Byla Nr. 1S-45-148/2015

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00001-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija:            2.1.16.1.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, 

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Eduardo Zaleskio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2015 m. sausio 22 d.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

V. S. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su Ispanijoje veikusiu N. M., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, E. K. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, 2013 m. gruodžio mėn. N. M. kartu su E. K. organizavus – parengus nusikalstamas veikas ir susitarus įgyti labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekį, šią narkotinę medžiagą neturint leidimo gabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir neturint leidimo šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis (V. S.), vykdydamas išankstinį susitarimą su N. M. ir pastarojo nurodymus, 2014 m. sausio 22 d., apie 1 val., iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, per buvusį Lazdijų kelio postą, esantį Lazdijų r., 135 kelio Lazdijai-Seinai 9 km, vykdamas lengvuoju automobiliu „Rover 45“, Didžiosios Britanijos valstybiniai reg. numeriai (duomenys neskelbtini), kurį 2014 m. sausio 18 d., laikotarpiu nuo 17.09 val. iki 17.22 val., autobusų stotelėje, esančioje Kalvarijos rajone, Slabatkos kaime, jam perdavė E. K. tikslu vykti į Ispanijos Karalystę įgyti iš N. M. narkotines medžiagas ir pargabenti jas kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką, paslėpęs automobilio dujų balione įrengtoje slėptuvėje, neturėdamas leidimo, gabeno Ispanijoje iš N. M. įgytus 31 paketą narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių svoris 4895,00 g ir šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos jis, turėdamas tikslą nugabenti E. K. į Lietuvos Respubliką, neturėdamas leidimo laikė ir gabeno paslėpęs minėto automobilio dujų balione Lietuvos Respublikos teritorijoje iki jį 2014 m. sausio 22 d., apie 1.00 val., minėto 135 kelio Lazdijai-Seinai 9 km., apie 5 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos sulaikė muitinės pareigūnai, kurie Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste, esančiame Kybartuose, Basanavičiaus g. 2, atlikę automobilio „Rover 45“, Didžiosios Britanijos valstybiniai reg. numeriai (duomenys neskelbtini), detalų muitinį tikrinimą, automobilio dujų balione aptiko minėtas narkotines medžiagas – 31 paketą narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių svoris 4895,00 g.

Kaltinamasis V. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2014 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. S. buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2015 m. sausio 20 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad V. S. kaltinamas kelių nusikaltimų, tarp jų ir labai sunkaus, ilgą laiką gyveno Ispanijos Karalystėje, kur turi ryšių, kuriais gali pasinaudoti, nors iki suėmimo gyveno Lietuvos Respublikoje su sugyventine ir vaikais, tačiau nėra saistomas darbiniais ryšiais, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo.

Kaltinamojo V. S. gynėjas advokatas Eduardas Zaleskis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį kaip nepagrįstą.

Gynėjo teigimu, teismo išvados dėl suėmimo pratęsimo V. S. visiškai nepagrįstos, neparemtos jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, prieštaraujančios nacionalinei ir tarptautinei teismų praktikai.

Pasak gynėjo, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam V. S., iš esmės vadovavosi tik ta aplinkybe, kad jis kaltinamas kelių nusikaltimų, taip pat ir labai sunkaus, padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo iki 15 metų bausmę. Teismas visai nevertino to, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja viešasis interesas.

Skunde nesutinkama su teismo motyvais apie kaltinamojo V. S. socialinius ryšius. Pasak gynėjo, teismas, vertindamas aplinkybę, kad iki suėmimo V. S. nedirbo ir neturėjo kito pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, padarė jokiais objektyviais duomenimis neparemtą išvadą, kad jo pragyvenimo šaltinis buvo tik iš nusikalstamos veikos gautos pajamos ir tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, ši išvada prieštarauja byloje esantiems duomenims, kurie patvirtina, kad V. S. pajamas gaudavo dirbdamas pavienius darbus. Gynėjas skunde nesutinka ir su teismo išvada, kad V. S. turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti, siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo. Vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis gyveno užsienyje savaime nepatvirtina jo glaudžių ryšių užsienyje. Be to, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, V. S. saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Kaltinamasis su sugyventine augina keturis mažamečius vaikus, jais rūpinasi ir materialiai išlaiko, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, gynėjo teigimu, teismo motyvai, kad V. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo yra niekuo nepagrįstos prielaidos.

Gynėjas pažymi, jog V. S. yra suimtas jau ilgiau nei metai. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų ar objektyvių priežasčių, patvirtinančių būtinybę ir toliau laikyti kaltinamąjį suėmime. Gynėjo tvirtinimu, tolimesnis griežčiausios kardomosios priemonės taikymas V. S. objektyviai nepagrįstais pagrindais yra perteklinis ir nebūtinas, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo V. S. gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo V. S. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų ir 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidė. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam V. S. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Privaloma suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo V. S., liudytojų L. M., R. I., V. P. parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už labai sunkų nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Bylos duomenimis, V. S. anksčiau ilgą laiką (apie 13 metų) yra gyvenęs Ispanijos Karalystėje, todėl pagrįsta teismo išvada, kad jis turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti. Be to, tai patvirtina ir tarptautinis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Priešingai negu teigiama gynėjo skunde, skundžiamoje nutartyje teismas nekonstatavo, kad V. S. nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Teismas įvertino tai, kad iki suėmimo kaltinamasis nebuvo saistomas nuolatiniais darbo santykiais Lietuvos Respublikoje, tačiau gyveno čia su sugyventine ir vaikais. Šių ryšių turėjimas nesulaikė V. S. nuo sunkaus ir labai sunkaus tarptautinio pobūdžio nusikaltimų padarymo ir nepaneigia manymo, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, vadovaudamasis bendrosiomis kardomųjų priemonių skyrimo nuostatomis (BPK 121 straipsnio 4 dalis), sprendžiant dėl tolimesnio kardomosios priemonės taikymo V. S., atsižvelgė ir į tai, kad šis neturėjo nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio. Ši aplinkybė bei kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad V. S. pragyvenimo šaltinis galimai buvo iš nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos. Priešingai negu teigiama gynėjo skunde, toks manymas nekaltumo prezumpcijos nepažeidžia.

Kaltinamajam V. S. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Be to, baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisme, kuris nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. Priešingai negu teigiama gynėjo skunde, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje V. S. taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei užtikrinimui viešojo intereso ištirti visuomenei itin pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, neprieštaraujanti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normoms, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n u t a r i a:

Kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Eduardo Zaleskio skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                                   Regina Gaudutienė