Baudžiamoji byla Nr. 1-49-332/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37851-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.22.3.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.8; 2.1.15.3.3.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

gynėjai advokatei Ingai Mekienei,

kaltinamajam B. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. J.,  a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 2811 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

B. J. 2019-09-03, apie 11.39 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Be to, B. J. 2019-09-03, apie 11.47 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), dešine ranka paėmęs už (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio K. K. tarnybinio šaunamojo ginklo, esančio (duomenys neskelbtini), rankenos, kaire ranka – už tarnybinio šaunamojo ginklo (duomenys neskelbtini), pritvirtinto ant K. K. (duomenys neskelbtini), ir stipriai patraukęs juos į save, pasikėsino iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio K. K. pagrobti tarnybinį šaunamąjį ginklą „GLOCK-19“, Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi policijos pareigūnai nutraukė jo neteisėtus veiksmus: K. K. suėmus jam už dešinės rankos, L. S. – už galvos, B. J. ginklą paleido, po ko policijos pareigūnai ir B. J. nugriuvo ant betoninių plytelių, griūdamas vyriausiasis patrulis K. K. kaire veido puse atsitrenkė į ant L. S. (duomenys neskelbtini) pritvirtinto specialiųjų priemonių „Taser“ (duomenys neskelbtini) dėklą, kairės kojos keliu ir kairės rankos alkūne – į betonines plyteles, dėl ko vyriausiajam patruliui K. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis B. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės automobiliu išvežiodavo (duomenys neskelbtini) įvairiais maršrutais. Į darbą ateidavo (duomenys neskelbtini) val., iki (duomenys neskelbtini) val. pasikrauna ir išvežioja. 2019-09-03 buvo ilgesnis ir sunkesnis maršrutas: reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini), paskutinis taškas buvo (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) turėjo užsukti į kelis kaimus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kadangi serga (duomenys neskelbtini), negali normaliai vaikščioti, išeinant į darbą išgeria nuo skausmo tabletę. Iki pietų reikėdavo poros tablečių. 2019-09-03 buvo daugiau taškų, koja pavargo. Skausmo numalšinimui turėjo nusipirkęs buteliuką degtinės. Prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) buvo išgėręs. Važiuodamas jis prie vienos parduotuvės išgėrė gurkšnį, paskui išgėrė prie kitos parduotuvės. Išsikrovęs prekes (duomenys neskelbtini) dar išgėrė. Tuo metu gydėsi nuo depresijos. Išgėręs pasijuto blogai, paskambino tiekėjui, prašė atsiųsti jam pamainą. Tiekėjas liepė palaukti, nes gal ką sugalvos. Jis nuėjo į automobilį. Prie mašinos vaikščiojo kažkokia moteriškė, ji jam pasakė, kad jis girtas važiuoja, liepė jam papūsti. Jis pūsti atsisakė, ji iškvietė policiją. Policija atvažiavo, pareigūnai liepė pūsti, bet jis atsisakė, nes tuo momentu nelabai suprato savo veiksmų, nes buvo (duomenys neskelbtini). Žino, kad atsisakymas pūsti sukelia pasekmes.

Pamačius policininko pistoletą, (duomenys neskelbtini) paimti iš jo ginklą. Jis stvėrė už pistoleto, kuris buvo pakabintas ant (duomenys neskelbtini), bandė iš policijos pareigūno atimti ginklą. Kai stvėrė už policininko pistoleto, kitas policininkas stovėjo jam už nugaros. Jis (policijos pareigūnas) jį parvertė ant žemės ir uždėjo antrankius. Jis norėjo paimti ginklą ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Tuo momentu galvojo tik „(duomenys neskelbtini)“, kitokių minčių neturėjo. Tokių minčių turėjo ir anksčiau. Suprato, kad ginklas tikras. Buvo su policijos pareigūnais nugriuvę ant žemės, nematė, kaip policijos pareigūnas susižalojo. Viską, kas yra išdėstyta jam pateiktame kaltinime, pilnai pripažįsta, gailisi.

        Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsnio tvarka atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl Lietuvos Respublikos BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolai bei prie baudžiamosios bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti.

B. J. 2019-11-26 apklausos metu parodė, kad pas (duomenys neskelbtini) lankėsi iš karto po įvykių, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gydėsi dėl (duomenys neskelbtini). Ankščiau niekada nėra gydęsis pas (duomenys neskelbtini) ar buvęs (duomenys neskelbtini) įskaitoje. Galvos traumų nėra turėjęs. Turi priklausomybę (duomenys neskelbtini), kurią taip pat gydėsi po įvykių.

2019-09-03, apie 8 val., jis iš (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, pasikrovė krovinį ir išvažiavo išvežioti pasikrautų prekių. Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Kadangi turi (duomenys neskelbtini), jam yra (duomenys neskelbtini), todėl koją jam labai dažnai skaudą. Jis pastoviai vartoja stiprius nuskausminamuosius vaistus. Pamena, kad važiuodamas iš namų į darbą išgėrė vaistų nuo skausmo. Apie 9 val., dar gėrė vaistų nuo skausmo, tačiau skausmas jam nesiliovė. Važiuodamas per kaimelius, kuriuose turėjo iškrauti prekes, jis sustojo kažkuriame iš tų kaimelių. Žino, kad buvo sustojęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kažkuriame iš jų, o gal jau būnant (duomenys neskelbtini), jis nusipirko vieną degtinės butelį, kurio talpa 0,2 litro, tūrinė etilo alkoholio koncentracija 40 proc., pavadinimo nepamena. Kai nusipirko degtinės tada buvo apie 10 val. Degtinę pirko, nes manė, kad jos išgėręs, nebejaus didžiulio skausmo kojoje. Tik nusipirkęs degtinės, sėdo atgal į automobilį. Degtinės išgėrė kokį gurkšnį bei toliau važiavo pristatyti prekių. Nesijautė apsvaigęs, todėl manė, kad gali važiuoti toliau. Tada jau važiavo į (duomenys neskelbtini), į kuriuos turėtos degtinės negėrė. Kiek buvo tiksliai valandų, kai atvažiavo prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), jis nežino. Atvažiavęs prie tos parduotuvės, išgėrė dar gurkšnį degtinės ir daugiau, kol atvyko policijos pareigūnai, nieko negėrė. Todėl degtinės dar tikrai butelyje buvo likę. Į tyrėjos klausimą: Kaip paaiškintumėte šią aplinkybę, kad pas jus automobilyje rasti du tušti 0,2 litro talpos degtinės buteliai ir nei vieno su degtinės likučiu? Įtariamojo B. J. atsakymas: Gal kažkaip tas butelis nuvirto ir degtinė iš jo išbėgo. O iš kur antras butelis, nežino. Nori dar pasakyti, kad prieš išgerdamas tą antrą gurkšnį degtinės, jis prieš tai buvo iškrovęs prekes. Kai išgėrė tą antrą gurkšnį degtinės, jam pasidarė bloga. Tada jis išlipo iš automobilio ir paskambino vadybininkui bei jam pasakė, kad nekaip jaučiasi bei paprašė jį pakeisti. Sakė, kad tokios pamainos nėra. Tuo momentu prie jo pribėgo kažkokia moteris, kurios jis nepažįsta, nei vardo, nei pavardės nežino, kuri jam pasakė, kad jis yra girtas, liepė jam papūsti. Jis atsisakė. Tada ji jam girdint iškvietė policiją. Išsigando. Netrukus atvyko du policijos pareigūnai. Pamena, kad policijos pareigūnai jo prašė pūsti į alkotesterį, tačiau jis atsisakė. Buvo dideliame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl nepamena, ar policijos pareigūnai jam paaiškino, kas gresia už atsisakymą pūsti į alkotesterį. Į tyrėjos klausimą: Jeigu, kaip sakote, buvote išgėręs tik du gurkšnius degtinės, ir nesijautėte apsvaigęs, kodėl atsisakėte pūsti į alkotesterį, kai policijos pareigūnai to prašė? Įtariamojo B. J. atsakymas: Jis nepūtė, nes buvo (duomenys neskelbtini), buvo didelis (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai su juo bendravo gražiai, mandagiai. Pamena, kad jį nusivedė prie tarnybinio policijos automobilio. Atsimena, kad pamatė kažkurio iš policijos pareigūnų šaunamąjį ginklą. Nežino, negali paaiškinti savo elgesio, tačiau staigiai, kažkuria ranka griebė už policijos pareigūno šaunamojo ginklo, kuris buvo ant policijos pareigūno (duomenys neskelbtini). Jis to ginklo net nepalietė. Ar prieš tai, prieš bandydamas paimti už policijos pareigūno šaunamojo ginklo, ką nors sakė, nepamena. Jam tik pabandžius pasiekti policijos pareigūno šaunamąjį ginklą, kitas policijos pareigūnas greitai jį pargriovė ant žemės. Jeigu jam būtų pavykę paimti policijos pareigūno šaunamąjį ginklą, jis būtų „(duomenys neskelbtini)“. Kokius žodžius sakė policijos pareigūnams po to, kai pabandė pasiekti vieno iš jų šaunamąjį ginklą ir buvo pargriautas ant žemės, jis nepamena. Matė, už ko bando paimti, suvokė, kad tai yra tikras šaunamais ginklas. Nori pasakyti, kad ne kartą gyvenime jam yra kilę minčių (duomenys neskelbtini) ir matyt pamačius policijos pareigūno šaunamąjį ginklą jam šios mintys atgijo. Jeigu jam tuo metu būtų pavykę paimti policijos pareigūno šaunamąjį ginklą, mano, kad tikrai būtų „(duomenys neskelbtini)“, bet tik (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Po šio bandymo pasiekti policijos pareigūno šaunamąjį ginklą buvo surakintas antrankiais ir pasodintas į policijos tarnybinį automobilį. Dar pamena, kad jam sėdint automobilyje buvo prašoma nusistatyti girtumą. Tada jis vėl atsisakė. Nepamena, ar jam buvo paaiškintos atsisakymo nusistatyti girtumą pasekmės. Neatsimena, ar jam buvo siūloma vykti į ligoninę ir iš savo lėšų nusistatyti girtumą. Neatsimena, ar jam buvo liepiama atlikti tokius veiksmus, kaip eiti tiesia linija, paliesti pirštu nosį. Su jam inkriminuojama veika jis sutinka tik iš dalies, nes policijos pareigūno šaunamąjį ginklą jis tikrai norėjo paimti, tačiau (duomenys neskelbtini) padaręs tuo ginklu, būtų „(duomenys neskelbtini)“. Dėl atsisakymo pūsti į alkotesterį gali pasakyti, kad pats nesupranta, kodėl atsisakė pūsti. Matyt buvo paveiktas (duomenys neskelbtini). Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, kad pabandė paimti policijos pareigūno šaunamąjį ginklą. Dėl atsisakymo pūsti taip pat nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 52-54).

Nukentėjusysis K. K. 2019-09-06 parodė, kad 2019-09-03 dirbo kartu su kolega (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju patruliu L. S. Apie 11 val. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo apie tai, kad atvažiavo girtas vairuotojas pristatyti prekių. Kadangi jie buvo visai šalia įvykio vietos, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje, į įvykio vietą atvyko vos per kelias minutes. Nuvykus į įvykio vietą pabendravo su parduotuvės darbuotoja, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Ji jiems apibūdino galimai girtą vairuotoją bei nurodė, kokiu automobiliu jis atvyko. Tai buvo ,,Volkswagen LT“ autobusiukas, valstybinių numerių nepamena. Jei tiksliai pamena, (duomenys neskelbtini) spalvos. Parduotuvės darbuotoja nežinojo, kur yra galimai neblaivus vairuotojas. Jis bei kolega iš karto nuėjo link parduotuvės darbuotojos nurodyto automobilio. Automobilio salone jokio asmens nebuvo. Su kolega toliau ieškojo vairuotojo. Netrukus, pamatė parduotuvės darbuotojos apibūdinimą atitinkantį vyriškį, stovintį už parduotuvės kampo. Prie jo priėjo, pakalbino. Kažkuris iš jų paklausė, ar tai jo automobilis. Jis neigė. Klausė ar turi asmens dokumentą. Jis sakė, kad jokių dokumentų neturi. Ir po pokalbio su juo iš karto suprato, kad vyras yra neblaivus, nes jam kalbant iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Tada jam pasiūlė prieiti prie tarnybinio automobilio nusistatyti girtumą bei asmenybę. Eiti sutiko. Eidamas svirduliavo, kas dar labiau patvirtino įtarimus, kad asmuo yra neblaivus. Kai nuėjo prie tarnybinio automobilio, atliko dalinę asmens apžiūrą, tikėdamiesi pas asmenį rasti automobilio raktelius, dokumentus patvirtinančius jo tapatybę. Paprašė ištraukti visus daiktus, esančius kišenėse. Vyras neprieštaravo, vykdė visus jo nurodymus. Ant tarnybinio automobilio galinės sėdynės asmuo sudėjo visus turėtus daiktus, tarp kurių, kiek pamena, buvo tik pinigai ir mobiliojo ryšio telefonas. Kiek pamena, tiek jis, tiek kolega siūlė jam nusistatyti girtumą. Priėjo prie tarnybinio automobilio bagažinės iš šono. Kolega jau ruošė alkotesterį, vyras stovėjo iš šono prieš jį, ne mažesniu nei vieno metro atstumu. Vienu metu sukdamasis į jį vyriškis abiem rankomis griebė už jo tarnybinio šaunamojo ginklo ,,GLOCK-19“. Tada jis greitai reagavo, abiem rankomis paėmė jam už jo dešinės rankos, o kolega paėmė jam už galvos ir jie visi trys nugriuvo ant žemės. Griuvimo metu jis kaire veido puse kažkur atsitrenkė, be to, griūdamas susižalojo kairės kojos kelį ir kairės rankos alkūnę. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko kreipėsi į medikus. Buvo apžiūrėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje. Nedarbingume nebuvo. Daugiau į medikus nesikreipė. Jiems nugriuvus, abu su kolega jį laikė prispaudę prie žemės ir netrukus jį surakino antrankiais. Ar tuo momentu asmuo ką nors sakė, nepamena. Tada jį pakėlė nuo žemės ir pasodino į tarnybinį automobilį. Gali pasakyti, kad toks asmens veiksmas, t. y. būtent bandymas pagrobti jo tarnybinį šaunamąjį ginklą jį labai (duomenys neskelbtini), patyrė tikrai didelį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl dėl tada buvusios jo vidinės būsenos tam tikrų įvykio aplinkybių net negali tiksliai papasakoti ar net nepamena. Kai asmuo buvo surakintas antrankiais ir pasodintas į tarnybinį automobilį, dar kartą jam pasiūlė nusistatyti girtumą. Kolega su juo kalbėjo, o jis planšetiniu kompiuteriu filmavo. Kolega paklausė ar jis sutinka nusistatyti girtumą, vyras nesutiko. Tada kolega pasiūlė vykti į ligoninę nusistatyti girtumą iš savo lėšų, tačiau asmuo taip pat atsisakė. Jam buvo paaiškintos atsisakymo tikrintis girtumą pasekmės, tačiau ir į tai asmuo nereagavo. Jam atrodo, kad po to asmuo sakė, kad duotų jam šautuvą, kad jis (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini). Kadangi asmuo elgėsi neadekvačiai, bijodami, kad jis vėl nesikėsintų į tarnybinį šaunamąjį ginklą, nesipriešintų, nusprendė neblaivumo nustatymo aktą atlikti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose. Dar stovint, įvykio vietoje, asmuo prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš vairuodamas automobilį. Jis gėrė degtinės (duomenys neskelbtini). Vykstant į komisariatą, sulaikytas asmuo bandė pateisinti savo elgesį, kodėl vairavo neblaivus, sakė, kad geria dėl skausmo kojoje, kurioje yra (duomenys neskelbtini). Ar dar kažką sakė, nepamena. Atvykus į komisariatą su kolega asmenį informavo, kad jam reikalinga atlikti neblaivumo nustatymo testą. Pasakė, kad jis bus filmuojamas. Jis nesipriešino, testą atlikti sutiko. Testas buvo atliktas, visi požymiai rodė, kad asmuo yra neblaivus. Asmuo buvo sulaikytas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 39-40).

Nukentėjusysis K. K. 2019-09-12 papildomai parodė, kad nori patikslinti tik šias aplinkybes: kai įtariamasis abiem rankomis paėmė už jo tarnybinio šaunamojo ginklo, jis pajuto, kaip stipriai jis jį traukė. Pajuto, kaip sujudėjo visas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Kai jis paėmė rankomis už jo dešinės rankos, jam prireikė jėgos, kad patrauktų jo (kaltinamojo) ranką nuo jo tarnybinio šaunamojo ginklo. Jis tikrai jį (ginklą) laikė tvirtai. Ir jei jis ir kolega nebūtų taip greitai sureagavę, yra tikras, kad tarnybinį šaunamąjį ginklą vyriškis galėjo iš jo pagrobti. Taip pat nori patikslinti jo sužalojimo aplinkybes. Kaip ir minėjo savo ankstesnėje apklausoje, nepamena kur susižalojo savo kairę veido pusę. Tačiau po įvykio pabendravus su kolega L. S. jis jam teigė, kad griūnant veidu atsitrenkė į jo ,,Taser“, kuris buvo jo (duomenys neskelbtini) dėkle. Kairės kojos kelį ir kairės rankos alkūnę susižalojo taip griūdamas, kai jomis rėmėsi į žemę  (1 t., b. l. 45-46). 

Nukentėjusysis K. K. 2019-11-15 papildomai parodė, kad įvykio metu, kai iš jo buvo pasikėsinta pagrobti tarnybinį šaunamąjį ginklą, patyrė didelį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Yra atsakingas už jam patikėtą tarnybinį šaunamąjį ginklą ir jei būtų įvykio metu jo neapsaugojęs ir netekęs, yra tikras, kad tokiu atveju pasekmės būtų buvusios labai skaudžios ir žala visuomenei būtų buvusi padaryta didžiulė. Įtariamasis po bandymo pagrobti tarybinį šaunamąjį ginklą sakė, jei gerai pamena, kad „(duomenys neskelbtini)“. Po įvykio dar prireikė laiko, kad atsigautų, nes įvykio metu išgyveno tikrai daug neigiamų jausmų, didžiulį (duomenys neskelbtini) ir dėl to patyrė moralinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 51-52).

Liudytojas L. S. 2019-09-13 parodė, kad 2019-09-03 dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju patruliu K. K. Kažkur apie pietus, tikslaus laiko nepamena, iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad į prekybos centrą ,,(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), atvažiavo girtas vairuotojas iškrauti prekių. Atvažiavo prie rampos. Kadangi buvo visai šalia įvykio vietos, prie minėto prekybos centro atvažiavo per kelias minutes. Įvykio vietoje juos pasitiko parduotuvės darbuotoja, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, kuri jiems apibūdino galimai girtą vairuotoją. Sakė, kad jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) akiniais. Nurodė, kokiu automobiliu jis atvyko. Tai buvo ,,Volkswagen LT“ autobusiukas, valstybinių numerių nepamena. Iš karto nuėjo prie minėtos transporto priemonės. Joje vairuotojo nebuvo. Netrukus visai netoli automobilio, už parduotuvės kampo, prie kolonos, pamatė stovintį, parduotuvės darbuotojos apibūdintą vyrą. Abu su kolega prie jo priėjo. Jiems link jo einant, matė, kad jis kalba telefonu. Priėjus girdėjosi nerišli kalba. Kai priėjo arti, jo paklausė ar tai jis važiavo ,,Volkswagen LT“ automobiliu. Jis (kaltinamasis) iš karto tai neigė. Jautė nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Paklausė ar turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Atsakė, kad neturi. Tada jam pasiūlė eiti prie tarnybinio automobilio asmenybės nustatymui. Jis eiti kartu sutiko. Einant dar kartą įsitikino, kad vyras yra neblaivus. Jis eidamas svirduliavo. Būnant prie tarnybinio automobilio paprašė padėti visus daiktus, kokius turi, tikėdamiesi, kad gal asmuo turės asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jų nurodymus jis vykdė. Visus daiktus iš kišenių padėjo ant tarnybinio automobilio galinės sėdynės, tačiau jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento jis neturėjo. Jam atrodo, kad po to vyras dar jo paklausė, kokį ginklą turi, ar „(duomenys neskelbtini)“. Jam pasakė, jog jam neturėtų būti jokio skirtumo. Paskui jis ar kolega paklausė ar jis (kaltinamasis) yra vartojęs alkoholio. Teigė, kad alkoholio nevartojo. Tada jis buvo informuotas, kad jam reikalinga nustatyti girtumą. Jis nuėjo prie tarnybinio automobilio bagažinės pasiimti alkotesterio. Jam imant alkotesterį prie jo, baigęs asmens dalinę apžiūrą, priėjo kolega ir vyras, kuriam reikėjo nustatyti girtumą. Jis stovėjo per vidurį jų. Kolega K. K., stovėjo jam už nugaros, prie jo dešinio šono. Jiems dar net nespėjus jam pasakyti, kad reikės nusistatyti girtumą, nieko nesakęs vyriškis, sukdamasis į kolegą, abiem rankomis – viena ranka už ginklo rankenos, o kita ranka – už ginklo (duomenys neskelbtini), kuriame jis buvo, paėmė ir traukė jį į save. Matė, kaip nuo jo naudojamos jėgos sujudėjo kolegos ginklas su visu (duomenys neskelbtini) bei visas (duomenys neskelbtini). Kolega greitai ranka paėmė už jo kažkurios rankos. Tada jis greitai ranka paėmė vyrą už sprando. Negali nurodyti, kuriuo momentu vyriškis paleido kolegos tarnybinį šaunamąjį ginklą, bet netrukus jie visi trys nugriuvo ant žemės (ant betoninių trinkelių). Griūnant kolega savo kaire veido puse atsitrenkė į jo ,,Taser“, kuris buvo (duomenys neskelbtini) dėkle. Visos ,,Taser“ dalys taip pat yra (duomenys neskelbtini). Kai visi nugriuvo, asmuo dar bandė stanginti rankas, tačiau jiems pavyko jį surakinti antrankiais. Po to, jį pakėlė nuo žemės ir pasodino į tarnybinį automobilį. Jam atrodo, kad tada jis pasakė kad duotume jam ginklą, kad jis „(duomenys neskelbtini)“. Kai vyras buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, jis jam pasiūlė nusistatyti girtumą. Jis girtumą nusistatyti atsisakė. Jam paaiškino, atsisakymo nusistatyti girtumą pasekmes. Pasakė, kad už tai jam gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis į šiuos žodžius nereagavo. Po to jam pasiūlė vykti į ligoninę ir ten iš savo lėšų nusistatyti girtumą, tačiau ir tai daryti asmuo atsisakė. Kadangi asmuo buvo agresyvus, bei bijodami, kad jis vėl gali kėsintis į kurio nors iš jų tarnybinį šaunamąjį ginklą, nusprendė jo neblaivumo nustatymo testą atlikti parvykus į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpas. Grįžus į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpas, jis asmeniui paaiškino, kad dabar bus pildomas jo neblaivumo nustatymo aktas jis turės atlikti tam tikrus veiksmus. Pasakė, kad viskas bus filmuojama. Asmuo sutiko. Po atlikto neblaivumo nustatymo testo tik dar kartą įsitikino, kad asmuo tikrai yra neblaivus, jis buvo sulaikytas (1 t., b. l. 96-97).

Liudytoja I. L. 2019-09-03 parodė, kad 2019-09-03, laikotarpyje nuo 11 val. iki 12 val., pas ją, į jos darbo vietą prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, atėjo pardavėja N. K. ir pasakė, kad prekes atvežęs vairuotojas yra neblaivus, kadangi nuo jo jautė aitrų alkoholio kvapą. Tada jos su N. K. nuėjo pas vairuotoją, kuris buvo aikštelės kieme, vaikščiojo aplinkui automobilį. Ji paklausė kieno yra automobilis ir kur yra jo porininkas, kuris vairuoja. Tada vyras atsakė, kad nieko nežino ir nuėjo toliau. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus, kadangi jis elgėsi neadekvačiai, svirduliavo. Pamačiusi, kaip atrodo vairuotojas, ji paliko aikštelėje vairuotoją ir nuėjo į kabinetą iškviesti policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji nematė, tačiau neužilgo atbėgo N. K. ir pasakė, kad policijos pareigūnams minėtas vairuotojas priešinosi, todėl pareigūnai jį surakino antrankiais. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašą perdavė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 102).

Liudytoja L. V. 2019-09-03 parodė, kad 2019-09-03 ji buvo savo darbo vietoje, prekybos centre adresu: (duomenys neskelbtini). Maždaug tarp 11 val. iki 12 val. pas ją, į jos skyrių, atėjo kolegė N. K. ir pasakė, kad į prekybos centrą atvažiavo galimai neblaivus prekių išvežiotojas – ekspeditorius, ji nežino kaip elgtis ir baiminasi, kad jis neblaivus gali išvažiuoti iš prekybos centro ir padaryti avariją ar ką nors sužeisti. Ji jai pasakė, kad praneštų jų viršininkei I. L. Kai N. K. išėjo pas I. L., ji pažiūrėjo per langą ir pamatė, kaip minėtas vairuotojas pro automobilio keleivio priekines duris įlipo į automobilio priekį ir atsisėdo už vairo. Automobilyje minėtas vairuotojas buvo visą laiką vienas. Kai jis atsisėdo už vairo, matė, kaip jis iš automobilio vairuotojo durelių išsitraukė degtinės butelį. Ji matė, kad tai buvo alkoholio butelis, nes matėsi ant butelio banderolė, skystis buvo skaidrus. Mano, kad tai buvo degtinė. Vairuotojas, pasiėmęs minėtą alkoholio butelį, pradėjo dairytis pro langus ar jo niekas nemato, po to pradėjo gerti. Kai atsigėrė užsuko butelį ir padėjo atgal į automobilio dureles. Po to jis pasiėmė mineralinio butelį ir jo atsigėrė. Tuoj pat pamatė, kaip prie vairuotojo atėjo N. K. ir viršininkė I. L. (1 t., b. l. 107).

Liudytoja N. K. 2019-09-03 parodė, kad 2019-09-03 ji buvo darbe prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 11.10 val. pamatė, kaip atėjo vairuotojas – ekspeditorius pro prekybos centro sandėlį, „pro rampą“. Kai ji jį pamatė, nuėjo priimti prekių. Kol jis nešė prekes, o ji jas tikrino, pajuto, kaip nuo jo pradėjo sklisti aitrus alkoholio kvapas, taip pat atkreipė dėmesį, kad jis vaikščiodamas svirduliavo. Pradėjus kalbėti su vairuotoju pajuto, kad jis bendrauja neįprastai, kalba buvo nerišli, ne taip kaip praeitus kartus, kadangi jis prekes atveža jau (duomenys neskelbtini) kartą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad vyras buvo užsidėjęs (duomenys neskelbtini) akinius nuo (duomenys neskelbtini), galbūt norėdamas paslėpti savo veidą. Pamačiusi, kad minėtas vyras yra neblaivus, ji jo paklausė, „bene esi pakaštavojęs?“ Vyras nusišypsojo ir atsakė, kad turi porininką, kuris vairuoja. Kai ji priėmė prekes, nuėjo pažiūrėti ar jis jai nemelavo ir tikrai turi porininką, kuris vairuoja. Tačiau pamatė, kad automobilio vairuotojas buvo vienas ir šalia jo kito vairuotojo nebuvo. Todėl ji nuėjo pas savo viršininkę I. L. ir pasakė, kad prekes pristatęs vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl I. L. apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Kai atvyko policijos pareigūnai ji pareigūnams apibūdino, kaip atrodo vairuotojas. Neužilgo pareigūnai surado vairuotoją, kuris buvo netoli automobilio. Kai jis atėjo prie pareigūnų, matė, kaip vairuotojas jau gulėjo ant žemės su surakintomis rankomis (1 t., b. l. 113-114).

Liudytojas P. B.2019-09-04 parodė, kad B. J. jis pažįsta. Jis apie (duomenys neskelbtini) metų dirba jo ir jo žmonos I. B. įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Automobilis ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo įmonės. Šiuo automobiliu 2019-09-03, pasikrovęs prekes – (duomenys neskelbtini), apie 07.30-08.00 val., B. J. išvažiavo. Tuo metu B. J. buvo blaivus. Vairuotojai visada važiuoja po vieną, jie niekada nebūna poromis. B. J. taip pat išvyko vienas.

Automobilį ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo meta vertina 3 000 eurų. Įmonės automobilį vairavusiam B. J. jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 119-120).

Iš 2019-09-03 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Vairuotojo durelių kišenėje matyti 2 tušti plastikiniai buteliai ir 2 tušti stikliniai 0,2 l tūrio buteliai nuo degtinės (1 t., b. l. 10-22).

Iš 2019-09-03 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) AVPK 13 val. B. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę – eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo vengia neblaivumo tikrinimo: įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai pagrindai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. B. J. informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis. B. J. pasirašė neblaivumo nustatymo aktą (1 t., b. l. 27).

Iš sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo / neleisti vairuoti transporto priemonių matyti, kad 2019-09-03, 11.55 val., B. J. vengiant neblaivumo ar  apsvaigimo tikrinimo jam neleista vairuoti transporto priemonių iki asmuo bus blaivus, neapsvaigęs ar dėl sveikatos būklės nekels pavojaus saugiam eismui (1 t., b. l. 28).

Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad transporto priemonės – keleivinio automobilio „Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30).

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-(data) pažymos matyti, kad transporto priemonės krovininio automobilio „Volkswagen LT“ (duomenys neskelbtini), kategorija – (duomenys neskelbtini), kėbulo tipas – (duomenys neskelbtini), kuras – (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris – (duomenys neskelbtini) cm3, variklio galia – (duomenys neskelbtini), bendra masė (duomenys neskelbtini) t, gamybos periodas – (duomenys neskelbtini) m., gamybos metai – (duomenys neskelbtini), kaina be PVM yra 3 009 eurų, PVM 21 proc. – 631 eurų, kaina su PVM – 3 640 eurų (1 t., b. l. 31).

Iš 2019-09-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta –  parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekių iškrovimo kiemas. Apžiūros metu paimta DVD laikmena su vaizdo kameros įrašu (1 t., b. l. 23-26).

Iš 2019-09-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas DVD–R diskas, paimtas įvykio vietoje iš parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų.  Pirmojo vaizdo įrašo pavadinimas – ,,1_04_R_20190903110000“, antrojo vaizdo įrašo pavadinimas ,,2_04_R_20190903120000“. Atsidarius pirmąjį vaizdo įrašą matoma dalis (duomenys neskelbtini) spalvos krovininio automobilio bei dalis automobilių stovėjimo aikštelės. Vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe matoma datą ir laiką ,,2019-09-03 11:00:00 val.“, kairiajame apatiniame kampe matomas vaizdo įrašo pavadinimas ,,1_04_R_20190903110000“. Vaizdo įrašas neturi garso. 11:02:46 val. minėtas (duomenys neskelbtini) spalvos krovininis automobilis išvažiuoja. Nuo šio laiko matoma dalis automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo. 11:07:25 val. į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja (duomenys neskelbtini) spalvos ,,Volkswagen LT“ markės autobusiukas. Jo valstybinių numerių nesimato dėl neryškaus vaizdo. Matyti, kad minėtame autobusiuke sėdi vairuotojas, kuris vilki (duomenys neskelbtini) spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Keleivio vietoje jokio asmens nesimato. 11:07:33 val. minėtas autobusiukas sustoja kairėje vaizdo įrašo pusėje. Matosi vairuotojo pusė, keleivio pusės nesimato. Iki 11:09:04 val. vairuotojas sėdi autobusiuke. Atlieka judesius ranka, tačiau ką konkrečiai daro, nesimato. 11:09:04 val. vairuotojas visu kūnų palinksta link keleivio pusės ir galimai iš autobusiuko išlipa per keleivio pusės dureles. Iki 11:23:44 val. vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. 11:23:44 val. matosi, kaip per keleivio pusę į autobusiuko vairuotojo vietą grįžta asmuo vilkintis (duomenys neskelbtini) spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Iki 11:24:24 val. asmuo atlieka įvairius judesius rankomis, tačiau ką tiksliai daro nesimato. 11:24:24 val. matosi, kaip asmuo dešinėje rankoje kažką turi. Netrukus jis atlieka judesį ranka, panašų į gėrimo. 11:24:26 val. kaire ranka į automobilio durelių kišenę padeda daiktą, panašų į butelį. 11:25:00 val. asmuo vėl per keleivio pusę iš autobusiuko išlipa. 11:25:32 val. per keleivio pusę į autobusiuko vairuotojo vietą vėl grįžta asmuo, vilkintis (duomenys neskelbtini) spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Iki 11:27:30 val. asmuo, sėdėdamas autobusiuke, atlieka įvairius judesius rankomis. 11:28:30 val. asmuo iš autobusiuko išlipa per vairuotojo pusės dureles. Matyti, kad asmuo vilki (duomenys neskelbtini) spalvos marškinėlius, šiek tiek (duomenys neskelbtini) spalvos kelnes, turi užsidėjęs akinius (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini). Šis asmuo iš bendrų bruožų, vilkimų rūbų, plaukų, akinių, yra B. J. 11:28:46 val., B. J. kalbasi su moterimi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukais. B. J. rankas laiko kišenėse ir stovėdamas nežymiai svirduliuoja. 11:29:15 val. B. J. iš vaizdo kameros stebėjimo lauko išeina ir jo nebesimato. 11:42:57 val. matosi pro autobusiuką praeinantys vienas paskui kitą du policijos pareigūnai. Paleidus antrąjį vaizdo įrašą matyti, kad jis yra pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe nurodyta data ir laikas: ,,2019-09-03 12:00:00 val.“. Vaizdo įrašo apatiniame kairiajame kampe matomas vaizdo įrašo pavadinimas ,,2_04_R_20190903120000“. Vaizdo įrašas neturi garso. Šiame vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Įrašas baigiasi 13:00:00 val. (1 t., b. l. 147-148).

Iš VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo išrašo matyti, kad K. K. 2019-09-03 buvo nustatytas kairio skruosto, kairės alkūnės ir kelio sumušimas (1 t., b. l. 36).

Iš (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam K. K. nustatytas kairio skruosto, kairės alkūnės ir kairio kelio sumušimas, sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, galėjo gautis atsitrenkus griūnant, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 140).

Iš asmeninio tarnybinio šaunamojo ginklo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam patruliui K. K. suteikta teisė turėti asmeninį tarnybinį šaunamąjį ginklą turėti tik tarnybos metu: pistoletą „GLOCK-19“, Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vnt. šovinių ir (duomenys neskelbtini) vnt. dėtuvių (1 t., b. l. 69).

Iš 2019-09-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2019-09-11 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas DVD–R diskas su vaizdo ir garso įrašais iš policijos pareigūnų ,,Body Cam“ Nr. 1 ir Nr. 2, iš tarnybinio automobilio ,,Škoda Scaut“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybinio planšetinio kompiuterio. DVD–R diske matyti du aplankai, pažymėti numeriais „1“ ir „2“ ir keturi vaizdo įrašai pavadinimais: „3A0138AGA800032_CH1_MAIN_21“, „3A0138AGA800032_CH1_MAIN_22“, „20190903_115252“ ir „20190903_125811“ (1 t., b. l. 150-159).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo B. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta baudžiamojoje byloje ištirtų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. J. parodė, kad pakeliui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo degtinę. Jam atvažiavus prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), ten atvyko policijos pareigūnai, kurie jam siūlė atlikti neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, tačiau jis tai padaryti atsisakė.

Liudytojas P. B. 2019-09-04 parodė, kad kaltinamasis B. J. dirba jo ir jo žmonos I. B. įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Automobilis ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo įmonės. Šiuo automobiliu 2019-09-03, pasikrovęs prekes – (duomenys neskelbtini), apie 07.30-08.00 val., B. J. išvažiavo. Liudytojos N. K. ir I. L. parodė, kad 2019-09-03, apie 11 val., pastebėjo, kad į prekybos centrą ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini) prekes atvežęs vairuotojas yra neblaivus, apie ką pranešė policijai. Liudytojai K. K. ir L. S. parodė, kad jie, kaip policijos pareigūnai, 2019-09-03 prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini) nustatė automobilio ,,Volkswagen LT“ vairuotoją B. J., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jam pasiūlė prieiti prie tarnybinio automobilio nusistatyti girtumą bei asmenybę, B. J. eiti sutiko, eidamas svirduliavo, kas patvirtino jų įtarimus, kad vairuotojas yra neblaivus. Jam kelis kartus pasiūlė atlikti neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Iš sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo / neleisti vairuoti transporto priemonių matyti, kad 2019-09-03, 11.55 val., B. J. vengė neblaivumo ar apsvaigimo tikrinimo, jam buvo neleista vairuoti transporto priemonių iki asmuo bus blaivus, neapsvaigęs ar dėl sveikatos būklės nekels pavojaus saugiam eismui. Iš 2019-09-03 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) AVPK 2019-09-03, 13 val., B. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. B. J. vengia neblaivumo tikrinimo, jam pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę.

Įvertinęs išdėstytų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad B. J. 2019-09-03, apie 11. 47 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius, jis tyčia vengė neblaivumo patikrinimo. Ši B. J. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalį, ir yra teisingai kvalifikuota.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas yra šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos pagrobiami iš valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo valdomi teisėtai, ar ne. Pagal galiojančią teismų praktiką, pagrobimas – tai šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų užvaldymas bet kokiu neteisėtu būdu, turint tikslą juos pasisavinti ar perduoti kitiems asmenims, ar kitokiu būdu užvaldytais daiktais savarankiškai disponuoti. Pagrobimas gali būti padarytas įvairiais būdais: vagiant, plėšiant, sukčiaujant ir pan. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo nurodytus daiktus ir turi galimybę jais disponuoti. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad siekia užvaldyti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti.

Nukentėjusysis K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad norint atlikti kaltinamojo B. J. blaivumo patikrinimą jis, kolega liudytojas L. S. ir kaltinamasis B. J. priėjo prie tarnybinio automobilio bagažinės. L. S. ruošė alkotesterį. B. J. stovėjo prieš jį, iš šono. Jam stovint ne mažesniu nei vieno metro atstumu, sukdamasis į jį B. J. abiem rankomis griebė už jo tarnybinio šaunamojo ginklo ,,GLOCK-19“. Į tai jis greitai reagavo, t. y. abiem rankomis paėmė kaltinamajam už dešinės rankos, kolega paėmė jam už galvos ir jie visi trys nugriuvo ant žemės. Griuvimo metu jis kaire veido puse kažkur atsitrenkė, taip pat griūdamas susižalojo kairės kojos kelį ir kairės rankos alkūnę. Kai B. J. abiem rankomis paėmė už jo tarnybinio šaunamojo ginklo, jis pajuto, kad kaltinamais ginklą traukė stipriai, pajuto, kaip sujudėjo visas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kai jis paėmė rankomis už B. J. dešinės rankos, jam tikrai prireikė jėgos, kad patrauktų kaltinamojo ranką nuo jo tarnybinio šaunamojo ginklo. Jei jis ir L. S. nebūtų greitai sureagavę, yra tikras, kad tarnybinį šaunamąjį ginklą B. J. galėjo iš jo pagrobti.

Šiuos nukentėjusio K. K. parodymus patvirtina kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai. Liudytojas L. S. parodė, kad jam imant alkotesterį prie jo, baigęs asmens dalinę apžiūrą, priėjo K. K. ir vyras, kuriam reikėjo nustatyti girtumą. Jis stovėjo vidurį jų. K. K. stovėjo jam už nugaros, prie jo dešinio šono. Jiems dar net nespėjus vyriškiui pasakyti, kad reikės nusistatyti girtumą, nieko nesakęs vyriškis, sukdamasis į K. K., abiem rankomis – viena ranka laikydamas už ginklo rankenos, o kita ranka – už (duomenys neskelbtini) paėmė ir traukė jį (ginklą) į save. Matė, kaip nuo jo (kaltinamojo) naudojamos jėgos sujudėjo K. K. ginklas su visu (duomenys neskelbtini). K. K. greitai ranka paėmė už vyriškio kažkurios rankos, o jis ranka paėmė vyrą už sprando, tada jie visi trys nugriuvo ant betoninių trinkelių.

Kaltinamasis B. J. parodė, kad policijos pareigūnai jį nusivedė prie tarnybinio policijos automobilio. Tada jis pamatė kažkurio iš policijos pareigūnų šaunamąjį ginklą. Negali paaiškinti savo elgesio, tačiau jis staigiai kažkuria ranka griebė už policijos pareigūno šaunamojo ginklo, kuris buvo ant policijos pareigūno (duomenys neskelbtini). Ginklo nepalietė, jam pabandžius pasiekti policijos pareigūno šaunamąjį ginklą, kitas policijos pareigūnas greitai jį pargriovė ant žemės. Jeigu jam būtų pavykę paimti policijos pareigūno šaunamąjį ginklą, jis būtų „(duomenys neskelbtini)“.

Iš (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam K. K. nustatytas kairio skruosto, kairės alkūnės ir kairio kelio sumušimas, sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, jie galėjo gautis atsitrenkus griūnant.

Įvertinęs išdėstytų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad B. J. 2019-09-03, apie 11.39 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio K. K. pagrobti tarnybinį šaunamąjį ginklą „GLOCK-19“, Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi policijos pareigūnai nutraukė jo neteisėtus veiksmus – jį pargriovė ant žemės ir sulaikė. B. J. kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad siekia užvaldyti policijos pareigūno tarnybinį ginklą ir norėjo taip veikti. Jo veiksmų pobūdis rodo, kad B. J. tikslas buvo pagrobtu ginklu savarankiškai disponuoti ir jį panaudoti. Ši B. J. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį ir yra teisingai kvalifikuota.

Kaltinamojo B. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1–2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, 2K-64-303/2018).

B. J. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnis yra didelis, sunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos sutrikimų neturi. Jam už nesunkų ir sunkų nusikaltimus skirtinos straipsnių sankcijose numatytos arešto bausmės, už sunkų nusikaltimą nustatant didesnę nei įstatymu nustatytos arešto bausmės vidurkis bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Vertinant, ar byloje yra pagrindas kaltininkui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudoti specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, į ankstesnius jo pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į baudžiamojoje byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį.

Kaip jau minėta anksčiau kaltinamasis B. J. 2019-09-03, apie 11.39 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. B. J. kaltė padarant šią nusikalstamą veiką pasireiškė tiesiogine tyčia. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad B. J. yra baustas už administracinį teisės pažeidimą, t. y. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, už ką (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini) mėnesiams. Teismas šią aplinkybę vertina kaip B. J. asmenybę charakterizuojančią aplinkybę.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes kaltinamajam B. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąją teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į tai, kad B. J. būdamas baustas už pavojingo administracinio teisės pažeidimo padarymą teigiamų išvadų nepadarė, vėl neblaivus vairavo transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas yra neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnį, požymius.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai. Taikant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Teismas, svarstydamas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės  konfiskavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-315-303/2018).

Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad transporto priemonės – keleivinio automobilio „Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Iš liudytojo P. B. parodymų matyti, kad kaltinamais B. J. dirbo įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Kaltinamasis įmonės automobiliu ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-09-03, pasikrovęs prekes – (duomenys neskelbtini), apie 07.30–08.00 val., išvažiavo į reisą, tuo metu B. J. buvo blaivus. Automobilį ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo meta vertina 3 000 eurų.

Įvertinęs ištirtas aplinkybes teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis B. J. nusikalstamai veikai panaudojo be automobilio savininko žinios, todėl jis negali būti konfiskuotas. Esant šiai aplinkybei iš B. J. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, kad transporto priemonės – krovininio automobilio „Volkswagen LT“ (duomenys neskelbtini), kategorija – (duomenys neskelbtini), kėbulo tipas – (duomenys neskelbtini), kuras – (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris – (duomenys neskelbtini) cm3, variklio galia – (duomenys neskelbtini), bendra masė – (duomenys neskelbtini) t, gamybos periodas – (duomenys neskelbtini) m., gamybos metai – (duomenys neskelbtini) m., kaina be PVM yra 3 009 eurų. Savininkas P. B. nurodė panašią automobilio vertę – 3 000 Eur. Sugretinęs šiuos duomenis teismas laiko, kad tiksli automobilio ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė yra 3 000 eurų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. J. yra (duomenys neskelbtini), jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Jis yra (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jo šeimos turtinė padėtis yra tik patenkinama. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad visos automobilio ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 eurų vertės išieškojimas būtų neproporcingas konfiskavimo tikslams, kaltinamojo B. J. turtinei padėčiai, jo šeimos interesams. Dėl to iš B. J. konfiskuotina per pus mažesnė automobilio ,,Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 500 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 50,37 eurų civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam K. K. suteiktą gydymą. Iš pateiktos pažymos matyti, kad už K. K. suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų – 50,37 eurų (1 t., b. l. 85-86). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuos PSDF biudžeto nuostolius nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamasis B. J., kuris juos privalo pilnai atlyginti. Nustačius šias aplinkybėms teismas laiko, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas.

Iš teismui pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 1 matyti, kad kaltimasis B. J. (duomenys neskelbtini) teritorinei liginių kasai padarytą 50,37 eurų žalą atlygino, todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas – dvi DVD laikmenos su vaizdo įrašais iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, policijos pareigūnų K. K. ir L. S. ,,Body Cam“ ir vaizdo įrašu iš įvykio vietos apžiūros, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu, 310 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

B. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

–       pagal Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu;

–       pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį – 75 parų areštu. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir B. J. paskirti subendrintą bausmę – 75 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. J. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 50 parų areštą, bausmę paskiriant atlikti (duomenys neskelbtini). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio B. J. sulaikymo momento.

Išaiškinti B. J., kad nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į (duomenys neskelbtini) privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti (duomenys neskelbtini) administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus (duomenys neskelbtini) administracijai apie neatvykimo priežastis, (duomenys neskelbtini) per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti B. J. laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, B. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 3 metams.

Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 3 metams skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1–2, 5–6 dalimis, iš B. J. konfiskuoti automobilio „Volkswagen LT“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pusė vertės atitinkančią pinigų sumą – 1 500 eurų.  

B. J. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti jam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 DVD laikmenas su vaizdo įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                                                                     Raimundas Jurgaitis