Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-23-303/2021

                                        Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00411-2020-4

                                        Procesinio sprendimo kategorija 19.20

                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal nukentėjusiojo D. Š. ir jo atstovo advokato Pauliaus Bružo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą D. T. administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių miesto ir rajono PK) (toliau – ir Institucijos) 2020 m. balandžio 6 d. nutarimu D. T. nubaustas pagal ANK 518 straipsnį 60 Eur bauda, įpareigojant grąžinti D. Š. savavališkai laikomą D. Š. priklausantį automobilį „Jeep Wrangler“ (identifikacinis kodas ,,duomenys neskelbtini“) iki 2020 m. balandžio 20 d., dėl to, kad 2020 m. kovo 7 d. 14.36 val. Šiauliuose, ,,duomenys neskelbtini“, UAB „T“ direktorius D. T. savavališkai, nepagrįsdamas dokumentais svetimo turto negrąžinimo ir laikymo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrąją ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, UAB „T“ patalpose laikė teisėtam savininkui D. Š. priklausantį automobilį ,,Jeep Wrangler“ ir jo negrąžino. Taip D. T. nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.229 straipsnio 2 dalies nuostatų. 

2. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu panaikintas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2020 m. balandžio 6 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai perduota medžiaga dėl D. Š. galimo dokumentų pagrobimo (BK 302 straipsnio 1 dalis), galimo sukčiavimo siekiant savo naudai išvengti turtinės prievolės (BK 182 straipsnio 1 dalis), dokumentų klastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir dėl D. S. galimo dokumentų klastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) požymių ištyrimo. 

3. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir nukentėjusiojo D. Š. ir jo atstovo advokato P. Bružo apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartimi nukentėjusiojo D. Š. ir jo atstovo advokato P. Bružo prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.

II. Prašymo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Prašyme nurodoma:

5.1. Teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti.

5.2. D. T. buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnį, nes nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos (daikto sulaikymo teisės). Teismai nutarimą panaikino, nes laikė, kad D. T. turėjo teisę sulaikyti automobilį, nes nukentėjusysis nebuvo atsiskaitęs už remonto darbus. Tačiau teismai visiškai nesigilino į sulaikymo teisės turinį ir į tai, kad ši teisė administracinio nusižengimo padarymo dieną D. T. nebuvo atsiradusi. 

5.3. Savavališka, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, savigyna nėra leidžiama. Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-586/2013, e3K-3-174-695/2020). D. T. daikto sulaikymo teise pasinaudojo pažeisdamas įstatymą, nes neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į nukentėjusįjį. Teismai nesiaiškino, ar D. T., negrąžindamas automobilio, pasielgė teisėtai, t. y. ar laikėsi visų būtinų sulaikymo teisės sąlygų. 

5.4. Tarp D. T. ir D. Š. dėl automobilio remonto atsirado vartojimo rangos civiliniai teisiniai santykiai. Be to, automobilio techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo reikalavimai yra nustatyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kuris laikytinas specialiuoju teisės aktu. 

5.5. Atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Kadangi sutartis yra dvišalis sandoris, dėl to jai sudaryti būtina abiejų sutarties šalių valia. Kilus ginčui dėl užsakytų automobilio remonto darbų apimties, ar klientas (vartotojas) buvo davęs sutikimą atlikti atitinkamus darbus, įrodinėjimo našta negali būti perkelta vartotojui – silpnesniajai šaliai. Taigi šiuo atveju D. T. turi pareigą įrodyti, kad visi remonto darbai, kurie pateikiami sąskaitoje, atlikti su D. Š. žinia ir sutikimu. Užsakant paslaugas, nebuvo sudaryta rašytinė sutartis (užsakymas-paraiška), tačiau viskas buvo sutarta žodžiu, su D. T. buvo aiškiai ir nedviprasmiškai aptarti visi reikalingi automobilio remonto darbai ir sutarta konkreti darbų suma, t. y. iki 4500 Eur. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojas S. P.. Šios sumos D. Š. neketino viršyti ir šią savo valią buvo aiškiai išreiškęs D. T.. D. Š. parodymai apie sutartą sumą, priešingai nei nurodo teismas, nesiskiria, o D. T., priešingai, keičiasi net tris kartus (nurodomos 6000 Eur, 12 092 Eur ir 10 772 Eur sumos).

5.6. Vartojimo rangos sutartims taikomos ir bendrosios vartojimo sutarčių nuostatos, todėl šiuo atveju aktualus ir CK 6.2286 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta: „Prieš sudarydamas vartojimo sutartį <...> verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją.“ Be to, Apraše imperatyviai nurodyta, kad viena iš remontą atliekančių asmenų prievolių yra „suteikti transporto priemonės valdytojui teisingą, išsamią, tikslią ir aiškią informaciją apie teikiamų techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų sąlygas, kainą, teikimo terminus, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugą“. Civiliniame kodekse yra aiškiai apibrėžta pirmiau aptartų aplinkybių (informacijos suteikimo) įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią teisės aktų reikalavimus atitinkančios informacijos suteikimo įrodinėjimo pareiga perkelta verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad automobilių remonto paslaugų teikimo atveju pagrindinis įrodymas, patvirtinantis pirmiau išdėstytus reikalavimus atitinkančios informacijos suteikimą vartotojui prieš jam suteikiant automobilio remonto paslaugas, yra užsakymo paraiška, kurios turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti Apraše. Be to, Apraše įtvirtinti reikalavimai dėl transporto priemonės perdavimo–priėmimo akto surašymo, o Aprašo 29.8 punkte nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška.

5.7. Jei šalių susitarimu nenumatyta kitaip, PVM sąskaita faktūra turi būti apmokėta per 30 dienų nuo jos pateikimo dienos. Iš bylos aplinkybių matyti, kad sąskaita faktūra D. Š. pateikta tik 2020 m. kovo 12 d. el. paštu, todėl D. Š. 2020 m. kovo 7 d. neprivalėjo D. T. mokėti jokių sumų. Dėl to 2020 m. kovo 7 d. nei UAB „T“, nei D. T. neturėjo galiojančios reikalavimo teisės D. Š.. Taigi D. T. veiksmai, kai jis, neturėdamas vykdytinos reikalavimo teisės, 2020 m. kovo 7 d., o vėliau ir 2020 m. kovo 10 d. negrąžino automobilio D. Š., Šiaulių apskrities VPK buvo tinkamai įvertinti kaip savavaldžiavimas.

5.8. Šiaulių apygardos teismas pažeidė ANK 652 straipsnio 1 dalį, nes neatsakė į nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus dėl apylinkės teismo nutarimo dalies dėl medžiagos perdavimo Šiaulių apygardos prokuratūrai. 

6. Atsiliepimu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bagdonas sutinka su visais prašyme išdėstytais argumentais ir prašo prašymą tenkinti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui.

7. Atsiliepimu D. T., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovas advokatas Gintaras Žičkus prašo nukentėjusiojo D. Š. prašymą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui atmesti, nes tiek Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimas, tiek Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis yra pagrįsti bei teisėti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados 

8. Nukentėjusiojo D. Š. ir jo atstovo advokato P. Bružo prašymas netenkintinas.

Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų 

9. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-34-303/2019, 2AT-23-489/2020 ir kt.).

10. Kaip matyti iš prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turinio, pagrindinė dalis pareiškėjų dėstomų argumentų yra skirta įrodymų vertinimui sutarčių teisės aspektu (pavyzdžiui, nukentėjusiojo D. Š., liudytojo S. P. parodymams, 2020 m. kovo 12 d. PVM sąskaitai faktūrai ir kt.), pateikiant jų savąjį vertinimą, ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti (kaip antai dėl reikalavimo įvykdymo termino ir pan.), o tai, kaip minėta, nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.). Todėl pareiškėjų prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl D. T. kaltės padarius ANK 518 straipsnio pažeidimą, nėra atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to pareiškimo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teiginiai ir (ar) argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, nenagrinėtini. Taip pat nenagrinėtini ir prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teiginiai dėl teismų sprendimų (nutarimo, nutarties) dalies, susijusios su pirmosios instancijos teismo pranešimu (medžiagos perdavimu) prokurorui apie galimai padarytas kitų asmenų (D. Š., D. S.) nusikalstamas veikas, nes, viena vertus, šie teiginiai nepagrindžia administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų, nustatytų ANK 658 straipsnyje, buvimo, kita vertus, ši pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis neskundžiama, apie tai iš esmės pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 7.8 punktas).

11. Taigi, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų nukentėjusiojo D. Š. ir jo atstovo advokato P. Bružo prašymo argumentų, kurie atitinka BPK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytus administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindus.

Dėl ANK 518 straipsnio taikymo

12. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjai nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 518 straipsnį; neįsigilinę į daikto sulaikymo teisės turinį, nepagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir prieš D. T. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjų manymu, D. T. daikto sulaikymo teise pasinaudojo pažeisdamas įstatymą, nes automobilio „Jeep Wrangler“ sulaikymo dieną (2020 m. kovo 7 d.) jis vykdytinos reikalavimo teisės į nukentėjusįjį neturėjo. 

13. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).

14. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario mėn. pabaigoje į transporto remonto įmonę (autoservisą) UAB „T“ (direktorius D. T.) remontuoti buvo atvežtas UAB „Perfektus LT“ priklausantis automobilis „Jeep Wrangler“ (identifikacinis kodas ,,duomenys neskelbtini“). Šio automobilio remonto darbai (jų apimtis, preliminari kaina ir pan.) buvo aptarti su D. Š.. Po remonto, atlikus minėto automobilio techninę apžiūrą (2020 m. kovo 7 d.), D. Š. pareiškė, kad automobilį atsiima. Tuomet D. T. pareikalavo, kad šis, prieš atsiimdamas automobilį, sumokėtų už jo remonto darbus (detales). Nesutikdamas su prašomos sumos dydžiu, D. Š. mokėti D. T. nurodytą pinigų sumą už autoservise atliktą automobilio remontą atsisakė; D. T., pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, atsisakė grąžinti suremontuotą automobilį, kol skolininkas atsiskaitys, t. y. automobilį „Jeep Wrangler“ sulaikė. Po šio konflikto, 2020 m. kovo 10 d., D. Š. minėtą automobilį iš UAB „Perfektus LT“ įsigijo. 

16. Institucija už prieš tai nurodytus veiksmus D. T. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį. 

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes surinktų įrodymų kontekste, padarė išvadą, kad UAB „T“ direktoriaus D. T. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje nustatyto savavaldžiavimo sudėties. Teismas pripažino, kad bendrovės direktorius D. T., kaip kreditorius, turėjo teisę pasinaudoti daikto (automobilio) sulaikymo teise, kol skolininkas įvykdys prievolę, ir ja pasinaudojo (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo D. Š. bei jo atstovo apeliacinį skundą, tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai pritarė ir papildomai nurodė, kad tarp D. T. ir D. Š. kilusio konflikto esmę sudaro civiliniai teisiniai santykiai, kurie nagrinėtini ir, be kita ko, nagrinėjami civilinio proceso tvarka (civilinė byla Nr. e2-955-465/2021). Nesutikti su tokia žemesnės instancijos teismų išvada pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo.

18. Pagal bendrąją civilinių teisių gynimo taisyklę, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka ir būdais gina teismas (CK 1.138 straipsnis). Tačiau ginant savo civilines teises panaudoti savigyną leidžiama ir asmeniui šio kodekso nustatytais atvejais (CK 1.139 straipsnis). Vadinasi, savigyna yra įteisintas, t. y. įstatymu pagrįstas ir tik jo nustatytais atvejais taikomas, prievartinis savo teisės įgyvendinimas jėga (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020). 

19. Viena iš civilinės teisės reglamentuojamų savigynos priemonių yra daikto sulaikymo teisė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229–4.235 straipsniai). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-586/2013, e3K-3-174-695/2020).

20. Pažymėtina ir tai, kad daiktinės teisės yra susijusios su daiktu, o ne su asmeniu. Šios teisės seka paskui (lydi) daiktą. Tai reiškia, kad ir po savininko pasikeitimo ši teisė, kaip susieta su daiktu, nenustoja galios vien dėl savininko pasikeitimo, t. y. ji galioja ir naujajam savininkui, išskyrus atvejus, jeigu dėl konkretaus perleidimo pagrindo įstatymas reglamentuoja, kad sulaikymo teisė pasibaigia (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 748 straipsnis). Ši teisė pasibaigia konkrečiais įstatyme nustatytais pagrindais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

21. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad D. T., kaip UAB „T“ direktorius, atstovavo teisėtiems autoserviso, į kurį 2019 m. vasario mėn. pabaigoje buvo pristatytas remontuoti ir suremontuotas UAB „Perfektus LT“ priklausantis automobilis „Jeep Wrangler“ (identifikacinis kodas ,,duomenys neskelbtini“), interesams. Automobilio remonto (kartu su detalėmis) kaina, pagal D. T., sudarė 10 000 Eur. Vadinasi, kaip pagrįstai nustatė teismai, bendrovė, kuriai atstovavo D. T., laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. pabaigos iki 2020 m. kovo 7 d., t. y. iki D. Š. pareiškė norą atsiimti automobilį, buvo, visų pirma, teisėta kitam asmeniui priklausančio daikto – automobilio „Jeep Wrangler“ – valdytoja, antra, turėjo reikalavimo teisę į automobilio savininką, kad šis atlygintų dėl automobilio remonto patirtas autoserviso išlaidas, ir trečia, pagal nustatytas bylos aplinkybes (pavyzdžiui, D. Š. elgesį, jo parodymus ir kt.), ši reikalavimo teisė buvo vykdytina. Už padarytus automobilio „Jeep Wrangler“ remonto darbus automobilio savininkas, esant reikalavimui, prieš atsiimdamas jį, turi pareigą atsiskaityti, o kilus ginčui, pavyzdžiui, dėl priskaičiuotos už remonto darbus pinigų sumos dydžio, atlikto darbo kokybės ar pan., – tai nustatyta tvarka ginčyti. Kitų aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Ginčas tarp D. T. ir D. Š. kilo ne dėl D. T. reikalavimo teisės atsiskaityti prieš atsiimant automobilį savalaikiškumo, o dėl D. T. priskaičiuotos už automobilio remonto darbus (detales) sumos dydžio. Skolininkui dėl tam tikrų priežasčių atsisakius atsiskaityti ir kartu nepateikus adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo, D. T., kaip UAB „T“ teisėtas atstovas, turėjo teisę pasinaudoti automobilio, kurį tuo metu valdė, sulaikymu, nes, sprendžiant iš tuo metu susiklosčiusios situacijos, kuri, be kita ko, nebuvo vienareikšmė (pavyzdžiui, kad ir dėl ginčo automobilio de jure (teisiškai) ir de facto (faktiškai) savininko, D. Š. įgalinimų ir pan.), D. T. nesiėmus savigynos priemonių, įgyvendinti teisę taptų negalima arba iš esmės sunkiau (CK 6.253 straipsnio 8 dalis). Ir šiuo atveju nėra svarbu, kad 2020 m. kovo 10 d. de facto pasikeitė automobilio savininkas (jį įsigijo D. Š.), nes, kaip minėta, daiktinės teisės yra susijusios su daiktu, o ne su asmeniu. Nagrinėjamos bylos esmė, kaip pagrįstai nusprendė teismai, – kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių. Tai, kad D. T. tyčiniais savo veiksmais būtų pažeidęs prieš tai aptartų įstatymų nurodytą tvarką, šioje byloje nenustatyta.

22. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog teismai nagrinėjamoje byloje priimdami sprendimus padarė esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus, kurie galėtų būti pripažinti pagrindu šiuos sprendimus (nutarimą ir nutartį), kaip prašo pareiškėjai, panaikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjos                                                                Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                                                Audronė Kartanienė