Pavadinimas: [2021-04-22][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-170-425-2021].docx
Bylos nr.: e2-170-425/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip
UAB „SCANDAGRA“	300539043	Ieškovas

Kategorijos:

Prievolės
Actio Pauliana
Bendrosios nuostatos.
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Bylos dėl kreditoriaus interesų gynimo (Actio Pauliana)
Prievolių teisė
Kreditoriaus interesų gynimas
Teismo sprendimas
Sutarčių teisė
Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
Laikinosios apsaugos priemonės

Civilinė byla Nr. e2-170-425/2021.

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00138-2020-5.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.;

(S)

2.6.8.12.; 3.2.6.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

L I E T U V O S R E S P U B LI K O S V A R D U

2021 m. balandžio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdžio sekretorė Rimutei Markelevičienei,

dalyvaujant: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ atstovams R. L., advokatui S. B.,

atsakovės R. S. atstovui advokatui V. B.,

atsakovo G. S. atstovui advokato padėjėjui K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Scandagra“ ieškinį atsakovams R. S. ir G. S. dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė:

Ieškovė UAB „Scandagra” pareikštu ieškiniu prašo pripažinti šiuos G. S. atliktus mokėjimus (vienašalius sandorius) R. S., kurių bendra suma sudaro 92.670,00 Eur negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento):

1. 2017 m. sausio 31 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 10.520 Eur mokėjimą;

2. 2017 m. kovo 3 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 3.400 Eur mokėjimą;

3. 2017 m. kovo 8 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 8.560 Eur mokėjimą;

4. 2016 m. lapkričio 14 d iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 2.200 Eur mokėjimą;

5. 2016 m. lapkričio 30 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 2.000 Eur mokėjimą;

6. 2016 m. gruodžio 8 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 300 Eur mokėjimą;

7. 2016 m. gruodžio 16 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 1.000 Eur mokėjimą;

8. 2016 m. gruodžio 30 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 500 Eur mokėjimą;

9. 2017 m. sausio 11 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 200 Eur mokėjimą;

10. 2017 m. sausio 30 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 600 Eur mokėjimą;

11. 2017 m. sausio 31 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 21.960,00 Eur mokėjimą;

12. 2017 m. vasario 15 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 2.525 Eur mokėjimą;

13. 2017 m. vasario 27 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 3.950 Eur mokėjimą;

14. 2017 m. vasario 27 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 5.210 Eur mokėjimą;

15. 2017 m. kovo 13 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 3.520 Eur mokėjimą;

16. 2017 m. kovo 23 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 2.970 Eur mokėjimą;

17. 2017 m. kovo 31 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 1.570 Eur mokėjimą;

18. 2017 m. kovo 31 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 1.060 Eur mokėjimą;

19. 2017 m. balandžio 7 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 2.000 Eur mokėjimą;

20. 2017 m. balandžio 11 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 6.720 Eur mokėjimą;

21. 2017 m. balandžio 26 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 3.900 Eur mokėjimą;

22. 2017 m. gegužės 12 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 2.735 Eur mokėjimą;

23. 2017 m. gegužės 31 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 4.830 Eur mokėjimą;

24. 2017 m. birželio 15 d. iš G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. atliktą 440 Eur mokėjimą.

Taikyti restituciją pinigais – priteisti G. S. naudai iš R. S. 92.670,00 Eur sumą, o taip pat solidariai iš atsakovų priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas:

Ieškovė procesiniuose dokumentuose, atstovai teismo posėdyje nurodo, kad 2012 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp G. S. ir UAB „Scandagra“ dėl prekių pardavimo, kurių specifikacija, kiekis ir kainos turėjo būti nurodyti atsakovo pateikiamuose prekių užsakymuose. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. spalio mėn. (imtinai) dėl pagal minėtą Sutartį įsigytų prekių atsakovui buvo išrašytos 23 PVM sąskaitos faktūros. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi teisminės gynybos, dėl ko buvo priimtas teismo įsakymas dėl 243.950,53 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos (2017 m. lapkričio 16 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo. Šis teismo įsakymas buvo perduotas priverstiniam vykdymui, dėl ko antstolis šiuo metu yra išieškojęs 28 874,36 Eur sumą.

Atsakovas 2019 m. spalio 22 d. pateikė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria nutarė atsakovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti, kadangi buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios nesąžiningą atsakovo elgesį, iš esmės lėmusį atsakovo nemokumą. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo buvo nesąžiningas kitų atsakovo kreditorių atžvilgiu.

Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat konstatavo, kad byloje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas savo sutuoktinei R. S. 2017 m. I pusmetį atskirais mokėjimais pervedė beveik 90 000 Eur sumą, pavedimų paskirtyje nurodydamas „sąskaitai papildyti“, „pavedimas asmeninėms reikmėms“, „pavedimas“ ir pan. Tiek pats atsakovas, tiek jo sutuoktinė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti tokių didelių piniginių lėšų sutuoktinei pervedimo aplinkybių bei tikslo. Nors atsakovas G. S. tvirtino, kad nurodyta suma buvo skirta vaikų išlaikymui (asmeniniams poreikiams), tačiau sutuoktinė teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad iš atsakovo gautus pinigus (dalį pinigų) panaudojo finansuoti savo valdomų įmonių veiklai, jos sąskaitoje pinigų gavimo šaltinis tuo laikotarpiu buvo tik atsakovo mokėjimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu, kai buvo atliekami anksčiau nurodyti pavedimai sutuoktinei, atsakovas jau turėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams, kurių, suėjus prievolių įvykdymo terminui, jis neįvykdė.

Nagrinėjant atsakovo bankroto bylą, iš 2019 m. lapkričio 15 d. parengtų ir į bylą pateiktų atsakovo banko sąskaitų išrašų paaiškėjo, kad atsakovas, turėdamas itin didelių įsipareigojimų savo kreditoriams (įskaitant ieškovę) ir nesant jokio teisinio pagrindo, nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. pervedė savo sutuoktinei R. S. 92 670,00 Eur sumą. Be to, atsakovas su sutuoktine R. S. 2014 m. spalio 1 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria susitarė, jog visas turtas, įgytas po povedybinės sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Dėl to, visos atsakovo vykdant veiklą po povedybinės sutarties sudarymo gautos piniginės lėšos (t. y. po 2014 m. spalio 1 d.) laikytinos asmenine atsakovo nuosavybe, bet ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadinasi, nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. atsakovo sutuoktinei R. S. pervesta 92 670,00 Eur piniginių lėšų suma buvo asmeninė atsakovo nuosavybė ir sutuoktinė R. S. neturėjo jokių teisių į tokį turtą (pinigines lėšas), t. y. atsakovas nurodytu laikotarpiu neatlygintinai perleido savo sutuoktinei R. S. asmeninį turtą, kurio vertė 92. 670,00 Eur, ir tokiu būdu pažeidė savo kreditorių teises.

Šiuo atveju atsakovas, nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. neatlygintinai perleido ženklią dalį savo turto (piniginių lėšų) savo sutuoktinei R. S., nors tuo metu ieškovė jau buvo atsakovui išrašiusi sąskaitų faktūrų už pagal sutartį parduotas prekes, kurių didelės dalies atsakovas galiausiai neapmokėjo. Taigi, atsakovas vietoje to, kad panaudotų savo pinigines lėšas esamiems įsipareigojimams vykdyti ir atsiskaitytų su ieškove suėjus prievolių vykdymo terminams, nusprendė tokį turtą neatlygintinai perleisti savo sutuoktinei R. S. ir tokiu būdu, manytina, išvengti realaus savo prievolių vykdymo. Tokiu būdu neabejotinai buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, turint omenyje tai, kad anksčiau nurodyta atsakovo skola ieškovei iki šiol nėra padengta, o atsakovo turto vertės (priverstinio realizavimo) ir skolų santykis yra neigiamas bei sudaro 51 9102,97 Eur.

Atsiliepimais, kurių turinys iš esmės tapatus, atsakovai R. S. ir G. S. prašo ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi visi be išimties mokėjimo pavedimai buvo atlikti tuo metu, kai atsakovas G. S. neturėjo jokios vykdytinos prievolės atsiskaityti su ieškove. Kai kurie atsiskaitymo su ieškove terminai turėjo sueiti tik po metų ar netgi po dviejų. Todėl šie sandoriai (pavedimai) negalėjo pažeisti ir nepažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teisių, kadangi jų sudarymo (atlikimo) metu ieškovė neturėjo reikalavimo teisės, kurios terminas būtų suėjęs, atsakovui G. S..

Papildomai pažymi, jog byloje esantys duomenys (banko mokėjimo nurodymai ir kt.) patvirtina, jog R. S. iš gautų iš G. S. lėšų 2017-2018 metais mokėjo už atsakovą G. S. įmokas pagal įvairias kredito sutartis, pagal kurias buvo hipoteka įkeistas atsakovo G. S. nekilnojamasis turtas. Viso R. S. 2018 metais sumokėjo už G. S. 39 939,65 Eur paskolų, dėl ko tokiu būdu buvo sumažinti įsipareigojimai hipotekiniams kreditoriams, o tai padidina išieškotino turto apimtį. Kita vertus, R. S. 2017 metais ne tik gavo iš G. S. pinigines lėšas, bet jas ir grąžindavo G. S. – šiuo laikotarpiu R. S. grąžino viso 20 547 Eur sumą. Todėl šioms aptartoms sumoms negali būti taikoma jokia restitucija šioje byloje, kadangi 60 486,65 Eur sumos apimtimi G. S. turtinė padėtis niekaip nepablogėjo.

Atsiliepime taip pat pabrėžiama, jog nėra pagrindo konstatuoti R. S. nesąžiningumo, kadangi, kaip minėta, dalis sandorių buvo atlygintiniai ir sąžiningi, o likusi 32 183,35 Eur dalis piniginių lėšų buvo panaudota atsakovų turimų trijų vaikų poreikiams tenkinti, kas taip pat negali būti pripažįstama atsakovų nesąžiningumu.

Dubliku ieškovė UAB „Scandagra“ palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir papildomai nurodo, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką vykdytinumas nėra būtinasis pirminės actio Pauliana sąlygos (neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė) požymis. Sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą, dėl ko nagrinėjamu atveju visiškai pakanka, jog ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Be to, kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti.

Vertinant atsakovo nesąžiningumą pažymėtina ir tai, kad atsakovas G. S. perleido dalį savo turto sutuoktinei R. S. už mažesnę nei rinkos kainą, atliko trišales užskaitas, nesąžiningai ir selektyviai suteikiant prioritetą tam tikriems G. S. kreditoriams, neatlygintinai leido dirbti atsakovui G. S. priklausančią žemę su R. S. susijusioms bendrovėms ir tokiu būdu perkėlė iš ūkinės veiklos gautinas pajamas į su R. S. susijusias bendroves, apribojant atsakovo G. S. kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į tokį turtą ir pan.

Dėl R. S. atliktų mokėjimų ieškovė pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami G. S. atlikti mokėjimai nėra niekaip susiję su mokėjimais, kurie nurodyti atsakovės R. S. – tiek mokėjimų paskirtis, tiek mokėjimų atlikimo laikas, o taip pat ir pervedamų piniginių lėšų sumos leidžia pagrįstai teigti, kad atlyginti sandoriai buvo visiškai kiti, nei tie, kuriuos ginčija ieškovė. Šiuo atveju yra ginčijami atitinkami atsakovo G. S. atlikti mokėjimai atsakovei R. S., o atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pateisinti ar pagrįsti tokių mokėjimų atlikimą, ar atlygintinumo faktą. Be to, aplinkybė, kad po ilgo laiko sutuoktinė R. S. visiškai kitu teisiniu pagrindu pervedė tam tikras sumas skolininkui G. S., neleidžia teigti, kad ankstesni dovanojimo sandoriai dėl to tapo atlygintiniai. Kita vertus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovė R. S., atlikdama atitinkamus mokėjimus, būtų įvykdžiusi asmenines G. S. prievoles. Priešingai, atsakovų į bylą pateiktos kredito sutartys patvirtina, kad atsakovė R. S. vykdė bendras sutuoktinių prievoles, bet ne asmenines atsakovo G. S. prievoles.

Dublike taip pat pabrėžiama, jog nagrinėjamu atveju atsakovai į bylą nepateikė iš viso jokių įrodymų, kad 32 183,35 Eur suma būtų buvusi skirta išlaikyti nepilnamečius vaikus bei prisidėti prie bendro sutuoktinių ūkio išlaikymo, juo labiau kad, atsakovas G. S. pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodęs, kad vaikų išlaikymui skirtina suma – 150 Eur per mėnesį, o jis kartu su sutuoktine bendro ūkio neveda nuo 2014 metų. Taigi atsakovų teiginiai apie daugiau nei 32 tūkstančių eurų sumos panaudojimą vaikų interesų ir bendro ūkui reikmių tenkinimui, yra nepagrįsti.

Triplikais, kurių turinys iš esmės analogiškas, atsakovai R. S. ir G. S. palaiko atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes bei papildomai nurodo, kad ieškovė teikia prieštaringus argumentus teigdama, kad, viena vertus, reikia vertinti ilgą laikotarpį, o, kita vertus, nevertinti R. S. atliktų mokėjimų, kurie buvo atlikti vėliau, nei G. S. vykdyti mokėjimai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir anksčiau atsakovas G. S. pervedinėjo pinigus atsakovei R. S., o atsakovė R. S. pervedinėjo atsakovui G. S., kas neabejotinai įrodo, kad tokie sandoriai tarp atsakovų buvo įprasti ir nebuvo draudžiami, juo labiau, kad pagal formuojamą teismų praktiką actio Pauliana negali būti aiškinama taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla.

Negana to, atsakovai sandorių sudarymo ir mokėjimo atlikimo metu buvo sutuoktiniai, ir dar išlaikantys nepilnamečius vaikus. Todėl jiems negali būti taikomi komercinių ūkio subjektų bendravimo, bendradarbiavimo ir sandorių sudarymo standartai ir normos. Kita vertus, prievolės, atsiradusios iš 2013 m. kovo 18 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 16 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo G. S. prievolė, o R. S., kaip įkaito davėjas, neturi jokios prievolės mokėti už skolininką paskolą ir palūkanas.

Atsakovai pažymi, jog ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su fizinio asmens bankroto iškėlimo byloje nurodytomis aplinkybėmis, niekaip nėra susijusios su šioje byloje ginčijamais sandoriais (atliktais mokėjimais), todėl nėra šioje byloje įrodinėtina aplinkybė ir akivaizdžiai išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.

Papildomai pažymima ir tai, kad abu atsakovai, nepaisant to, ar vedė bendrą ūkį, turėjo pareigą tiek rūpintis nepilnamečiais vaikais, tiek užtikrinti bendro namų ūkio išlaikymą bei neturėjo pagrindo užtikrinti visų šių metų išlaidų įrodytumą.

Ieškovės UAB „Scandagra“ atstovė R. L. teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Scandagra“ suteikia ūkininkams mokėjimo už įsigytas trąšas, sėklas atidėjimus nuo 30 iki 470 dienų, o nesąžiningi ūkininkai mokėjimo atidėjimo laikotarpiu kreipiasi į naujus tiekėjus, pvz. AB „Linas AGRO“, UAB „Ekoūkis“ ir sudaro naujus sandorius, prisiima mokėjimo prievoles. Ieškovė UAB „Scandagra“ neturėjo galimybės žinoti ir sekti atsakovo G. S. skolas, jo atliekamus mokėjimus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą sąskaitos apmokamos eilės tvarka. Pajamas ūkininkai gauna ne tik rudenį, bet ir vėliau, pvz. pardavę grūdus žiemą, pavasarį, išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ūkininkai gauna du kartus per metus: gruodžio ir balandžio mėnesiais, tačiau atsakovas G. S. siekė kiek galima greičiau išleisti pinigus iš savo sąskaitos, o tai tapo žinoma tik išnagrinėjus G. S. fizinio asmens bankroto bylą. Atsakovai S. turėjo ir pieno ūkį, kurį pigiai pardavė.

Ieškinys tenkintinas.

CK 6.66 str. 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Ieškovė UAB „Scandagra“ kaip kreditorė šioje byloje ieškiniu ginčija atsakovo G. S. 2016 m. lapkričio mėn. - 2017 m. birželio mėn. atliktus piniginius mokėjimus atsakovei sutuoktinei R. S., teigdama, kad atlikti mokėjimai pažeidė ieškovės kaip atsakovo G. S. kreditorės teises.

CK 6.66 straipsnyje yra įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti

dėl neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės

1. ieškovė pardavėja UAB „Scandagra“ ir pirkėjas G. S. 2012 m. balandžio 18 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. spalio mėn. atsakovui G. S. buvo parduota prekių pagal 23 PVM sąskaitas faktūras;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017-11-16 Teismo įsakymu priteisė kreditoriui UAB „Scandagra“ iš skolininko G. S. 243 950,53 Eur skolą už parduotas prekes pagal 2012-04-18 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitas faktūras;

3. Ieškovė UAB „Scandagra“ 2018-01-25 pateikė antstolio E. S. kontorai Pareiškimą vykdyti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo ir antstolio kontora laikotarpiu nuo 2018-09-06 iki 2019-06-07 išieškojo iš skolininko G. S. 28 874,36 Eur išieškotojai UAB „Scandagra“;

4. G. S. 2019-10-24 kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su Pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo G. S.. Teismas 2020-06-08 nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui G. S. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), konstatavęs pareiškėjo G. S., jo sutuoktinės R. S. nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

Šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad atsakovui G. S. 2016 m. lapkričio mėn. - 2017 m. birželio mėn. laikotarpiu perleidus atsakovei R. S. 92 670,00 Eur piniginių lėšų, ieškovė UAB „Scandagra“ nurodytu laikotarpiu turėjo realiai galiojančią reikalavimo teisę į skolininką atsakovą G. S. į 243 950,53 Eur skolą už parduotas prekes pagal 23 PVM sąskaitas faktūra, nežiūrint, kad atsiskaitymas ir buvo atidėtas, tačiau pats 243 950,53 Eur reikalavimo dydis visą skolos mokėjimo atidėjimo laikotarpį galiojo.

Ieškovės UAB „Scandagra“ ginčijamais sandoriais atsakovui G. S. perleidus atsakovei R. S. 92 670,00 Eur piniginių lėšų, šia suma buvo sumažintas atsakovo G. S. turtas, kuris galėjo/turėjo būti panaudotas tiek ieškovės UAB „Scandagra“, tiek kitų atsakovo G. S. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, todėl šiais piniginių lėšų pervedimo sandoriais neginčijamai buvo pažeistos atsakovo G. S. kreditorių teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose nuosekliai formuoja teismų praktiką, kad „kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (žr. LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; LAT 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Ieškovė UAB „Scandagra“ apie atsakovo G. S. 2016 m. lapkričio mėn. - 2017 m. birželio mėn. laikotarpiu atliktus atsakovei R. S. 92 670,00 Eur piniginių lėšų pervedimus sužinojo tik Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje G. S. fizinio asmens bankroto byloje 2020 m. sausio mėnesį, susipažinusi su civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, todėl ieškovei 2020-11-10 pareiškus nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinį, teismas daro išvadą, kad ieškovė UAB „Scandagra“ nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto 1 metų ieškinio senaties termino.

Vertindamas ieškovės UAB „Scandagra“ ginčijamus atsakovo G. S. 2016 m. lapkričio mėn. - 2017 m. birželio mėn. laikotarpiu bankiniais pervedimais atsakovei R. S. atliktus 92 670,00 Eur piniginių lėšų pervedimus, teismas pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus, bylos šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metų bylos šalių atstovų išsakytus teiginius daro išvadą, kad jau 2015-2016 metais atsakovas G. S. susidūrė su finansinėmis nemokumo problemomis, todėl siekdamas išvengti realaus bankroto ir turimo turto (žemės sklypų) praradimo atsiskaitant su savo kreditoriais, ieškovas G. S. tikslingai siekė kiek įmanoma labiau išvengti, sumažinti atsiskaitymus su savo kreditoriais, todėl iš savo ūkininko ūkio gaunamas pajamas tikslingai siekė perleisti savo sutuoktinei atsakovei R. S., tiek su ja susijusioms įmonėms.

Nors 2014-10-01 atsakovai R. S. ir G. S. ir sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, pagal kurios 5 punkto sąlygą gautos pajamos iš įmonių, verslo veiklos yra šias pajamas gavusių sutuoktinių asmeninė nuosavybė, tačiau realiai ši Sutartis nebuvo tinkamai vykdoma ir todėl teismas aptariamą sutartį vertina kaip pasirinktą būdą apsaugoti nors dalį šeimos turto, G. S. susidūrus su nemokumo problemomis. Tokia išvada darytina iš byloje surinktų įrodymų, kad atsakovas G. S. siekė kiek įmanoma labiau savo, o tuo pačiu ir savo kreditorių sąskaita gerinti atsakovės R. S., jos valdomų įmonių turtinę padėtį, kas neatitinka įprastos praktikos, sudarius Vedybų (povedybinę) sutartį, o taip pat įprastos verslo praktikos standartų. Teismas šioje byloje 2020-11-25 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nustatė, jog pagal „LITEKO sistemos registrų informaciją nustatyta, kad iš skolininkės R. S. išieškomos sumos viršija 150 000 Eur“, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad ir R. S. turi finansinių problemų. Įvertinus, kad iš atsakovo R. S. išieškomos sumos viršija 800 000 Eur, o darytina išvada, kad iš R. S. išieškoma 150 000 Eur suma yra sąlyginai nedidelė, kurią yra realu grąžinti, todėl atsakovai S. ir pasirinko aptartą veiklos modelį, pagal kurį G. S. turtas, piniginės lėšos „perkeliamos“ atsakovei R. S. bei su ją susijusiomis įmonėmis. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir atsakovų G. S. ir R. S. 2014-09-25 sudaryta Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią R. S. atiteko: pastatas-ferma, daržinė, karvidė, siurblinė, 10 žemės sklypų, kito turto, iš viso turto už 128 000 Lt, o G. S.: 107 vienetų galvijų banda – 50 000 Lt vertės, traktoriai J. D. – 20 000 Lt vertės, MTZ-80 – 3 000 Lt vertės, kultivatorius, trąšų barstytuvas, pašarų dalytuvas, už bendrą 90 000 Lt sumą. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis kelia pagrįstų abejonių dėl jos sudarymo tikslų ir realumo, nes pagal šią sutartį sutuoktiniai ne tik aiškiai nelygiaverčiai pasidalijo santuokos metu įgytą turtą, turto pasidalijimas nesuprantamas ir prieštaringas ūkininkavimo požiūriu, nes R. S. atiteko pastatas-ferma, daržinė, karvidė, siurblinė, o 107 vienetų galvijų banda atiteko G. S.. Būtent atsakovų nesąžiningumą, siekimą G. S. turtą perduoti R. S. ir papildomai patvirtina 2017 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuria G. S. R. S. įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė – 9 buliukus, 86 telyčias, 69 karves - už 36 179 Eur, t.y. ženkliai mažesne nei tuo metu buvusia rinkos kaina.

Tokią teismo išvadą papildomai patvirtina ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo G. S. nustatytos faktinės aplinkybes ir teismo padarytos išvados. Teismas byloje nustatė, kad „objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame dauguma pastatų asmeninės nuosavybės teise nuo 2016 m. balandžio 25 d. priklauso G. S., dalis pastatų ir kitų statinių, nuo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini) (IV t., b. l. 72-83), tai yra įmonei, kuri registruota pareiškėjo sutuoktinės vardu ir kurioje, pareiškėjo teigimu, jis dirba ir gauna minimalias mėnesines pajamas, apie 400 Eur į mėnesį. Byloje taip pat pateikti duomenys apie MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra suinteresuotas asmuo R. S., t. y. pareiškėjo sutuoktinė (IV t., b.l. 23-29; 64-69). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjui priklausančiais žeme ir pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 25 d. panaudos sutarties pagrindu neatlyginai naudojasi MB „(duomenys neskelbtini)“ (IV t., b. l. 6-10). Byloje pateikta 2017 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ ir ūkininkas G. S. sudarė sutartį, kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš pareiškėjo galvijus – 9 buliukus, 86 telyčias, 69 karves - už 36 179 Eur (IV t., b. l. 30 - 43). Iš byloje esančių normatyvinių kainų 2017 m., t. y. sutarties sudarymo metu buvusių rinkos kainų matyti, jog galvijai buvo parduoti ženkliai mažesne nei tuo metu buvusia rinkos kaina (IV t., b. l. 21 – 22). Iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2017 m. balandžio 5 d., įmonė užsiima gyvulininkyste, grūdinių, ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimu (IV t., b.l. 178-179). Byloje taip pat pateikta 2017 m. gegužės 4 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ūkininkė O. S., kaip pareiškėjas 2020 m. birželio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė - jo motina, perpirko galvijus – 9 buliukus, 10 telyčių - iš MB „(duomenys neskelbtini)“ už 6 5720,30 Eur (IV t., b. l. 44 - 48). Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido 500 kg amonio salietros, viso už 44 928 Eur (be PVM), kai tuo tarpu pareiškėjas trašas prieš keletą savaičių buvo įsigijęs prekes už 50 760 Eur sumą, t. y., perleido prekes pigiau“. (IV t., b. l. 160-166).

Fizinio asmens G. S. bankroto byloje teismas nustatė, kad G. S., vykdydamas ūkininko veiklą, 2017 metais tapo nemokus ir nebegalėjo vykdyti savo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, sudarinėjo sandorius su jo sutuoktinei priklausančiomis įmonėmis, viena iš jų registruota 2017 m., parduodamas prekes pigiau, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, be to, abejonių kelia ir jo su sutuoktine priklausančio turto pasidalijimas, tame tarpe ir pareiškėjo turtinė padėtis. Pareiškėjo sutuoktinės teigimu, pareiškėjas norėjo atsisakyti gyvulininkystės, o ji turėjo reikiamą turtą šiai veiklai vykdyti. G. S. nenurodė visų su jo prašymu susijusių aplinkybių, t. y. nepateikė duomenų apie visą turimą turtą, sudarytus sandorius, nenurodė, kokiais būdais jis planuoja atkurti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog vykdant ūkininko veiklą dėl 2017 m. buvusios ekstremalios padėties jis negalėjo nuimti derliaus, ko pasekoje nebeturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, jo skoliniai įsipareigojimai viršija 800 000 Eur, šiuo metu jo mėnesinės pajamos minimalios ir jis gali skirti 50 Eur per mėnesį atsiskaitymui su kreditoriais. Įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių kontekstą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo veiksmai nesuderinami su asmens, prašančio jam iškelti bankroto bylą, pareigomis ir sąžiningumo reikalavimais. Teismas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjo G. S. elgesį, iš esmės lėmusį pareiškėjo nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.

Panevėžio apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo apelianto G. S. atskirąjį skundą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020-09-09 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti iškelti G. S. fizinio asmens bankroto bylą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė ir dėl šioje byloje ieškovės ieškiniu ginčijamų mokėjimų, kad pareiškėjas G. S. savo sutuoktinei atskirais mokėjimais pervedė beveik 90 000 Eur sumą, pavedimų paskirtyje nurodydamas „sąskaitai papildyti“, „pavedimas asmeninėmis reikmėms“, „pavedimas“ ir pan. Tiek pats pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti tokių didelių piniginių lėšų sutuoktinei pervedimo aplinkybių bei tikslo. Nors pareiškėjas tvirtino, kad nurodyta suma buvo skirta vaikų išlaikymui (asmeniniams poreikiams), tačiau sutuoktinė teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad iš pareiškėjo gautus pinigus (dalį pinigų) panaudojo finansuoti savo valdomų įmonių veiklai, jos sąskaitoje pinigų gavimo šaltinis tuo laikotarpiu buvo tik pareiškėjo mokėjimai. Vertindamas pareiškėjo G. S. (ne)sąžiningumą teismas akcentavo, kad jog pareiškėjas, turėdamas didelių įsipareigojimų kreditoriams, 2017-2019 m. MB „(duomenys neskelbtini)“, motinai O. S. ir kitiems asmenims leido neatlygintinai dirbti žemės sklypus, kurie pareiškėjui kartu su sutuoktine priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip atimdamas iš kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus iš pajamų, kurias pareiškėjas būtų galėjęs gauti iš jo dalies žemės sklypų nuomos. Pareiškėjas G. S., suvokdamas, kad turi didelių įsipareigojimų kreditoriams ir prievolių vykdymo terminai sueis artimiausiu metu, sąmoningai sudarė sau nenaudingus sandorius su įmonėmis, kurios priklauso jo sutuoktinei, pervedė dideles sumas sutuoktinei, leido kitiems asmenims neatlygintinai dirbti žemės sklypus, pareiškėjui kartu su sutuoktine priklausančius bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat sudarė kreditorių teises pažeidžiančias trišales užskaitas, t. y. sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, tokiu būdu siekdamas sumažinti savo turto masę ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. sąmoningai siekė nemokumo būsenos, todėl pagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą ir šiuo pagrindu netenkino pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nurodytos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl kitoje byloje iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 dalis), nes Panevėžio apygardos teisme šioje nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys asmenys kaip iš fizinio asmens bankroto byloje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, t.y. UAB „Scandagra“, G. S., R. S..

Nors atsakovai procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje per savo atstovus ir teigia, kad 2016-2017 metų pervestos atsakovei R. S. ginčo piniginės lėšos (jų dalis) buvo ne grąžintina komercinė paskola, bet parama R. S. kaip sutuoktinei išlaikymui 3 nepilnamečių vaikų, šeimos gyvenamųjų patalpų išlaikymui ir t.t. ir, kad tokia suteikta parama nėra grąžinama, be to, paramą jos gavėja R. S. turi teisę naudoti bet kokiems savo poreikiams tenkinti, netgi savo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansuoti, kad nuo 2017 metų rudens būtent sutuoktinė R. S. išlaiko sutuoktinį G. S., skiria jam paramą taip pat ir jo asmeninių poreikių tenkinimui, tačiau teismas šiuos atsakovų motyvus vertina kaip nepagrįstus, siekiančius tik pateisinti G. S. ženklų turto (piniginių lėšų) sumažinimą, pažeidžiant kreditorių interesus.

Atsakovų pasirinkta pozicija, kad 92 670,00 Eur piniginių lėšų pervedimas atsakovei R. S. yra tik atsakovų sutuoktinių tarpusavio šeimyniniai santykiai, visa tai ne paneigia ieškovės UAB „Scandagra“ actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu ieškinį atsakovams pagrįstumą, o tik patvirtina, kad būtent atsakovas G. S., žinodamas, kad turi 243 950,53 Eur vykdytinų prievolių ieškovei UAB „Scandagra“ bei kitiems kreditoriams, kurių bendra suma ne mažesnė kaip 800 000 Eur, kad pažeis savo kreditorių teises, nesąžiningai, siekdamas sumažinti savo turto masę ir sudarė jam neprivalomus sandorius, t.y. 92 670,00 Eur piniginių lėšų pervedimus per itin trumpą 8 mėnesių laikotarpį atsakovei R. S. ieškiniu ginčijamas sumas.

dėl 39 939,65 Eur sumokėjimo bankui 2018 metais

AB „Swedbank“ 2013 m. kovo 18 d. Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė G. S. 208.529,41 EUR (720.000,00 Lt) kreditą, o ir 2013 m. gruodžio 16 d. Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė 46.094,58 EUR kreditą G. S.. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad AB „Swedbank“ 2021 m. sausio 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) 7 priede nurodyti 30 žemės sklypų (20201-02-03 prie Rašytinių paaiškinimų ir priedų pateiktas Priedas Nr. 1) įsigyti pagal nurodytas kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir 29 sklypai yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. S. ir R. S. nuosavybė, o žemės ūkio paskirties sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė R. S. nuosavybė. Abiejų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose dalyse nurodyta, kad „Kredito gavėjas patvirtina, kad ši kredito sutartis sudaroma jo sutuoktiniui sutinkant, gautas kreditas bus naudojamas tik jo šeimos poreikiams tenkinti ir šios kredito sutarties sudarymas neprieštarauja jo šeimos interesams Kredito paskirtis - žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo finansavimas. Nurodytų sutarčių sudarymo metu atsakovai nebuvo sudarę 2014-10-01 Vedybų (Povedybinės) sutarties, todėl abiejų atsakovų G. S. ir R. S. prievolės pagal šią sutartį bankui yra solidarios (CK 6. 5 straipsnis). Tai, kad pagal nurodytas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kredito gavėju nurodytas tik atsakovas G. S., o atsakovė R. S. yra tiktai įkaito davėja (Sutarčių 3 punktas), nekeičia atsakovų kaip solidarių banko skolininkų procesinio statuso. Atsakovės R. S. motyvas, kad pagal nurodytas dvi kredito sutartis AB „Swedbank“ skolininkas yra tik G. S. ir tik jam vienam tenka prievolė grąžinti suteiktus kreditus bankui, būtų iš dalies teisingas tik tuo atveju, jeigu pagal suteiktus kreditus įsigytų 29 sklypų savininku būtų vien tik atsakovas G. S., tačiau nagrinėjamos bylos atveju pagal NTR duomenis neginčytinai nustatyta, kad įsigyti 29 sklypai yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. S. ir R. S. nuosavybė. Teismas sutiktų su atsakovės R. S. dėstoma motyvacija ir tuo atveju, kad grąžinimas suteiktų banko kreditų pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo G. S. prievolė AB „Swedbank“, o atsakovė R. S. negražindama bankui jokios paskolos dalies tiktai įgytų asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį pagal paskolos sutartis įgytų 29 žemės ūkio paskirties žemės sklypų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas R. S. neturėtų kitų kreditorių, tame tarpe ieškovės UAB „Scandagra“, kurie atsakovui turi galiojančias ir jo nevykdomas reikalavimo teises. Nagrinėjamos bylos atveju susidaro situacija, kad atsakovas R. S., būdamas skolingas dideles pinigų sumas savo kreditoriams, grąžina bankui kreditus pagal 2 sutartis, pagal kurias gautais pinigais buvo įsigyti 29 žemės ūkio paskirties žemės sklypai, priklausantys ne tik G. S., tačiau kurių ½ dalis neginčytinai priklauso atsakovei R. S. kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvei, tačiau pastaroji yra grąžinusi tik apie 18 proc. paskolų sumos kredito įstaigai. Tokia atsakovų S. vykdoma kreditų grąžinimo praktika tik patvirtina ieškovės ieškinio motyvus apie atsakovo G. S. gaunamų iš ūkinės-komercinės veiklos lėšų perkėlimo atsakovei praktika turint vykdytinus reikalavimus savo kreditoriams, kas neginčytinai leidžia teismui daryti išvadą apie tokiais atsakovų veiksmais pažeidžiamas atsakovo G. S. kreditorių teises. Iš AB „Swedbank“ pateiktos informacijos (Priedą Nr. 1) nustatyta, kad po Vedybų (Povedybinės) sutarties sudarymo 2014-10-01 iki ieškovės ginčijamų mokėjimų 2016 m. lapkričio mėnesio, atsakovas G. S. pervedė atsakovei R. S. daugiau nei 100.000 Eur sumą (vien tik 2016 m. pervedė atsakovei R. S. 41.770 Eur sumą), kurios buvo panaudota R. S. vardu registruotos įmonių veiklai finansuoti. Iš byloje esančių atsakovės R. S. banko įstaigos mokėjimų suvestinių nustatyta, kad iki šioje byloje ginčijamų mokėjimų atlikimo (t. y. iki 2016 m. lapkričio 14 d.) atsakovė R. S. per visus 2016 m. grąžino/pervedė G. S. 15.380,00 EUR sumą, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas G. S. pervedė 85 000 Eur daugiau, nei jam grąžino atsakovė R. S..

Įvertinus kredito įstaigų pateiktą informaciją apie atsakovų G. S. ir R. S. vykdytų piniginių lėšų pervedimus darytina išvada, kad 2015-2017 metų laikotarpiu G. S. pervedė R. S. apie 190-200 tūkstančius eurų (į šią sumą įskaityta ir ieškiniu ginčijama suma), todėl nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės R. S. atsikirtimo į ieškinį motyvus, kad iš ieškiniu ginčijamos atsakovei R. S. pervestos G. S. 92 670,00 Eur sumos, atsakovė R. S. grąžino G. S., t.y. sumokdama 2018 metais 39 939,65 Eur už G. S. prievoles bankui pagal 2 paskolos sutartis, kad bankiniais pavedimais grąžino G. S. 20 547 Eur sumą, o 32 183,35 Eur dalis piniginių lėšų buvo panaudota atsakovų turimų trijų vaikų poreikiams tenkinti, namų ūkio išlaidoms ir t.t. Teismas atsakovų kryptingai eilę metų vykdytą veiklą, perkeliant atsakovo G. S. pinigines lėšas, gautas iš jo vykdytos ūkinės-finansinės veiklos atsakovei R. S. bei jos įmonėms, sudarant G. S. ekonomiškai nenaudingus žemės ūkio paskirties žemės sklypų neatlygintinės panaudos, jam priklausančio turto nuostolingo pardavimo sandorius ir t.t., tačiau ekonomiškai naudingus atsakovės R. S. valdomoms įmonėms MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo motinai ūkininkei O. S., todėl teismas tokią atsakovų praktiką vertina kaip nesąžiningą, pažeidžiančią kreditorių interesus. Sutiktina su atsakovais, kad vaikų, šeimos gyvenamosios patalpos išlaikymui reikalingos piniginės lėšos, prie kurių privalo prisidėti abu atsakovai S., tačiau iš byloje surinktų įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovai neįrodė savo teiginių, kad iš ieškiniu ginčijamos 92 670,00 sumos, atsakovo G. S. perduota R. S. 32 183,35 Eur suma būtų buvusi skirta išlaikyti būtent 3 nepilnamečius vaikus bei prisidėti prie bendro sutuoktinių ūkio išlaikymo, nes, kaip jau buvo pasisakyta, tai vertintina tik kaip atsakovų pasirinkta gynybinė pozicija, kuri prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurių pagrindu padarytos išvados dėl atsakovų nesąžiningumo atsakovo G. S. kreditorių atžvilgiu, kad ginčo sumų pervedimas per trumpą 8 mėnesių laikotarpį, kad atsakovas G. S. aptariamu 2015-2018 metų laikotarpiu G. S. suteikė atsakovei R. S. ekonominės naudos, leisdamas neatlygintinai dirbti žemės sklypus, pareiškėjui kartu su sutuoktine priklausančius bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat sudarydamas trišales užskaitas ir t.t., o gauta nauda galėjo būti/buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui.

Nors atsakovas G. S. procesiniuose dokumentuose ir teigė, kad 2015-2016 metais jo atlikti mokėjimai R. S. nepatenka į šioje byloje ieškiniu ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpį 2016 m. lapkričio – 2017 m. birželio mėnesiais, todėl atsakovas atsisakė paaiškinti pinigų pervedimo bei jų gavimo bei panaudojimo aplinkybes, teismas tai vertina kaip atsakovo nenorą pateikti jam pačiam nepalankius įrodymus (contra spoliatoriam principas), todėl teismas 2016 metų laikotarpiu atsakovų G. S. ir R. S. atliktus vienas antram piniginius pervedimus vertina kaip atsakovų bendru susitarimu vykdytą įprastą praktiką „perkelti“ atsakovo R. S. gaunamas iš ūkinės-komercinės veiklos pajamas atsakovei R. S., suvokiant realų G. S. finansinį nemokumą dėl reiškiamų kreditorių finansinių reikalavimų, kurie 2019 metais jau sudarė virš 800 000 Eur, o G. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė turto, kurio vertė 529 343,00 Eur.

Teismas aptartus atsakovų veiksmus pripažįsta neteisėtais, pažeidžiančiais atsakovo G. S. kreditorių, tame tarpe ir ieškovės turtines teises, kas sudaro pakankamą pagrindą ieškinį tenkinti, pripažinti G. S. atliktus bankiniais pavedimais mokėjimus (vienašalius sandorius) R. S., kurių bendra suma sudaro 92.670,00 Eur negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momentų) ir šia suma taikyti restitucija (CK 6.66 – 68 straipsniai), tokiu būdu nors iš dalies atkuriant atsakovo G. S. mokumą.

dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamoje byloje teismą ieškovės ieškinį tenkina visiškai, todėl yra pagrindas spręsti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Scandagra“ iš viso turėjo 9 485,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: 7 804,50 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, 1 653,00 Eur sumokėtus žyminius mokesčius, 27,88 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidos Registro centrui, kredito įstaigoms už paruošimą pažymų). Įvertinus Rekomendacijose įtvirtintas nuostatas, matyti, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktos išlaidos, susijusios su advokato pagalba, neviršija numatytų maksimalių už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą priteistinus užmokesčio dydžių, todėl prašymas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovų lygiomis dalimis. Tokia pat proporcija į valstybės biudžetą iš atsakovų priteisiamos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.66 – 68 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB „Scandagra“ ieškinį tenkinti.

1. Pripažinti G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atliktus bankiniais pavedimais mokėjimus (vienašalius sandorius) R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma sudaro 92.670,00 Eur negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momentų):