Civilinė byla Nr. e2A-164-883/2023
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00188-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 3.1.7.4; 3.1.7.9; 3.1.7.13; 3.3.1.11; 3.3.1.18.3
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir atsakovo D. J. apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. J. ir J. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, šeimynai „(duomenys neskelbtini)“, dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) ieškiniu prašo: 1) atskirti vaiką M. J. J. nuo tėvo D. J.; 2) atskirti vaiką M.J. J. nuo motinos J. J.; 3) priteisti iš atsakovės J. J. išlaikymą vaikui po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymą vaikui po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš atsakovės J. J. išlaikymo įsiskolinimą už vaiko M. J. J. išlaikymą laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2019-07-24, iš viso 1 665 Eur; 6) priteisti iš atsakovo D. J. išlaikymo įsiskolinimą už vaiko M.J. J. išlaikymą laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2019-07-24, iš viso 1 665 Eur; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas D. J. su ieškinio reikalavimais nesutiko nurodydamas, kad jį išleidus iš psichiatrinės ligoninės, vaiką galėtų lankyti ir atstatyti su juo ryšį. 2017 m. jis yra lankęs pozityvios tėvystės kursus, taip pat kartu su atsakove dalyvavęs įvairiose socialinių įgūdžių programose ir mokymuose. Nesutinka, kad iš jo vaikui būtų priteistas išlaikymas po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismui tenkinus ieškinį sutiktų mokėti po 30 Eur. Pageidauja, kad M.J. J. būtų auginamas mamos J. J.. Šiuo metu vaikas nebėra kūdikis, todėl nereikalauja tiek daug priežiūros. Mano, kad savivaldybė nepagrįstai nustatė laikinąją globą (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovė J. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji gali savarankiškai auginti vaiką, kadangi lankė įvairius pozityvios motinystės įgūdžių kursus, dalyvavo programose ir mokymuose, charakterizuojama kaip savarankiška, komunikabili ir tvarkinga. Mano, kad vaiko M. J. J. laikinoji globa buvo nustatyta neteisėtai. Nesutinka su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
4. Trečiojo asmens šeimynos „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. B. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovui D. J. neužtektų kantrybės tinkamai ir ramiai auginti vaiką. Vaikas turi specialiųjų poreikių, prie jo reikia atsikelti ir naktį, jis ir serga. Šeimynoje auga dar dvi mergaitės ir du berniukai. M. J. J. yra pats mažiausias. Sutaria su visais šeimynoje gyvenančiais vaikais. Tačiau pats artimiausias ryšys yra su ja pačia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. (duomenys neskelbtini) rūmai 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies ir atskyrė vaiką M. J. J. nuo motinos J. J. ir tėvo D. J.; priteisė iš atsakovės J. J. išlaikymą vaikui M. J. J. po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo D. J. išlaikymą vaikui M. J. J. po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiam M. J. J. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju paskyrė nuolatinį globėją – šeimyną „(duomenys neskelbtini)“; D. J. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisė 170,88 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; J. J. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteista 32,16 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
6. Įvertinęs ekspertų pateiktas išvadas ir kitą byloje esančią rašytinę medžiagą, teismas sprendė, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) negebėtų tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku, suteikti jam saugią, stabilią aplinką bei užtikrinti jo visapusišką harmoningą vystymąsi. Pažymėjo, kad mažamečio M. J. J. ir jo biologinių tėvų atsakovų J. J. bei D. J. nesieja artimas ir glaudus emocinis ryšys. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini). Abu atsakovai su vaiku bendrauja retai, nesiekia, jog susitikimai vyktų dažniau. Šeimynos, kurioje globojamas vaikas, vadovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji savo iniciatyva tėvams nusiunčia vaiko nuotraukų, parašo apie jį. Nors atsakovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), motina vaiko dažniau nelanko, nors globėja teigė, jog atvežtų vaiką arčiau mamos į (duomenys neskelbtini).
7. Teismas padarė išvadą, kad M. J. J. artimiausias emocinis ryšys sieja su globėja J. B., prie kurios berniukas yra emociškai prisirišęs. Nei vienas iš atsakovų nededa pakankamai pastangų atkurti ryšį su vaiku, kas lemia, jog šio ryšio nėra, vaikas neidentifikuoja atsakovų kaip savo tėvų. M. J. J. yra nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl jo priežiūrai reikalinga skirti didesnį dėmesį. Mažamečio vaiko paėmimas iš jam artimos pastovios ir stabilios aplinkos, kurioje jis gyvena jau trejus metus, ir perkėlimas į visiškai nepažįstamą aplinką neabejotinai sukeltų jam emocinę traumą.
8. Teismas konstatavo, kad abu atsakovai dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, t. y. dėl (duomenys neskelbtini), negali patys auginti savo mažamečio M. J. J., sudaryti jam saugias, sveikas ir stabilias gyvenimo sąlygas, užtikrinti jo visapusišką harmoningą vystymąsi. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius, kad atsakovai patys tinkamai savo mažamečiu vaiku pasirūpinti negali nesant jų kaltės, mažametis M. J. J. nuo biologinių tėvų, t. y. atsakovų, atskirtinas. Nors atsakovai prašė leisti jiems pabandymui vieną mėnesį paauginti vaiką, teismas pažymėjo, kad tokia galimybė teisės aktuose nėra numatyta, o vaikas nėra daiktas, jam reikalinga nuolatinė visapusiška priežiūra, saugi ir stabili aplinka, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas.
9. Teismas vertino, kad prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis (po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) būtų pernelyg didelė našta atsakovams, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovų mažamečiui M. J. J. priteisiant išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 30 Eur nuo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės.
10. Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl išlaidų už telefono sąskaitos pildymą pripažinimo išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, teismas pripažino atsakovo išlaidas už kelionę į (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizės atlikimui bei išlaidas už keliones į teismo posėdžius. Teismas sprendė, kad už keliones atsakovui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos: 1,58 Eur už vykimą į 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdį, 6,11 Eur už vykimą į 2022 m. kovo 28 d. teismo posėdį, 3,09 Eur išlaidos už vykimą į 2022 m. balandžio 13 d. teismo posėdį, 24,04 Eur išlaidos už vykimą į ekspertizės įstaigą 2022 m. rugpjūčio 16 d., 21,61 Eur už vykimą į ekspertizės įstaigą 2022 m. rugsėjo 14 d.
11. Už dokumentų kopijavimą atsakovui iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) priteistos 80,51 Eur išlaidos, kurias pagal pateiktus kvitus atsakovas patyrė sumokėdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešajai bibliotekai, UAB „Charlot LT“ bei (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninei. Taip pat jam priteistos 16 Eur išlaidos už pažymas iš VĮ Regitra bei 17,94 Eur išlaidos už pašto paslaugas, siunčiant dokumentus (duomenys neskelbtini) rūmų bei Šiaulių apygardos teismo adresais. Iš viso iš VGTPT atsakovui priteista 170,88 Eur suma: 56,43 Eur kelionės išlaidos bei 114,45 Eur dokumentų gavimo, kopijavimo ir siuntimo išlaidos.
12. Atsakovei J. J. iš VGTPT teismas priteisė 32,16 Eur: 12,68 Eur išlaidos už pažymas iš VĮ Registrų centro bei 19,48 Eur kelionės išlaidos 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 14 d. vykstant į ekspertinę įstaigą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovų D. J. ir J. J. naudai ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. D. J. ir J. J. savo iniciatyva, savo nuožiūra atliko dokumentų kopijas, rinko įrodymus byloje ir atliko kitus veiksmus; dokumentų kopijos ir pažymos buvo išduoti ne advokatui, o pareiškėjui; dokumentai buvo siunčiami pareiškėjo, o ne advokato, kas patvirtina, kad išlaidos buvo patirtos paties pareiškėjo iniciatyva.
13.2. Prie antrinės teisinės pagalbos išlaidų priskiriamos tik tos kelionės išlaidos, kurios buvo patirtos vykstant į teismo posėdžius, kuriuose pareiškėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Pareiškėjo kelionės išlaidos, patirtos vykstant į kitas vietas (pavyzdžiui, kopijuoti dokumentus, pas advokatą ir kitas vietas) nepriskirtinos prie antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vien teismo šaukimai nepatvirtina dalyvavimo teismo posėdžiuose būtinumo.
13.3. Apeliantė nepagrįstai įpareigota kompensuoti D. J. ir J. J. išlaidas už pažymas, dokumentų kopijavimą, dokumentų siuntimą ir visas keliones, kadangi teisės aktuose yra aiškiai reglamentuotas išlaidų kompensavimo ir apmokėjimo mechanizmas iš advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas, perspektyvos (išskyrus pareiškėjų keliones, kuomet jų dalyvavimas teismo posėdžiuose yra būtinas).
14. Apeliantas D. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir ieškinio netenkinti, taip pat prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (skambučių papildymo ir kitas išlaidas) iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė apeliantui galimybės užduoti klausimų išvadą teikiančiai institucijai, teismas neišklausė specialisto išvados dėl atsakovės buities, neišsamiai vertino byloje surinktus įrodymus, t. y. nevertino duomenų, kad atsakovas lankė pozityvių tėvystės įgūdžių lavinimo kursus. Atsakovas nesupažindintas su bylos medžiaga ir ekspertų išvada. Teismas nesivadovavo apelianto pateiktu teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad atsakovas gali auginti vaikus, nesivadovavo 2022 m. sausio 18 d. teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad atsakovas yra veiksnus ir gali auginti vaiką. Neapklausti liudytojai ir socialiniai darbuotojai, kurie galėtų atsakyti, ar atsakovai įgijo socialinių įgūdžių auginti vaikams. Atsakovė, neturėdama teisinio išsilavinimo ir turėdama psichikos negalią, negalėjo tinkamai ginti savo interesų teisme.
14.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui išlaidų už telefono sąskaitos papildymą, nes skambučių kaina (0 Eur) buvo tik todėl, kad tokį planą atsakovas įsigijo už 20 Eur mėnesio abonentinį mokestį.
15. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į atsakovo D. J. apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, buvo atsižvelgta į byloje atliktų ekspertizių išvadas, įvertinus teismo posėdyje apklaustų ekspertų atsakymus, pagrįstai prioritetas teiktas nepilnamečio vaiko interesams, nes atsakovai dėl psichikos sutrikimų ir socialinių įgūdžių stokos negali tinkamai pasirūpinti vaiku, o vaikui reikalinga intensyvi ir atidi priežiūra. Nors tėvams ir buvo ugdomi tėvystės įgūdžiai, teikiamos psichologo konsultacijos, tačiau nėra požymių, kad atsakovai būtų pajėgūs tinkamai pasirūpinti vaiku.
15.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti atsakovui išlaidų už telefono skambučius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo D. J. apeliacinis skundas netenkintinas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinis skundas tenkintinas.
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta atskirti nepilnametį vaiką nuo tėvų ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Po apeliacinio skundo pateikimo, atsakovas D. J. apeliacinės instancijos teismui teikė sekančius įrodymus: elektroniniais laiškais siųsti duomenys apie J. J. registraciją užimtumo tarnyboje, garso įrašai iš J. J. pokalbių su darbdaviais, 2010 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą, 2012 m. vasario 9 d. išvadą, 2023 m. vasario 10 d. pagalbos planą, 2023 m. vasario 15 d. sprendimą dėl socialinių paslaugų nutraukimo, 2022 m. lapkričio 14 d. medicininį pažymėjimą, 2023 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, 2023 m. kovo 15 d. pažymą apie D. J. registraciją užimtumo tarnyboje, privalomojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, projekto dalyvio anketą ir susitarimą dėl darbo paieškos, pažymą apie VSDFV paskaičiuotas išmokas ir atliekas išskaitas, Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymą, VSDFV sprendimą dėl netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimo, el. laiško kopiją dėl kandidatavimo į darbą, išlaikymo mokėjimo kvitus, sąskaita- faktūra už prijungimo prie elektros tinklų sąlygų parengimą ir kt.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022). Pažymėtina, kad apeliantas, deklaratyviai nurodęs, jog neturėjo galimybės įrodymų pateikti anksčiau, nenurodo jokių objektyvių tai padaryti sukliudžiusių aplinkybių ir priežasčių.
20. Kaip jau minėta, atsakovas D. J. apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus teikė elektroniniais laiškais. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2-4-516/2019).
21. Nors nagrinėjamu atveju byloje ir yra viešasis interesas, teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, o vaiko laikino atskyrimo nuo tėvų klausimas sprendžiamas vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, tačiau tai savaime nereiškia, kad šioje byloje apeliacija yra neribota. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teikiami įrodymai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes, jų įrodomoji reikšmė bylai nėra esminė. Apelianto pateikti duomenys nepagrindžia jokių naujų itin svarbių aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos ir vertintos pirmosios instancijos teisme.
22. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodė jokių priežasčių, sutrukdžiusių įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat į tai, kad dauguma įrodymų pateikti elektroniniu paštu, kad pateikti įrodymai neturi esminės įrodomosios reikšmės nagrinėjamam ginčui, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
23. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo motyvų nenurodė.
24. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje tiek atsakovas, tiek jo atstovė dalyvavo; jiems buvo suteiktos teisės pasisakyti; į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus; apeliacinės instancijos teismo neprašoma išreikalauti papildomus įrodymus, apklausti naujus liudytojus ir pan.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovas savo prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo, nenurodė, kokių aplinkybių tyrimui ir kodėl yra būtinas žodinis procesas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Faktinės bylos aplinkybės
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai J. J. ir D. J. yra mažamečio vaiko M. J. J., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai. 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu buvo pakeistas vaiko M.J. J. laikinasis globėjas ir juo skirta šeimyna „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo D. J. šeima nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir netinkamos vaikų priežiūros. 2019 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta atsakovo D. J. ir J. J. šeima. Nuo 2017 m. vasario 6 d. šeimai pradėta teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga. (duomenys neskelbtini) teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (duomenys neskelbtini), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis gydymas. (duomenys neskelbtini) teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichinės sveikatos priežiūros sąlygomis. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartimi D. J. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichinės sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. 2011 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas (duomenys neskelbtini) (dvi veikos), nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, 2013 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi D. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK (duomenys neskelbtini), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. 2019 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK (duomenys neskelbtini), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. 2019 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK (duomenys neskelbtini), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. 2019 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) sprendimu D. J. buvo pripažintas ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir šeimos santykių srityje (santuokos sudarymo, asmens gebėjimo įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus). 2022 m. sausio 18 d. sprendimu 2019 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) sprendimas panaikintas ir D. J. pripažintas visiškai veiksniu 2022 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) nutartimi D. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų
28. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų taikomas nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.
29. Vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali būti ir viena iš laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).
30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje gautą informaciją, neatsižvelgta į tai, kad jis lankė pozityvios tėvystės kursus, neapklausti socialiniai darbuotojai, kurie vedė šiuos kursus, nesivadovauta 2022 m. sausio 18 d. teismo sprendimu dėl jo veiksnumo ir, apelianto nuomone, vaikas turėtų būti grąžintas atsakovui.
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog abu atsakovai dėl objektyvių aplinkybių (atsakovei J. J. Konstatuotas (duomenys neskelbtini), D. J. Nustatytas (duomenys neskelbtini)), taip pat dėl socialinių įgūdžių stokos negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, negali tinkamai vykdyti savo, kaip tėvų, pareigų. Nors apeliantas ir teigia išklausęs socialinės tėvystės įgūdžių kursą, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas gali tinkamai rūpintis vaiku ir kad kitos objektyvios priežastys, trukdančios tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku, yra išnykusios ar tampa mažiau reikšmingos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje atsakovams atliktų teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizių išvadomis bei teismo posėdyje apklaustų ekspertų nuomone (skundžiamo sprendimo 15 pastraipa) ir motyvuotai pasisakė, kodėl atsakovai šiuo metu nėra pajėgūs tinkamai rūpintis savo mažamečiu vaiku ir apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.
32. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovų vaikui yra nustatytas (duomenys neskelbtini), jam reikalingas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tai papildomai suponuoja poreikį didesnei tėvų parengčiai rūpintis specialiaisiais vaiko poreikiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nėra pajėgūs užtikrinti savo vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, rūpintis pagal jo poreikius ir sveikatos būklę. Todėl nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas atskirti nepilnametį vaiką nuo tėvų. Vaikų atskyrimas nuo tėvų, šiuo nagrinėjamu atveju, yra kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri yra taikoma nesant atsakovų kaltei, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje vaiko ir tėvų atskyrimo tikslas yra užtikrinimas, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis, kad juo būtų rūpinamasi pagal jo poreikius ir sveikatos būklę. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai su vaiku bendrauja retai, šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“ vaikas gyvena jau trečius metus, kas papildomai leidžia spręsti apie tai, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų labiausiai užtikrintų vaiko interesus, todėl D. J. apeliacinio skundo dalis dėl vaiko atskyrimo atmestina.
33. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nebuvo supažindintas su ekspertizės aktais niekuo nepagrįsti. Atsakovas buvo atstovaujamas advokatės, abu atsakovai dalyvavo 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje, kuomet buvo apklausti ekspertizes atlikę ekspertai, prašymo leisti papildomai susipažinti su ekspertizės išvadomis neteikė. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės J. J. procesinių teisių neužtikrinimo nenagrinėtini, nes pati atsakovė apeliacinio skundo nepateikė, be to, D. J. skundo argumentai vertintini kaip abstraktūs, apeliuojant vien į J. J. psichikos būklę, tačiau konkrečių procesinių pažeidimų nenurodant.
Dėl bylinėjimosi išlaidų iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisimo
34. Apeliantė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovams iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteistos atsakovų patirtos išlaidos už vykimą į teismo posėdžius ir ekspertizės įstaigą, už dokumentų kopijavimą ir pažymas iš VĮ Regitra, pašto paslaugas, siunčiant dokumentus teismui. Apeliantas D. J. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas kaip patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti telefono sąskaitos papildymą.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. ( (8.4 Mr)TP-21-T-3025-10959 atsakovui D. J. nagrinėjamoje byloje suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų; teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta advokatė E. N.. Pirmosios instancijos teismas atsakovui D. J. iš VGTPT priteisė 170,88 Eur: 56,43 Eur kelionės išlaidų bei 114,45 Eur dokumentų gavimo, kopijavimo ir siuntimo išlaidos.
36. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Teisinės pagalbos įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies seka, kad Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir ekonomiškumo principais. Taigi, atlyginamos gali būti tik tos asmenų išlaidos, kurios yra tiesiogiai numatytos įstatymu, be to, ne bet kokios išlaidos, o tik būtinos, taupiai naudojant visuomenės garantuojamai teisinei pagalbai skiriamas lėšas.
37. Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime.
38. Aptariamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų taip pat nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, nuo proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis.
39. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnyje apibrėžta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
40. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 1 punktą už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės nustato advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą (toliau – advokatai), advokatų padėjėjams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą (toliau – advokatų padėjėjai), koordinatoriams ir mediatoriams mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką. Pagal šių taisyklių 30. 30.1 ir 30.2 punktus, tarnyba apmoka arba kompensuoja išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, tik po to, kai pateikiami šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, sudaro: kelionės į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal transporto išlaidos, kai advokatas turi vykti į kitą Lietuvos Respublikos gyvenamąją vietovę, kurioje atliekamas procesinis veiksmas ar turi būti suteikta antrinė teisinė pagalba, įrodymų rinkimo (dokumentų kopijavimo, įforminimo, vertimo ar ekspertų paslaugų ir panašiai) išlaidos.
41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pozicija, kad aptartas reglamentavimas yra nukreiptas į advokato patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą, atlyginimą. Teisinės pagalbos įstatymas nenumato išlaidų už įrodymų rinkimą atlyginimo tiesiogiai asmeniui, kuriam suteikta antrinė teisinė pagalba. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsakovui D. J. priteisė 114,45 Eur dokumentų gavimo, kopijavimo ir siuntimo išlaidas, kurias atsakovas patyrė savo paties iniciatyva, nors byloje buvo tinkamai atstovaujamas advokatės ir tokio pobūdžio išlaidos, sistemiškai vertinant Teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, antrinės teisinės pagalbos suteikimo atveju, gali būti atlyginamos tik advokatui, kuris šią pagalbą teikė ir buvo atsakingas už asmens tinkamą atstovavimą procese. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą įpareigojo atlyginti atsakovui šias jo paties inciatyva patirtas išlaidas.
42. Atmestini apelianto D. J. apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti telefono sąskaitos papildymo išlaidas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas telefonu skambino ne tik savo atstovui advokatui, skambučių išklotinėse jie nurodyti kaip nemokami (0,00 Eur). Apelianto argumentai, kad nemokami skambučiai yra dėl kas mėnesį mokamo abonentinio mokesčio tik patvirtina, kad šį mokestį apeliantas moka ne tik savo atstovavimo teisme poreikiams tenkinti, tačiau ir visiems kitiems poreikiams (pokalbiams telefonu bei internetui), todėl šios išlaidos nepriskirtinos prie išlaidų, susijusių bylos su nagrinėjimu.
43. Išimtis, apibrėžiantį atvejį, kuomet išlaidos kompensuojamos tiesiogiai asmeniui, kuriam suteikta antrinė teisinė pagalba, numatyta Teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelionės išlaidas, kurias turi apmokėti pareiškėjas tais atvejais, kai įstatymai nustato arba teismas pripažįsta, kad pareiškėjo dalyvavimas būtinas, apmoka tarnybos iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.
44. Jau minėtame 2021 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. ( (8.4 Mr)TP-21-T-3025-10959 atsakovui D. J. nėra nurodyta, kad tarnyba apmoka D. J. kelionės išlaidas, nes atlygintos gali būti tik faktinės išlaidos, kurios nustatomos tinkamais įrodymais apie tai, kad tas išlaidas konkretus asmuo turėjo, ir su sąlyga, kad šios išlaidos buvo būtinos – kai įstatymai nustato arba teismas pripažįsta, kad pareiškėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas.
45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta atlyginti D. J. kelionės išlaidas į teismo posėdžius (iš viso 10,78 Eur). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovo D. J. dalyvavimas teismo posėdyje būtų pripažintas būtinu, atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokatės, todėl dalyvavimas teismo posėdyje buvo jo teisė, bet ne pareiga. Darytina išvada, kad, nesant byloje procesinio sprendimo dėl atsakovo D. J. dalyvavimo 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. balandžio 13 d. teismo posėdžiuose pripažinimo būtinu, nebuvo pagrindo atsakovui priteisti 10,78 Eur kelionės išlaidų.
46. Nagrinėjamu atveju 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria atsakovams D. J. ir J. J. paskirtos ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės (4 t. 124-126 b. l.), atsakovai buvo įpareigoti paskirtu ekspertizės laiku ekspertizės atlikimui nuvykti į ekspertizės įstaigą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo įpareigojimas prilygsta pripažinimui, kad asmens dalyvavimas konkretaus veiksmo atlikime yra būtinas, be šių asmenų atvykimo į ekspertizės įstaigą būtų neįmanomas ekspertizės atlikimas.
47. Įstatymo 18 straipsnyje numatyta antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka. Pažymėtina, jog sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tai reiškia, kad teisę į visas lengvatas bei kompensacijas (šiuo atveju – į patirtų kelionės išlaidų atlyginimą) asmuo įgyja po to, kai jam ši teisė nustatoma atitinkamu administraciniu aktu. Įvertinusi teisinį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo reglamentavimą bei bylos medžiagą, kolegija pažymi, kad pareiškėjas, pageidaudamas iš valstybės gauti kelionės išlaidų atlyginimą, turėtų pateikti tarnybai dokumentus, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo dalyvavimas konkretaus procesinio veiksmo atlikime yra pripažintas būtinu (nagrinėjamu atveju - 2022 m. balandžio 20 d. nutartis), pateikti kelionės išlaidas patvirtinančius įrodymus (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444 – 2227/11, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63 – 1566/08), o tiesiogiai teismui pateiktas atsakovo prašymas dėl kelionės išlaidų jam atlyginimo negalėjo būti tenkinamas.
48. Pirmosios instancijos teismas atsakovei J. J. iš VGTPT priteisė 32,16 Eur: 12,68 Eur išlaidos už pažymas iš VĮ Registrų centro bei 19,48 Eur kelionės išlaidos 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 14 d. vykstant į ekspertinę įstaigą.
49. Atsakovei J. J. antrinė teisinė pagal buvo suteikta VGTPT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, kuris galiojo iki 2019 m. gruodžio 17 d. (1 t. 76 b. l.). 2021 m. sausio 14 d. teismo posėdyje pokalbio telefonu su J. J. metu teisėjas nurodė atsakovei pasirūpinti valstybės garantuojama teisine pagalba (2 t. 127 b. l.). 2021 m. sausio 15 d. prašyme atsakovė nurodė, kad byloje dalyvaus be advokato (2 t. 133 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje duomenų, kad atsakovei J. J. buvo paskirta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, pačiai atsakovei J. J. prašymo raštu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškus, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo sprendė dėl atsakovės J. J. patirtų bylinėjimosi išlaidos priteisimo iš VGTPT.
50. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (priteisimo).
Dėl procesinės bylos baigties
51. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo D. J. apeliacinį skundą atmetus, o VGTPT skundą tenkinus, skundžiamo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naikinama, likusi sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisimo atsakovams D. J. ir J. J..
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė
Irena Stasiūnienė