Civilinė byla Nr. 2S-107-611/2012

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 129;122.2.;122.3.;122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB Danske Bank A/S atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Danske Bank A/S pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui R. Š. (skolininkui ir įkeisto daikto savininkui).

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              R. Š., užtikrindamas iki 2035-09-08 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060015514, 2006-07-04 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - butą, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas (kreditorius) Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodė, kad skolininkas nevykdė 2005-09-08 kredito sutarties Nr. BP0120050925 sąlygų - nustatytais terminais negrąžino kredito dalių, nemokėjo palūkanų ir kitų mokėjimų, todėl kreditorius 2011-08-04 pranešimu Nr. dnk1109366 įspėjo skolininką (įkeisto turto savininką) ir skyrė jam papildomą 30 dienų terminą sumokėti 1683,15 EUR įsiskolinimą ir jo per nustatytą papildomą terminą nesumokėjus, nuo 2011-09-05 vienašališkai nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kreditorius nurodė, kad nuo 2011-04-01 kredito gavėjas neužtikrino, kad jo sąskaitoje kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo dienomis būtų sukaupta pinigų suma, t.y. apytiksliai 408,42 EUR, reikalinga kredito grąžinimui ir palūkanų sumokėjimui. Skolininkas mokėdamas dalines įmokas negalėjo užtikrinti tinkamo kredito sutarties vykdymo. Todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo daikto, jį areštuojant ir įspėjant skolininką (įkeisto turto savininką), kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 2011-09-19 pareiškimą Nr.dnk1111209 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko (įkeisto daikto savininko) R. Š. įkeisto nekilnojamojo daikto. Teismas nustatė, kad 2005-09-08 kredito sutartis Nr. BPO120050925 yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2035-09-08, kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį. Skolininkas kreditoriui įmokas mokėjo, nors ir nepakankamo dydžio. Teismas nurodė, kad kreditoriui išsiuntus skolininkui (įkeisto turto savininkui) pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą, buvo mokamos nepilnos įmokos, su kreditoriumi bendraujama, todėl to nelaikė sutarties esminiu pažeidimu. Teismas nurodė, kad kredito sutarties sąlygos ta apimtimi, suteikiančios kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir neištaiso pažeidimo per 30 kalendorinių dienų nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (LR CK 6.188 str. l ir 2 dalys), todėl pripažintinos negaliojančiomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-7-272/2011).

Teismas nustatė, kad kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2011-08-04 pranešime dėl kredito nutraukimo nustatė skolininkui terminą iki 2011-09-05 padengti 1683,15 EUR įsiskolinimą ir pažymėjo, kad skolininkui šios skolos nepadengus iki minėto termino, kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta 2011-09-05. 1683,15 EUR įsiskolinimas sudaro mažą dalį negrąžinto kredito sumos (116087,35 EUR). Teismas padarė išvadą, kad nutraukiant 2005-09-08 kreditavimo sutartį LR CK 6.209 straipsnio 3 dalies nuostata negalėjo būti taikoma, kadangi neįvykdytos prievolės dalis sudarė mažą pagrindinės prievolės dalį (LR CK 6.209 str. 4 d.). Teismas konstatavo, kad 2005-09-08 kredito sutartis Nr. BPO 120050925 prieš terminą nutraukta nepagrįstai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

              Kreditorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 20 d. hipotekos skyriaus nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Teismas nevertino kredito sutarties nutraukimo civiliniame kodekse nustatytais pagrindais. Nors ir teismui pripažinus kredito sutarties nuostatas dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo negaliojančiomis, tai teismo neatleidžia nuo pareigos visapusiškai ištirti įrodymus dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo ir įstatyme nustatytos vienašalio nutraukimo procedūros aspektu. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog kredito sutartis vienašališkai buvo nutraukta nesant esminio kredito sutarties pažeidimo, nes pradelsimas sudarė mažą pagrindinės prievolės dalį, nevertino kitos esminės sąlygos kredito sutarties nutraukimui, t.y. termino, kurį skolininkas pradelsė mokėti pareiškėjui kredito įmokas. Skolininkas savo prievolių pagal kredito sutartį ėmė nebevykdyti nuo 2011-05-01, t.y. jo vėlavimai iki momento, kada pareiškėjas išsiuntė raštą dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo sudarė daugiau kaip du mėnesius. Tuo tarpu civiliniame kodekse įtvirtinta kredito davėjo teisė nutraukti kredito sutartį jei mokėjimas yra uždelstas daugiau kaip viena mėnesį.

3. Teismas privalėjo skolininko nepilnus mokėjimus vertinti LR CK 6.217 str. 2 d. prasme. Pažymėtina, jog tokie skolininko veiksmai, kai jis nesuderinęs su kreditoriumi ir, priešingai nei pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, nebendradarbiavo, pats nusprendė sumažinti kredito įmokas iki jam priimtinos sumos ir nutarė mokėti tada, kada jam patogu, laikyti esminiais kredito sutarties pažeidimais, t.y. kreditorius iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal kredito sutartį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo R. Š. prašo atmesti skundą. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. kreditorius, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, pažeidė visuotinai įtvirtintus sutarčių vykdymo principus LR CK 6.200 str., kurie įpareigoja šalį vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai bei tarpusavyje bendradarbiauti ir kooperuotis. Skolininkas stengėsi vykdyti su banku pasirašytą kreditavimo sutartį, mokėjo periodinius įnašus net ir finansiškai apsunkintu laikotarpiu, blogiausiu atveju stengėsi įnešti bent dalį pinigų, tuo tarpu kreditorius elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo stipresnės šalies padėtimi, grubiai ir iš esmės pažeidė aukščiau minėtus sutarčių vykdymo principus, nesiimdamas jokių alternatyvių priemonių, nepateikdamas jokių susitarimų ar sutarties sąlygas lengvinančių priemonių, bet nutraukdamas su skolininku sudarytą sutartį, todėl minėtos sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

2. Pažymėtina, kad skolininko ir banko sudarytoje kreditavimo sutartyje numatyta visa eilė alternatyvių saugiklių, skirtų bankui apsisaugoti nuo to, kad galiausiai skola bankui bus negrąžinta ar grąžinta ne visa.

3. Kredito sutarčių sąlygos, leidžiančios bankui nutraukti kredito sutartis praleidus mažą terminą ar dalį mokėjimų, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems sąžiningumo ir teisingumo principams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

              Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (LR CK 4.192 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko „NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009).

Nagrinėjamu atveju pagal hipotekos lakštą Nr. 01120060015514, įregistruotą 2006-07-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant skolininkui R. Š. iki 2035-09-08 suteikto kredito grąžinimą, AB Danske Bank A/S buvo įkeistas nekilnojamasis daiktas – butas, (duomenys neskelbtini). R. Š. nevykdant tinkamai įsipareigojimų pagal kredito sutartį, AB Danske Bank A/S 2011-09-05 vienašališkai nutraukė kredito sutartį (b.l. 33). 2011-08-04 pranešime dėl kredito sutarties nutraukimo nurodyta, jog R. Š. 2011-08-03 dienai pagal sutartį bankui yra skolingas 1683,15 EUR – iš jų 596,09 EUR negrąžinto kredito, 1024,90 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei 62,16 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad kredito sutartis prieš terminą nutraukta nepagrįstai, vertino kreditoriaus veiksmų pagrįstumą pagal 2011-09-19 pareiškime dėl įkeisto turto arešto nurodytą sutarties nutraukimo pagrindą - kredito sutarties 52 punktą, kuriame nustatyta banko teisė nutraukti kredito sutartį (arba) pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis (b.l. 42-46). Teismas konstatavo, kad kredito sutarties sąlygos ta apimtimi, suteikiančios kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir neištaiso pažeidimo per 30 kalendorinių dienų nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (LR CK 6.188 str. l ir 2 dalys). Taigi bylą nagrinėjęs teismas vykdė pareigą ex officio kvalifikuoti kreditavimo sutartį kaip vartojimo ir atliko kreditavimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sutarties sąlygą, nustatančią kreditoriaus teisę nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindų ir tvarkos, nesąžininga, neįvertino skolininko mokėjimų LR CK 6.217 straipsnio 2 dalies prasme. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis ne tik sutartyje, bet ir įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo skolininko nepilnus mokėjimus vertinti LR CK 6.217 straipsnio 2 dalies prasme bei patikrinti, ar egzistuoja ir antroji LR CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo sąlyga, tačiau to nepadarė. Skundžiamoje nutartyje visiškai nėra aptartos ir įvertintos nurodytos aplinkybės, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Šiuo aspektu skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 1 p.; 329 str. 2 d. 4 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., teismas

                                                         n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus AB Danske Bank A/S pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                  Andžej Maciejevski