Civilinė byla Nr. 2S-256-881/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08879-2011-3       

Procesinio sprendimo kategorija: 116.10.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 19 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-566-833/2012 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ dėl nuostolių atlyginimo, kuria teismo sprendime ištaisyti rašymo apsirikimai.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

 n u s t a t ė :

                                                          I. Ginčo esmė

 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ dėl nuostolių atlyginimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 14 303,24 Lt nuostolių, 397,54 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (14 700,78 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkindamas ieškinio dalyje dėl procesinių palūkanų dydžio.

 Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendime – sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą „14 303,24 Lt nuostolių“ sumą ištaisyti į „55 473,33 Lt nuostolių“ ir „397,54 Lt palūkanų“ ištaisyti į „2 295,63 Lt palūkanų“. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 6 d. pareiškimu ieškovė buvo padidinusi ieškinio reikalavimus, todėl teismo sprendime per apsirikimą neįrašyta visa ieškovės prašyta priteisti suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – ištaisė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo motyvuojamąją dalį taip:

Vietoje sprendimo motyvuojamosios dalies 6 pastraipos „Teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovo prašymas priteisti jam materialiąsias palūkanas 397,54 Lt sumoje yra pagrįstas ir tenkintinas, nes pagal suformuotą teismų praktiką, pasibaigus nuomos sutarčiai ir nuomininkui vėluojant grąžinti nekilnojamąjį daiktą, nuomotojas, be negauto nuomos mokesčio, turi teisę reikalauti įstatymo nustatytų palūkanų. Teismas sutinka su ieškinio argumentais, jog atsakovui pareiga mokėti palūkanas atsirado 2011-05-14, todėl turi būti taikoma palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Pagal Lietuvos banko duomenis, 2010-12-31 VILIBOR palūkanų norma sudarė 1,05 proc., todėl laikytina, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 8,5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 14 303,24 Lt už laikotarpį nuo 2011-05-14 iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Viso ieškovui priteistina iš atsakovo 14 700,78 Lt suma“ įrašė pastraipą:

„Teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovo prašymas priteisti jam materialiąsias palūkanas 2 295,63 Lt sumoje yra pagrįstas ir tenkintinas, nes pagal suformuotą teismų praktiką, pasibaigus nuomos sutarčiai ir nuomininkui vėluojant grąžinti nekilnojamąjį daiktą, nuomotojas, be negauto nuomos mokesčio, turi teisę reikalauti įstatymo nustatytų palūkanų. Teismas sutinka su ieškinio argumentais, jog atsakovui pareiga mokėti palūkanas atsirado 2011-05-14, todėl turi būti taikoma palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Pagal Lietuvos banko duomenis, 2010-12-31 VILIBOR palūkanų norma sudarė 1,05 proc., todėl laikytina, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 8,5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 55 473,33 Lt už laikotarpį nuo 2011-05-14 iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Viso ieškovui priteistina iš atsakovo 57 768,96 Lt suma“.

Taip pat ištaisė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį taip:

Vietoje sakinio „Priteisti ieškovui iš atsakovo 14 303,24 Lt nuostolių, 397,54 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (14 700,78 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“ įrašė sakinį:

„Priteisti ieškovui iš atsakovo 55 473,33 Lt nuostolių, 2 295,63 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (57 768,96 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Teismas nurodė, kad ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo 14 303,24 Lt nuostolių atlyginimą, 397,54 Lt palūkanų bei 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2011-12-07 gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriuo jis prašė priteisti jo naudai iš atsakovo 55 473,33 Lt nuostolių atlyginimą, 2 295,63 Lt palūkanų bei 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kurį teismas priėmė 2011-12-07 rezoliucija. 2012-09-14 teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas – atsakovas naudojasi ieškovui priklausančiomis lėšomis patalpomis be jokio teisinio pagrindo, dėl ko ieškovas negauna pajamų iš patalpų nuomos ir patiria nuostolius. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas netenkino ieškinio tik dalyje dėl procesinių palūkanų pagal VILIBOR priteisimo ieškovui iš atsakovo. Taigi akivaizdu, jog teismas ieškovo materialinį reikalavimą patenkino visiškai, tačiau sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse padarė akivaizdų rašymo apsirikimą ir priteistinų nuostolių bei palūkanų dydžius nurodė pagal pradinį ieškinį (14 303,24 Lt nuostolių atlyginimą ir 397,54 Lt palūkanų), bet ne pagal pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (55 473,33 Lt nuostolių atlyginimą, 2 295,63 Lt palūkanų).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

            Atsakovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo pareiškimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo atmesti, o teismo sprendimo motyvuojamąją bei rezoliucinę dalis palikti nepakeistas. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas ne ištaisė procesinio teismo sprendimo trūkumus, neturinčius įtakos sprendimo turiniui, o iš esmės priėmė naują sprendimą, ką imperatyviai draudžia CPK 276 str. 1 d. nuostatos. Tokie teismo veiksmai grubiai pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, paneigia atsakovo teisę paduoti apeliacinį skundą – skundžiamą nutartį teismas priėmė jau pasibaigus teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui, taip pat duoda pagrindą abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu bei leidžia spręsti dėl šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimo.

           Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas nepakeitė sprendimo esmės, tik atsižvelgęs į ieškinio reikalavimų padidinimą, byloje priimtą dar 2011 m. gruodžio 6 d., atitinkamai ištaisė aritmetines klaidas, t. y. tinkamai nurodė priteistinų sumų dydį. Taigi teismas tinkamai aiškino ir taikė rašymo apsirikimo institutą, įstatymų leidėjo nustatytą tam, kad būtų realiai įvykdytas teisingumas, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos racionaliai, o ne formaliai.             

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

            Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-645/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-134/2010).

            Sutikdamas, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimas turėjo trūkumų, apeliacinės instancijos teismas vis dėlto sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamą šių trūkumų ištaisymo institutą.

            Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant teisme ieškovė padidino savo ieškinio reikalavimus ir vietoje 14 303,24 Lt nuostolių paprašė priteisti iš atsakovo 55 473,33 Lt nuostolių, o vietoje 397,54 Lt palūkanų – 2 295,63 Lt palūkanų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir išnagrinėjęs bylą pagal patikslintą ieškinį, 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą priėmė pagal pirminio ieškinio reikalavimus, dėl ko padidinti ieškovės reikalavimai liko neišspręsti. Taigi šalindamas sprendimo trūkumus, teismas turėjo priimti papildomą sprendimą (CPK 277 str. 1 d. 1 p.), o ne taikyti rašymo apsirikimų ištaisymo institutą, nes 55 473,33 Lt nuostolių ir 2 295,63 Lt palūkanų priteisimas vietoje 14 303,24 Lt nuostolių ir 397,54 Lt palūkanų akivaizdžiai keičia teismo sprendimo esmę (CPK 276 str. 1, 2 d.).

            Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad gavęs ieškovės prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo, pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva kvalifikuoti šį prašymą kaip prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir išspręsti jį CPK 277 straipsnio nustatyta tvarka, kartu neapribodamas šalių teisės į apeliaciją. Dėl šios priežasties skundžiama teismo nutartis naikinama ir ieškovės prašymas dėl rašymo apsirikimų ištaisymo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

            Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

            Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

       Teisėja                                                                                                                 Vilija Mikuckienė