Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.6.-332-992/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15960-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,
sekretoriaujant Mindaugui Juknevičiui,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. G. (K. G.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. G. (K. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), besimokančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, įgijusio vidurinį išsilavinimą, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
K. G. 2016 m. lapkričio 25 d., apie 15:50 val., Vilniaus rajone, Riešės kaime, Riešės gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 335 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo arčiau dešiniojo krašto, nepaliko tarpo iš šono, kliudė priešinga kryptimi atvažiuojančio automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šoninį kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlį bei kontakto metu jį apgadino. Savo veiksmais K. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 117, 126 punktų reikalavimus. K. G. iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. G. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, supranta, kad kvailai pasielgė, jog išvažiavo iš įvykio vietos neįforminęs įvykio. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo klausimus (21 b.l.). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir K. G. 2016 m. gruodžio 13 d. rašytiniame paaiškinime (13 b.l.).
Rašytiniame nukentėjusiosios M. M. paaiškinime nurodytos automobilių kontakto aplinkybės, faktas, kad K. G. nepasiliko eismo įvykio vietoje (9 b.l.).
Be K. G. prisipažinimo, jo kaltę taip pat pagrindžia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr.patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, tranporto priemonių sugretinimo akto duomenys, iš kurių matyti, kad automobiliai kontaktavo šoniniais veidrodėliais, aukščiai ir apgadinimų pobūdis sutampa, kiti bylos duomenys. Teismas, ištyręs visus byloje surinktus faktinius duomenis, daro išvadą, kad K. G. pažeidė KET 9, 117, 119 ir 126 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas buvo neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė dešiniosios kelio pusės, nepaliko tarpo iš šono, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ne tik K. G. vairuojamas automobilis, bet ir kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją ir atlikę automobilių apžiūrą bei matavimus konstatavo, jog apgadinimų aukštis atitinka. Teigtina, kad K. G. veiksmuose yra nustatyti visi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyto pažeidimo sudėties elementai.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Naujajame ANK administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis), tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, yra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Nustačius K. G. KET pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jo veiką, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, būtina perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, perkvalifikavus teisena vykdytina pagal ANK. Dėl KET pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.
K. G. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje buvo įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Eismo įvykio faktą bei K. G. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) sudėtį. Teismo vertinimu, šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. G. ne tik vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Aplinkybę, kad K. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos neįforminęs eismo įvykio, pripažįsta ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kiti bylos duomenys, tarp jų ir nukentėjusiosios rašytinio paaiškinimo turinys, taip pat leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad K. G., pajutęs automobilio kontaktą, sustojęs ir išlipęs iš jo, suprato, jog automobilis kontaktavo, turėjo visas galimybes užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau to nepadarė.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Naujojo ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 eurų, o ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1500 eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ANK numatyta administracinė atsakomybė šiuo atveju yra švelnesnė nei buvo numatyta ATPK, o nusižengimas padarytas iki 2017-01-01, tikslus padarytos žalos dydis byloje nėra nustatytas, todėl, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, K. G. veika perkvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas administracines nuobaudas už ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, teismas atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę: K. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi; K. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. G.: jis yra baustas administracine tvarka pagal ATPK už kitų rūšių pažeidimus, paskirtas baudas sumoka laiku, turi dvi galiojančias nuobaudas, studijuoja. K. G. skirtinas ANK 417 straipsnio 8 dalies bei 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų nuobaudų vidurkis be ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, K. G. už kiekvieną padarytą nusižengimą skirtinos nuobaudos atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 3 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, teismas
n u t a r i a :
K. G. (K. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti 11 (vienuolikos) eurų baudą.
K. G. (K. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir pakirti 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, K. G. skirti galutinę administracinę nuobaudą - 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 16063970293. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Viktorija Šelmienė