Civilinė byla Nr. 2-647-909/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06494-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.2; 2.6.10.5.2.16; 3.1.7.1.5; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.12.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovei I. S., 

atsakovo atstovei advokato padėjėjai Ingai Šorševai,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, O. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus kolegijos edukacijos centras (dabartinis pavadinimas – VšĮ Vaikų edukacijos centras) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: O. F., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

Teismas

n u s t a t ė :

            ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 240 Eur turtinės žalos atlyginimo, nepilnamečiui sūnui J. M. priteisti 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b. l. 1-3, 31).

Ieškinyje nurodė, jog ieškovės nepilnametis sūnus, J. M., 2017 m. spalio mėnesį pradėjo lankyti VšĮ Vilniaus kolegijos edukacijos centro darželį „Vikutis“. Vaikas gerai adaptavosi, buvo linksmas, noriai ėjo į darželį. Tačiau 2017 m. gruodžio 1 d. ieškovės sūnus, prižiūrimas auklėtojos O. F., patyrė sveikatos sužalojimus. Auklėtoja paaiškino, jog vaikas nuslydo nuo kubo, atskiriančio miegamojo ir žaidimų zonas, ir veidu atsitrenkė į cementinį slenkstį, apkaltą kampainiu. Tuo metu auklėtoja prižiūrėjo 8 vaikus. Sveikatos priežiūros įstaigoje vaikui buvo nustatytas nosies ir veido sumušimas, jis buvo gydomas ambulatoriškai. Ieškovei dėl vaiko priežiūros buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dvylikai dienų. Dėl patirtos traumos vaikas buvo liūdnas, jam skaudėjo nosį, blogai miegojo, dažnai verkė, jam buvo nustatyta diagnozė “kitos reakcijos į stresą“ (F 43.8). Ieškovės teigimu, atsakovo darbuotoja O. F. elgėsi nerūpestingai, tinkamai neprižiūrėjo vaiko, dėl to vaikas patyrė žalą. Ieškovo įstatyminė atstovė I. S. prašo priteisti jos ir jos sūnaus J. M. naudai turtinės žalos atlyginimą bei priteisti neturtinę žalą, pavedant I. S. išmoką tvarkyti uzufrukto teise.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti (1 tomas, b. l. 35-40).

Atsiliepime rodė, jog sužalojimas įvyko dėl paties vaiko neatsargumo. Auklėtoja O. F. paaiškino, jog vaikas, bėgdamas šoko ant minkštų pagalvių, paslydo ir griuvo, atsitrenkdamas nosimi į slenkstį. Vaikas susižalojo nelaimingo atsitikimo metu dėl savo judrumo. Atsakovo manymu, ieškovė pati patvirtino, kad vaikas susižalojo pats, atvedus vaiką medikų apžiūrai, ieškovė gydytojui teigė, kad jis krito užkliuvęs už slenksčio. Įvykio metu vaikus prižiūrėjo kvalifikuota ir patyrusi auklėtoja, turinti kelerių metų darbo patirtį ikimokyklinio ugdymo įstaigose, sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą. Todėl jos veiksmai atitiko pirmosios pagalbos suteikimo tvarką, o jos išsilavinimas ir patirtis vaikų priežiūroje nekėlė ir nekelia abejonių. Patalpos, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas, atitinka higienos ir saugos reikalavimus. Ieškovė neatskleidė atsakovui faktų apie vaiko sveikatos būklę, jo ypatingus poreikius ir galimas papildomas rizikas. Naujoje aplinkoje vaikui reikalinga ilgai trunkanti adaptacija, o nuolat keisdama vaikų darželius, pati ieškovė galėjo sukelti vaikui stresą, psichologinį diskomfortą. Pažymėjo, kad ieškovė tyčia nuslėpė faktus nuo darželio administracijos pasirašydama Sutartį (duomenys neskelbtini). Minėtos Sutarties 2.2.8. p. pažymėta, kad tėvai įsipareigoja pateikti teisingą informaciją apie vaiko tėvų ir artimųjų kontaktinę informaciją, vaiko sveikatos būklę, specialius poreikius ir kitą informaciją, būtiną kokybiškam priežiūros ir ugdymo paslaugų teikimui. Tačiau, ieškovė, pasirašydama sutartį, neatskleidė faktų apie vaiko sveikatos būklę, jo ypatingus poreikius ir galimas papildomas rizikas vaiko priežiūroje, pavyzdžiui, kad vaikui negalima duoti žaisti su tam tikrais žaislais ar, kad būtina vaiką ypač atidžiai stebėti jo fizinėje veikloje.  

Trečiasis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra (1 tomas, b. l. 117-119, 121-122).  

Atsiliepime nurodė, jog NVSC Vilniaus departamentas 2016 m. vasario 5 d. VšĮ Vilniaus kolegijos edukaciniam centrui išdavė leidimą – higienos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - LHP), vadovaujantis Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Sprendimas išduoti LHP buvo priimtas atsižvelgiant į 2016 m. vasario 1 d. ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Trečiasis asmuo 2019 m. sausio 29 d. darželyje atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, siekiant įvertinti darželio atitiktį Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 75:2016), nustatytiems reikalavimams. Patikrinimo metu nustatyta, kad darželyje ugdoma 13 vaikų - tai atitinka LHP nurodytas sąlygas, kad darželyje gali būti ugdoma iki 20 vaikų (3-7 metų amžiaus). Patikrinimo metu nustatyta, kad darželio patalpos ir jose esantys įrenginiai įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsižvelgiant į tai, kad patalpų įrengimas ir jose esantys įrenginiai atitinka HN 75:2016 nustatytus reikalavimus, NVSC Vilniaus departamento nuomone, trauma galėjo įvyko dėl netinkamos vaiko priežiūros. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog po ieškinyje minimo įvykio, NVSC Vilniaus departamentas nebuvo gavęs ieškovės skundo dėl įvykusios traumos, todėl dėl ieškinyje minimos netinkamos darbuotojos O. F. kvalifikacijos NVSC Vilniaus departamentas pasisakyti negali, kadangi nuo nagrinėjamo įvykio iki patikrinimo dienos darželyje vyko darbuotojų kaita ir patikrinimo metu O. F. darželyje nebedirbo. Patikrinimo metu nustatyta, kad vienu metu grupėje dirba 2 darbuotojai, tačiau auklėtojos neturi numatyto išsilavinimo – ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo pedagogo, taip pat vienas darbuotojas yra neišklausęs privalomų higienos įgūdžių mokymo programų, o kitas darbuotojas – neišklausęs privalomos pirmosios pagalbos mokymo programos.

Trečiasis asmuo O. F. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad auklėtinis J. M. nepaklausė O. F. prašymų po miego sėdėti prie stalo ar užsiimti kita veikla, kol ji aprengs kitus auklėtinius, laukiančius lovose. Nurodė, jog J. M. staiga pašoko nuo stalo ir nubėgo prie šalia gulinčių minkštų „lapelių“, ant kurių užšoko ir, nesuvaldęs judesių, krisdamas trenkėsi į slenkstį ir susimušė. O. F. tučtuojau pribėgo prie vaiko, bandė šaldyti atsiradusius sumušimus ir nedelsiant paskambino auklėtinio mamai – ieškovei. Pažymėjo, kad J. M. buvo itin aktyvus ir darželio taisyklių nesilaikė. Pasak auklėtinio tėvo, auklėtiniui buvo sunku priprasti prie daželyje esančio režimo, kadangi namuose jis gyveno laisvu grafiku. Ji pakartotinai bandė užmegzti pokalbį su ieškove dėl jos nepilnamečio vaiko elgesio esant darželyje, išsakydavo pastabas, siekdama pabendrauti su ieškove, jog pasidalintų rekomendacijomis dėl auklėtinio elgesio kontroliavimo, tačiau ieškovė vengė kontakto. Gailisi dėl įvykusio incidento, teigė, kad neįmanoma nuspėti mažamečio vaiko elgesio, juolab, kai ieškovės nepilnametis sūnus yra hiperaktyvus (2 tomas, b. l. 328).   

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame išdėstytomis aplinkybėmis, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 1 d. nuvedusi vaiką į darželį, po pietų gavo skambutį iš auklėtojos O. F., kuri pranešė, kad vaikas susižeidė. Atvykusi į darželį, pamatė, kad vaiko veidas suknežintas, vaikas verkė iš skausmo, auklėtoja jį laikė ant rankų ir kratė, bandydama jį nuraminti, jokie kompresai nebuvo pridėti, vaikui nebuvo suteikta pirmoji pagalba. Vaiką nuvežė į Santariškių ligoninę, kur buvo padaryta rentgeno nuotrauka, nustatyta, kad vaikas patyrė stiprų sumušimą, lūžio nebuvo, gydymui paskirti vaistai, ieškovei išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Vaikas namie gydėsi apie dvi savaites, buvo jautresnis garsams, pasikeitė jo elgesys, nuo patiriamo skausmo pradėjo šlapintis į kelnes, nors buvo 2 metų ir 10 mėnesių. Vaikui ilgą laiką (apie mėnesį) veide buvo mėlynės, net ir dabar nosis liko pakrypusi į kairę pusę, taigi pakito veido estetinis vaizdas. Nosies pertvara yra vietoje, tačiau yra nuskilęs nosies galiukas. Vaikas gydymo metu sunkiau valgė, jam skaudėjo galvą, turėjo gerti nuskausminamuosius vaistus, buvo sumažėjęs fizinis aktyvumas. Po incidento vaikas į darželį grįžti nenorėjo, ilgą laiką skausmingai prisimindavo įvykį, prisimena ir iki šiol nuo įvykio praėjus 4 metams. Ieškovė po incidento susisiekė su darželio direktore, pranešdama, kad darželio nebelankys, tačiau direktorė prašė grąžinti 100 Eur administracinio mokesčio dalį, nors vaikas darželį faktiškai buvo lankęs tik apie du mėnesius. Direktorė ieškovę išvadino šantažiste, aiškino, kad vaikas turi specialių poreikių. Po reabilitacijos vaiką vedė į kitą darželį. Pažymėjo, kad darželyje „Vikutis“ vaikas buvo susižeidęs ir anksčiau – spalio mėnesį – prie čiuožyklos susitrenkė dantis, tuomet kreipėsi į dantų gydytoją, rimtos traumos nebuvo; ieškovė pati rūpinosi saugia aplinka, asmeniškai nuvežė paminkštintus takelius, kad jais apklotų vietą aplink čiuožyklą. Ieškovė nurodė, kad iki patirto nosies sužalojimo vaiko sveikatos būklė buvo puiki, tik turėjo kalbos sutrikimą, psichologine prasme vaikas niekuo neišsiskiriantis iš kitų, jokių specialių poreikių neturėjo, anksčiau didelių traumų neturėjo, išskyrus tai, kad būdamas 1 metų 4 mėnesių amžiaus buvo susitrenkęs smakrą. Vaikas darželyje „Vikutis“ adaptavosi greitai, ieškovė palaikė ryšį su dviem auklėtojom. Ieškovė vaiko patirtą neturtinę žalą vertina 250 Eur vadovaudamasi teismų praktika, o turtinę – 240 Eur, kurią sudaro jos netekto darbingumo pajamos vaiko slaugymo metu ir išlaidos vaistams. Ieškovės vertinimu, darželis pažeidė higienos normas, nes nebuvo atskirtos dvi grupės, grupė buvo mišri (vaikai nuo 1 metų iki 6 metų), per mažai auklėtojų, auklėtoja O. F. neturėjo sveikatos pažymėjimo, todėl negalėjo dirbti, grupėje nebuvo tinkamai uždengta anga, kuri pavojinga mažamečiams, tvorelė buvo pastatyta tik vėliau. Darželis yra privatus, už vaiko priežiūrą mokami dideli pinigai, todėl atsakovui keliami didesni atidumo reikalavimai, šiuo atveju darželio personalas pareigas vykdė aplaidžiai.   

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad neįrodytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Higienos pasas traumos metu galiojo, darbuotojų žinios buvo patikrintos, o tai, kad O. F. turėjo pasibaigusį sveikatos pažymėjimą nėra susiję priežastiniu ryšiu su vaiko patirta trauma, taip pat nėra šios asmens bei atsakovo neteisėtų veiksmų, neveikimo. Atsakovas kaltės nepripažįsta. Tvorelė buvo užtverta tėvelių susirinkimo metu priėmus tokį sprendimą dėl vaikų saugumo ateityje, kad nesikartotų nelaimingų atsitikimų. Anksčiau incidentų ar traumų, kiek tai susiję su neužtverta anga, darželyje nebuvo. Atstovė pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai (straipsnis - interviu portale, Vilniaus apygardos teismo nutartis) patvirtina, kad ir iki traumos psichologinė aplinka vaiko šeimoje nebuvo gera, kas lėmė, kad vaikas turėjo sveikatos sutrikimų, vaikas stresą patyrė anksčiau nei patirta trauma, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp traumos ir patirtų išgyvenimų. Be to, ieškovė neinformavo darželio, kad vaikas turi įvairių sutrikimų, kad tai reikalauja ypatingo dėmesio.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. F. paaiškino, kad darželyje vaikai po pietų miego keliasi 15 val., vaikams, kurie atsikeldavo ir būdavo aprengti, įjungdavo televizorių ir duodavo užkandžių bei palikdavo iki tol, kol aprengdavo kitus vaikus. Tą dieną ieškovės sūnus buvo aprengtas antras ar trečias ir buvo paliktas prie stalo, o ji tuomet nuėjo prie kitų vaikų. Išgirdusi griuvimą ir verkimą, greit atbėgo prie vaiko, pridėjo rankšluostį, kraujo nebuvo, sąmonės praradęs nebuvo, paskambino mamai, kuri atvyko po 30 min., tuo metu vaiką laikė ant rankų, lingavo, ramino. Vaiko adaptacija darželyje buvo gana sklandi, vaikas elgesiu iš kitų neišsiskyrė, elgdavosi standartiškai, tačiau gana dažnai neklausydavo auklėtojos nurodymų, jam buvo sudėtingiau priprasti prie darželio režimo. Santykiai su ieškove buvo geri, yra išsakiusi keletą pastebėjimų, nors ieškovė vengė bendrauti. Grupė buvo mišri, apie 13-15 vaikų, buvo planas išskirti grupes į dvi – vyresniųjų ir mažesniųjų. Pabrėžė, kad jos sveikatos pažymėjimas galiojo įsidarbinimo metu, o vėliau dėl neapsižiūrėjimo nepastebėjo, kad buvo pasibaigęs galiojimas, pirmosios pagalbos kursus buvo išklausiusi. Po incidento buvo sukviesti auklėtinių tėvai, buvo nuspręsta užtverti angą tvorele dėl saugumo, nors vaikai naudojosi ta vieta, ją mėgo, žaidė, laipiojo. Kol neįvyko incidentas, ta vieta neatrodė nesaugi, minkštos detalės „lapeliai“ visuomet gulėjo prie slenksčio. Taip pat paaiškino, kad pagal specialybę yra filologė, iki įsidarbinant pas atsakovą turėjo 1,5 metų auklėtojos patirties kitame darželyje. Šiuo metu darželyje „Vikutis“ nebedirba, išėjo dėl motinystės ir vaiko priežiūros atostogų.  

Trečiojo asmens Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (2 tomas b. l. 333), byloje yra trečiojo asmens prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, dėl ieškinio pagrįstumo prašoma spręsti teismo nuožiūra (2 tomas b. l. 216-217).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Ieškovės I. S. sūnus J. M. gimė 2015 m. sausio 21 d. (1 tomas, b. l. 5).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė 2017 m. gegužės 2 d. vaiko priežiūros ir ugdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovės nepilnametis sūnus lankė darželį „Vikutis“ nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. (1 tomas, b. l. 20-21). Minėta sutartis buvo nutraukta ieškovės 217 m. gruodžio 2 d. prašymu, prašyme paaiškinama, jog sutartis nutraukiama dėl J. M. darželyje patirtų traumų (1 tomas, b. l. 47).  

 Ieškovės vaikui būnant darželyje „Vikutis“, 2017 m. gruodžio 1 d., jis nuslydo nuo minkštų baldų detalių „lapelių“ ir griuvo, atsitrenkdamas nosimi į slenkstį (1 tomas, b. l. 44, 79). Sveikatos priežiūros įstaigoje vaikui buvo nustatytas nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, vaikas išsiųstas ambulatoriniam gydymui, pridėtos J. M. patirtų sužalojimų fotonuotraukos (1 tomas, b .l. 10, 25).

2017 m. gruodžio 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, pranešdama apie sūnaus gruodžio 1 d. patirtą traumą bei reikalaudama sutvarkyti nesaugų patalpose esantį slenkstį (1 tomas, b. l. 8).

2017 m. gruodžio 4 d. įvyko atsakovo darbuotojų ir auklėtinių tėvų susirinkimas, kuriuo metu buvo nutarta užtverti tvorele angą tarp vaikų miego ir žaidimų zonų, kad vaikai nesusižeistų (1 tomas, b. l. 65, 66, 80). 

Atsakovas 2017 m. gruodžio 6 d. raštu informavo, kad vaikų darželis „Vikutis“ turi 2016 m. vasario 5 d. išduotą leidimą - higienos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), o vaikas susižalojo dėl jo paties neatsargaus elgesio, tačiau pažadėjo imtis papildomų saugumo priemonių, kad panašūs nelaimingi atsitikimai nepasikartotų (1 tomas, b. l. 9, 45).

2018 m. sausio 5 d. vaikų ir paauglių psichiatrė J. M. nustatė „kitas reakcijas į stiprų stresą”, kurios buvo siejamos su darželyje patirta trauma (1 tomas b. l. 14). Ieškovė, įrodinėdama išlaidų už vaistus dydį, pateikė kvitus 23,01 Eur sumai (5,99+7,59+9,43) (1 tomas, b. l. 19).

Nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovė turėjo nedarbingumo pažymėjimą slaugai ir gavo išmokas. Ieškovei Sodra išmokėjo 55,41 Eur (priskaičiuota 70,15 Eur) ligos (slaugos) išmoką (1 tomas, b. l. 17, 18). 

Iš pateiktų ieškovės atsiskaitymo lapelių matyti, kad 2017 m. spalio mėnesį ji gavo 602,24 Eur (priskaičiuota 772,68 Eur) lapkričio mėnesį – 666,82 Eur darbo užmokestį (priskaičiuota 1017,14 Eur), gruodžio mėnesį – 394,35 Eur darbo užmokestį (priskaičiuota 538 Eur) (1 tomas, b. l. 15, 16, 31). Nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio pagal atsiskaitymų lapelius ieškovė atlyginimo negavo (2 tomas, b. l. 281 – 287).

Teismui pateikti auklėtojos O. F. Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimai, patvirtinantys, jog ji atestuota pagal Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą ir Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programą (1 tomas, b. l. 67).

2019 m. sausio 31 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atliko atsakovo VšĮ Vilniaus kolegijos edukacijos centro patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo nustatyti pažeidimai, minėti sprendimo aprašomojoje dalyje (1 tomas, b. l. 120-123).  

Byloje pateikta atsakovo Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tačiau, šiuo draudimu nebuvo apdrausta atsakovo civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, padarytą dėl ugdymo įstaigos auklėtinių priežiūros (1 tomas, b. l. 63, 64).

Pateiktas 2018 m. gruodžio 12 d. straipsnis iš portalo www.15min.lt, kuriame ieškovė davė interviu žiniasklaidai dėl ieškovės vaiko tėvo netinkamo elgesio su ja bei nepilnamečiu vaiku.

Kadangi byloje kilo ginčas dėl ieškovės vaiko sveikatos būklės ir priežastinio ryšio su darželyje įvykusiu incidentu, teismui buvo pateikti duomenys iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos apie J. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. (2 tomas, b. l. 257 – 259).

        Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo vaikui darželyje patyrus traumą. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad vaikas susižeidė darželyje.  

Ieškovė nurodė, kad po 2017 m. gruodžio 1 d. incidento darželyje, ieškovės vaikas buvo ne tik fiziškai sužalotas, tačiau ir patyrė dvasinius išgyvenimus – stresą, po įvykio buvo keičiama auklėjimo įstaiga, nes vaikas bijojo eiti į darželį, kentė kitus nepatogumus. Atsakovas nurodė, kad ieškovės vaikas susižalojo per neatsargumą, o tuo metu buvusi auklėtoja O. F. užtikrino maksimalų vaikų saugumą, tame tarpe ir ieškovės vaiko, tačiau dėl mažamečio hiperaktyvumo vaikas susižalojo. Taip pat akcentavo, jog ieškovės vaikas jau prieš susižalojimą turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovas nėra atsakingas, todėl ieškovė šiuo atveju tik ketina pasipelnyti, kaltindama atsakovą vaiko nepriežiūra ir tai įtakojusį susižalojimą, kadangi atsakovas turi visus leidimus ir įrodymus, įrodančius priešingai nei ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybes dėl darželio nesaugumo ir neatsakingumo. Ieškovė nepritarė tokiai atsakovo pozicijai ir teikė į bylą duomenis, paaiškinimus, kad J. M. vaikų darželyje „Vikutis“ dėl darbuotojų nerūpestingumo susižalojo ne pirmą kartą, todėl apsaugodama nepilnametį vaiką, turėjo pereiti į kitą auklėjimo įstaigą.

Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios civilinės teisės normos, įtvirtinančios pareigą atlyginti padarytą žalą, nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Darbdavio atsakomybę už jo darbuotojo padarytą žalą lemia CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius (su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas) bei neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). 

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktą vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, pažeidę vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinius įstaigų, įmonių ar grupių, kurios vykdo ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 75:2016). Higienos normos HN 75:2016 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016-07-23 iki 2018-08-31) 12 punkte įtvirtinta įstaigos pareiga sudaryti saugias ugdymo sąlygas.

Byloje nustatyta, kad vaiko susižalojimo dieną vaikus grupėje prižiūrėjo auklėtoja O. F., kuri paaiškino, kad po dienos miego aprengusi ieškovės sūnų, jį paliko su kitais atsikėlusiais vaikais prie staliuko žiūrėti televizoriaus, o tuo tarpu pati nuėjo į vaikų miego patalpą kelti ir rengti kitų vaikų. O. F. nurodė, kad jai būnant kitoje patalpoje ji išgirdo griuvimo garsą ir vaiko verksmą. Paaiškėjo, kad vaikas, pasišalinęs nuo staliuko, šokinėjo nuo minkštų baldų „lapelių“ ir, neišlaikęs pusiausvyros, griūdamas trenkėsi į šalia esančią slenksčio cementinę briauną, tuo smarkiai susižalodamas nosį. Susižalojimo metu vaikas buvo 2 metų ir 10 mėnesių amžiaus. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad auklėtoja O. F., palikusi vaiką be suaugusių priežiūros, neužtikrino vaikui saugios aplinkos. Argumentas, kad vaikas pats neklausė auklėtojos nurodymų likti prie staliuko nesuponuoja išvados, kad vaikas pats kaltas dėl susižalojimo, kadangi akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikas nėra pakankamai nuovokus įžvelgti savo elgesio grėsmes, numatyti nurodymų nesilaikymo pasekmes. Taigi, teismo vertinimu, O. F. šioje situacijoje nebuvo pakankamai apdairi bei rūpestinga, kiek to reikalauja profesionalaus ir atidaus asmens standartas. Be to, byloje nustatyta, kad darželio grupėje slenkstis, turintis cementinę briauną, nebuvo užtvertas, o minkšti baldai „lapeliai“, pasak O. F., pastaruoju metu buvo laikomi šalia slenksčio, nors anksčiau minkštos detalės buvo laikomos prie durų, tik vėliau buvo perkeltos arčiau slenksčio. O. F. negalėjo paaiškinti, kokio konkretaus asmens nurodymu buvo pakeista minkštų detalių stovėjimo vieta, paaiškindama, kad galimai minkštų detalių vietą pakeitė darželio administracija. Byloje taip pat nustatyta, kad po incidento darželio administracijos ir tėvelių bendru sprendimu slenksčio anga buvo užtverta tvorele siekiant ateityje išvengti nelaimingų atsitikimų. Teismo vertinimu, atsakovas, laiku neužtvėręs slenksčio angos bei šalia atviro slenksčio pastatęs bei nuolat laikęs minkštų baldų detales, ant kurių vaikai galėjo netrukdomai laipioti, šokinėti, sudarė auklėtiniams nesaugias sąlygas, ko pasekoje ieškovės sūnus, paliktas be suaugusiųjų priežiūros, netrukdomas galėjo užlipti, o užlipęs ir netekęs pusiausvyros griuvo ir atsitrenkė į cementinę slenksčio briauną ir dėl to patyrė žalą. Manytina, kad atsakovas, savalaikiai nesiėmė priemonių, kad slenkstis būtų užtvertas ar neturėtų aštrių, kietų kampų bei neužtikrino, kad minkštų baldų vieta būtų nustatyta kitoje saugesnėje vietoje, kad šalia neužtverto slenksčio esantys daiktai nekeltų grėsmės įstaigos vaikų sveikatai ir saugumui. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas (jo darbuotoja) atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius neveikimu, nebuvo tinkamai apsaugotas aukšto slenksčio kraštas ir tuo metu nebuvo uždengta virš slenksčio esantį arka, nebuvo atitraukti per arti prie slenksčio stovintys minkšti baldai („lapeliai“), vaikas nesaugioje aplinkoje buvo paliktas be priežiūros (CK 6.263 straipsnis, 6.264 straipsnis). Toks neveikimas tapo žalos atsiradimo priežastimi. Šiuo atveju galioja kaltės prezumpcija, kurią paneigti įrodinėjimo procese turėjo atsakovas, tačiau šiuo atveju atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Byloje nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, esant nepaneigtai atsakovo kaltės prezumpcijai, egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. 

Dėl neturtinės žalos priteisimo

 J. M. įstatyminė atstovė I. S. teismo prašė iš atsakovo priteisti 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo sūnaus naudai.  

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio teismas sprendžia aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Byloje nustatyta, kad J. M. patyrė nosies sužalojimus, kas neabejotinai jam, kaip mažamečiui vaikui, sukėlė itin stiprų skausmą, didelį išgąstį. Tai patvirtina tiek ieškovės, tiek O. F. paaiškinimai, kad po susitrenkimo vaikas ilgai verkė, jį reikėjo guosti, raminti, buvo laikomas ant rankų, linguojamas, vaiko verkimas tęsėsi iki atvykstant mamai, taigi ne trumpiau nei 30 minučių. Vaikas buvo vežamas į ligoninę apžiūrai, buvo daroma rentgeno nuotrauka, kas jam taipogi sukėlė nemalonius pojūčius. Gydymas užtruko apie dvi savaites, nosis buvo patinusi, vaikas gėrė nuskausminamuosius, žaizdas tepė gydomuoju tepalu, naudojo į nosį purškiamus vaistus, dėl patiriamo skausmo turėjo sunkumų valgant, miegant, buvo apribota jo fizinė bei socialinė veikla. 2018 m. sausio 5 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad vaikas po traumos naktimis pradėjo šlapintis į lovą, vaikas tapo nerimastingesnis (1 tomas b. l. 14). Į darželį „Vikutis“ vaikas negrįžo, pradėjo lankyti kitą darželį, kas vėlgi jam sukėlė naujus išgyvenimus, aplinkos pasikeitimą, papildomą stresą. Taigi, akivaizdu, kad vaiko patirti sužalojimai apribojo jo įprasto gyvenimo sąlygas ir sukėlė papildomų nepatogumų. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovė teigė, kad vaiko nosytė po traumos liko pakrypusi į kitą pusę, tačiau šiems teiginiams pagrįsti rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovo argumentai, kad vaiko dvasinius išgyvenimus galėjo lemti sudėtinga psichologinė situacija šeimoje, atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio, neįrodyti ir nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, jog nėra pakankamų duomenų ir leistinų įrodymų, kurie būtų sudarę pagrindą teismui spręsti dėl nepilnamečio vaiko ligos pobūdžio, trukmės ir prognozių, todėl atsakovo teiginiai byloje dėl žalos atlyginimo, jog ankstesnėje byloje teismas konstatavo J. M. sveikatos sutrikimus, kurių ieškovė neatskleidė atsakovui, ir kurie turėjo įtakos vaiko elgesiui ar jo poreikiams, laikytini neįrodytais ir nesusijusiais su nagrinėjamos bylos dalyku (1 tomas, b. l. 48-62).

Įvertinęs vaiko sužalojimo aplinkybes, patirtos traumos pobūdį ir pasekmes, gydymo laikotarpį, teismas sprendžia, kad siekiant kompensuoti vaiko patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas priteisti J. M. naudai iš atsakovo 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka tiek įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tiek bendrus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

CK 3.185 straipsnio 1 dalis nurodo, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Įstatymas griežtai nurodo, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, išdėstyta, teismas priteisia 250 Eur dydžio neturtinės žalos dydį J. M. naudai, pavedant J. M. įstatyminę atstovę I. S. valdyti vaiko gautus pinigus uzufrukto teise.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Ieškovė teismo prašo jai iš atsakovo priteisti 240 Eur turtinės žalos. Ieškovė paaiškino, kad šią sumą sudaro skirtumas tarp ieškovės mėnesinio darbo užmokesčio, t. y. 668,82 Eur, ir gruodžio mėnesio gautų pajamų 394,35 Eur darbo užmokesčio, gautos nedarbingumo išmokos 55,41 Eur ir 23,01 Eur išlaidos vaiko vaistams (1 tomas, b. l. 1, 31).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Ieškovė patirtą turtinę žalą įrodinėja išlaidomis vaistams, t. y. pridėjo UAB „Eurovaistinė“ kvitus, kurių bendra suma sudaro 23,01 Eur išlaidų medikamentams vaiko sužalojimams gydyti (1 tomas, b. l. 19). Iš byloje esančių kvitų matyti, kad 2017 m. gruodžio 3 d. kvito Nr. 235397/69, suma 5,99 Eur, ieškovė atsiskaitė už prekes, taip pat, kaip ir matyti iš 2018 m. sausio 8 d. kvito Nr. 746853/119, suma 9,43 Eur. 2017 m. gruodžio 3 d. kvite Nr. 235395/69, ieškovė pirko tepalą (TRAUMEEL S, 50 g) už 7,59 Eur. Pagal šio tepalo paskirtį, t. y. vartojama bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptominiam gydymui, akivaizdu, kad šis preparatas buvo perkamas siekiant gydyti vaiko sužalojimus. Kai tuo tarpu ankščiau minėtuose kvituose nėra duomenų, kokias prekes ieškovė pirko, matomas tik ieškovės atliktas atsiskaitymas vaistinėje, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, kokios prekės buvo perkamos pagal teismui pateiktus kvitus, ar asmeniniams poreikiams ar vaiko sužalojimų gydymui. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 23,01 Eur išlaidų už vaistus tenkintinas iš dalies: 7,59 Eur dydžio išlaidos, susijusios su vaistų pirkimu, padedančių vaiko sužalojimui gydyti, yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai, o likusioje dalyje (15,42 Eur) atmestinos kaip nepagrįstos. 

Taip pat ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo jos naudai dėl vaiko slaugymo ir turėto nedarbingumo negautas pajamas, t. y. 217,06 Eur (666,82 Eur – (394,35 Eur +55,41 Eur) (1 tomas, b. l. 31).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų susižalojus vaikui, ieškovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai – nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki gruodžio 12 d. (kas sudarė 8 darbo dienas). Dėl nurodytos priežasties ji negavo dalies savo nuolatinių pajamų (darbo užmokesčio). Atsakovui atsiranda pareiga atlyginti ieškovės patirtas netektas pajamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį ieškovės darbovietė jai išmokėjo 0 Eur atlygį, 2017 m. spalio mėnesį išmokėjo 602,24 Eur (priskaičiuota 772,68 Eur), lapkričio mėnesį išmokėjo 666,82 Eur atlyginimą (priskaičiuota 1 017,14 Eur),  o 2017 m. gruodžio mėnesį išmokėjo 394,35 Eur atlyginimą (priskaičiuota 538 Eur) (1 tomas, b. l. 15-16; 2 tomas b. l. 282-287). Nagrinėjamoje byloje matoma informacija apie apskaičiuotas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), kurių išmokų gavėja nurodyta I. S., socialinio draudimo Nr. (duomenys neskelbtini). Išmokos mokėjimo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. ieškovei numatoma išmokėti suma sudarė 7,51 Eur, o laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. numatoma išmokos suma – 47,90 Eur, išmokų priežastis – ligos išmoka (1 tomas, b. l. 17-18). Bendra išmokų suma sudaro 55,41 Eur.  

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad negautos pajamos nustatomos atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl darbo kodekso įgyvendinimo“ Nr. 496 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, pagal kurio 5.1 papunktį apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Remiantis teisiniu reglamentavimu ir byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškovė nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio iš savo darbovietės negavo jokių pajamų (2 tomas, b. l. 282-284). Nuo 2017 m. spalio mėnesio ieškovė pradėjo gauti pajamas: 1) spalio mėnesį – išmokėta 602,24 Eur (iš viso priskaityta 772,68 Eur); 2) lapkričio mėnesį – išmokėta 666,82 Eur (iš viso priskaityta 1 017,14) (2 tomas, b. l. 285-287). Vadinasi, vidutinis darbo užmokestis šiuo atveju sudaro 423,02 Eur (0 Eur + 602,24 Eur + 666,82 Eur = 1 269,06 Eur / 3 = 423,02 Eur). Atitinkamai vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis šiuo atveju sudaro 22,26 Eur (423,02 Eur / 19 d.d. = 22,26 Eur).  

Ieškovė 2017 m gruodžio mėnesį dirbo 11 darbo dienų, už kurias jai išmokėtas 394,35 Eur atlyginimas kartu su pašalpa už pirmas dvi nedarbingumo dienas, ir buvo nedarbinga 8 darbo dienas, už kurias ji gavo nedarbingumo pašalpą iš Sodros už 6 darbo dienas (55,41 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad nedarbingumo pašalpa sudaro 85 procentus kompensuojamo darbo užmokesčio, todėl ieškovės negautų pajamų dalis sudaro 15 procentų darbo užmokesčio pajamų. Ieškovei esant nedarbingai 8 darbo dienas, jos netektos pajamos (15 proc.) už šį laikotarpį sudaro 26,71 Eur (22,26 Eur x 8 d. d. = 178,08 Eur x 15 proc. = 26,71 Eur). Taigi yra pagrindas priteisti šią 26,71 Eur negautų pajamų sumą iš atsakovo ieškovės naudai, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl 190,35 Eur negautų pajamų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą (217,06 Eur – 26,71 Eur = 190,35 Eur).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 240 Eur turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 34,30 Eur turtinės žalos (7,59 Eur + 26,71 Eur), o likusioje dalyje (205,70 Eur) ieškovės reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, būtina nustatyti, kokia apimtimi ieškinys buvo patenkintas, o kokia atmestas. Ieškovės ieškinys sudarytas iš dviejų skirtingo pobūdžio reikalavimų – turtinės (50 proc.) ir neturtinės (50 proc.) žalos priteisimo. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės neturtinių reikalavimų dalis (250 Eur) buvo patenkinta 100 proc., ieškovės turtinių reikalavimų dalis (240 Eur) buvo patenkinta 14 proc. (34,30 Eur), taigi iš viso ieškovės ieškinys patenkintas 64 procentais, o atmestas 36 procentais.

 Ieškovė byloje sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (1 tomas b. l. 4). Ieškovei bylos procese buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (1 tomas b. l. 108-109).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleista nuo 50 proc. žyminio mokesčio, jai grąžinamas 10 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 6,40 Eur žyminio mokesčio (10 Eur x 64 proc.) (CPK 93 straipsnis).

2019 m. kovo 26 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 130 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 83,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų (130 Eur x 64 proc.) (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas byloje yra sumokėjęs 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (1 tomas, b. l. 150). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas 7,20 Eur žyminis mokestis atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas byloje yra pateikęs įrodymus, kad už teisinę pagalbą iš viso patyrė 1 960 Eur: 1) 180 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (1 tomas b. l. 99), 2) 1 090 Eur (200 Eur už susipažinimą su ieškiniu, 110 Eur atsiliepimo/priešieškinio parengimą, viso 750 Eur už pasirengimą, vykimą ir dalyvavimą 2018 m. liepos 10 d., 2018 m. rugsėjo 13 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. sausio 23 d. posėdžiuose, 30 Eur už 2019 m. sausio 15 d. prašymą įtraukti į bylą trečiąjį asmenį (1 tomas, b. l. 112), 3) 340 Eur (1 tomas b. l. 145), 4) 150 Eur už advokato padėjėjos susipažinimą su byla ir atstovavimą 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdyje (2 tomas b. l. 264), 5) 200 Eur už advokato padėjėjos atstovavimą (2 tomas b. l. 290).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacija). Pažymėtina, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

Atsakovas pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovas patyrė 1 960 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas detalizavo auksčiau. Nors šios išlaidos neviršija Rekomendacijoje nurodyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes bei ieškovės priteistinos sumos dydį ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų santykį. Pagrindo šioje situacijoje besąlygiškai taikyti „pralaimėjęs moka“ taisyklę ir perkelti ieškovei visų atsakovo apmokėtų išlaidų, kurios yra pernelyg didelės ir neproporcingos byloje nagrinėjimo ginčo pobūdžiui, kompensavimo pareigą nenustatyta. Tai lemia išvadą, kad pagrįstomis ir protingomis atsakovo bylinėjimosi išlaidos, įvertinus priteistą sumą, bylos medžiagą, laikytinos ne visoje 1 960 Eur, bet 600 Eur sumos apimtyje. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistinos 216 Eur atstovavimo išlaidos atmestų ieškinio reikalavimų daliai (600 Eur x 36 proc. = 216 Eur) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Taigi, iš viso iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 223,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (216 Eur + 7,20 Eur = 223,20 Eur).

Dėl pašto išlaidų

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 23,85 Eur.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinų pašto išlaidų suma sudaro 15,26 Eur (23,85 Eur x 64 proc.) (CPK 92 straipsnis).

Iš ieškovės valstybės naudai priteistinų pašto išlaidų suma sudaro 4,30 Eur (atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, t. y. 8,59 Eur / 2 = 4,30 Eur). Kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios 4,30 Eur išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės I. S. nepilnamečiui sūnui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VšĮ Vaikų edukacijos centras, juridinio asmens kodas 304083929, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo, paskiriant priteistą neturtinę žalą tvarkyti įstatyminei atstovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VšĮ Vaikų edukacijos centras, juridinio asmens kodas 304083929, 34,30 Eur (trisdešimt keturis eurus 30 ct) turtinės žalos atlyginimo, 6,40 Eur (šešis eurus 40 ct) žyminio mokesčio, iš viso 40,70 Eur (keturiasdešimt eurų 70 ct).

Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovui VšĮ Vaikų edukacijos centras, juridinio asmens kodas 304083929, iš ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 223,20 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo VšĮ Vaikų edukacijos centras, juridinio asmens kodas 304083929, 83,20 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5630). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo VšĮ Vaikų edukacijos centras, juridinio asmens kodas 304083929, 15,26 Eur (penkiolika eurų 26 ct) pašto išlaidų. Pašto išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Grąžinti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. vasario 27 d. (mokėjimo užduoties kodas – ZJ77550), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Justa Raciūtė