Baudžiamoji byla Nr. 1-1059-851/2013

Proceso Nr. 1-13-1-02316-2012-3

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė,

sekretoriaujant A. K.,

dalyvaujant prokurorei Ž. Ž.,

nukentėjusiajai J. S.,

kaltinamajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V B (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., padarymu,

nustatė :

Kaltinamasis V. B. 2012-08-21 apie 5.40 val. prie pastato, esančio Pašto g. 9, Grigiškėse, Vilniaus m., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pareikalavęs iš J. S. pinigų, o pastarajai atsisakius, imituodamas ginklą, prikišo nukentėjusiajai prie galvos nenustatytą daiktą, ir taip, nukentėjusiajai išsigandus, atėmė galimybę J. S. priešintis, ir vėl pareikalavo duoti pinigų, grasindamas patoikrinti nukentėjusiosios rankinę, tačiau nusikaltamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes J. S. pradėjo garsiai šaukti, dėl ko jis išsigandęs pabėgo.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, jog įvykio dieną, apie 6 val. ryto ėjo Pašto gatve, Grigiškėse, pasipildyti telefono sąskaitą. Kadangi trūko pinigų, priėjo prie nukentėjusiosios ir paprašė šios pinigų. Moteris atsisakė duoti pinigų. Jis rankoje tuo metu turėjo piniginę, tačiau jos nedėjo moteriai prie galvos. Po to nukentėjusioji pradėjo šaukti, o jis išsigandęs pabėgo. Ką konkrečiai jis sakė nukentėjusiajai, nepamena, jam labai reikėjo pinigų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, jog 2012-08-21 apie 5.40 val. ėjo Pašto gatve, jo nuotaika buvo slogi, nes tą dieną turėjo vykti senelio laidotuvės. Gatvėje jis prasilenkė su moterimi, kurios sumanė paprašyti pinigų. Moteris pinigų neturėjo. Tada jis iš kelnių kišenės ištraukė piniginę, pakėlė moteriai prie galvos ir pasakė, kad tuoj patikrins šios rankinę. Tada moteris labai išsigando ir pradėjo garsiai šaukti. Jis nesitikėjo tokios reakcijos, pats labai išsigando ir nuėjo. (b.l. 18-22 )

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu V. B. parodė vietą, kur 2012-08-21 apie 05.40 val. prasilenkė su moterimi, kurios paprašė pinigų, o šiai atsisakius duoti, iš kišenės ištraukė piniginę, ją prikišo moteriai prie galvos ir pasakė, kad tuoj iškraustys šios rankinę, bet moteris pradėjo garsiai rėkti, todėl nuo šios nuėjo. ( b.l. 25-29 )

Apklausta teisme nukentėjusioji J. S. nurodė, jog 2012-08-21 apie 5.40 val. ėjo į visuomeninio transporto stotelę. Pakeliui sutiko kaltinamąjį, iš pradžių su šiuo prasilenkė. Po to kaltinamasis ją prisivijo ir pasakė „duok porą litų“. Ji pasakė, kad grynųjų pinigų neturi, tik turi banko kortelę. Tada kaltinamasis ją pasigavo ir pasakė, kad tuoj patikrins, ar ji neturi pinigų, įrėmė ginklą į galvą. Įrėmė tikrai ne piniginę, o ginklą, kuris turi vamzdį, panašus į pistoletą. Ji labai išsigando ir pradėjo rėkti. Tada kaltinamasis pabėgo. Ji iškvietė policiją.

2012-08-21 rašytame protokole-pareiškime J. S. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. ( b.l. 1 )

2012-08-21 policijos pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog  paminėtą dieną apie 05.45 val. gauti pranešimai, kad Grigiškėse, Mokyklos gatvėje, vyriškis, grasindamas ginklu, atėmė 5 lt., ir kad vyriškis, grasindamas ginklu, Pašto gatvėje reikalavo pinigų. Vyriškis buvo apibūdintas. Pagal nurodytus požymius Mokyklos gatvėje buvo sulaikytas V. B., kuris su savimi ginklo neturėjo ir nieko paaiškinti negalėjo. ( b.l. 7 )

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. B. pasikėsino įvykdyti plėšimą J. S. atžvilgiu. Nors kaltinamasis kaltę apklaustas teisme pripažino iš dalies, neigė pridėjęs kokį nors daiktą nukentėjusiajai prie galvos, teismas jo tokius parodymus vertina kritiškai kaip siekį sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, nes tokie kaltinamojo parodymai paneigti surinktu įrodymų visetu. Apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, kad V. B. prie jos galvos pridėjo daiktą, panašų į pistoletą, ir reikalavo pinigų. Daikto pridėjimas prie galvos sukėlė didžiulį išgąstį. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes  apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, jog iš tikrųjų grasino nukentėjusiajai, pridėjęs piniginę prie galvos, ir reikalavo pinigų. Matė, kad nukentėjusioji labai išsigando. Be to, iš karto po nusikaltimo J. S., kviesdama policijos pareigūnus, nurodė ginklo pridėjimo prie galvos aplinkybę. Dėl to teismas daro išvadą, kad nusikalstamos veikos metu daikto pridėjimas prie nukentėjusiosios galvos yra įrodytas. V. B. pateiktame kaltinime nurodyta, jog V. B. prie nukentėjusiosios galvos pridėjo piniginę. Tokia išvada padaryta remiantis kaltinamojo parodymais. Nukentėjusioji savo parodymuose nurodė, jog į galvą jai buvo įremtas daiktas su vamzdžiu. Esant abejonių dėl J. S. į galvą įremto daikto, teismas šalina iš kaltinimo tą aplinkybę, kad J. S. į galvą buvo įremta piniginė, konstatuojant, kad V. B. prikišo nukentėjusiajai prie galvos nenustatytą daiktą. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., kadangi V. B. pinigų iš J. S. reikalavo atėmęs galimybę šiai priešintis, nes imitavo ginklo pridėjimą prie nukentėjusiosios galvos, tuo labai išgąsdindamas pastarąją. Kaltinamojo veika nebuvo užbaigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes J. S. pradėjo garsiai šaukti, dėl ko jis išsigandęs pabėgo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. 

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nedirba, nusikalstamą veiką įvykdė prieš moterį,  kas rodo kaltinamojo ciniškumą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikaltimo metu fizinis smurtas nebuvo vartotas, todėl V. B. skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., visiško bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, neatlikta pagal 2011-11-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-08-21 05.45 val. iki 2012-08-22 14.10 val. ( 2 paros ). Atsižvelgiant į tai, kad V. B. yra jauno amžiaus, savo elgesį vertina kritiškai, teistas vieną kartą už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti, t.y. ne už panašaus pobūdžio nusikaltimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir V. B. bausmės vykdymas atidėtinas.

V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės nuosprendis.

            J. S. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 3000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį motyvuoja tuo, kad įvykio metu labai išsigando, iki šiol bijo eiti į lauką, iki šiol dar dreba rankos, teko kreiptis pas psichologą, vartoja vaistus, ko anksčiau nebuvo, susirgo širdies liga, ko taip pat anksčiau nebuvo. Mano, kad tai didelio išgąsčio nusikaltimo metu pasekmė.

            Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl V. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų J. S. buvo labai išgąsdinta. Neabejotina, kad nusikaltimo metu patirtas išgąstis turėjo įtakos J. S. savijautai ir po nusikaltimo – nukentėjusioji ilgą laiką juto išgąsčio pasekmes, nes, kaip nurodo nukentėjusioji,  bijo išeiti į lauką, kreipėsi į psichologus, vartojo vaistus, iki šiol dreba rankos. Nukentėjusioji nepateikė jokių dokumentų, įrodančių kreipimosi į gydytojus ir vaistų vartojimo faktą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis yra bedarbis, savo pajamų neturi. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 500 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta bausme pagal 2011-11-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, ir galutinę bausmę V. B. skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams bei 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ( 2 paras, jas prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms ).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant V. B. per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, nuo 22 iki 6 val. neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. B. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Iš dalies patenkinti J. S. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, ir priteisti iš V. B. 500 lt. J. S. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.