlaidos buvo daug didesnės negu atsakovė patirdavo anksčiau. Pas atsakovę 2019 m. lapkričio 14 d. atvažiavo pardavėjo atstovas, ir tik tada pravedė instruktažą, ką reikia daryti, kad būtų gaunamos žinutės apie dujų pasibaigimą ir pan. Pardavėjas pasiūlė nupirkti dar 4 balionus, kad būtų galima įsitikinti dėl dujų sunaudojimo. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. ryte buvo atvežti 4 nauji balionai, o 2019 m. gruodžio 4 d. atvažiavo programuotojas, projektų vadovas A. D. ir V. B., kuris montavo katilą, jie paleido šildymą. Praėjus 6 dienoms – 2019 m. gruodžio 10 d. katilas vėl užgeso pasibaigus dujoms 4 balionuose. Ieškovei išsikviesti pardavėjo atstovų nepavyko, todėl vėl pradėjo kūrenti kietu kuru. Po ieškovės skambučio (2020 m. sausio 8 d.), techninių projektų vadovas A. D. elektroniniu paštu dar kartą pateikė atsakymą, kuriame kėlė abejones dėl namo sienų šiluminės varžos. Ieškovė 2020 m. sausio 21 d. pateikė pardavėjui raštą, kad realus dujų suvartojimas ir šildymo išlaidos ženkliai viršija žadėtą suvartojimą ir yra nuostolingas bei išreiškė norą grąžinti įrangą ir nutraukti lizingo sutartį. Pardavėjas 2020 m. sausio 21 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog su atsakovės reikalavimais nesutinka. Atsakovė 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), kuri nutarimą priėmė 2020 m. liepos 30 d., tačiau atsakovė jį gavo tik 2020 m. spalio 28 d. Pardavėjas 2020 m. spalio 9 d. atvažiavo pas ieškovę, pasirašė raštą, kad nutraukia dujų balionų sutartį ir atsiėmė visus likusius dujų balionus, tačiau neišsimontavo kitos įrangos. Ieškovė tikėjosi, kad pardavėjas jau sutiko geruoju išspręsti situaciją ir daugiau niekas iš jos nieko nereikalaus dėl šildymo sistemos. Per visą tą laiką ieškovė sumokėjo keturias įmokas pagal vartojimo kredito sutartį už 2019 m. lapkričio-gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio-vasario mėn. 371,21 Eur. Ieškovė 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. pateikė finansuotojui prašymus stabdyti įmokų mokėjimą iki ginčo su pardavėju pabaigos, 2020 m. gegužės 28 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir 5 156,53 Eur sumos reikalavimo bei gavo reikalavimą perėmusios UAB „J. I.“ raginimą sumokėti 5 787,87 Eur sumą. Ieškovės tikroji valia buvo pakeisti senąją šildymo sistemą kūrenamą kietu kuru į tokią, kurios sąnaudos būtų panašios šildymui kietu kuru. Ieškovei turėjo būti suteikta esminė informacija apie šildymo sistemos ekonomiškumą ir jos naudojimo patogumą, ji tikėjosi, kad prekė bus visiškai automatinė, tačiau tik po prekės įsigijimo 2019 m. lapkričio 14 d. instruktažo metu buvo išaiškinta reikalinga informacija.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė ir paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 26 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 19-DTS-L-954, pagal kurią ieškovė įsigijo iš UAB „Saurida“ dujinio šildymo sistemą su GSM paslauga. Tuo pačiu metu tarp ieškovės ir pardavėjo sudaryta sutartis Nr. 19-DB-A-955, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo tiekti pirkėjai dujų balionus pagal pirkėjos poreikį ir užsakymą tam, kad šildymo sistemos sutarties pagrindu įsigyta dujinio šildymo sistema veiktų. Pažymėjo, kad pirkėja neturėjo pakankamai lėšų apmokėti dujų tiekimo sistemos kainos iškart, todėl tarp jos ir AB „Mokilizingas“ 2019 m. rugsėjo 26 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. P. D. šildymo sistema ieškovės namuose sumontuota 2019 m. spalio 22 d., o paleista ir pradėta eksploatuoti – 2019 m. spalio 23 d. Ieškovė 2020 m. sausio 21 d. pardavėjui pranešė, kad dujinio šildymo sistema yra suvartojanti per daug dujų, kaštai šildymui su dujinio šildymo sistema yra per dideli, todėl dujinio šildymo sistemą ji nori grąžinti. Priešingai nei nurodo ieškovė, jai buvo nurodytos dujinės šildymo sistemos sąnaudos, t. y. suvartojamas energijos (dujų) kiekis. Pati ieškovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek visuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jai buvo pateikiamas pavyzdys apie dujinės šildymo sistemos sąnaudas, o būtent tai, kad vidutiniškai vartotojai šildymui suvartoja apie 152  Eur per mėnesį. Kaip pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, ji suprato, kad tokios išlaidos bus, kai lauko temperatūra bus šiltesnė, o esant šaltesnei temperatūrai sąnaudos gali siekti 175-200 Eur per mėnesį. Kaip byloje paaiškino liudytojas T. Ž., dujinės šildymo sistemos sąnaudų pavyzdys (152,00 Eur/mėn.) buvo nurodytas įvertinant ir tai, kad šildomo pastato energetinio naudingumo klasė yra vidutinė, šildomas plotas 100 kv. m. Tuo tarpu ieškovė šildo didesnį plotą, apytiksliai 150 km. v., kadangi nurodė, jog šildo visą pirmą savo namo aukštą. Ieškovės namo energetinė klasė yra D. V. prieinami duomenys atspindi, kad D ir E energinio naudingumo klasės yra laikomos neefektyviomis. Tai reiškia, kad pastatai, kurie priskirti minėtoms klasėms, sunaudoja labai daug energijos. Tokie pastatai yra nesandarūs ir neekonomiški. Ieškovė galėjo įvertinti, kad, šildydama savo būstą dujine šildymo sistema, patirs didesnes sąnaudas ne tik dėl to, kad šildys didesnį plotą, bet ir dėl to, kad dujinę šildymo sistemą eksploatuos energetiškai neefektyviame pastate. Kita vertus, byloje neįrodyta, kad ieškovė dujinę šildymo sistemą, įsigytą iš pardavėjo, naudojo tik pirmojo namo aukšto šildymui, kas lemia aplinkybę, kad pardavėjo parduotos dujinės šildymo sistemos išlaidos/sąnaudos visiškai adekvačios, t. y. tikėtina, kad ieškovė šildė į bylą pateikiamo energetinio naudingumo sertifikate nurodomą jos namo šildomą plotą 263 kv. m. ar bent į bylą pateikiamame NTR išraše nurodomą gyvenamą jos namo plotą - 208,51 kv. m. Be to, byloje taip pat neįrodyta, kad ieškovė savo namo šildymui iki sudarant ginčo sutartis ir naudojant kieto kuro katilą patyrė būtent iki 200 Eur per mėnesį. Ieškovei pardavėjas, prieš sudarydamas ginčo sutartis, nepateikė informacijos, kad tikslu ieškovei gauti trumpąsias sms žinutes apie pasibaigusius dujų balionus, jai reikalinga dujų balionų spintoje persukti įmontuotą svirtį, nes tokios informacijos pardavėjas ieškovei ir neturėjo pateikti, kadangi prekiaujamos dujinės šildymo sistemos naudotojai tokių veiksmų patys atlikti neturi. Aptariamą svirtį išties reikia pasukti, tačiau to dujų sistemos savininkas daryti neturi, kadangi už jį tai atlieka dujų balionus pristatęs ir juos dujų spintoje pakeitęs darbuotojas. Ieškovei buvo suteikta visa pakankama informacija – buvo pateiktas aiškus pavyzdys apie dujų sąnaudas ir pati ieškovė prisidėjo prie to, kad jai nepateiktas konkretesnis sąnaudų įvertinimas, kadangi, turėdama savo namo energetinio naudingumo sertifikatą, nuslėpė jį nuo pardavėjo.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nutraukė 2019 m. rugsėjo 26 d. tarp ieškovės A. Z. ir atsakovės UAB „Saurida“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19-DTS-L-954, tarp ieškovės A. Z. ir AB „Mokilizingas“ (teisių perėmėjas – „AS Inbank filialas“) sudarytą tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VCE90926CEPA bei 2019 m. spalio 22 d. tarp ieškovės A. Z. ir UAB „Reimsa“ sudarytą žodinę sutartį dėl šildymo sistemos montavimo darbų atlikimo ir taikė restituciją: įpareigojo atsakovę UAB „Saurida“ savo lėšomis išsimontuoti ir pasiimti dujinio šildymo sistemą, esančią pas ieškovę A. Z., adresu(duomenys neskelbtini), bei grąžinti ieškovei A. Z. 371,21 Eur sumokėtas vartojimo kredito įmokas. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Saurida“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 371,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 064 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. Z..

5.       Teismas

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas 

8.2.                      Su atsiliepimu į priešieškinį yra pateiktas 2014 m. birželio 30 d. ieškovės namo energetinio naudingumo sertifikatas, kuris atspindi, kad ieškovės namas buvo vertinamas energetinio naudingumo prasme, jam buvo suteikta energetiškai neefektyvaus namo klasė, kuri yra D. T. neįtikėtina, kad ieškovė, žinodama apie savo namo statybos specifiką (du oro tarpai, statybos metai, langų keitimo į šiltesnius aplinkybės bei pan.), galėjo nežinoti apie tai, kad jos namui yra išduotas energetinio naudingumo sertifikatas. Jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Atsakovė per savo darbuotoją vadybininką T. Ž. ieškovei suteikė informaciją, kad sąnaudos šildantis dujine šildymo sistema priklauso ne tik nuo šildomo namo ploto, bet ir nuo energetinio naudingumo klasės.

8.3.                      Neaišku, kodėl ieškovė, nuo 2014 metų turėdama savo namo energetinio naudingumo įvertinimą/sertifikatą (t. y. esant įvertintam tiek šio pastato sandarumui, tiek kitiems energetinės klasės rodikliams - šiluminės varžos bei pan.), skundžiamu sprendimu iš esmės buvo visiškai atleista nuo CK 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos vykdymo. Atsakovės nuomone, tam nėra jokio pagrindo. Pati ieškovė savo pasyvumu nulėmė tai, kad jai nebuvo pateikta tiksli informacija apie sąnaudas šildantis dujomis, kuri jai galėjo būti pateikta, jeigu atsakovei ieškovė būtų pateikusi į bylą jau pateiktą jos namo energetinio naudingumo sertifikatą.

8.4.                      Atsakovė ieškovei sudarė galimybę gauti ją dominančią informaciją - sąnaudas šildantis dujine šildymo sistema, kadangi jai nurodė, kad tipiniu atveju sąnaudos šildymui yra 150-160 Eur/mėn., o jeigu namo klasė kitokia, tai ir šildymo sąnaudos kitokios. Toliau pati ieškovė atsakovei nebesuteikė visos reikiamos informacijos, kad atsakovė jai pateiktų konkretesnę informaciją. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė ieškovei nesudarė galimybės gauti ją dominančios informacijos. Dėl to, skundžiamu sprendimu nutraukus ieškovės šioje byloje ginčytas sutartis, buvo pažeista CK 6.353 straipsnio 9 dalis dėl netinkamo jos taikymo ir aiškinimo, kuris susiklostė dėl netinkamo (nevisapusiško) byloje esančių įrodymų vertinimo, nesivadovavimo CK 6.163 straipsnio 4 dalimi. Skundžiamu sprendimu padaryta išvada dėl neva ieškovei parduotos dujinio šildymo sistemos buvimo neautomatine yra nepagrįsta bei prieštaraujanti byloje esančiai medžiagai.

8.5.                      Šiuo atveju nei ieškovė įrodinėjo, nei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė būtent atsakovei perdavė (sumokėjo iš viso) 371,21 Eur. Dėl to, atsakovės vertinimu, skundžiamo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo ieškovės naudai iš atsakovės priteisiant 371,21 Eur yra nepagrįsta, dėl to keičiama šias išlaidas priteisiant iš jas gavusios bendrovės.

9.       Ieškovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Byloje pardavėja leistinomis priemonėmis (t. y. rašytiniais įrodymais) privalėjo įrodyti, kad aiškiai ir suprantamai suteikė vartotojai CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją raštu popieriuje arba vartotojos sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje (CK 6.228 str. 4 d.), nes nuo to priklauso pagrindinių vartotojų teisių apsauga. Tačiau pardavėja neįrodė, kad prieš sudarant sutartis įvykdė informavimo pareigą, t. y. aiškiai ir suprantamai suteikė vartotojai informaciją apie parduodamos prekės (šildymo sistemos) savybes, t. y. apie gaminio suvartojamą energijos (dujų) kiekį ir šios šildymo sistemos naudojimą (priežiūrą).

9.2.                      Teismas

9.3.                      Apeliantė nepagrįstai bando informavimo pareigą perkelti nuo siūlomo produkto (dujinės šildymo sistemos) profesionalaus pardavėjo pirmą kartą tokį produktą perkančiai pirkėjai (vartotojai). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad namo energetinio naudingumo vertinimas buvo atliktas seniai, ruošiantis atlikti namo stogo remontą, ir viskuo rūpinosi ieškovės marti. Pati ieškovė net negalėjo pasakyti, ar tokį sertifikatą ji turėjo, kam jis reikalingas ir ką reiškia energetinio naudingumo klasės. Jeigu vartotoja klausė galimų šildymo sąnaudų paskaičiavimo būtent jos namui ir šildymo sistemos profesionalaus pardavėjo atstovui žinant, kad tam reikia žinoti to namo energetinio naudingumo klasę, būtent pardavėjo atstovas ir turi konkrečiai to klausti vartotojos. Tačiau jokių įrodymų, kad to buvo klausiama vartotojos, byloje nėra. Kaip nurodyta sprendime, net ir liudytojas T. Ž. to nepatvirtino.

9.4.                      Apeliantė net nebando ginčyti nustatyto fakto, kad po pirmo katilo užgesimo tokio pranešimo ieškovė nebuvo gavusi, kad informacija apie kažkokios rankenėlės pasukimą ieškovei buvo pirmą kartą atskleista tik 2019 m. lapkričio 14 d. instruktažo metu, t. y. jau po sutarties sudarymo ir po pirmo katilo užgesimo. Be to, skunde pateiktas teiginys, kad neva pati ieškovė to neįvardijo kaip sistemos trūkumo, neatitinka tikrovės ir bylos medžiagos. Visuose procesiniuose dokumentuose ir viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad jos suformuotas lūkestis dėl sistemos automatinio veikimo buvo kitoks ir kad paaiškėjusias aplinkybes ji laikė trūkumu.

9.5.                      Būtent pardavėjos veiksmai nulėmė aptariamos situacijos susidarymą, ieškovės nuostolių patyrimą, sutartis su ieškove sudarė būtent pardavėja. Be to, pabrėžtina, kad pardavėja iš finansuotojo yra jau gavusi visą įrangos kainą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl informacijos suteikimo vartotojui pareigos tinkamo vykdymo, pasekmių dėl netinkamai suteiktos informacijos taikymo, vartotojo teisės pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą (CK 6. 228⁷ straipsnio 1 dalies 7 punktas,  6.353 straipsnio 9 dalis).

12.       Šioje byloje nėra ginčo, kad šalių sutartis yra vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta ne prekybos patalpose  ir kad ieškovei turi būti taikoma vartotojo teisių apsauga CK XVIII¹ skyriaus prasme.

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovė A. Z. su atsakove UAB „Saurida“ 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19-DTS-L-954, kurios pagrindu įsigijo dujinio šildymo sistemą su GSM paslauga, taip pat ieškovė A. Z. su AB „Mokilizingas“ (reikalavimą perėmęs asmuo UAB „J. I.“) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VCE90926CEPA, kurios pagrindu, tarpininkaujant pačiai UAB „Saurida“, buvo finansuojamas dujų tiekimo sistemos įsigijimas. Dujinio sistemos montavimo darbus pagal žodinę rangos sutartį atliko UAB „Reimsa“ (reikalavimą perėmęs asmuo UAB „Juris LT“). Ginčo šildymo sistema ieškovei sumontuota 2019 m. spalio 22 d., paleista ir pradėta eksploatuoti 2019 m. spalio 23 d.

14.       Tačiau 2019 m. lapkričio 9 d., praėjus 16 dienų po šildymo sistemos paleidimo, dujų katilas užgeso. 2019 m. lapkričio 10 d. atvykus programuotojui ieškovė sužinojo, kad visi 8 dujų balionai yra tušti, nors apie dujų pasibaigimą vartotoja negavo jokio pranešimo, 2019 m. lapkričio 14 d. pardavėjo atstovas ieškovei pravedė instruktažą ir nurodė, ką reikia daryti, kad būtų gaunamos žinutės apie dujų pasibaigimą, 2019 m. gruodžio 4 d. dujų katilas buvo vėl paleistas, bet 2019 m. gruodžio 10 d. katilas vėl užgeso dėl dujų pasibaigimo. Ieškovė nurodė, kad nebuvo tinkamai informuota, kaip reikia nustatyti įrangą, kad ji gautų pranešimą apie pasibaigusias dujas, be to, dujų įranga nepateisino jos lūkesčių šildyti namą už panašią sumą, kaip ir kūrenant kietu kuru.

15.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įrangos pardavėjas, prieš sudarydamas sutartį su ieškove, nesuteikė jai pakankamos informacijos apie dujų suvartojimą (sąnaudas) ir sistemos naudojimo (priežiūros) ypatumus. Apeliantė (dujų įrangos pardavėja „Saurida“) teigia, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas, viena vertus, pripažįsta, kad pirkėjai buvo pateiktas tipinis sąnaudų šildantis dujomis pavyzdys,  kita vertus, sprendžia, kad pirkėja nebuvo informuota apie sąnaudas šildantis dujomis. Apeliantė teigia iš teismo sprendimo jau nesuprantanti, ar suteikė ji informaciją pirkėjai, ar nesuteikė.

16.       Teisėjų kolegija apeliantės argumentus apie teismo motyvų prieštaringumą atmeta.  Nėra ginčo, kad tam tikra informacija pirkėjai buvo teikiama, tačiau teismas nustatė, kad suteikta informacija buvo nepakankama vartotojai objektyviai ir pagrįstai apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Informacija buvo nepakankama dėl dviejų aspektų:  1) kaip sureguliuoti įrangą, kad vartotoja gautų pranešimą apie pasibaigusias dujas ir 2) kokios bus vartotojos namo šildymo sąnaudos naudojant „Sauridos“ parduodamą katilą.

17.       2022 m. kovo 1 d. teismo posėdyje apklaustas pardavėjo darbuotojas T. Ž. parodė, kad sudarydamas sutartį su pirkėja pateikė tik vidutinį pavyzdį, kad 1 kv.m. ploto šildymui dujos kainuos 1 Eurą per mėnesį, arba 80-90 Eur per mėnesį, arba 100 kv.m. ploto šildymui reikės 3 dujų balionų per mėnesį, tačiau T. Ž. pripažino, kad dujų sąnaudų tiksliai pasakyti negalėjo, namo energetinės klasės pirkėja jam nenurodė. Pirkėjai paliko tik tris sutartis (pirkimo, balionų aptarnavimo ir lizingo), o informaciją apie įrangos naudojimą esą suteikė žodžiu. Akivaizdu, kad tiek ir tokios informacijos nepakanka priimti sprendimą dėl įrangos efektyvumo/ekonomiškumo. Apeliantė jau prasidėjus ginčui teisme (atsiliepime į priešieškinį)  nurodė, kad namo šildymo kaštai (naudojant bet kokį šildymo šaltinį) priklauso nuo namo energinio naudingumo (šiluminės izoliacijos, sandarumo, langų ir jų sumontavimo kokybės, kt.), o ne tik lauko temperatūros. Tačiau ginčo įrangos pardavimo metu ši aplinkybė (kad reikalinga žinoti namo energetinę klasę) vartotojai nebuvo nurodyta. Kitaip tariant, pardavėja pripažįsta, kad rašytinė informacija apie parduodamą įrangą ir jos naudojimo būdą pirkėjai nebuvo pateikta, kaip kad reikalauja CK 6.2289 straipsnio 4 dalies nuostatos, dar daugiau, informacijos gavimo našta buvo perkelta vartotojai, nes ji esą iš savo gyvenimiškos patirties turėjo žinoti, kad jos namui šildyti reikės daugiau dujų, negu įprastai. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent įrangos pardavėjas kaip verslininkas ir savo srities (dujinio šildymo) profesionalas, turi būti pasiruošęs pateikti tinkamą, suprantamą ir aiškią informaciją, nuo ko priklauso sunaudojamų dujų kiekis, tuo labiau, pardavėjo vadybininkas, atvykęs į pirkėjos namą, kurį ji nori šildyti dujų balionais, turėjo galimybę įvertinti, kokio tai dydžio pastatas, kuriais metais pastatytas, ar apšiltintas, kokios kokybės sienos, langai, durys, ir pateikti preliminarią išvadą, kiek tokio amžiaus ir tipo pastatui reikės dujų.  Apeliantė savo skunde nurodo, kad jeigu būtų žinojusi, koks yra ieškovės (vartotojos) namo energinis efektyvumas, tai būtų nurodžiusi kitokias šildymo dujomis sąnaudas. Šis apeliantės argumentas tik patvirtina, kad ji kaip verslininkė žinojo, nuo ko priklauso dujinio šildymo sąnaudos, tačiau neatskleidė vartotojai ir tokios aplinkybės, kad namo energinis efektyvumas tiesiogiai sąlygoja parduodamos įrangos efektyvumą/ekonomiškumą. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vartotojai nebuvo suteikta pakankama, objektyvi ir aiški informacija apie parduodamos įrangos efektyvumą/ekonomiškumą.  Atmestini apeliantės argumentai, kad vartotojos pasyvumas, nesidomėjimas ar nepateikti kokie nors duomenys gali turėti įtakos pardavėjo veiksmų vertinimui ar tuo labiau gali atleisti pardavėją nuo informacijos suteikimo pareigos.

18.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pardavėja nesuteikė pakankamos ir aiškios informacijos ir apie naudojimąsi parduodama dujinio šildymo sistema. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas iš vartotojos susirašinėjimo su „Saurida“ medžiagos, vartotojai instruktažas, kaip naudoti įrangą buvo pravestas tik 2021 m. lapkričio 14 d. ( praėjus 21 dienai po įrangos paleidimo 2021 m. spalio 23 d.), ką pripažino pardavėjo atstovas 2021 m. lapkričio 26 d. elektroniniame laiške.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, turi nustatyti ir įvertinti, ar suteiktos informacijos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar konkreti prekė atitinka jo individualius poreikius, ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai naudotis preke (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

20.       CK 6.353 straipsnio 9 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, kad jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytą informaciją, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vengimo sudaryti sutartį, o kai sutartis sudaryta, – per protingą terminą vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti kitus nuostolius. Pardavėjas turi grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą ir atlyginti kitus nuostolius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sutarties nutraukimo dienos ar pirkėjo reikalavimo atlyginti nuostolius gavimo dienos.

21.       Nustačius, kad vartotojai nebuvo suteikta tinkama, pakankama ir aiški informacija apie perkamą prekę, pardavėjui atsiranda įstatyme nustatytos pasekmės. Šiuo atveju pirkėja pageidavo atsisakyti sutarties ir atgauti sumokėtas sumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį nutraukdamas vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir kartu su pagrindine sutartimi sudarytas papildomas sutartis- dėl įrangos sumontavimo ir dėl lizingo.

22.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei (vartotojai) iš atsakovės (UAB „Saurida“) 371,21 Eur sumokėtas vartojimo kredito įmokas, nes šias įmokas ieškovė mokėjo ne atsakovei, o jai vartojimo kreditą suteikusiai bendrovei. Kaip ir nurodė teismas, vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 1 dalimi, sutarties nutraukimo atveju abi šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo, tačiau šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį. Šiuo atveju nei ieškovė įrodinėjo, nei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė būtent atsakovei perdavė (sumokėjo) iš viso 371,21 Eur. Su šiais apeliantės argumentais sutiktina.

23.       Pirmosios instancijos teismas nutraukė ne tik pirkimo-pardavimo sutartį, bet kartu ir tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį, sudarytą su AB „Mokilizingas“ (teisių perėmėjas – „AS Inbank filialas) ir taikė  restituciją įpareigodamas atsakovę UAB „Saurida“ grąžinti ieškovei A. Z. 371,21 Eur sumokėtas vartojimo kredito įmokas. Tačiau pagal lizingo sutarties turinį, visą kainą už parduotą įrangą atsakovė „Saurida“ gavo iš lizingo davėjo ( „Mokilizingas“), o ieškovė A. Z. lizingo įmokas mokėjo lizingo davėjui „Mokilizingas“, kurio teises perėmė AS Inbank filialas. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Todėl pripažinus negaliojančiu vartojimo kredito sandorį, ieškovės įmokėtos įmokos grąžintinos jai iš lizingo davėjo teises perėmusio asmens, t.y. atsakovo pagal priešieškinį AS Inbank filialo. Savo ruožtu Inbank filialas gali susigrąžinti sumokėtą už įrangą kainą iš atsakovės „Saurida“. Todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis pakeistina nurodant, kad ieškovei A. Z. priteistina 371,21 Eur lizingo įmokų  ir 5 proc. metinių palūkanų iš AS Inbank filialo.

24.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių sudarymo, informacijos pateikimo ir sutraukimo sąlygas ( CK XVIII¹ skirsnis), tinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl bylos esmės, tačiau taikydamas restituciją padarė neesminę klaidą dėl šalių grąžinimo į pradinę padėtį, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis pakeistina nurodant, kad ieškovės sumokėtos lizingo įmokos ( 372,21 Eur) priteisiamos iš lizingo davėjo teises perėmusio asmens – AS Inbank filialo, taip pat iš lizingo įmokų gavėjo priteistinos ir 5 proc. metinės palūkanos ( CK 1.80 straipsnio 2 dalis).  

25.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeistinas, nes sprendimo pakeitimas 371,21 Eur dalyje yra neesminis, sudaro apie 9 proc. (bendra įrangos kaina 4062 Eur, grąžinamos įmokos 371,21 Eur sudaro 9,12 proc. nuo 4062 Eur), todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija nekeičiama.  

26.       Bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos apeliacinės instancijos teisme, paskirstomos proporcingai apeliacinio skundo atmetimui ir patenkinimui: laikytina, kad apeliacinis skundas tenkinamas 9 proc., todėl atsakovei „Saurida“ priteistina 76 Eur bylinėjimosi išlaidų ( skaičiuojami 9 proc. nuo 241 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur išlaidų už advokato paslaugas), o ieškovei A. Z. priteistina 91 proc. jos turėtų išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 500 Eur.  Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, A. Z. priteistina iš atsakovės „Saurida“  424 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Taip pat A. Z. priteistina iš atsakovo AS Inbank filialo 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2023 spalio 2 d. sprendimą pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei A. Z. priteista iš atsakovės UAB „Saurida“ 371,21 Eur  ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 371,21 Eur ir priteisti ieškovei A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AS Inbank filialo (įm.k. 305340173) 371,21 Eur lizingo įmokų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Saurida“ (266916280) 424 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 Priteisti ieškovei A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AS Inbank filialo (įm.k. 305340173) 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Žibutė Budžienė                                                          

                                                Diana Labokaitė

                                                Rūta Palubinskaitė