Administracinė byla Nr. eA-895-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01642-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J. dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja B. P. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-197 (2.13-1.E) „Dėl K. J. 2021-01-05 skundo dalies dėl antstolės veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja nesutiko su Sprendime pateiktu vertinimu dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų tikrinimo apie asmens, kuris nėra vykdomosios bylos dalyvis, tačiau yra itin glaudžiai turtiniais ryšiais susijęs su pagrindiniu vykdomosios bylos dalyviu – skolininku, turtą. Sprendimas be pagrindo varžo antstolių teises ir pareigas vykdyti savo tiesiogines funkcijas. Dėl minėtų priežasčių Inspekcijos duotas nurodymas antstolei užtikrinti, kad paieška Antstolių informacinėje sistemoje būtų atliekama tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui atliekamų funkcijų įgyvendinimui, yra perteklinis.
2.2. Konkrečioje vykdomojoje byloje antstolė turėjo teisę ir teisinę pareigą rinkti ginčo duomenis apie tiesiogiai su skolininku AB „Firma VITI“ (šiuo metu UAB „Firma VITI“) (toliau – ir Skolininkas) susijusio asmens turtą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad tam tikri Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatyti išieškojimo užtikrinimo veiksmai antstolio gali (esant tam tikroms aplinkybėms turi) būti prevenciškai įvertinti gaunant tam tikrą informaciją ne tik tiesiogiai apie skolininką, bet ir apie kitus asmenis, kurie turtiniais santykiais gali būti susieti su skolininku (pvz., vykdant CPK 624 str. nuostatas dėl išieškojimo nukreipimo į pas kitus asmenis esančius skolininko pinigus ar turtą), arba jų sąsają su skolininku. K. J. yra Skolininko valdybos pirmininkas, buvęs generalinis direktorius, jis nurodytas ir prie Skolininko istorinių duomenų skiltyje „Fizinių asmenų istorija“. Duomenys buvo reikalingi siekiant įsitikinti ar nėra pagrindo aprašyti ir areštuoti skolininkui priklausantį turtą ir/ar turtines teises, įsitikinti, ar tretieji asmenys neturi turto ar turtinių teisių, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą vykdomojoje byloje. Šiuo metu Skolininko (bendrovės) vadove, pagal viešai prieinamus duomenimis, yra galimai K. J. dukra I. J.. Be to, vienintelio K. J. nuotrauka skundo ruošimo dienai (2022 m. balandžio 8 d.) talpinama Skolininko interneto svetainėje www.abviti.lt skiltyje „Apie mus“, vien iš to galint spręsti, kad tai yra vienas pagrindinių Skolininko sprendimus (įskaitant dėl turto, prievolių) įtakojančių asmenų. Ginčas šioje byloje kilęs dėl duomenų apie žemės sklypą tikrinimo, kai tiesioginės Skolininko veiklos sritys, be kita ko, yra žemės sklypų pirkimas-pardavimas bei jų nuoma, tai deklaruojant Skolininko interneto tinklapyje, taip pat VĮ „Registrų centras“. Pareiškėja, rinkdama duomenis, aiškinosi, kokiais turtiniais santykiais K. J. yra susijęs su Skolininku ir ar tokie turtiniai santykiai gali būti reikšmingi vykdomojoje byloje. Informacijos paieškos tikslas buvo turtinių Skolininko ir susijusio asmens ryšių patikrinimas ieškant Skolininkui priklausančio turto ir/ar turtinių teisių. Ginčo žemės sklypo įgijimo pagrindai, žymos apie tokio turto nuomą, panaudą, įkeitimą ir/ar kitus turto suvaržymus, susijusius su Skolininku, galėtų lemti actio Pauliana ar kitus procesus siekiant vykdomojo dokumento realaus įvykdymo. Su skolininko turtu susijęs įrašas viešame registre gali turėti esminės įtakos bylos įvykdymo perspektyvai (pvz. skolininkas gali būti atlikęs tam tikrus darbus/suteikęs paslaugų trečiajam asmeniui ir tuo pagrindu įgyti turtinę teisę iš trečiąjį asmenį). Antstolis turi pareigą būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti.
2.3. Antstolės veiksmai atitiko 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) ir buvo proporcingi siekiamam tikslui, nebuvo renkama daugiau duomenų, nei buvo būtina funkcijoms vykdyti. Pareiškėja tikrino duomenis apie nekilnojamą turtą – žemės sklypą, tačiau nerinko jokių su K. J. asmeniu susijusių duomenų.
2.4. Inspekcija netinkamai interpretavo antstolės pateiktus paaiškinimus, nurodydama, kad į klausimus buvo neatsakyta, kadangi antstolė išsamiai pagrindė, kad šioje konkrečioje vykdomojoje byloje buvo poreikis surasti ir aprašyti Skolininkui priklausantį turtą ir (arba) turtines teises.
2.5. Atsakovas peržengė savo kompetenciją, aiškindamasis, kokiu būdu rinkti duomenys galėjo įtakoti veiksmus vykdomojoje byloje ir kokius su rinktais duomenimis susijusius veiksmus iki ir po duomenų rinkimo atliko antstolė. Atsakovo veiksmai pažeidžia antstolių nepriklausomumo principą, nes apriboja antstolio galimybes vykdyti tiesiogines savo funkcijas. Antstolis iš anksto negali nuspręsti, kiek tam tikra informacija registre gali būti naudinga/aktuali vykdant bylą, todėl pirmiausia, jis ją patikrina ir tik tada priima atitinkamą procesinį sprendimą, o nepatikrinus turtinės informacijos apie skolininką, gali būti padaryta žala kreditoriams. Bet kokia informacija registre gali turėti esminės įtakos bylos įvykdymo perspektyvai, todėl susaistyti antstolio galimybę tikrinti informaciją yra iš esmės kišimasis į vykdymo proceso organizavimą.
2.6. Teismo posėdžio metu antstolė paaiškino, kad duomenys rinkti pagal skolininko kodą. Tokiu būdu pirmiausia gaunama Nekilnojamojo turto registro duomenų suvestinė. Nepaspaudus nuorodos ant konkretaus turtinio vieneto nėra galimybės patikrinti, ar duomenys yra reikšmingi konkrečiame vykdyme. Duomenys nebuvo saugomi. Turto ryšiai su skolininku nebuvo žinomi, kol konkrečiai nebuvo patikrinta.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Inspekcija nurodė, kad:
3.1. Nagrinėjamoje byloje K. J. nėra skolininkas ar vykdomosios bylos dalyvis, Skolininkas su pareiškėju nėra bendraturčiai, pagal VĮ Registrų centro pateiktą informaciją, Skolininkas tik atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r., kadastrinius matavimus. Pareiškėja duomenų apie tai, kad K. J. yra turtiniais santykiais susijęs su Skolininku, ir juos pagrindžiančių įrodymų Inspekcijai nepateikė, nenurodė, pagal kokią Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją pareiškėja darė išvadas, ar nėra trečiųjų asmenų, kurie už tam tikras Skolininko suteiktas paslaugas ar darbus galėtų būti skolingi Skolininkui, ir kas buvo daroma su gauta informacija vėliau. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas Sprendime vertino, jog pareiškėja išsamiai ir visapusiškai nepagrindė, kodėl ir kokioms antstolio funkcijoms vykdomojoje byloje atlikti buvo būtinas asmens duomenų tvarkymas, taigi nebuvo pagrindo daryti išvados, kad toks antstolio veikimas patenka į BDAR 6 straipsnio e punkte nustatytą sąlygą, ir antstolės veiksmus vertino kaip BDAR reikalavimų asmens duomenų tvarkymui pažeidimą.
3.2. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, jog K. J. turi tiesioginių sąsajų su Skolininku, yra Skolininko valdybos pirmininkas, buvęs generalinis direktorius, bei, kad, jis nurodytas prie Skolininko istorinių duomenų skiltyje „Fizinių asmenų istorija“ Inspekcijai pareiškėjos teikiamuose atsakymuose nebuvo nurodomos, šiomis aplinkybėmis pareiškėja K. J. duomenų tvarkymo negrindė, taigi Inspekcija negalėjo jų vertinti. Antstolė Inspekcijai teigė, kad vykdomojoje byloje matėsi registro ir kadastro žymos nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini)., Molėtų r., ir K. J. nekilnojamo turto registras buvo tikrintas būtent dėl tos žymos. Teismui nurodomos naujos aplinkybės taip pat nepagrindžia jo duomenų tikrinimo Nekilnojamojo turto registre ir nepaaiškina, kodėl buvo būtina net kelis kartus peržiūrėti jam priklausančio Nekilnojamojo turto registro duomenis 2020 m. lapkričio 1 d. Antstolė nenurodė pagal kokią konkrečiai informaciją, esančią Nekilnojamojo turto registre buvo galima daryti išvadas ar nėra trečiųjų asmenų, kurie už tam tikras Skolininko suteiktas paslaugas ar darbus galėtų būti skolingi Skolininkui, bei kokių veiksmų buvo imtasi peržiūrėjus šią informaciją, nenurodė konkrečios informacijos, kaip K. J. yra susijęs su vykdomąja byla, taigi nepagrindė nurodyto tikslo ir būtinybės šiuo tikslu tikrinti K. J. duomenis Nekilnojamojo turto registre.
3.3. Pareiškėja, nepagrindusi K. J. duomenų tvarkymo būtinybės, pažeidė BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atskaitomybės principą, pagal kurį duomenų valdytojas turi užtikrinti, o prireikus – sugebėti įrodyti, kad asmens duomenys yra renkami (ar kitaip tvarkomi) nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau nebetvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu.
3.4. Inspekcija nesutiko su skundo teiginiais, jog nagrinėdama K. J. skundą, ji peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi vykdė jai nustatytus uždavinius ir funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 11 straipsnyje, BDAR 57 straipsnyje, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais, kad priimamas sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, priimamas atlikus nuodugnų tyrimą.
3.5. Sprendimu niekaip neapribojo antstolio galimybių vykdyti tiesiogines savo funkcijas, antstolis turi pareigą tvarkydamas asmens duomenis laikytis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Inspekcijos Sprendimu duotas nurodymas (užtikrinti, kad paieška AIS būtų atliekama tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui atliekamų funkcijų įgyvendinimui bei apie nurodymo įvykdymą raštu informuoti Inspekciją) nėra perteklinis, nes Inspekcija, kaip asmens duomenų tvarkymo teisėtumą kontroliuojanti institucija turėjo teisę atkreipti pareiškėjos dėmesį į padarytą pažeidimą ir suformuluoti jai bendro pobūdžio nurodymą.
2. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad:
4.1. Pareiškėja nepagrįstai rinko duomenis, aiškindamasi, kokiais turtiniais santykiais K. J. yra susijęs su Skolininku ir ar tokie turtiniai santykiai gali būti reikšmingi vykdomojoje byloje. Turtiniai santykiai yra plati ir abstrakti sąvoka, turtiniai santykiai gali apimti, pvz., darbo užmokesčio ar tantjemų mokėjimą.
4.2. K. J. nėra Skolininkas ar vykdomosios bylos dalyvis, Skolininkas su pareiškėju nėra bendrataučiai, pagal VĮ Registrų centro pateiktą informaciją, Skolininkas tik atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus (kadastro žyma). Pareiškėja nei Inspekcijai, nei skunde nenurodė, kodėl bei kokioms antstolio funkcijoms vykdomojoje byloje atlikti buvo reikalinga net kelis kartus peržiūrėti K. J. Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nekilnojamojo turto registre ieškant skolininkui priklausančio turto ir/ar turtinių teisių, paieška atliekama pagal skolininko, o ne trečiojo asmens duomenis, t. y. įvedant skolininko kodą.
4.3. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su actio Pauliana ar kitų procesų siekiant vykdomojo dokumento realaus įvykdymo, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog antstolis neturi teisės ginčyti skolininko sudarytų sandorių ir pan., tai gali atlikti išimtinai tik pats kreditorius, taigi pareiškėja veikė viršydama kompetenciją.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Inspekcijos Sprendimo dalį dėl duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 straipsnio 1 d e punktą neteisėtumo ir su tuo susijusios nuobaudos ir nurodymo paskyrimo, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Antstolė B. P. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0171/14/06560 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį Nr. 2-45097-465/2014 dėl skolininko AB-Firmos „VITI“ (į/k 221504240) turto arešto trečios eilės išieškotojo Kauno SĮ „Kauno planas“ (į/k 133810450) naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi teismas nutarė areštuoti AB firmos „VITI“, juridinio asmens kodas 221504240, nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o turto nesant ar nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose. Pagal minėtą nutartį matyti, jog K. J. nėra skolininku vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/06560. Antstolė 2014 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. 2-45097-465-2014 minėtą 2014 m. spalio 31 d. teismo nutartį priėmė vykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-349-465/2015 nusprendė priteisti iš atsakovo AB firma „VITI“ 6 806,07 Eur skolos, 954,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ir palūkanas, priimti atsisakymą nuo likusios ieškinio dalies byloje Nr. 2-45097-465/2014.
6.2. Kauno SĮ „Kauno planas“ 2015 m. spalio 3 d. raštu pateikė AB firmai „VITI“ patvirtinimą, kad AB firma „VITI“ pilnai atsiskaitė su Kauno SĮ „Kauno planas“ pagal 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-349-465/2015 (6806,07 Eur skolos, 954,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 202,21 Eur palūkanų).
6.3. VĮ Registrų centro 2014 m. lapkričio 11 d. LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, AB firmos „VITI“ vadovas nuo 1992 m. liepos 29 d. ir valdybos pirmininkas nuo 2013 m. kovo 18 d. buvo K. J., taip pat K. J. nurodytas 17 punkte „Fizinių asmenų istorijoje“.
6.4. Antstolės B. P. kontoros darbuotojai, naudodamiesi Antstolių informacine sistema, 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2020 m. lapkričio 1 d. atliko Nekilnojamojo turto registre skolininkui priklausančio turto paiešką tik pagal jo kodą juridinių asmenų registre. Tarp paieškos rezultatų buvo surinkti ir duomenys apie K. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų r. (VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 18 d. ataskaita apie asmenis, kurie domėjosi Nekilnojamojo turto registru už 12 mėn. laikotarpį). Antstolės kontoros darbuotojai, Antstolių informacinėje sistemoje atlikę paieškas pagal UAB „Firma VITI“ duomenis, suformavo nekilnojamojo turto registro išrašus be istorinių duomenų. Duomenys nebuvo išsaugoti ar kitaip panaudoti. Skolininkas vykdomojoje byloje UAB „Firma VITI“ atliko trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiame žemės sklype kadastrinius matavimus (kadastro žyma). Duomenys antstolės kontorai teikti automatiniu būdu pagal Antstolių informacinės sistemos naudojimo sutartį Nr. AIS-26.
6.5. Inspekcija 2021 m. sausio 7 d. gavo K. J. 2021 m. sausio 5 d. skundą dėl neteisėto jo asmens duomenų tvarkymo, t. y. 2020 m. lapkričio 1 d. antstolės B. P. (atliktų užklausų apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų r.) neturint vykdytinų dokumentų, kurių pagrindu galėtų pateikti atitinkamas užklausas.
6.6. Inspekcija, surinkusi informaciją iš pareiškėjos ir VĮ Registrų centro, 2022 m. kovo 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad antstolė duomenų subjekto K. J. asmens duomenis tvarkė nesant nei vienos BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisėto duomenų tvarkymo sąlygos, todėl padarė išvadą, kad duomenų subjekto asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą bei BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą. Inspekcija vertino, kad pareiškėja nepagrindė K. J. asmens duomenų tvarkymo teisėtumo. Pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog antstolė tvarkė pareiškėjo duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (antstolė turėjo galimybę Antstolių informacinėje sistemoje atlikti paiešką ir gauti rezultatą tik apie UAB „Firma VITI“ priklausančią nuosavybę, tačiau paieškos rezultatuose buvo suformuota ir informacija apie tai, kokiems objektams Skolininkas atliko kadastrinius matavimus, tarp kurių buvo ir pareiškėjui priklausantis žemės sklypas), taigi nebuvo galima daryti išvados, jog toks antstolės veikimas patenka į BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte numatytą sąlygą. Taip pat antstolės veikimui netaikytina BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto sąlyga, nes ji taikoma, tais atvejais, kai atitinkama prievolė yra nustatyta įstatymu tokiu būdu, kad prievolė būtų galiojanti ir privaloma, aiškiai nustatant duomenų tvarkymo būtinumą, proporcingumą ir tikslų apribojimą, duomenų tvarkymo pobūdį ir tikslą. Dėl to K. J. skundo dalį dėl jo asmens duomenų tvarkymo Inspekcija pripažino pagrįsta ir antstolei B. P. teikė nurodymą – užtikrinti, kad paieška Antstolių informacinėje sistemoje būtų atliekama tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui atliekamų funkcijų įgyvendinimui ir nurodė apie nurodymo įvykdymą raštu informuoti Inspekciją iki 2022 m. balandžio 14 d. Taip pat už nustatytą pažeidimą Sprendimu antstolei pareikštas papeikimas.
7. Teismas išanalizavo ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, 23 straipsnio 1 dalį, BDAR 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 1 punktą, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, LVAT praktiką.
8. Teismas nesutiko su pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, esą nagrinėjamu atveju ginčo asmens duomenys galėjo būti tvarkomi vadovaujantis ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, kadangi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame Sprendime, duomenų tvarkymo pagal šį punktą teisėtumas siejamas su būtinybe duomenų valdytojui tvarkyti konkrečius asmens duomenis tam, kad būtų įvykdyta jam taikoma teisinė prievolė, atsižvelgiant į BDAR 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Faktinė situacija neatitinka duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą.
9. Atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo argumentus, teismas vertino, jog pareiškėja iš esmės siekia įrodyti ginčo duomenų tvarkymo teisėtumą BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytos sąlygos pagrindu.
10. Teismas, atsižvelgęs į LVAT išaiškinimus (2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020), nurodė, kad faktinė situacija šioje byloje susiklostė panaši, kadangi kaip nustatyta, trečiasis suinteresuotas asmuo nėra skolininkas ar vykdomosios bylos dalyvis, tačiau nurodytoje kitoje administracinėje byloje antstolis rinko detalius turto duomenis apie kitą asmenį. Šioje byloje nenustatyta tokios faktinės aplinkybės, be to, nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra susijęs su skolininku (ši aplinkybė pareiškėjos išsamiai nebuvo nurodyta paaiškinimuose Inspekcijai, todėl skundžiamame Sprendime dėl jos reikšmingumo sprendžiant apie duomenų tvarkymo teisėtumą pagal BDAR 6 str. 1 d. e punktą nepasisakyta). Kaip matyti, teismų praktikoje formuojama pozicija, kad gali būti tvarkomi kitų asmenų duomenys vykdymo procese ribota apimtimi, tačiau kiekvienu atveju būtinas situacijos išsamus tyrimas, įvertinant kokie duomenys surinkti, kokie duomenų tvarkymo veiksmai atlikti, jų intensyvumas, koks poreikis vykdymo procese nurodytų duomenų ir jų panaudojimas vykdant antstolio funkcijas, padarytos ar potencialios žalos asmeniui padarymas, be kita ko, įvertinant ir tam tikrų duomenų gavimo atsitiktinumo ar informacinių sistemų funkcionalumo apribojimų faktorių.
11. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad byloje šalys iš esmės neneigia, jog pareiškėja teismo antstolė vykdė vykdomąjį dokumentą (teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių aukščiau nurodyto skolininko atžvilgiu), nors atsakovas, visapusiškai ir išsamiai šios aplinkybės neištyrė ir reikšmingų duomenų iš antstolės nepareikalavo (patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo), kas leistų objektyviai laike nustatyti aplinkybę (atmesti arba patvirtinti) apie 2020 metais rinktų duomenų vykdant konkretų 2014 metais išduotą vykdomąjį dokumentą egzistavimą. Tik atliekant įstatyme įtvirtintas funkcijas antstolis gali rinkti duomenis (tvarkyti juos), kadangi antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu (Antstolių įstatymo 22 str. 2 d.). Trečiasis asmuo kėlė šios aplinkybės nepakankamo ištyrimo klausimą, teikdamas duomenis iš civilinės bylos, kuriais, visgi, negalima nei patvirtinti, nei atmesti pareiškėjos pateiktų paaiškinimų dėl 2020 metais vykdomojoje byloje atliktus būtinus vykdymo veiksmus, kadangi nėra duomenų, jog civilinėje byloje esantys duomenys buvo perduoti (žinomi) teismo nutartį vykdančiam antstoliui. Be to, atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą ir darydamas išvadas dėl neteisėto konkrečiu atveju duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą, pakankamai išsamiai neįvertino antstolės teiktų paaiškinimų konkrečios vykdomosios bylos vykdymo aspektų kontekste.
12. Teismas, atsižvelgęs į CPK 586 straipsnį, 629 straipsnio 2 dalį, 624 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nevertinta tai, kad antstolė vykdė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (iš esmės turto arešto) taikymo, kuriai CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija numato specialias taisykles (CPK VI dalies XLVIII skyrius turto areštas, 675-690 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 7-57 p.). Tyrimo metu nesurinkti reikšmingi faktiniai duomenys, kurie leistų patvirtinti ar paneigti antstolės ir trečiojo asmens paaiškinimus ir atitinkamai pagrįsti Inspekcijos išvadą apie būtinybės 2020 metais rinkti apie skolininko turtą duomenis (ne)buvimą, kadangi vykdant teismo nutartį dėl turto arešto paprastai ji įvykdoma sudarant turto arešto aktą (apyrašą), kuris vėliau pagal poreikį gali būti keičiamas. Aprašant areštuojamą turtą antstolis įvertina ir išieškotojo eiliškumą, esamus turto apribojimus, galimybes ateityje išieškoti iš turto ir galimus išieškojimo apribojimus, arešto mastą ir kitus reikšmingus duomenis. Sutiktina, kad pareiškėja teikė pernelyg abstrakčią ir apibendrintą informaciją teikdama paaiškinimus Inspekcijai, tačiau būtent viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga visapusiškai ir išsamiai nustatyti objektyvias ir reikšmingas faktines aplinkybes administraciniams sprendimams priimti. Prašydama papildomai paaiškinimų Inspekcija dalinai gavo reikšmingą informaciją savo išvadoms pagrįsti, tačiau nesurinkus reikšmingų duomenų iš vykdomosios bylos nėra teisinio pagrindo sutikti su pernelyg skubota skundžiamo Sprendimo išvada, jog antstolė nepagrindė būtinybės ir rinktų duomenų proporcingumo siekiamam vykdymo tikslui reikalavimo. Juo labiau, kad pagal įstatymą ir nuoseklią bendrosios kompetencijos teismų praktiką antstoliui keliamas reikalavimas imtis visų priemonių greitai ir realiai įvykdyti vykdomąjį dokumentą.
13. Teismas sprendė, kad atsakovo išvada, jog Antstolių informacinės sistemos ekrano nuotraukos (e. b. l. 2 t., l. 338-339) patvirtina, kad tokie funkcionalumai egzistuoja, nėra pagrįsta išsamiu ir visapusišku faktinių aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu, juolab reikalaujančiu ir atitinkamos srities specialių žinių. Vien tai, kad paieškos lauke „teisių tipai“ yra galimybė paiešką atlikti ne tik pagal skolininko kodą (kaip buvo atlikta šiuo atveju), bet ir pasirinkti konkretų „teisių tipą“, nepaneigia, neatlikus gilesnio tyrimo, pareiškėjos paaiškinimų, jog tokiu būdu atliekant paiešką apie skolininko turtą registre gali likti nenustatytas reikšmingas skolininko turtas ir nukentėti dėl to išieškotojo interesai, nebūti užtikrintas realus teismo procesinio sprendimo įvykdymas, o antstoliui kilti atsakomybės klausimas.
14. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų (toliau – ir Antstolių informacinės sistemos nuostatai), 10 punktą, nurodė, kad atsakovas iš Registrų centro pareikalavo ir gavo tik duomenis, susijusius su duomenų rinkimo faktu, data ir konkrečiais objektais. Specialių žinių reikalaujančios išvados ar specialistų pasitelkimo nėra fiksuota tyrimo medžiagoje. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog žodžiu buvo konsultuotasi, tačiau teismas neturi galimybės patikrinti tokios informacijos ir skundžiamas Sprendimas tokios konsultacijos duomenimis neparemtas. Tad skundžiamame Sprendime pakankamai nepagrįsta išvada apie funkcionalumų sumažinti gaunamų duomenų apimtis (tuo pačiu nepažeidžiant teisėtų išieškotojų interesų ir viešo intereso, kad teismo procesiniai sprendimai būti realiai įvykdyti) buvimą. Pareiškėjos pateikta Lietuvos antstolių rūmų teisinė nuomonė neatsako į šiuos klausimus, kadangi pateikta teisinė argumentacija, neįvertinant konkrečios informacinės sistemos ir jos funkcionalumų bei jų galimybių antstoliui tinkamai ir realiai atlikti įstatymais priskirtas funkcijas, užtikrinant ir kitų asmenų bei perteklinių duomenų nerinkimo.
15. Teismas pažymėjo, kad išsamiai ir visapusiškai neįvertinus visos vykdymo situacijos ir aukščiau aprašytų reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, pernelyg skubota teigti, jog antstolė nepagrindė aptariamo duomenų tvarkymo nurodytu teisiniu pagrindu, o Inspekcija pagrįstai sprendė, jog antstolė neįrodė, kad rinko duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti vadovaudamasis Antstolių įstatymo 22 straipsnio reikalavimais. Tuo tarpu skundžiamo Sprendimo išvada apie duomenų kiekio mažinimo ar kito principo pažeidimą gali būti padaryta netgi tuo atveju, kai nustatoma, jog duomenys buvo teisėtai tvarkomi pagal konkrečią BDAR 6 straipsnio 1 dalies sąlygą, tačiau pakankamai nesilaikant visų duomenų tvarkymo 5 straipsnio principų. Priklausomai nuo to, ar duomenys buvo apskritai neteisėtai tvarkomi ar tvarkomi teisėtai, tačiau pažeidžiant tam tikrus jų tvarkymo principus (ar nepakankamai jų laikantis), parinktina ir atitinkama poveikio priemonė duomenų tvarkytojui ir/ar teiktini nurodymai duomenų tvarkytojui ir/ar kitiems subjektams (pvz., informacinių sistemų valdytojams ir/ar tvarkytojams dėl atitinkamų funkcionalumų diegimo, tikslinimo ir pan.) (BDAR 58 str.).
16. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas darė išvadą, kad turi būti panaikintas pakankamai nepagrįstas skundžiamas Sprendimas dalyje dėl asmens duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą pažeidimo ir su tuo susijusios nuobaudos ir nurodymo paskyrimo. Kitoje apimtyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Atsižvelgęs į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta už atsiliepimą į skundą suma už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, kad teismo posėdis truko valandą, skundo reikalavimai tenkinti iš dalies, – trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisiant iš priešingą interesą byloje turinčios pareiškėjos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.
19. Pareiškėja apeliaciniame skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Pirmos instancijos teismas panaikinęs pagrindinį Inspekcijos argumentą (ir Sprendimą šioje dalyje), jog asmens duomenys buvo tvarkomi nepagrindus duomenų tvarkymo būtinybės ar tikslo, paliko galioti šalutinį argumentą dėl duomenų kiekio mažinimo ir kitų principų (nežinia kokių) pažeidimo, dėl kurių, be kita ko, administraciniame akte net nėra motyvuota.
19.2. Administraciniame akte net nebuvo keliamas klausimas dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinto duomenų kiekio mažinimo principo tuo aspektu, kad duomenys būtų tvarkyti neadekvačiai ar netinkamai – buvo keliamas klausimas ar duomenų rinkimas buvo teisėtas ir būtinas siekiant įvykdyti antstolės funkcijas vykdomojoje byloje. Teismas išsamiai argumentavo ir panaikino Administracinį aktą bei Inspekcijos išvadą dėl to, kad antstolė duomenis rinko neteisėtai.
19.3. Administracinio akto, kuris buvo tikrintas teismine tvarka, argumentai in corpore grindžia Inspekcijos poziciją dėl duomenų rinkimo tikslo ir būtinybės nepagrindimo, todėl šiuos Inspekcijos argumentus pripažinus nepagrįstais, turėjo būti panaikintas visas administracinis aktas, o ne tik jo dalis. Esant situacijai, kai Inspekcija administraciniame akte motyvavo dėl asmens duomenų rinkimo tikslo ir būtinybės nepagrindimo (antstolė teismine tvarka šiuo argumentus nuginčijo), o dėl asmens duomenų mažinimo principo tik formaliai, fakultatyviai pačioje motyvacijos pabaigoje įrašė, kad toks principas pažeistas, bei nesant duomenų (i) nei kaip toks pažeidimas pasireiškė, (ii) nei kokie duomenys tai patvirtina, (iii) nei kokie tyrimo veiksmai buvo atlikti būtent šiam pažeidimui konstatuoti ir kvalifikuoti, nėra pagrindo palikti galioti administracinį aktą ir jis naikintinas visa apimtimi.
19.4. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Inspekcija atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą. Papildomai Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
20.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolės teismui pateiktus duomenis, skundžiamame sprendime nustatė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. yra susijęs su Skolininku, ir atitinkamai padarė išvadą, kad antstolė tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, t. y., vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu. Tačiau teismas tuo pačiu pažymėjo, kad išvada apie duomenų kiekio mažinimo ar kito principo pažeidimą gali būti padaryta net tuo atveju, kai nustatoma, jog duomenys buvo tvarkomi teisėtai, pagal konkrečią teisėto duomenų tvarkymo sąlygą, bet pakankamai nesilaikant BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų principų. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad Inspekcijos sprendimo dalis, kuria buvo konstatuotas duomenų kiekio mažinimo principo pažeidimas antstolei tvarkant trečiojo asmens duomenis, yra pagrįsta. Inspekcija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pagal duomenų kiekio mažinimo principą, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių ji tvarkomi. Antstolė nei Inspekcijai, nei pirmosios instancijos teismui nepagrindė būtinumo tvarkyti K. J. asmens duomenis tokia apimtimi, kokie jie buvo tvarkomi.
20.2. Tuo atveju, jei teismas nuspręs tenkinti antstolės skundą ir panaikins Inspekcijos sprendimą visa apimtimi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, Inspekcija prašo atsižvelgti į tai, kad antstolė tik pirmosios instancijos teismui pateikė objektyvius duomenis, patvirtinančius, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo buvo susijęs su skolininku. Tokie duomenys ir išsamūs antstolės paaiškinimai nebuvo pateikti skundo Inspekcijoje nagrinėjimo metu (nors Inspekcija kreipėsi į antstolę dėl paaiškinimų pateikimo net kelis kartus), dėl to Inspekcija negalėjo tinkamai įvertinti šių aplinkybių reikšmingumo sprendžiant dėl trečiojo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 3R-197 (2.13-1.E) „Dėl K. J. 2021-01-05 skundo dalies dėl antstolės veiksmų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Inspekcija ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėja (antstolė) K. J. (trečiojo suinteresuoto asmens) asmens duomenis tvarkė nesant nei vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėto duomenų tvarkymo sąlygų, ir pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą bei BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą. Inspekcija nusprendė K. J. skundo dalį dėl antstolės B. P. veiksmų pripažinti pagrįsta (1 p.), pateikti antstolei B. P. nurodymą – užtikrinti, kad paieška Antstolių informacinėje sistemoje būtų atliekama tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui atliekamų funkcijų įgyvendinimui, o apie nurodymą įvykdymą raštu informuoti Inspekciją iki 2022 m. balandžio 14 d.; pareikšti antstolei B. P. papeikimą (3 p.), apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir antstolę B. P. (4 p.).
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Inspekcijos Sprendimo dalį dėl duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 straipsnio 1 d. e punktą neteisėtumo ir su tuo susijusios nuobaudos ir nurodymo paskyrimo, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas aktualaus teisinio reguliavimo ir aktualios LVAT praktikos kontekste išsamiai ištyręs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Sprendimas turi esminių faktinių pagrindimo trūkumų, įskaitant tai, kad Inspekcija (i) pakankamai neištyrė aplinkybės, jog ginčo asmens duomenys buvo reikalingi pareiškėjai (antstolei) konkrečioje vykdomojoje byloje, nevertino, kad pareiškėja (antstolė) vykdė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (iš esmės turto arešto) taikymo, nesurinko su tuo susijusių reikšmingų faktinių duomenų, (ii) nepakankamai pagrįstai atmetė pareiškėjos (antstolės) argumentus dėl Antstolių informacinės sistemos atitinkamų funkcionalumų, siekiant susiaurinti paiešką pagal skolininką, tuo pačiu nepažeidžiant teisėtų išieškotojų interesų ir viešo intereso, kad teismo procesiniai sprendimai būti realiai įvykdyti, nebuvimo.
24. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas Inspekcijos Sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, tačiau, jos nuomone, teismas tokiu atveju turėjo būti panaikintas visas Sprendimas, o ne jo dalis.
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad Inspekcija apeliacinio skundo nepateikė, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Atsižvelgiant į tai, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bus vertinama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas turi esminių faktinių pagrindimo trūkumų, ir ar teismui nustačius tokio pobūdžio trūkumus, pakako panaikinti tik dalį Sprendimo.
27. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
28. Konkretaus administracinio akto motyvų pakankamumo vertinimas, be kita ko, susijęs su viešojo administravimo subjekto surinktų įrodymų pakankamumo vertinimu. Pastaruoju aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
29. Iš trečiajam suinteresuotam asmeniui išduotos Registrų centro 2020 m. gruodžio 18 d. pažymos ir Inspekcijai pateikto Registrų centro 2022 m. gegužės 2 d. rašto (jo priedų) turinio matyti, kad: antstolės B. P. kontoros darbuotojai (antstolė ir jos padėjėjai), įskaitant ir pareiškėją septynis kartus (iš jų per dešimt minučių keturis kartus prisijungta 2020 m. lapkričio 1 d., ir per septynias minute tris kartus prisijungta 2020 m. rugsėjo 15 d.) domėjosi K. J. dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav. (registras Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklauso negyvenamas pastatas – pirtis, žemės sklypo savininkė – Lietuvos Respublika) (toliau – ir ginčo nekilnojamasis turtas), duomenimis; antstolės B. P. kontoros darbuotojai, 2020 m. lapkričio 1 d. Antstolių informacinėje sistemoje atlikę paieškas pagal UAB „Firma VITI“ duomenis, suformavo ginčo nekilnojamojo turto registro išrašus be istorinių duomenų; UAB „Firma VITI“ atliko šiame registre nurodyto žemės sklypo kadastrinius matavimus (kadastro žyma); duomenys teikti automatiniu būdu pagal Antstolių informacinės sistemos naudojimo sutartį Nr. AIS-26.
30. Taip pat nustatyta, kad antstolė (pareiškėja), atsakydama į Inspekcijos paklausimą, 2021 m. kovo 4 d. rašte Nr. S-465532, be kita ko, nurodė, kad: ji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/14/06560 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį Nr. 2-45097-465/2014 dėl skolininko AB-Firma „VITI“ (į/k 221504240) turto arešto, trečios eilės išieškotojas Kauno SĮ „Kauno planas“ (į/k 133810450) (toliau – ir ginčo vykdomoji byla); duomenys apie ginčo nekilnojamąjį turtą buvo tvarkomi, vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktais; tikrinant skolininko turtinę padėtį Registrų centre bei užklausiant nekilnojamojo turto registrą, antstoliui yra pateikiama informacija apie skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurioje nurodyta ar nekilnojamojo turto objektas priklauso tik skolininkui ar tas pats objektas priklauso keliems skirtingiems asmenims, tokiu būdu tikrinant tik skolininko turtinę padėtį, matomas ir kitų asmenų santykis su skolininkui priklausančiu turtu, tačiau antstolis neteikia jokių atskirų užklausų dėl asmenų, kurie nėra proceso šalis; informacija apie nekilnojamojo turto savininkus vykdomojoje byloje naudojama tik siekiant priimti sprendimus dėl tolimesnių vykdymo veiksmų atlikimo, antstolių informacinėje sistemoje išsaugoma tik informacija apie užklausos atlikimo faktą, tačiau Nekilnojamojo turto registro užklausos duomenys antstolių informacinėje sistemoje nekaupiami ir tretiesiems asmenims neprieinami.
31. Paminėtas faktines aplinkybes įvertinus kitų įrodymų kontekste, darytina išvada, jog byloje nėra paneigta, kad antstolės B. P. kontoros darbuotojai (t. y. pati antstolė ir jos padėjėjai) 2020 m. lapkričio 1 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. ginčo nekilnojamojo turto registro išrašus be istorinių duomenų suformavo ginčo vykdomojoje byloje, ir kad tai buvo daroma, be kita ko, laikantis Antstolių informacinės sistemos naudojimo sutartyje Nr. AIS-26 nustatytos tvarkos.
32. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Pagal Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, atlikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų vykdymu.
33. Taigi antstolis, įstatymų nustatyta tvarka vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisę inter alia (be kita ko) iš Registrų centro administruojamo Nekilnojamojo turto registro gauti reikalingus duomenis apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos (antstolės) teiginiais, kad antstolis, nepatikrinęs su skolininku siejamo Nekilnojamojo turto registro įrašo, ne visuomet gali iš anksto pasakyti, ar konkretus asmuo, kuris šiame registre siejamas su skolininku, ir skolininkas, kurio atžvilgiu užvesta vykdomoji byla, yra ar nėra susiję turtiniais santykiais, ir kiek tokia informacija gali būti naudinga/aktuali vykdant bylą.
34. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja (antstolė) iš esmės siekia įrodyti ginčo duomenų tvarkymo teisėtumą BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte („asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: <...> (e) <...> vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas <...>“) nustatytos sąlygos pagrindu, o nagrinėjamos bylos faktinė situacija panaši į susiklosčiusiąją LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, kurią išnagrinėjus priimtoje 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad asmens duomenys asmenų, kurie nėra įtraukti į vykdomąją bylą ir jų atžvilgiu nėra pradėtas išieškojimas, gali būti tvarkomi tik tuo tikslu, kuriam jie surinkti.
35. Atsižvelgiant į tai, bei patikrinus bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, nėra pagrindo nesutikti su pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. T. y., kad jame nėra motyvuotai atsakyta į pareiškėjos (antstolės) paaiškinimą, jog ginčo asmens duomenys buvo reikalingi pareiškėjai (antstolei) konkrečioje vykdomojoje byloje, kad Inspekcija nesurinko ir tinkamai neištyrė su tuo susijusių įrodymų, ir kad Sprendimu nepakankamai pagrįstai atmesti pareiškėjos (antstolės) argumentai, susiję su Antstolių informacinės sistemos galimybėmis susiaurinti paiešką pagal skolininką nepažeidžiant teisėtų išieškotojų ir viešo interesų.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytų Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumų pobūdis sudaro pagrindą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą panaikinti visą Sprendimą. Nagrinėjamu atveju Inspekcija ginčijamą Sprendimą priėmė išnagrinėjusi jai, kaip BDAR priežiūros institucijai, nustatyta tvarka pateiktą trečiojo suinteresuoto asmens, kuris yra duomenų subjektas, nurodytas BDAR 77 straipsnio 1 dalyje, skundą dėl su juo susijusių asmens duomenų tvarkymo galbūt pažeidžiant šį reglamentą (ADTAĮ 24 str. 1 d. 1 p.). Teismui šį Sprendimą panaikinus, paminėtas trečiojo suinteresuoto asmens skundas liko neišnagrinėtas. Todėl Inspekcija įpareigotina trečiojo suinteresuoto asmens 2021 m. sausio 5 d. skundą (reg. 2021 m. sausio 7 d., Nr. 1R-115(2.13.Mr)) išnagrinėti iš naujo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas naujai išdėstant jo rezoliucinės dalies antrą pastraipą.
37. Pareiškėja prašo teismo priteisti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokios išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimu, nagrinėjamoje byloje patvirtintos tinkamais dokumentais (11,50 Eur), todėl ši suma priteistina iš atsakovo pareiškėjos naudai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos B. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstant taip: „Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-197 (2.13-1.E) „Dėl K. J. 2021-01-05 skundo dalies dėl antstolės veiksmų“ ir įpareigoti Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją K. J. 2021 m. sausio 5 d. skundą (reg. 2021 m. sausio 7 d., Nr. 1R-115(2.13.Mr)) išnagrinėti iš naujo“.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareiškėjos B. P. naudai priteisti 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų už teikiant apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Milda Vainienė