Civilinė byla Nr. e2-312-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00008-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 31d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams M. K., uždarajai akcinei bendrovei „Ingka Investments Lithuania”, valstybės įmonei Registrų centrui, J. T. (J. T.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K., D. S., A. N., notarai A. B. ir M. L.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą, ir, patikslinęs ieškinį, prašė: 1) panaikinti atsakovo J. T. nuosavybės teisės registraciją į žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (toliau – žemės sklypas), 15,5917 ha dalį; 2) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovei M. K. parduota 15,5917 ha ploto žemės sklypo dalis; 3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ingka Investments Lithuania” (buvęs pavadinimas UAB „IRI Investmens Lietuva“), parduota 15,5917 ha ploto žemės sklypo dalis; 4) taikyti vindikaciją – išreikalauti iš UAB „Ingka Investments Lithuania” neteisėto valdymo ir grąžinti valstybei 15,5917 ha žemės sklypo dalį; 5) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės M. K. 75 000 Eur atsakovei UAB „Ingka Investments Lithuania“, priteisti iš atsakovo J. T. 5 400 Eur atsakovei M. K..
2. Ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsakovui J. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6096 ha žemės plotą, perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn 3,0698 ha ploto dalį, esančią 18,6615 ha ploto valstybinės žemės sklype. Nors atsakovui buvo suteikta tik dalis žemės sklypo, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Zarasų skyriaus registratorės 2017 m. gruodžio 27 d. neteisėtu sprendimu atsakovo vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į visą žemės sklypą. Po nuosavybės teisių įregistravimo buvo sudaryti 2 sandoriai, kuriais žemės sklypas buvo perleistas atsakovei M. K., o vėliau – atsakovei UAB „Ingka Investments Lithuania”. Ieškovas nurodo, kad valstybei priklausantis turtas buvo perleistas kitiems asmenims dėl įvykdyto nusikaltimo, todėl turi būti grąžintas savininkei.
3. 2019 m. spalio 24 d. vykusiame teismo posėdyje teismas Nacionalinės žemės tarnybos procesinę padėtį pakeitė į ieškovės.
4. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje VĮ Registrų centro darbuotojai, atlikusiai nuosavybės teisės į žemės sklypą teisinę registraciją, yra pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-731/2019.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, grįsdami savo reikalavimus, nurodo, kad dėl valstybės tarnautojos piktnaudžiavimo ar dėl susitarimo su atsakovo J. T. atstovu tyčia buvo pasisavintas valstybei priklausantis turtas. Bylos objektu esantis žemės sklypas yra perleistas 2 kartus ir prašymas taikyti restituciją natūra yra grindžiamas kaltais veiksmais, kurie turi būti įvertinti baudžiamojoje byloje. Neįrodžius kaltų veiksmų, nebus galima taikyti restitucijos, nes iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti turto negalima. Teismas vertino, kad procesinis dokumentas, priimtas išnagrinėjus baudžiamąją bylą, turės tiesioginės įtakos šios bylos išsprendimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. N. yra kaltinama tarnybos pareigų neatlikimu (BK 229 straipsnis). Ji nėra kaltinama dėl piktnaudžiavimo ar dėl to, kad buvo sudariusi susitarimą su J. T. atstovu.
7.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos faktas gali būti konstatuotas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto asmens, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo teismo konstatuoti nusikalstamos veikos, dėl kurios valstybė prarado žemės sklypo dalį, faktą.
7.3. Visos bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos šioje byloje. Šios bylos ir Utenos apylinkės teismo baudžiamosios bylos nesieja prejudicinis ryšys.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamą bylą ir Utenos apylinkės teismo nagrinėjamą baudžiamąją bylą sieja prejudicinis ryšys. Baudžiamojoje byloje vertinamos aplinkybės dėl netinkamos žemės sklypo teisinės registracijos, žemės sklypo perleidimo, pirkimo–pardavimo sutarčių šalių veiksmų ir notaro, patvirtinusio sandorį, tinkamo pareigų atlikimo, turės teisinę reikšmę šioje byloje sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos buvimo.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė M. K. prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Baudžiamojoje byloje A. N. yra kaltinama ne valstybės tarnautojos piktnaudžiavimu ar bendrininkavimu su atsakovo J. T. atstovu, o tarnybos pareigų neatlikimu.
9.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinėje byloje gali būti konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas.
9.3. Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo stabdyti civilinės bylose nagrinėjimą, jei teismas turi galimybę pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad registratorė nepagrįstai ir neteisėtai atliko nuosavybės teisių registraciją, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo stabdyti civilinę bylą.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Ingka Investments Lithuania” prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Byloje yra pareikštas vindikacinis ieškinys, kuris gali būti tenkinamas tik nustačius, kad turtas buvo prarastas dėl padaryto nusikaltimo. Baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar registruojant atsakovo J. T. nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, buvo padarytas nusikaltimas. Teismui konstatavus, kad buvo padarytas nusikaltimas, šioje byloje bus galima spręsti, ar yra kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti vindikaciją.
10.2. Nors ieškovas nurodo, kad nusikaltimo padarymo faktas gali būti nustatytas civilinėje byloje, ieškovas šių aplinkybių neįrodinėja – ieškovas nepateikė įrodymų, kad atliekant J. T. nuosavybės teisių registraciją, buvo padarytas nusikaltimas, o ne klaida. Teismas neturi galimybių šioje byloje pats nustatyti bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė VĮ Registrų centras prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad ieškinyje, be kita ko, prašoma konstatuoti, jog VĮ Registrų centro registratorė atliko nusikalstamą veiką. Registratorės veiksmų teisėtumas yra vertinamas baudžiamojoje byloje, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turės įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai ir sustabdė šią bylą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta kitame teisme baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjama byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-404-731/2019. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, jog dėl valstybės tarnautojos piktnaudžiavimo ar susitarimo su pretendento atkurti nuosavybės teises atstovu tyčia buvo pasisavinta valstybei priklausanti miško žemė. Teismas nurodė, kad kalti veiksmai, kuriais yra grindžiamas prašymas taikyti restituciją natūra, turi būti įvertinti baudžiamojoje byloje; neįrodžius kaltų veiksmų, nebus galima taikyti restitucijos, nes turtas buvo perleistas 2 kartus ir jo negalima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Teismas vertino, kad baudžiamojoje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai.
14. Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Ieškovas, vadovaudamasis teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais, nurodo, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos faktas, nenustatant ją atlikusių asmenų, gali būti konstatuojamas ir nagrinėjant civilinę bylą, kurioje yra keliamas klausimas dėl vindikacijos taikymo. Nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl nusikalstamų veiksmų buvimo, todėl ieškovas prašo teismo šioje byloje konstatuoti, kad valstybė prarado 15,5917 ha ploto žemės sklypo dalį dėl padarytos nusikalstamos veikos.
15. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-464/2019).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).
17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad siekiant tinkamai taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą, būtina tinkamai nustatyti, kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Byloje nustatytinus faktus lemia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas, t. y. materialusis teisinis reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas. Jeigu kitoje nagrinėjamoje byloje nustatytini ir įrodinėjimo dalyku joje esantys faktai nėra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, tai nėra jokio pagrindo spręsti, kad kitoje byloje teismo gali būti nustatyti kokie nors prejudiciniai faktai, kurie būtų teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, ir kad yra CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas civilinės bylos sustabdymo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
18. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčas byloje kilo dėl 15,5917 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalies. Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsakovui J. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę, perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn lygiavertę turėtajai 3,0698 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 18,6615 ha ploto miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklype. Byloje nėra ginčo, kad nepaisant to, jog atsakovui neatlygintinai nuosavybėn buvo perduota tik dalis minėto žemės sklypo, atsakovės VĮ Registrų centro darbuotoja, vykdydama atsakovo nuosavybės teisės į jam suteiktą žemės sklypo dalį teisinę registraciją, priėmė sprendimą įregistruoti atsakovo J. T. nuosavybės teisę į visą 18,6615 ha ploto ginčo žemės sklypą. Nesant juridinio pagrindo buvo išregistruota valstybės nuosavybės teisė ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisė į 15,5917 ha žemės sklypo dalį, kuri nebuvo perduota neatlygintinai atsakovui atkuriant jam nuosavybės teises. 2018 m. gegužės 16 d. atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria visą žemės sklypą, įskaitant ir tą jo dalį, kuri buvo įregistruota atsakovo vardu be teisinio pagrindo, perleido atsakovei M. K. už 5 400 Eur, savo ruožtu atsakovė M. K. 2018 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypą už 75 000 Eur perleido atsakovei UAB „Ingka Investments Lithuania”.
19. Ieškovas nagrinėjamoje byloje, be kita ko, prašo teismo taikyti vindikaciją ir išreikalauti iš atsakovės UAB „Ingka Investments Lithuania” 15,5917 ha ploto žemės sklypo dalį. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad valstybė prarado žemės sklypo dalį dėl padarytos nusikalstamos veikos. Ieškovas nurodo, kad VĮ Registrų centro darbuotoja, galimai dėl aplaidumo, atlikdama savo tarnybines pareigas pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Registratorė, atmestinai ir nerūpestingai išnagrinėjusi atsakovo nuosavybės teisių įregistravimo į žemės sklypą teisinį pagrindą, Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistravo atsakovo J. T. nuosavybės teisę ne į 3,0698 ha ploto žemės sklypo dalį, bet į visą 18,6615 ha ploto žemės sklypą, kartu išregistruodama valstybės nuosavybės teisę į jai priklausančią 15,5917 ha ploto žemės sklypo dalį. VĮ Registrų centro darbuotojos atlikta nuosavybės teisės fakto registracija neatitiko pagrindo, kuriuo remiantis atsirado atsakovo nuosavybės teisė, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo. Asmenys, paėmę iš VĮ Registrų centro nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir pardavę visą žemės sklypą, žinojo, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimą atsakovui J. T., jam buvo perduota neatlygintinai tik 3,0698 ha ploto žemės sklypo dalis. Šie asmenys galimai apgaulės būdu pardavė visą ginčo žemės sklypą ir savo ar kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.
20. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje A. N. pareikšti kaltinimai pagal BK 229 straipsnį dėl tarnybos pareigų neatlikimo – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamo neveikimo, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, dėl kurio yra pateiktas apeliacinis skundas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas minėtoje byloje vertino, ar VĮ Registrų centro darbuotojos netinkamas pareigų atlikimas gali būti vertinamas kaip jos piktnaudžiavimas, ar jos veiksmai atitinka konkrečios BK 229 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Baudžiamojoje byloje kaltinamosios veiksmai nebuvo vertinami kitais aspektais, taip pat nebuvo sprendžiama, ar kiti ginčo teisiniuose santykiuose dalyvavę asmenys neatliko kaltų veiksmų, dėl kurių buvo prarastas valstybės turtas.
21. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas baudžiamojoje byloje pats savaime nesudarys pagrindo spręsti, kokiu būdu – dėl padarytos nusikalstamos veikos ar dėl kitų veiksmų – buvo prarastas valstybei nuosavybės teise priklausęs ginčo žemės sklypas. Baudžiamojoje byloje aplinkybės, susijusios su šio žemės sklypo dalies perleidimu, yra nagrinėjamos tik tiek, kiek tai susiję su VĮ Registrų centro darbuotojai inkriminuojama konkrečia veika. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje galimai atliktos nusikalstamos veikos aplinkybės yra suprantamos plačiau. Ieškovas, įrodinėdamas, kad buvo atlikta nusikalstama veika, iš esmės nesiremia aplinkybe, kad teisme yra nagrinėjama minėta baudžiamoji byla, jis nurodo įvairius ginčo teisiniuose santykiuose dalyvavusių asmenų veiksmus, galėjusius turėti įtakos tam, kad savininkė (valstybė) be savo valios prarado jai priklausantį turtą. Teismas, vadovaudamasis CK 6.96 straipsnio 2 dalimi, turės įvertinti visumą aplinkybių, susijusių su teisės į žemės sklypą praradimu, t. y. aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių į žemės sklypą įregistravimu, žemės sklypo perleidimu ir pan., neapsiribodamas tik atsakovo J. T. nuosavybės fakto teisinę registraciją atlikusios specialistės veiksmų vertinimu BK 229 straipsnio prasme, ir nustatyti, ar šie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip nusikalstami. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, pagal kasacinio teismo praktiką, aplinkybę, ar perleidžiant turtą buvo atlikta nusikalstama veika, gali konstatuoti pats bylą dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007).
22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta minėta baudžiamoji byla. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti šiam teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą toliau nagrinėti šiam teismui.
Teisėjas Marius Bajoras