Civilinė byla Nr. e2-162-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02202-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. A. M. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dignalita“ (toliau – pareiškėjai) pateikė teismui prašymą atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-839-653/2018 procesą ir įtraukti pareiškėjus suinteresuotais asmenimis į bylą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos (toliau – CPK) 369 straipsnio 5 dalies reikalavimo, nes nėra suformuluotas prašymą pareiškusių asmenų prašymas, t. y. kokį sprendimą atnaujinęs procesą turi priimti teismas. Teismas taip pat nurodė pareiškėjams sumokėti žyminį mokestį.
3. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties, skųsdami šią nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio mokėjimo.
4. 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškėjai pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Fima“ ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovės BUAB „Timber costruction group“ priešieškinis atmestas ir šios civilinės bylos Nr. e2-839-653/2018 bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės ? įtraukti pareiškėjus suinteresuotais asmenimis į bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams.
6. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. Pareiškėjai prašė iš dalies panaikinti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įtraukti suinteresuotus asmenis į bylą. Teismas pažymėjo, jog įtraukimas į procesą suinteresuotų asmenų yra tik procesinio pobūdžio prašymas. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą ir priimti procesinį sprendimą, nepareiškė materialinio pobūdžio reikalavimo, t. y. nėra nurodyta kokį CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytą teismo procesinį sprendimą prašoma priimti išnagrinėjus bylą. Nesant suformuluoto materialinio pobūdžio reikalavimo bylos nagrinėjimas nėra galimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, prašo 2019 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Tiek pradiniame prašyme atnaujinti procesą, tiek patikslintame prašyme pareiškėjai nurodė, jog teismo prašo atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-839-653/2018 procesą. Iš patikslinto prašymo turinio, o taip pat ir suformuluoto reikalavimo matyti, kad atnaujinus procesą iš naujo svarstytinas ieškinio ir priešieškinio tenkinimo klausimas.
7.2. Patikslintame prašyme nurodoma, jog pareiškėjai neturi galimybių susipažinti su visa bylos medžiaga, nes nėra bylos šalys, pareiškėjai dalyvavo atliekant statybos darbus dėl kurių yra kilęs ginčas, byloje nebuvo atskleista esmė, nenustatytos svarbios aplinkybės, neteisingai išspręstas klausimas dėl statybos darbų kokybės, kuriuos atliko į bylą neįtrauktas asmuo – UAB „Dignalita“. Pareiškėjai nesutinka su Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės UAB „Fima“ ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovės BUAB „Timber costruction group“ priešieškinis atmestas, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti. Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo patikslino, o prašymo dalyką sudaro prašymas atnaujinti procesą ir teismo sprendimo dalies panaikinimas.
7.3. Pareiškėjai yra ieškovės kreditoriai ir siekia į bylą įstoti suinteresuotais asmenimis ieškovės pusėje, t. y. siekia, kad teisminis ginčas būtų išspręstas ieškovės BUAB „Timber construction group“ naudai – UAB „Timber construction group“ priešieškinis būtų patenkintas, o UAB „Fima“ ieškinys atmestas. Nors konkretus reikalavimas teismui šalia kitų pareiškėjų reikalavimų nenurodytas, kad UAB „Fima“ ieškinys turi būti atmestas, o UAB „Timber construction group“ priešieškinis būtų patenkintas, matyti, kad šiuo atveju pareiškėjų prašymo dalykas patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo motyvuojamojoje dalyje įvardintas prašymo tekste. Iš prašymo turinio akivaizdu, jog proceso atnaujinimo rezultate siekiama priešingo teismo sprendimo nei jis buvo priimtas nurodytoje byloje.
7.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, nutartimi įpareigojo pareiškėjus nutartyje nustatytu terminu pašalinti nurodytus prašymo trūkumus. Vykdydami šios nutarties įpareigojimus pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kokioje byloje prašo atnaujinti procesą, taip pat nurodė, kad, panaikinti pirmos instancijos teismo priimtą sprendimo dalį, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Toks prašymo dalykas yra pakankamai aiškus, nebūtų staigmena bylos šalims, todėl gali būti nagrinėjamas ir vertinamas teismo. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjų procesinio dokumento turinį, formaliais pagrindais pateiktą prašymą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Nagrinėjamu atveju prašymo dalykas yra aiškiai identifikuojamas ir suformuluotas vienareikšmiškai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjų patikslintame prašyme nurodytas prašymo dalykas yra nekonkretus ir nesudarantis galimybės priešingai šaliai pateikti atsikirtimus į pareiškėjų argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-40108-863/2017 UAB „Fima“ 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Timber construction group“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo ir 2017 m. birželio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 5. 2017 m. spalio 30 d. UAB „Timber construction group“ pateikė priešieškinį UAB „Fima“ atžvilgiu, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Fima“ 79 714,4 Eur už atliktus statybos rangos darbus, 454,26 Eur palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. UAB „Timber construction group“ 2017 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš UAB „Fima“ 170 148,87 Eur, 780,06 Eur dydžio palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi (civilinės bylos 2020 m. Nr. B2-149-221/2020) atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Timber construction group“ ir iškėlė bendrovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-391-381/2018 Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-40108-863/2017 prijungta prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-5595-653/2017 (2018 m. Nr. e2-839-653/2018).
13. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovės UAB „Fima“ ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu BUAB „Timber construction group“ vienašalį 2017 m. birželio 30 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 5 dalyje dėl eilutėse 1, 2 ir 8 numatytų darbų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovės BUAB „Timber construction group“ priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš UAB „Fima“ BUAB „Timber construction group“ naudai 216 Eur palūkanų, kitoje dalyje priešieškinį atmetė. BUAB „Timber construction group“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė.
14. 2019 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje e2-839-653/2018. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį ir suformuluoti prašymo dalyką. Pareiškėjai dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties dalies dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pateikė atskirąjį skundą.
15. 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškėjai Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams, kadangi pareiškėjai nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 nutartimi nustatyto trūkumo – prašymo dalyko nesuformulavo. Pareiškėjai taip pat pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties.
Dėl atskirojo skundo
16. Pareiškėjai atskirajame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas per daug formaliai vertino pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo formą, kadangi nors pareiškėjai konkretaus prašymo teismui nesuformulavo, tačiau iš pareiškėjų prašymo turinio galima suprasti pareiškėjų siekiamą rezultatą ir tokio prašymo nagrinėjimas yra galimas. Nagrinėjamu atveju vertintina ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjų prašymą nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjai neaiškiai suformulavo prašymo atnaujinti procesą byloje dalyką.
17. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustatyta šios teisės įgyvendinimo tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygias teises naudotis teismine gynyba, Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje papildomai pažymima, kad nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formaliųjų reikalavimų, tačiau iš esminiai ieškinį sudarantys elementai yra du – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai, vis dėlto kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
20. CPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. CPK 371 straipsnyje nustatyta, kad atnaujinęs ir išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). Iš esmės pareiškėjas turi konkrečiai nurodyti kokio galutinio rezultato atnaujintoje byloje reikalauja, kad būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, byloje dalyvaujantiems asmenims – atsikirtimų apimtis.
21. Patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Fima“ ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovės BUAB „Timber costruction group“ priešieškinis atmestas, šios civilinės bylos Nr. e2-839-653/2018 bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės ir įtraukti pareiškėjus suinteresuotais asmenimis.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą ir priimti procesinį sprendimą, nepareiškė materialinio pobūdžio reikalavimo, t. y. nėra nurodyta kokį CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytą teismo procesinį sprendimą prašoma priimti išnagrinėjus bylą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nesant suformuluoto materialinio pobūdžio reikalavimo bylos nagrinėjimas nėra galimas.
23. Pareiškėjai teigia, kad teismas turėjo iš prašymo turinio suprasti ko reikalauja pareiškėjai, atnaujinus procesą byloje. Su šiuo pareiškėjų argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo. Iš prašymo turinio matyti, jog pareiškėjai nesutinka su civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 priimto Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės UAB „Fima“ ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovės BUAB „Timber costruction group“ priešieškinis atmestas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismui 2017 m. gruodžio 5 d. nutarus Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-40108-863/2017 prijungti prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-5595-653/2017 (2018 m. Nr. e2-839-653/2018), prašomoje atnaujinti byloje jau buvo vertinamas ne tik UAB „Fima“ ieškinio bei BUAB „Timber construction group“ priešieškinio patenkinimo klausimas, bet ir BUAB „Timber construction group“ ieškinio dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumas. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą, neaptaria prijungtoje byloje Nr. e2-40108-863/2017 BUAB „Timber construction group“ pareikšto priešieškinio reikalavimų santykio su BUAB „Timber construction group“ ieškiniu byloje Nr. e2-839-653/2018.
24. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu ne tik ieškovės UAB „Fima“ ieškinį tenkino iš dalies ir atsakovės BUAB „Timber construction group“ priešieškinį tenkino iš dalies, tačiau tuo pačiu sprendimu ir atmetė BUAB „Timber construction group“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Iš pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio nėra aišku kaip ir į kokiu argumentus bei aplinkybes atsižvelgdamas teismas turėtų iš naujo vertinti BUAB „Timber construction group“ ieškinio dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą, ypač atsižvelgiant į tai, jog BUAB „Timber construction group“ ieškinio dėl nuostolių atlyginimo ir priešieškinio reikalavimų sumos skiriasi, o pareiškėjai nedetalizuoja, kaip turi būti išsprendžiamas BUAB „Timber construction group“ ieškinio pagrįstumo klausimas, nėra galimybės suprasti, kokio galutinio rezultato atnaujinus bylą pareiškėjai siekia visų byloje pareikštų reikalavimų atžvilgiu. Kadangi nėra aiški pareiškėjų pozicija dėl byloje reikštų reikalavimų, pareiškėjų konkretaus ieškinio dalyko nesuformulavimas neleidžia priimti pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nors pareiškėjų pozicija, jog bylą turi būti išspręsta BUAB „Timber construction group“ naudai, yra aiški, tačiau to nepakanka prašymui dėl proceso atnaujinimo priimti ir nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai prašymo trūkumų nepašalino ir pagrįstai laikė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu.
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Agnė Tikniūtė