Nr. DOK-3893

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05059-2025-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                              2025 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 31 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovas A. A. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.  

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

 Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnį, 214 straipsnio 3 dalį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, CPK 263, 414 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

          1. Teismai netinkamai taikė DK 58 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl procedūrinių terminų skaičiavimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepažeidė DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų drausminės nuobaudos skyrimo terminų. Apie tariamą darbo pareigų pažeidimą atsakovei paaiškėjo vėliausiai 2024 m. liepos 2 d., įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo priimtas 2024 m. lapkričio 18 d., t. y. praleidus tiek vieno mėnesio, tiek šešių mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo pažeidimo dienos (ieškovo 2023 m. rugpjūčio mėnesį duoto interviu žurnalistei). Neteisinga teismų išvada, kad buvo būtinas atsakovės etikos komisijos sprendimas. Komisija sprendžia tik dėl galimo etikos pažeidimo ir nevertina, ar asmens veiksmuose yra darbo pareigų pažeidimas. Komisijos tyrimu iš esmės buvo prisidengta nukelti drausminės nuobaudos skyrimo terminą, be to, tyrimas vyko nepagrįstai ilgai, todėl tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip neteisėti. Komisijos 2024 m. spalio 21 d. sprendimas negali būti laikomas atsakovės sužinojimo apie ieškovo darbo pareigų pažeidimą momentu.

           2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 214 straipsnio 3 dalį, CPK 185 straipsnį, nepagrįstai perkėlė ieškovui įrodinėjimo pareigą, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir buvo pagrįstai atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad žurnalistai iškraipė jo teiginius. Teismai nesiaiškino, kokius faktiškai teiginius ieškovas išsakė žurnalistams, o apsiribojo tik išspausdintų publikacijų citavimu, absoliučiai nevertindami ieškovo asmeniškai išsakytų žodžių, o vertindami tik žurnalistų interpretacijas. Teismai selektyviai vertino įrodymus ir aplinkybes dėl tariamo ieškovo padaryto pažeidimo, iš esmės remdamiesi tik tais įrodymais, kurie yra palankūs atsakovei, o ieškovo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus vertino kritiškai. Teismai ignoravo faktą, kad ieškovo teiginiai buvo istorinio pobūdžio, išsakyti sovietmečio laikotarpio kontekste, t. y. kad sovietmečiu homoseksualumas buvo laikomas nusikaltimu, už kurį buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė ir priverstinis gydymas.

3. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo proporcinga priemonė padarytam darbo pareigų pažeidimui. Ši išvada prieštarauja DK 58 straipsnio 5 dalies nuostatoms ir kasacinio teismo praktikai. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pas atsakovę dirbo daugiau nei 30 metų ir savo tiesiogines profesines pareigas vykdė tinkamai; jo interviu nepakenkė atsakovės dalykiniai reputacijai; jam sistemingai buvo daromas psichologinis spaudimas (mobingas) išeiti iš darbo; Lietuvos bioetikos komitetas ir atsakovės etikos komisija nerekomendavo nutraukti su juo darbo sutarties, o tik jam susilaikyti nuo viešų pasisakymų bei atsiprašyti LGBTQ bendruomenės ir psichiatrų. Ieškovo atleidimas iš darbo neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų.

            Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

        Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Intra lex“ (j. a. k. 304439599) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškovą 2025 m. spalio 31 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 335, žyminio mokesčio užduoties kodas ZO85159.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                          Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                                              Andžej Maciejevski

                                                                                                              Algirdas Taminskas