Administracinė byla Nr. I-439-320/2019

       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01955-2018-5

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1;  

                                                                              20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 19 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,  rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas R. A. (toliau – ir R. A., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, ir atsakovės atstovas), priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose. R. A. skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN,  2018 m. rugpjūčio 29 d., apie 1 val. nakties į kamerą Nr. 13 įsiveržė kaukes dėvintys pareigūnai. Pareigūnai pareiškėją išvertė iš antrame aukšte esančios lovos kartu su visu čiužiniu, pareiškėjas krisdamas atsitrenkė į stalą ir susižalojo ranką. Pareigūnai pareiškėją mušė rankomis ir guminėmis lazdomis, spardė kojomis. Mušdami pareiškėją, pareigūnai jį visaip įžeidinėjo, ant jo rėkė, keikėsi.  Pareiškėjas teigė, kad iš karto po įvykio jis nebuvo nuvestas pas medikus. Ryte pareiškėjas parašė prašymą, kad jį apžiūrėtų medikai, tačiau atėjo tik medicinos seselė ir davė tabletę nuo skausmo. Dėl tokio pareigūnų elgesio pareiškėjas patyrė neturtinę žalą -  buvo pažemintas, psichologiškai palaužtas (b. l. 2).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės PN nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 28 d.,  apie 23.30 val. į pataisos namus buvo iškviesti Marijampolės PN prevencinės grupės pareigūnai, kuriems buvo pavesta apžiūrėti pataisos namų baudos izoliatoriaus (I ir II aukštų) patalpas, kadangi  2018 m. rugpjūčio 28 d. dienos metu baudos izoliatoriuje esantys nuteistieji kėlė neramumus. Kadangi nepasitenkinimą labiausiai rodė ir neramumus kėlė kameros Nr. 17 nuteistieji, todėl specialiosios priemonės buvo panaudotos tik prieš šios kameros nuteistuosius. Marijampolės PN nurodė, kad tai užfiksuota Specialiųjų priemonių panaudojimo atvejų apskaitos žurnale Nr. 8.54. Atsakovės  atstovas nurodė, kad pareiškėjas dėl galimų sužalojimų į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Marijampolės PN vertino, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturi objektyvaus faktinio pagrindo (b. l. 9-11).

Skundas atmetamas. 

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Marijampolės PN pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų naktį iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. į rugpjūčio 29 d., atlyginimo.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Marijampolės PN  atsiliepime nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.30 val. dėl tą dieną vykusių neramumų buvo iškviesti Marijampolės PN prevencinės grupės pareigūnai. Jiems buvo pavesta apžiūrėti pataisos namų baudos izoliatoriaus (I ir II aukštų) patalpas. Kadangi  labiausiai nepasitenkinimą bei neramumus kėlė kameroje Nr. 17 kalinami nuteistieji, prieš juos buvo panaudotos specialiosios priemonės. Teismas, išanalizavęs byloje nustatytus įrodymus, sprendžia, kad aukščiau nurodytus atsakovės atstovo teiginius patvirtina Priežiūros paros žiniaraščio, Specialiųjų priemonių panaudojimo atvejų apskaitos žurnalo duomenys (b. l. 12-14, 16-18) bei vaizdo įrašai (b. l. 24). Teismas pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais nenustatė, todėl jais grindžia daromas išvadas.

Minėta, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d., apie 1 val. nakties į kamerą Nr. 13, į kurią jis buvo paskirtas, įsiveržė kaukes dėvintys pareigūnai. R. A. teigimu, pareigūnai išvertė pareiškėją iš antrame aukšte esančios lovos kartu su visu čiužiniu, mušė jį rankomis ir guminėmis lazdomis, spardė kojomis. Pareiškėjas krisdamas atsitrenkė į stalą ir susižalojo ranką, mušdami pareiškėją, pareigūnai jį visaip įžeidinėjo, ant jo rėkė, keikėsi.

Atsižvelgus į pareiškėjo skunde ir Marijampolės PN atsiliepime pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo dėl fakto, jog  R. A. 2018 m. rugpjūčio 28 d. – rugpjūčio 29 d. naktį buvo kalinamas kameroje Nr. 13. Byloje nenustatyta  duomenų, kad naktį iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. į rugpjūčio 29 d. būtų buvę naudojamos specialiosios priemonės prieš kameroje Nr. 13 buvusius nuteistuosius, tarp jų - ir prieš pareiškėją. Pareiškėjas savo teiginiams apie prieš jį panaudotas fizinio poveikio ir specialiąsias priemones patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vertinant R. A.  prašymą, Marijampolės PN gautą 2018 m. rugsėjo 4 d., atsižvelgiama į tai, kad jis buvo parašytas 2018 m. rugsėjo 3 d., t. y. ne iš karto po įvykio, o prieš rengiant skundą į teismą.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad po specialiųjų priemonių panaudojimo jis nebuvo nuvestas pas medikus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 184.4 punkte nustatyta, kad asmenys, prieš kuriuos buvo panaudotos specialiosios priemonės, elektroimpulsiniai prietaisai ir šaunamieji ginklai, turi būti apžiūrėti sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų. 

Atsižvelgus į tai, jog, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad prieš pareiškėją specialiosios priemonės nebuvo panaudotos, daroma išvada, jog Marijampolės PN pareigūnai neturėjo pareigos pristatyti pareiškėją sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų apžiūrai. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas pats būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl galimai patirtų sužalojimų, byloje nenustatyta. Tokia išvada daroma, remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. spalio 3 d. pažyma Nr. 14/07-5104 (b. l. 21). Apie galimai prieš jį panaudotas specialiąsias ir fizinio poveikio priemones pareiškėjas Psichologinės tarnybos specialistui nurodė žodžiu 2018 m. rugsėjo 5 d. konsultacijos metu, t. y. praėjus tam tikram laikui po įvykio (b. l. 22).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad pagrindo konstatuoti Marijampolės PN pareigūnų neteisėtus veiksmus nėra.

 Minėta, jog, pagal žalos atlyginimą reguliuojančias teisės normas, asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tada, kai yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl šių neteisėtų veiksmų. Nenustačius Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 5-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo R. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja