Civilinė byla Nr. e2-1635-803/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00085-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4.4.; 3.2.3.8.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,
sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,
dalyvaujant ieškovui V. J., atsakovės atstovei D. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, galutinai suformulavęs reikalavimą, prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 3 000 000 Eur žalos atlyginimo.
2. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio ir Lietuvos teismai nesugebėjo atlikti savo pareigos ir įvykdyti teisingumo. Jau dešimti metai vyksta teisminiai ginčai dėl šalto, karšto vandens tiekimo, šildymo ir šildymo sistemų priežiūros kokybės. Pasak ieškovo, psichologiniu spaudimu siekiama užvaldyti jo paveldėtą būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 8 metai jis yra šaldomas. Žiemą bute būna tik 9-14 laipsnių. Tokia žema temperatūra atsiliepė ieškovo sveikatai ir namų apyvokos daiktams: griūna nuo drėgmės laiptinės ir buto sienos, bei tuo pačiu sumažėjo būsto vertė. Anot ieškovo, tuo bandoma neteisėtai užvaldyti paveldėtą tėčio butą (duomenys neskelbtini), netinkamai taikant socialinę rūpybą ir dirbtinai sukurpiant įsiskolinimus. Teismai į tokią situaciją nereagavo.
3. Ieškovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. sausio 10 buvo atjungtas karštas vanduo, o prieš tris metus – elektra. Jis susimokėjo už cirkuliacinę šilumą, kurios jau pusmetis kaip neturi. Anot ieškovo, tai absurdas, o tuo pačiu traktuotina, kad išskaidymas paslaugos dedamųjų (karštas vanduo, cirkuliacinė šiluma, šildymo sistemų priežiūra ir t.t.) yra teisinė kolizija, kuri nagrinėtina teisme, kaip nesąžininga sutarties sąlyga. Teismai šio ginčo nesprendžia jau beveik 10 metų.
4. Ieškovui nuo 2020 m. birželio 1 d. padidinta socialinė išmoka iki 175 eurų. Susimokėjus už 2020-06 mėnesį tiektą šaltą vandenį Aukštaitijos vandenų bendrovei bei Panevėžio energijai, nebelieka teisinio reikalavimo dėl finansinio įsiskolinimo, o kokybiniai paslaugų tiekimo trūkumai lieka: toliau griūna buto ir laiptinės sienos, neįjungti radiatoriai aukšto laiptinėje, bute žiemą 11 laipsnių šilumos, name kalkėja namo šildymo sistema, teikiamas per daug kalkėtas geriamas vanduo. Tuo ieškovas paneigia visus iki šiol teismų pateiktus argumentus vandens, šildymo ir šildymo sistemų priežiūros kokybės klausimu, kurių beveik ir nebuvo. Tuo teismų nesąžiningos ir neteisėtos nutartys ieškovui, jo sveikatai ir turtui padarė žalą. Sulaukė momento, kai pradėjo užšalti ir sprogti laiptinės radiatoriai, o bute liko tik +9-11 laipsnių šilumos
5. Ieškovas taip pat teigia, kad per 150 mėnesių (per 12,5 metų) trukusių procesinių ginčų Lietuvos teismai atliko ir daugiau neteisėtų veiksmų, tai yra a) ieškovas ne savo noru buvo atleistas iš užimamų solidžiai apmokamų pareigų, o teismai nesugebėjo apginti jo teisių; b) įvyko 5 pasikėsinimai į ieškovo gyvybę, tačiau teismai nusikalstamos veikos tame neįžvelgė; c) dėl teisėjų, antstolių neteisėtų veiksmų ieškovas negavo nei euro iš jų priverstinai parduoto 200 000 eurų vertės jam priteisto NT turto (namo) ir kilnojamo turto, nes jis neteisėtai užvaldytas, tuo pačiu atimta galimybė padėti vaikams oriai augti; d) latentiniai medikų veiksmai privedė ieškovo tėtį S. J. prie jo smurtinės letalinės baigties, tikslu, kad ieškovas paveldėtų jo butą ir garažą, ir teismai nevertino bei netyrė šios situacijos; e) 3 metus ieškovas yra laikomas patamsyje, tai yra be elektros, nors turi socialiai remtino asmens statusą, o teismams tai atrodo normalu; f) ieškovui sumažinta socialinė išmoka iki 60, 20 eurų. Tai privertė ieškovą badauti, atsiliepė jo sveikatai, o teismų teisėjai tai priėmė už normą; g) odontologijos klinikoje buvo išlaužyti ieškovo dantys, norint paslėpti odontologų darbo klaidas. Šio įvykio pasėkoje ieškovas buvo neteisingai apkaltintas dėl grasinimo jo negydžiusiam gydytojui, bet teismai į ieškovo sužalojimą dėmesio nekreipė; h) nesuteikiama medicininė pagalba odontologijos klinikoje po operacijos, kurioje buvo išlaužyti dantys teismams pasirodė teisine norma.
6. Pasak ieškovo, jam neleidžiama susitikti su vaikais, net nuėjus į mokyklą, jie naudojami kaip įrankis finansinei naudai, ir teismai apie tai nutylėjo. Ginče dėl tėvystės teismams tiko klastota DNR ekspertizė, su kuria ieškovui buvo leista susipažinti 5 minutes. Teismuose klastojami procesinių dokumentų parašai, patys dokumentai, neteikiami į teismo posėdį. Teismams tai taip pat tapo procesine norma. Ieškovo teigimu, ne buvo atlikta nė viena ekspertizė dėl komunalinių paslaugų kokybės, bei nebuvo kviesti į posėdžius medicinos, šilumos ūkio, statybos profesijų specialistai-ekspertai, kurie galėtų patvirtinti ieškovo teiginius dėl jam padarytos žalos.
7. Prieš ieškovą įvykdyta ne viena kibernetinė ataka, dingo per 1500 jo rašytų laiškų su procesinių dokumentų prisegtukais, teismams tai pasirodė norma. Ieškovo nuomone, tai, kad prieš jį įvykdyta ne viena kibernetinė ataka, dingo per 1500 mano rašytų laišku su procesinių dokumentų prisegtukais, teismams taip pat yra norma. Probacijos tarnyba savavališkai prailgino ieškovui skirtą bausmę, teismams tai buvo priimtina. Teismai palaiko prieš ieškovą vykdomą nepagrįstą ir nusikalstamą baudžiamąjį persekiojimą. Teismai savo veiksmų netobulumu ir klaidomis leidžia siautėti apylinkės antstoliams, nenagrinėjo teisinių kolizijų ir žalingų asmeniui įstatymų socialinės rūpybos srityje, teismai per dešimtmetį net nenagrinėjo nesąžiningų savivaldybės įmonių sutarčių.
8. Ieškovas mano, kad teisėjų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie bylose neskyrė ekspertizių, nevertino jo ir kviestų specialistų pateiktų išvadų ir liudininkų parodymų, nesugebėjo pakviesti visų liudininkų ir procesų dalyvių į teismo posėdžius, išreikalauti reikiamų įrodymų, savo iniciatyvą rinkti įrodymus.
9. Ieškovas, siekdamas pagrįsti žalą dėl sugaišto laiko nagrinėjant bylas, paaiškina, jog vien tik per 150 mėnesių jo negautos pajamos dėl neteisėto atleidimo iš solidžiai apmokamų užimamų pareigų sudaro 11 000 x 150 = 1 650 000 litų. Kadangi litas tapo euru, t. y. viskas pabrango nuo 3,4528 iki 7 kartų pagal atskiras prekių grupes, tai laikytina, jog tai padaryta žala eurais. Ieškovas taip pat nurodė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai yra neteisėtai permokėta 6 350 euro yra negrąžinta, o dėl netinkamų buitinių (komunalinių) paslaugų teikimo jam padaryta žala siekia per 60 000 eurų, sveikatos sužalojimas – 30 000 eurų. Ieškovas taip pat prašo 5 procentų palūkanų už neteisėtais teismų sprendimais ir nutartimis nusavintas ieškovo lėšas ir turtą, kuriais jis negali disponuoti jau 12 metų. Pasak ieškovo, tai sudarytų 60 procentų nuo jo reikalaujamos sumos, t. y. 1,2 milijono eurų, tačiau, kadangi tiksliai nėra galimybės nustatyti kiekvieno finansinio reikalavimo tikslios pradžios datos ir neteisėtų teismų nutarčių įsigaliojimo, ieškovas prašomą sumą suapvalina iki 3 000 000 Eur.
10. Ieškovas prašė prie šios bylos prijungti visų 370 Lietuvos teismuose vykusių bylų procesinę medžiagą, kurios didžioji dalis nuo 2013 metų yra teismų EPP sistemos modulyje, nes juose yra viskas detaliai aprašyta apie aukščiau aprašytą teismų neveikimą ir man daromą žalą. Jose nurodyti konkretūs pažeidimai ir turtinės- neturtinės žalos atlyginimo reikalavimų sumos konkrečiose bylose. Pridedu juodraštinį ( ne vien teisine kalba) visų teismų ir kitų valdiškų institucijų padarytų grubių pažeidimų aprašą, kas ir yra šios ieškinio pateikimą pagrindžiančios aplinkybės ir faktai, motyvai. Todėl pakartotinai jų neperrašinėju. Jame nurodytos bylų datos ir numeriai , kurie prijungtini prie šios bylos. Konkretūs netinkami teismų teisėjų procesiniai veiksmai aprašyti ir apibrėžti kiekvienoje byloje, todėl juos detalizuoti bus galima posėdžio metu.
11. Ieškovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad įgaliojimas D. B. pasirašytas jau negaliojančiu e–parašu. Vadinasi, pateiktas atsiliepimas neturi teisinės galios į kurį nereaguotina. Ieškovui sunku patikėti, kad Teisingumo ministerijos atstovai prašo neprijungti visų bylų medžiagos, taip nenorėdami įvykdyti teisingumo ir tuo išsivalyti gretas nuo žemos moralės ir kvalifikacijos, galimai ir korumpuotų teisėjų. Šilumos tiekėjo savo kaltės pripažinimas, kuris per dešimtmetį buvo įrodytas kelis kartus (ieškovo prašymu šildymo sistemas diegiančios kompanijos UAB „Orestina“ išvados), nepanaikina teismų atsakomybės už neveikimą senaties terminu. Tuo labiau jų padarytos žalos atlyginimo fakto. Visos „šaldymo bylų“ teisėjų pavardės žinomos ir pateiktos V. J. ieškinio priede, kaip ir kitų teisėjų padariusių žalą. Dėl grubios teismo klaidos ieškovui padaryta 6 350 eurų turtinė žala, išskaičiuota permoka Valstybinei mokesčių inspekcijai, o tai sukėlė kitas neigiamas pasekmes: ieškovas negalėjo susimokėti už dujas, vandenį, elektrą, vaistus.
12. Atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime nurodyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė teisėjų sąrašą, kurie priėmė jam nepalankius procesinius sprendimus, tačiau visos aplinkybės ieškinyje nurodytos tik abstrakčiai, t. y. teisėjai neskyrė ekspertizių, nevertino ieškovo ir jo kviestų specialistų pateiktų išvadų ir liudininkų parodymų, nesugebėjo pakviesti visų liudininkų ir proceso dalyvių į teismo posėdžius, neišreikalavo reikiamų įrodymų, savo iniciatyva nerinko įrodymų, taip pat ieškinio priede ieškovas nurodo, kad įvairiose bylose teisėjai neatsižvelgė į ieškovo argumentus, vilkino bylas ir pan., nenurodant kokius konkrečius neteisėtus kiekvieno teismo. Atstovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes dėl ieškinyje ir jo priede nurodytų teismų sprendimų, priimtų iki 2018 m. sausio 28 d., praėjo 3 metai.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Atsakovės atstovės nuomone, kad ieškinyje ieškovas remiasi savo subjektyvia nuomone ir iš esmės nori revizuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus. Tačiau ieškovas nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taip pat šioje civilinėje byloje negali būti dar kartą vertinamos anksčiau išnagrinėtų civilinių bylų aplinkybės ir dar kartą vertinami įrodymai, kurių pagrindu teismai priėmė atitinkamus procesinius sprendimus.
14. Atsakovės atstovė pažymėjo, su pareikštu ieškiniu nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas patyrė žalą dėl teismų neteisėtų ir kaltų veiksmų. Ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis, įskaitant Valstybinei mokesčių inspekcijai galimai permokėtą 6 350 eurų sumą, taip pat žalą, atsiradusią dėl netinkamų buitinių (komunalinių) paslaugų teikimo, yra visiškai nepagrįstas bei neturi jokio priežastinio ryšio su teismų procesiniais sprendimais, nagrinėjant ieškovo minimas civilines bylas. Taip pat byloje nėra pagrįsta, kaip prarastos pajamos dėl ieškovo atleidimo iš darbo yra susiję su valstybės atsakomybe, kuri kildinama iš teismų priimtų procesinių sprendimų. Ieškovas neįrodė teismų neteisėtų veiksmų ar kaltės, kitų valstybės atsakomybės sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.
15. Atsakovės atstovė taip pat mano, kad ieškovas nurodė tik deklaratyvius teiginius apie jo patiriamą neturtinę žalą ir konkrečiai neįrodinėjo patirtų dvasinių išgyvenimų ar sveikatos sutrikimų, dėl ko, vadovaujantis teismų praktika, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo. Ieškovo nurodomas sveikatos pablogėjimas ir dvasiniai išgyvenimai siejami su jam nepalankiais teismų sprendimais, tačiau ne su teismo (teisėjų) veiksmais.
16. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo reikalavimus, paaiškino, kad teisėjai padarė žalą moralės, sąžiningumo normų pažeidimu. Nors teismų sprendimai priimti pagal įstatymus, bet jie yra neteisingi, neginantys jo teisių. Atsakovės atstovė nurodė, kad prašo vadovautis procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II . Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
17. Byloje kilo ginčas dėl valstybės, kuri atsako už teisėjo kaltais veiksmais padarytą žalą, atsakomybės.
18. Ieškovas nurodė, kad teisėjų įrodinėjamą kaip neteisėtą veiką sieja su jau išnagrinėtomis bylomis, pabrėždamas, kad teismų priimti procesiniai sprendimai yra neteisingi, paneigiantys akivaizdžius faktus. Ieškovas suskirstė bylas į tam tikras sritis, kuriuose, anot jo, nebuvo įvykdytas teisingumas.
Dėl šeimos teisėje įrodinėjamų kaip padarytų teisėjų kaltų veiksmų
19. Ieškovas nurodė, kad „PAT byla Nr. 2-2830-589/2008 neigiama mano atžvilgiu nutartis priimta 2008-04-28 , 2008-09-03. Teisėja R. D.“. <...> Teismas nesidomėjo , kaip 240 000 sumą gali išmokėti jau nedirbantis asmuo. Be to tai užuomina į nekilnojamo turto pardavimą, o tai reiškia, jog vaikų gyvenama vieta taptų neaiški. Vaikų teisių apsaugos skyriui tai nebuvo įdomu“.
20. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas neatskleidė, kokie buvo teisėjos, nagrinėjusios šią byla, neteisėti veiksmai. Paaiškintina, kad teismas nevykdo socialinės rūpybos funkcijos, todėl aplinkybė dėl nedarbo, negali keisti šalies teisių ir pareigų, numatytų įstatyme. Byloje nėra duomenų, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, todėl abejonė dėl vaikų gyvenamosios vietos neįrodo teisėjos veikos neteisėtumo.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnį, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.
22. Taigi teismas priima sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, o šalies turtinė padėtis negali būti pagrindu atmesti ieškinį.
23. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad „Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.“
24. Vadinasi, tuo atveju, jei šalis susiduria su finansiniais sunkumais, ji turėtų kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Kaip nurodė ieškovas, jį atstovavo advokatas R. V.. Kadangi ieškovui buvo teikiama profesionali pagalba, todėl privalėjo būti informuotas apie procesines teises ir pareigas, ieškovas galėjo spręsti, ar naudotis CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teise.
25. Atsakovės atstovė nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senatį, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
26. Ieškovas kreipėsi į teismą 2021 metais dėl 2008 metais nagrinėtos bylos, todėl šiuo atveju ieškovo ieškinys negali būti patenkintas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.
27. Ieškovas mano, kad byloje Nr. 2-3864-755/2010, kurią išnagrinėjo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas E. Č., buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes buvo atmestas ieškovo prašymas atlikti pakartotinę ekspertizę. Šioje byloje ieškovas pateikė ieškinį atsakovei ir prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos teismo 2008-09-03 sprendimu, dalį, nustatant, jog turtas padalijamas ne išmokant atsakovei piniginę kompensaciją, o parduoti turtą - 0,1665 h ploto žemės sklypą su ant jo esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais ir gautomis lėšomis sugrąžinant kreditoriui jo suteiktą namo statybai kreditą, o likusią sumą padalijant tarp jo ir atsakovo santykiu 60 ir 40 proc. Byla buvo nagrinėta apeliacine tvarka (Nr. 2A-55-425/2011), o kasacinis skundas nepriimtas (Nr. 3P-540/2011).
28. Pagal CPK 14 straipsnio 1 dalį teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
29. Apibendrinus nurodytą teisinį reguliavimą, teismas paaiškina ieškovui, kad dėl jo reikalavimo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos teismo 2008-09-03 sprendimu, dalį, buvo pasisakyta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kartu teismas patikrino, ar priimant sprendimą buvo išlaikyti rungimosi, betarpiškumo principai. Byloje nebuvo nustatyta, kad atmestas ieškovo prašymas atlikti pakartotinę ekspertizę turėjo poveikį bylos rezultatui. Vadinasi, ieškovas neįrodė, kad buvo teisėjo kalti veiksmai, kurie jam padarė žalą. Tai, kad buvo netenkintas ieškovo reikalavimas, savaime nėra aplinkybė, kuria remiantis galima konstatuoti teisėjo veikos neteisėtumą. Tiesiog ieškovas neįrodė ieškinio faktinio pagrindo.
30. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
31. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
33. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).
34. Be kita ko, ieškovas savo iniciatyva galėjo teikti įrodymus, kurie galėjo paneigti turto vertę, nei ji buvo turto dalijimo metu. Civiliniame procese šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovas nebuvo ir nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos, o teismo atmestas prašymas neeliminuoja ieškovo teisės įrodinėti.
35. Ieškovas taip pat nurodė, kad „Byla dėl išlaikymo vaikams sumos pakeitimo, PAT Nr. 2-3300-739/2010 neigiama mano atžvilgiu nutartis priimta 2010-04-16 ,2010-06-07 2010-10-18. Teisėja D. P.“.
36. Teismas pastebi, kad ieškovo teiginys dėl nepaisytų jo argumentų nėra siejamas su teisėjų kaltų veiksmų aplinkybe.
37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
38. Ieškovas neatskleidė kaip byloje dėl išlaikymo vaikams sumos pakeitimo teisėjas pažeidė atidumo ir rūpestingumo pareigą. Paaiškintina, kad šios kategorijos byloje prioritetas teikiamas vaikų teisų ginčiai, todėl tai, kad nebuvo tenkintas ieškovo reikalavimas, neįrodo jo teisių pažeidimo.
39. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
40. Ieškovas nepateikė skaičiavimų, įrodančių, kokia yra konkrečiai žala dėl to, kad, jo nuomone, nebuvo atsižvelgta į ieškovo argumentus byloje Nr. 2-3300-739/2010, todėl šioje dalyje ieškinio teiginiai dėl žalos padarymo atmetami kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis).
41. Įvertinant, kad ieškovas nenurodė žalos dydžio dėl neįvertintų jo teiginių byloje Nr. 2-3300-739/2010, ieškovo išvestiniai reikalavimai, kildinami iš bylos dėl antstolio A. B. veiksmų byloje Nr. 2-3301-755/2010, 2S-576-212/2012, dėl hipotekos ir DNB reikalavimų, nevertinami.
42. Apibendrinant ieškovo teiginius dėl valstybės, kuri atsako už teisėjo kaltais veiksmais padarytą žalą, atsakomybės, nurodytina, kad vienu metu ieškovas įrodinėjo, kad negalėjo vykdyti prievolės išlaikyti vaikus dėl teismų procesinių sprendimų, o kitu atveju ginčijo savo tėvystę (pvz., ieškovas teigė, kad teismams tiko klastota DNR ekspertizė, su kuria man buvo leista susipažinti 5 minutes). Iš ieškovo argumentų negalima aiškiai suprasti, kodėl ginčydamas tėvystę, jis laiko pažeidimu tai, kad ieškovui „neleidžiama susitikti su vaikais, net nuėjus į mokyklą, jie naudojami, kaip įrankis finansinei naudai iš manęs gauti, teismai apie tai nutylėjo“. Kitaip tariant, pats ieškovas paneigia savo argumentus šioje dalyje dėl ieškinio pagrįstumo. Be to, ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kildinamam iš santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir vaikų išlaikymo yra suėjęs trijų metu ieškinio senaties terminas, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
Bylos dėl antstolių veiksmų
43. Ieškovas nurodė, kad „Antstolis A. B. su korporacija „Matininkai“ (Panevėžio skyrius) atliko man priklausančio turto pervertinimą. Jį ženkliai nukainavo. Tačiau turtiniai santykiai su buvusia sutuoktine liko nepakeisti nors prašiau. Įvykdytos „turtinės žirklės“, kurių pasekoje neliko net teorinės galimybės atsiskaityti su kreditore V. J.. Atsirado galimybė užgrobti kitą turtą įsiskolinimui padengti-tai mano tėčiui priklausantis butas ir garažas. Teigiu, kad tai šio nusikalstamo susivienijimo motyvas numarinti S. J., kas ir buvo įvykdyta“.
44. Teismas, pasisakydamas dėl šio teiginio, pažymi, kad ieškovas nenurodė nei teisėjo kaltų veiksmų, nei padarytos žalos fakto ir dydžio. Ieškinyje ieškovas teigė, kad dėl teisėjų, antstolių neteisėtų veiksmų negavo nė euro iš jų priverstinai parduoto 200 000 eurų vertės jam priteisto namo ir kilnojamo turto, tačiau neįvardijo dėl to prašomos priteisti žalos dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
45. Byloje nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Nr. 20-264/10 kreditoriaus AB DnB bankas prašymu buvo areštuoti 2002-08-14 kreditavimo sutarties Nr. 02/08/14-09L su vėlesniais pakeitimais ir papildymais įvykdymo užtikrinimui 2002 m. rugsėjo 26 d. hipotekos lakštu su priedais (identifikavimo kodas 04120020002333) įkeisti skolininko ir įkeisto turto savininko V. J. nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 117-118, 145-148). Pagal pakartotinį AB DnB NORD bankas prašymą įsiteisėjusia 2010-11-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi buvo nuspręsta išieškoti skolininko ir įkeisto turto savininko V. J. pagal minėtą kreditavimo sutartį ir parduoti iš varžytinių minėtos prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistą nekilnojamą turtą - žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 157,96 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas šiuo metu pagal pateiktus aktus ir apelianto paaiškinimą yra 100 procentų (b. l. 175-176, 209-211).
46. Taigi tai, kad ieškovas mano, kad dėl pareikšto AB DnB banko išieškojimo yra teisėjo kaltė, nagrinėjusio bylą, privalėjo konkrečiai įvardinti jo neteisėtus veiksmus. Kadangi ieškovas šios aplinkybės nepagrindė, nėra teisinių prielaidų tenkinti ieškovo ieškinį dalyje dėl žalos padarymo nekontroliuojant antstolių veiksmų (CPK 185 straipsnis).
47. Be kita ko, ieškovas nurodė, kad teismai savo veiksmų netobulumu ir klaidomis leidžia siautėti apylinkės antstoliams. Pasisakant dėl šios aplinkybės, kuri ieškovo yra siejama su kaltais teisėjo veiksmais, nurodytina, kad pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.
48. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nėra teisėjų kaltų veiksmų dėl to, kad antstoliai veikia savarankiškai, nes teismai neturi diskrecijos vykdyti antstolių veiklos kontrolės.
49. Kaip galima numanyti iš ieškovo pateikto ieškinio priedo, kuris pavadintas „Teroras ir reketo eiga – 2021“, ieškovas žalą sieja su antstolių apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis. Teismas paaiškina, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimą reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcija. Jos taikymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti pagal ieškovo skundus.
50. CK 6.248 straipsnis numato civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
51. Ieškinyje ieškovas nenurodė, kad jo žala dėl teisėjų kaltų veiksmų prilygsta tai žalai, kai visas jo turtas, ieškovo teigimu, buvo paskirstytas taip: nekilnojamas turtas 2013 m. gruodžio 2 d. buvo parduotas iš varžytinių už 66 63,80 eurų (230069 litus), iš jų 44 107,60 eurų ir 105,13 eurų pervedant DNB bankui, antstoliui A. B. gaunant 2 25,9 eurų ir 1 854,4 eurų vykdymo išlaidų, D. J. pervedant 2 254,16 eurų ir 17 650, 6 eurų. Taigi visos ieškovo turto pardavimo lėšos buvo paskirstytos pagal jo turimus įsipareigojimus, o jie negali būti prilyginti teisėjų kaltiems veiksmams.
Dėl permokėtos 6350 eurų sumos
52. Ieškovas teisėjo kaltus veiksmus sieja su Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaičiuota mokesčio suma. Teismas šioje byloje buvo nurodęs, kad ieškovo ieškinys dėl 6350 eurų sumos priteisimo iš valstybės nėra tinkamai pagrįstas, tačiau ieškovas palaikė šį reikalavimą.
53. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių procesinių sprendimų (CPK 179 straipsnio3 dalis) nustatyta, kad V. J. ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo atsisakyta priimti (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-30271-905/2017). Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje e2S-1622-794/2018 procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo kasacinį skundą atsisakė priimti (Nr. 3P-1833/2018).
54. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad „civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“.
55. Ieškovas nenurodė, kokią pareigą ar veiksmus teismai atsisakė atlikti, dėl ko galėjo atsirasti ieškovo teisių pažeidimas 6350 eurų sumoje, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl gydymo paslaugų suteikimo ir sąsajos su teisėjų neteisėta veika
56. Ieškovas nurodė, kad jo sveikatos sužalojimas yra įkainotas 30 000 eurų. Konkrečių įrodymų, tai yra sąskaitų už suteiktas paslaugas, sietinas su sveikatos sutrikdymu, ieškovas nepateikė. Kita vertus, iš ieškinio teiginio – „Neturtinės žala visose 350 bylose sudaro tik 30 000 eurų“, galima suprasti, kad šis reikalavimas yra dėl neturtinės žalos.
57. Prieš teismo posėdį ieškovas pateikė pareiškimą, kuris pavadintas „DĖL SUNKAUS SVEIKATOS SUTRIKDYMO IR GRĖSMĖS GYVYBEI“. Šiame dokumente nurodyta, kad „Apie 1998 metus ,pietaujant Rokiškio miesto kavinėje su buvusiu kolega I. D., (duomenys neskelbtini) ir valgant bulvinius blynus su mėsa, mėsoje pasitaikė kiaulienos kauliukas. Sukandimo metu dėl to kaulo buvo sulaužytas 47 dantis. Prasidėjo dantų protezavimo taikymas“. Vėlesnis pareiškimo turinys atskleidžia, kad žala siejama su danties protezavimu.
58. Byloje yra reiškiamas reikalavimas valstybei už teisėjo kaltais veiksmais padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje jau nurodyta, kad tokiam ieškinio reikalavimui taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas nurodė, kad jis sieja teisėjų veiksmus su 1998 metų įvykiu. Atsižvelgiant į tai, kad jau praėjo 23 metai dėl aplinkybių, kurios nurodytos dėl odontologų veiksmų, ieškovo reikalavimas atmetamas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
59. Taip pat pareiškime „DĖL SUNKAUS SVEIKATOS SUTRIKDYMO IR GRĖSMĖS GYVYBEI“ nurodyta, kad, ieškovo manymu, yra „slepiama, jog tai metastazės ir galimai II-III lygio onkologinis susirgimas ir BK 100 str. doktrinos realizavimas prieš mane“. Ieškovas teisėjų kaltus veiksmus sieja su tuo, kad jiems nerūpėjo ieškovo asmens sveikata.
60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog tarp veikos ir padarytos žalos priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.).Pagal įstatymą atsakovui gali kilti civilinė atsakomybė, kai yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, susijęs su veiksmais (veikimu, neveikimu), dėl ko atsirado žala (CK 6.246-6.249 straipsniai).
61. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad teisėjai nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Teisėjai negali rūpintis ieškovo sveikata, nes jie nėra sveikatos paslaugas teikianti institucija. Vadinasi, panoraminė V. J. burnos nuotrauka, randas po antros operacijos, skundų Panevėžio odontologijos klinikai kopijos, skundo (duomenys neskelbtini) klinikai kopijos, audio įrašas dėl neteikiamos medicininės pagalbos, dantų išsidėstymo ir numeracijos schema, urologo išvada apie darinius, operacijų šalinant lipomas išvadų kopijos, neįrodo teisėjų kaltų veiksmų ir priežastinio ryšio su ieškovui padaryta žala (CK 6.247 straipsnis).
62. Ieškovas sieja jam padarytos žalos faktą ir su aplinkybe, kad Lietuvos prezidentė D. G. panaikino visą XXX BPK skyrių.
63. Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį prezidentas sudaro atskirą valdžią. Konstitucijos 68 straipsnis numato, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.
64. Vadinasi, pagal anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą nėra valstybės atsakomybės už kaltais teisėjų veiksmais padarytą žalą dėl to, kad buvo panaikintas BPK XXX skyrius.
65. CK 6.250 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
66. Ieškovas nepagrindė neturtinės žalos fakto dėl valstybės atsakomybės už teisėjų kaltais veiksmais padarytą žalą, todėl jo 30 000 eurų neturtinis reikalavimas atmetamas (CPK 185 straipsnis).
Dėl buitinių (komunalinių) paslaugų teikimo sąsajos su teisėjų neteisėta veika
67. Ieškovas nurodė, kad dėl netinkamų buitinių ( komunalinių) paslaugų teikimo jis patyrė žalą, kurią turi atlyginti valstybė kaip padarytą dėl neteisėtų teisėjų kaltų veiksmų. Ieškovas neigia iki šiol teismų pateiktus argumentus vandens, šildymo ir šildymo sistemų priežiūros kokybės klausimu, nes jie absoliučiai neobjektyvūs. Ieškovo nuomone, teismų nesąžiningos ir neteisėtos nutartys jo sveikatai ir turtui padarė žalą.
68. Posėdžio metu ieškovas patikslino, kad šioje dalyje teisėjų kalta veika pasireiškė jų neteisingumu, nes jie neobjektyviai sprendė bylas, nematydami akivaizdaus fakto, kad nupjauti radiatoriai.
69. Kauno apygardos teismo apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-614-230/2019 nustatyta, kad AB „Panevėžio energija“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo V. J. 1 504,11 Eur skolą, kuri apskaičiuota už tiektą šilumos energiją nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., 74,82 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą leisti ieškovės atstovams atjungti krašto vandens tiekimą bute adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. J. priešieškinyje teismo prašė priteisti iš ieškovės AB „Panevėžio energija“ 13 623 Eur turtinę žalą – jo sumokėtą mokestį už ieškovės tiektą nekokybišką šilumos energiją, kuris susidarė nuo 1980 metų vasario mėnesio, 8 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl ieškovės tiekiamos šilumos energijos netinkamos kokybės. Kauno apygardos teismo nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas, o priešieškinys atmestas, paliktas nepakeistas.
70. Taigi vienas iš ieškovės AB „Panevėžio energija“ reikalavimų buvo leisti atjungti karšto vandens tiekimą. Kaip įrodo ieškovo šioje byloje pateiktos nuotraukos, sprendimas buvo įgyvendintas. Vadinasi, ne dėl teisėjų veiksmų, o dėl ieškovo prievolių nevykdymo, bute nėra tiekiama šilumos energija.
71. Iš esmės ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėja teismų sprendimų neteisėtumą bylose, kuriose sprendimai yra įsiteisėję. Taigi apeliacinės instancijos teismas jau įvertino ieškovo argumentus dėl patiektos šilumos energijos kokybės. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-614-230/2019 nurodyta, kad atlikus temperatūros matavimus atsakovo bute buvo nustatyta, jog temperatūra atitinka higienos normos reikalavimus, 2018-03-05 patikrinus šildymo parametrus namo šilumos punkte nukrypimų nerasta.
72. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
73. Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusius teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kurioje sutapo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
74. Taigi byloje yra konstatuota prejudicija – ieškovas gavo tinkamos kokybės paslaugas, teisėjų priimti sprendimai yra įsiteisėję, pripažinti pagrįstais ir teisėtais, todėl byloje neįrodyta, kad dėl teisėjų veikos yra daroma žala ieškovo sveikatai ir turtui. Be kita ko, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovui dėl teisėjų veikos buvo padaryta bent kokia žala sveikatai. Ieškovas nepateikė medicininių dokumentų išrašų, kuriuose būtų įrašai, kad ieškovo sveikata pablogėjo dėl bylos nagrinėjimo, sprendžiant ginčą tarp ieškovo ir AB „Panevėžio energija“ (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl valstybės atsakomybės dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų už ieškovo sumažintą socialinę pašalpą
75. Ieškovas nurodė, kad jam buvo sumažinta socialinė išmoka iki 60,20 eurų ir tai privertė jį badauti, dėl ko pablogėjo ieškovo sveikata, o teismų teisėjai tai priėmė už normą.
76. Byloje nėra pateikta medicininė pažyma, kad ieškovui konstatuotas išsekimas ir/ar kitoks sveikatos sutrikimas dėl nepakankamo maitinimosi. Vadinasi, šioje dalyje ieškovo reikalavimas nėra įrodytas (CPK 185 straipsnis).
77. Teismas paaiškina, kad teismai neskirsto ir nesprendžia dėl asmenims skirtinos paramos. Socialinė parama – piniginė pagalba nepasiturintiems asmenims (šeimos pašalpos; socialinės pašalpos; šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimas) yra teikiama per gyvenamosios vietos savivaldybę.
78. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktą).
79. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta valstybei ieškinį dėl sumažintos paramos ir šios teismų neįvertintos aplinkybės, kaip teisėjų neteisėtos veikos padarinio, kai bylose buvo sprendžiamas reikalavimas neatsižvelgiant į ieškovo pajamas (CPK 185 straipsnis).
Dėl su darbo santykiais padarytos žalos atlyginimo ir valstybės atsakomybės santykio
80. Ieškovas nurodė, kad jis patyrė žalą, kai buvo atmesti jo reikalavimai, susiję su darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Ieškovas apskaičiavo, kad per 150 mėnesių negautos pajamos dėl neteisėto atleidimo iš solidžiai apmokamų užimamų pareigų sudaro 11 000 x150= 1 650 000 litų. Kadangi viskas pabrango nuo 3,4528 iki 7 kartų pagal atskiras prekių grupes, tai laikytina, jog ieškovui padaryta žala eurais.
81. Byloje nustatyta, kad ieškovas su darbdaviu UAB „Omnitel“ 2008 m. gegužės 20 d. pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-375-198/2011 ieškovo V. J. ieškinys atsakovams D. J., UAB „Omnitel“ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.
82. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą (Nr. 3P-1043/2013). Pareiškėjas V. J. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-375-198/2011. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-375-198/2011, nes prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais ir jis yra paduotas praleidus terminą, numatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas apskundė šį procesinį sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-960/2012 nutarė Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
83. Ieškovas nurodė, kad teisėjų neteisėtas veikimas pasireiškė tuo, kad teisėjai neatsižvelgė į diskriminacines atleidimo iš UAB „Omnitel“ sąlygas įsidarbinimo atžvilgiu, t. y laisvo darbo pasirinkimo sąlygas, nenagrinėjo klaidingo išskaitymo VMI naudai ir išeitinės kompensacijos, nesvarstė grąžinimo į darbą. Taip pat buvo nepaisomas automobilio apšaudymas, kai ir ieškovo argumentai dėl įgaliojimų viršijimo, psichologinio spaudimo. Šie faktai nebuvo įdomus nei vienam iš Panevėžio teismų, jie nesikreipė į prokuratūrą, tai patvirtinta jų raštai.
84. Teismas, įvertinęs ieškovo įrodinėjamus kaip neteisėtus teisėjų veiksmus, konstatuoja, kad ieškovas šioje byloje pakartoja jau ištirtus teismų jo paties ankstesniuose procesuose nurodytus teiginius.
85. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-960/2012 įvertino ieškovo tokius argumentus: „Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas, neturėdamas teisės priimti ieškinio, viršijančio 100 000 Lt, tai atliko, tokiu būdu pažeisdamas teisės normos taikymą. Neaiškiomis aplinkybėmis dingo dalis dokumentų originalų. Be to, nebuvo apklaustas liudytojas V. J., matęs pareiškėjo vairuojamo tarnybinio automobilio valstybiniame numeryje šautinę skylę, kas yra realus grasinimas, psichologinis smurtas, nebuvo analizuota UAB „TMD partners“ ataskaita apie pareiškėjo darbą. Pareiškėjo vertimas važiuoti pas konkretų gydytoją yra psichologinis spaudimas ir realus grasinimas, be to buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą ir slaptumą, todėl turi būti atlygintina 30 000 Lt žala“. Teismas nurodė, kad „Pareiškėjo abstraktaus pobūdžio teiginys, kad iš bylos dingo dalis medžiagos, nėra pagrįstas konkrečiais duomenimis, nepateiktas įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje būtų nustatytos ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės. Pareiškėjas taip pat nepateikė baudžiamojoje byloje priimto įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytos nusikalstamos pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikusių advokatų veikos, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai, kad V. J. ilgą laiką bylinėjosi administracinio proceso tvarka dėl valstybės garantuojamos pagalbos teikimo tinkamumo neturi teisinės reikšmės civilinės bylos teisingam išsprendimui. Klausimai, susiję su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tinkamumu taip pat nesudaro nagrinėjamos bylos dėl darbo teisinių santykių dalyko. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka ir kituose proceso atnaujinimo pagrinduose įtvirtintų aplinkybių, kurios turėtų būti nustatytos byloje“.
86. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nenurodė esmingai ginčą keičiančių aplinkybių, reikalaudamas žalos atlyginimo iš valstybės, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai).
87. Teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.
88. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 19 d. nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, todėl ieškovo reikalavimas valstybei yra pareikštas žymiai praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovo kaip neteisėti įrodinėjami teisėjų veiksmai paaiškėjo 2012 m. balandžio 19 d., todėl 2021 m. sausio 26 d. pareikštas ieškinys dalyje 1 650 000 eurų žalos atmetamas, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi. Byloje nėra nustatyta svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti.
Dėl teismo procesu padarytos žalos
89. Ieškovas nurodė, kad jam padarytos žalos suma sudaro 3 milijonus eurų arba 180 000 eurų už kiekvienus teisinio nihilizmo ir teisinio alinimo metus. Anot ieškovo, teismų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad teisėjai neskyrė ekspertizių, nevertino jo ir ieškovo kviestų specialistų pateiktų išvadų ir liudininkų parodymų, nesugebėjo pakviesti visų liudininkų ir procesų dalyvių į teismo posėdžius, išreikalauti reikiamų įrodymų, savo iniciatyvą rinkti įrodymus.
90. Byloje ieškovas nėra nurodęs, kurie iš teisėjų veiksmų sukėlė konkretaus dydžio žalą. Minėta, ieškovas privalo įrodyti ieškinį. Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1045-602/2018).
91. Byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, jog teismai, priimdami procesinius veiksmus nors vienoje iš ieškovo nurodytų 373 bylų, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neatsižvelgiant į civilinio proceso kodekso keliamus reikalavimus. Ieškinyje taip pat nepagrįstai teigiama, kad vien tai, kad, anot ieškovo, buvo nepaisyta ieškovo argumentų, yra teisėjų neteistos veikos apraiška. Kaip galima spręsti iš ieškovo teiktų procesinių dokumentų turinio, ieškovas pareiškė ieškinį valstybei, nes iš esmės jo netenkina procesinių sprendimų rezultatas.
92. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė nei teisėjų neteisėtų veiksmų priimant procesinius sprendimus, nei jo procesinių teisių pažeidimo, teismas ieškinį atmeta, konstatuodamas, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta teisėjų veikos neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp įrodinėjamos žalos (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
93. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
94. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos atsakovo naudai (CPK 93 straipsnis). Atsakovės atstovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl po baigiamųjų kalbų pateiktų dokumentų
95. Ieškovas 2021 m. balandžio 27–28 d. pateikė dokumentus, siekdamas papildyti bylos medžiagą.
96. Pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė dokumentus po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, juos atsisakoma priimti ir vertinti.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 253 straipsnio 4 dalimi, 269-270 straipsniais,
n u t a r i a :
atmesti ieškovo V. J. ieškinį.
Atsisakyti priimti ieškovo 2021 m. balandžio 27–28 d. pateiktus dokumentus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Petkuvienė